Mateus 27
Kije Manido Odikido8in: Ocki Mazinaigan (ALQALGNT) vs BKJ
1 8ibadj e kijeba8acinig, kakina Coda8inni kitci aiamie ogimag acitc Coda8innig ka niganizi8adj ma8asag ogi onendana8a kidji nisagani8indjin Jesosan.
1 E, chegando a manhã, todos os principais sacerdotes e os anciãos do povo tomaram conselho contra Jesus, para o matarem.
2 Ogi mag8apina8an dac, acitc ogi madji8ina8an, acitc Pilatikag ogi iji8ina8an, 8in ka kitci ogima8indjin.
2 E eles maniatando-o, levaram-no e o entregaram a Pôncio Pilatos, o governador.
3 Judas, 8in kagi mamijimapanin Jesosan, apitc ka kikenimadjin egi ick8aienimagani8indjin, ki an8endizo egi mamijimadjin, acitc ogi a8i koki ki8e minan ini nisomidana 8abiconia8abikon Coda8inni kitci aiamie ogiman acitc Coda8innin ka niganizindjin kagi minigopanin.
3 Então Judas, o que o traíra, vendo que ele fora condenado, arrependeu-se e devolveu as trinta moedas de prata aos principais sacerdotes e anciãos,
4 Ogi inan dac: “Nigi kitci patadinan egi mamijimag a8iag ega 8ikad madji kegoni egi todagiban kidji gi odji nisagani8idj.”
4 dizendo: Eu pequei, traindo o sangue inocente. E eles disseram: O que é isso para nós? Vê tu isto.
5 Judas dac ogi iji8ebinan ini conian kitci aiamiemigi8amikag acitc ki madja. Midac ka iji a8i agondizodj.
5 E ele lançou as moedas de prata no templo, e partindo, foi enforcar-se.
6 Coda8inni kitci aiamie ogimag ogi ma8adona8an ini conian acitc ki ikido8ag: “Ka8in kipagidinigosinan kidinakonige8inan kidji abadizidj aa conia pidigamig kitci aiamiemigi8amikag, ki odji nisagani8i mega a8iag ini odji.”
6 E os principais sacerdotes, tomando as moedas de prata, disseram: Não é lícito colocá-las no tesouro, porque são preço de sangue.
7 Ki nakomo8ag dac kidji abadjia8adjin ini conian kidji kicpinadona8adj pejig ojidjicki8aginige8innin odakini, iima dac pi8ideg kidji gi iji nig8aakanagani8i8adj.
7 E, tomando conselho, compraram com elas o campo de um oleiro, para sepultura dos estrangeiros.
8 Midac ii 8edji ijinikadjigadeg ii aki “Misk8i Aki” pinici nogom.
8 Por isso aquele campo tem sido chamado de O Campo de Sangue, até ao dia de hoje.
9 Midac kakina ki ani iji8ebani adi kagi ikidopan niganadjimo8inni Jeremi (Jérémie) 8eckadj:
9 Então cumpriu-se o que foi dito pelo profeta Jeremias, Dizendo: Eles tomaram as trinta moedas de prata, preço do que foi avaliado, que os filhos de Israel avaliaram,
10 Ogi abadjia8an dac kidji odapinamo8adj
10 e deram-nas pelo campