1 Coríntios 10

Kotoni Imo Itouniyaimo (AMM) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Woli iyali, yo mo wiyou tiyomu, Isolilo noko monoi sosolikomo mo, koini aniyopa iyali monoi mo. Kotoni kumoki kopuso tanomokino. Toi komaso mo na samukukalo manoki, Kotoyo mo. Komaso mo iwo tokosiyaikaiyo tikino, fona moloso. Mamo iwo mulumai mo upoi tanalouki mo, na tokosiyaikaiyo tikino.
1 Taitu, ata a’agir Moses nawiyih hititit ana veya abisa isah mamatar i kwananot. Ata a’agir etei rofom re tafafarih nawiyih Red Sea yan owasasin hirabon rewan rounane hiyen.
2 Kumoki kopuso aluwaikino mo, iwo tokosiyaikaiyo tikino mo, no mo iwoso uluwako komiyai, toi komaso mo Musiso na aluwaikino, no monoi no.
2 Rofom wanawanan naatu riy wanawanan hirarabon ana veya, etei bapataito hibai Moses ana bai’ufununayah himatar.
3 Toi komaso mo tuo ponoko manokino, Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotayo no poniko manoki no.
3 Naatu Ayubih ana bay itinin ta’imon marane hire’er etei hibow hi’aa.
4 Komaso mo iwo na posiko manokino, Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotayo no puwololuko manoki no. Motu na, Kotoni Mulu Itouniyaimo Nokotani topai iwoso na posiko manokino. Kolaisoyo na aluwaikoki, na fasikalo manoki. To mo nonani topai tomoki komiyai na.
4 Na’atube ayubit ana harew itinin ta’imon marane re’er etei hitom, naatu ayubit ana To’one harew tit hitomatom nawiyih bairi hin, nati to i Keriso taiyuwin.
5 Ulai siyai monoi saso mo Koto mo mulu mo waliyo, siyasonuso monoi. Kopokoiyau noko monoi pa molokikokiso. No monoi no puwokaikalo manoki, yau yau, nu somiso asiso na si liyaiki.
5 Baise God ata a’agir moumurih na’in isah men iyasisir, imih himorob arar yan hai rarik awan karatan.
6 Aniyopa iyaliyo no yo manokino mo, no mo moi monoi na towiyomoko, toini mulu kopokoiyauso uwoko somiso monoi.
6 Naatu sawar iti himamatar i bai’obaiyen na’atube it isat, ebimatnuwit saise men kakafin sinafumih nakura’ara’ahit hisisinafube tanasinafumih.
7 Asuwo asuwo koto iyaliso noiyo ikikoiwo. Toi mulumai noko siyaiyo no yokino no, nonani moloso noiyo aluwaiyoiwo. Kotoni puko imoyo asuwo asuwo kotoso molokimo monoi noino tiyomuko uku,
7 Wagabur ata a’agir sawar iu’inuwih hikwakwafirih na’atube tanasinafumih. Buk Atamaninamaim iti na’atube eo “Sabuw himare hiyuw hi’aa hibiyasisir, hai yasisir botabir hitom hikoko’aw himisir hiwa’an kwanekwan.
8 Moi mo pa uloliyokomo monoiso. Toi mulumai noko nokolalo siyaiyo no yo manokino no, toini moloso pa aluwaiko monoiso. Ulo siyawoisoso nonani noko nokolalo molopoi molopoi, 23,000, na kolikaliki, yau yau, uloliyoko foli monoi mo.
8 Imih uwatanah afa hibiwa’an kwanekwanabe men taniwa’an kwanekwan, anayabin nati na’atube hisisinaf, veya ta’imon wanawanan sabuw etei 23,000 ah uy hire himorob.
9 Moi no Noko Siyoliso ulai hani monoi aini ki monoi? Toi noko siyai no aini kikino no, toini moloso pa aluwaiko monoiso. Nuwoyo na tukuwolikino, yau yau.
9 Ata Regah men routobonamaim tanayai, uwatanah afa na’atube hisinaf Regah hirurutubun etei tuwamorob yubih himorob.
10 Amuwaso noiyo aliyoiwo. Toi noko siyai amuwaso no alikino no, toi komiyai noiyo yoiwo. Kumokisai noko tukuwoli nokotayo na tukuwoliya konoki, yau yau.
10 Men tanagam kwanekwan, anayabin afa na’atube hisisinaf gurugurusen ana tounamatar na etei rouw himorob.
11 Nonani hani hani no fiyamosokoki mo, toi atiyaiso si monoi na wiyotiki. Nonani monoi aino imo nokoyo Kotoni pukoso kumokaiki, moiso wiyomoko monoi atiyaiso si monoi, asi fokumomai si noko moi monoi.
11 Sawar iti himamatar etei i bai’obaiyen na’atube it isat, naatu baimatnuwit isan bukamaim hikirum. Anayabin veya iti boun tama’ama i tana mar yomanin tatit.
12 No monoi no atiyaiso. Nokoyo yomakimo, “Yo mo mulu amiso na totolo,” to mo atiyaiso na tolumo. Molo itouniyaimoso aiko utukaimoi.
12 Imih o yait kunotanot i kubatabatkikin, inakaif gewas men inare’emih.
13 Haninoiyo uwokomo kiyakinuwomo, no mo folo muwoi, noko komaso noko mo tomoso nali no. Motu na, moi mo tomososo na tuwokomomoko ki liyaimoi. Kotosu mo fasimoko mulu mo siyoli, pa tulosukomomoiso, na tofasikomomokomoi. Haninoiyo tuwokomo kinuwo mo, molo siyaso pa tukwaikomokai manonuwoso, na tofasikomo manonuwo. Nasu, hani koiyauyo uwokomo kiyakinuwomo, na amikomoinuwomo, mulu ami amiso si monoi.
13 Routobon mar etei o kubaib na’atube, nati routobon ta’imon sabuw etei tebaib. Baise God ana omatanen mar etei ekakaif. Imih boro men nihamiy routobon gagamin inab a fair nanatabir a niyaweyaw inare’emih. Baise routobon inabaib ana veya i boro fair nit inabatkikin naatu ef nabotawiy inahaiw inatit.
14 No monoi no na pukwaimonowo. Woli iyali ititouni, asuwo asuwo koto iyaliso noiyo ikikoiwo, namoliyo na pa alosikowo.
14 Isan imih au ofonah, wagabur hai bowabow etei kwanihamiyen.
15 Moi mo muluwoi noko na, no monoi no na timonukuwo. Na pomulumoloko kiwo. Yani imo mo topoko poimo motu poimo.
15 Ayu iti tur i kwa not wairafi isa ao, saise au tur naniyan kwanab abisa ao kwana’itin.
16 Molo wamo ito iwo nausai no tosikomosikoni no, no mo afonimaiso pa tosikomosikoniso. Tosikokoni mo, wafisu imo na timokoni, Kotoso. Nonani molo wamo ito iwo sikakikonimo, Kolaisowoi na si tomasimo monoi. Tani nakoyo amukonoki, no monoi no. Tuo no tofoloulu nikuwano manokoni no, nonani tuo nokakikonimo, Kolaisowoi na si tomasimo monoi. Na tukolokino, yau, no monoi no.
16 Merarayow ana kerowas imaim God ana merar tayiy tatomatom ana veya, Keriso ana rara etei tafafaram. Naatu rafiy taimasib ta’ani’aan ana veya it etei’imak Keriso biyan tafafaram.
17 Kotoso mulumolo luwai noko nokolalo molopoi moi mo tuo mo siyasosu na, no monoi no moi mo mulu mo tomoso na tosi manokoni, Kolaisowoi na tosi tomasimokoni. Ulai afonimaiso? Moi komaso mo tuo mo siyasoso na tofoloulu nikuwano manokoni, na tonoko manokoni.
17 Anayabin rafiy fafar i ta’imon, it moumurit na’in, baise biyat i ta’imon, imih rafiy ta’imon tafafaram.
18 Na pomulumolokowo, Isolilo noko monoi. Koloni Kotoso no tutunoni manono no, nonani koloni walotoso tonoko manono mo, Kotowoi tomoso na tosimoi.
18 Israel sabuw hai sinaf i kwananot. Sheep tebow terouw gem tafanamaim tisibor finimih turih tefaram ta’aau i God bairi nati’imaim tibita’imon maiye.
19 Yo mo pa tiyomuso, asuwo asuwo koto iyaliso koloni ututi mo siyoli haniwo. Yo mo pa tiyomuso, asuwo asuwo koto mo motu nawo.
19 Men kwananot ayu nati wagabur naatu sibor nati wagabur isah kwasisibor i abibasit kwanarouw.
20 Wiyouwa wiyou, aino pa tiyomuso. Ya tiyomu, noino, Kotoso mulumolo luwai somiso nokoyo asuwo asuwo koto iyaliso koloni tututi manono mo, no mo popuwaso na tututi manono. Kota Kotoso pa tutunoni manonoso. Yo mo wiyou tiyomu, moiyo popuwawoi si tomasiko mo.
20 En! Baise, abisa au’uwi ana’an i iti na’atube. Eteni Sabuw hai sibor i wagabur isah tisisibor, men God isan. Imih ayu men akok kwa wagabur bairi kwanikofan.
21 Mulu mo tiwoi noiyo yoiwo. Kolaiso Siyolini molo wamo ito iwo nausai sikakinuwomo, popuwawoiso noiyo mulumolo luwaikoiwo. Kolaiso Siyolini tuo nokakinuwomo, popuwawoiso noiyo mulumolo luwaikoiwo.
21 Kwa men karam boro Regah ana kerowasamaim kwanatom, naatu iban maiye wagabur hai kerowasimaim kwanatom. Naatu men karam Regah ana gem kakafiyinamaim kwanaa, naatu wagabur ana gem tafanamaim kwanaa maiye.
22 Nakomo moi mo Siyoli Nokotayo mulu atolokomo unumoko monoi poimo tiyo manokoni. Moini amiyo no moloi souwai monoi, Siyoli nokotani ami no?
22 Men tanasinaf Regah ana yaso’ar tanakura’ahimih. Kwanotanot it Regah ana fair tanatabir? En!
23 Moi mo tiyamo manonuwo, “Komaso hani haniso mo waliyo na tiyalonoki, au au muwoi.” Ulai ya timonukuwo, nonani hani komasoyo mo pa tofasikomo manonuwoso. Moi mo na tiyamo manonuwo, “Komaso hani haniso mo waliyo na tiyalonoki, au au muwoi.” Ulai komaso hani haniyo mo amikomomokowoi muwoi, moini mulu mo.
23 Sawar etei i sinaf isan hibasit, baise sawar etei boro men ta ana gewasin nitimih. Naatu sawar etei i sinaf isan hibasit, baise sawar etei boro men hinibaisimih.
24 Ulai noko no tota amu monoisoso no hani monoi mulu unu monoi? To mo noko siyai noko mani, na mulu ukuomo.
24 Men yait ta akisin ana gewasin nanuwetamih, baise taituwan hai gewasin nanuwet.
25 Situwaso koloni somu suo suomoko ukakinuwomo, noiyo mulumolokaloiwo, waliyo pa noko manowo. Ulai hani monoi mulumolokalo mano monoi, “Ni mo asuwo asuwo kotoni koloni poimo.” Tofolo, waliyo na pa nokowo.
25 Ahar efanamaim masanuw kwanatotobon kwana’aamo, men anot hinamour kwanibatebatemih.
26 Moi mo sai, Kotoni puko imoyo noino na tiyomuko,
26 Anayabin Buk Atamaninamaim iti na’atube eo, “Me yan sawar tutufin etei tema’am i Regah nowan.”
27 Kotoso mulumolo luwai somiso nokotayo no nikomo monoi aliyonikomakinuwomo, no mo waliyo, tani auso na pa no fasiyanowo, waliyo iyamakinuwomo. Koloni no niyakinuwomo, waliyo na pa nokowo. Ulai hani monoi mulumolokalo si monoi, “Ni mo asuwo asuwo kotoni koloni poimo.” Tofolo, waliyo na pa nokowo.
27 Orot baitumatum atin nifefeyani airi bay aamih kwanamare abisa namaim nayayare ina’aan, men anot hinamour inibatebatemih.
28 Ulai siyokuno siyayo noino imakinuwomo, “Ni mo asuwo asuwo kotoni koloni na,” aino imakinuwomo, nonani nokota monoi na pa mulumoloko unuwo. Mulu tiwoi na, no monoi no noiyo nokoiwo.
28 Baise orot ta tainimaim na’afare nao, “Iti bay i wagabur isah hisibor.” Nati bay men ina’aan, orot eo’otani i inakakafiy anayabin masanuw ina’ani’aan boro inasinaf kakaf.
29 Yo mo momaini mulu monoi pa tiyomuso, nonani nokotani mulu monoisu na tiyomu. Ulai afonimaiso? Tani mulu mo amiwoi muwoi, no monoi no noiyo nokoiwo.
29 Nati i men o kakafin kusisinafumih, baise orot nati eo’otani na’iti boro o kakafin sinaf narouw nao. Aisim boro ayu au roufamen abaib sabuw afa hai notamaim ayu hinafufunu?
30 Yo mo koloni monoi mo wafisu imo na timo, Kotoso, no monoi no waliyo niya tonoko. Hani monoi woi? Noko siyayo nonani koloni noko monoi imo koiyau no hani monoi yomu unumono?”
30 “Ayu au bay isan God aifefeyan igegewasin abai ani’aan, aisim sabuw boro au bay abigegewasin isan kakafin hinarouw hinao?”
31 Ulai ya timonukuwo, koloni nokakinuwomo, Kotoni siyoloso na pa kaluwai manowo. Iwowoi sikakinuwomo, Kotoni siyolowoiso na pa kaluwai manowo. Nasu, hani haniso yalakinuwomo, Kotoni siyoloso na pa kaluwaiyalo manowo.
31 Imih abisa ku’ani’aan o kutomatom o kusisinaf etei God wabin bora’ara’ahin isan inasinaf.
32 Yuto noko nokolaloni molo timai mo molo itouniyaimososo na pa aluwai manowo. Noko nokonu nokowoi Kotoso mulumolo luwai nokowoi, toini molo timaiso mani, atiyaiso na pa yowo. Wonikaluso molo koiyauso aiko usukunalo konoi.
32 Jew sabuw, Greek sabuw, na’atube ekaleisia sabuw wanawanahimaim men yait ta iniwa’an yababan nab nare’emih.
33 Yo mani, itouniyaimososo na tiyo kiyalomoi, noko nokolalo moloki monoi. Ya tiyomu, noko komaso nokoyo yani moloso aluwaimono mo waliyo. Asa amu monoiso pa tofasimoiso, noko nokolalo monoi na tofasikomoi, Kotoyo ifou koliso monoi, toiyo samiyaikiyo monoi.
33 Ayu i mar etei asisinaftobon sabuw afa aniyasisirih, saise anibaisih yawas hinab, men ayu taiyuwu aniyasisiru.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.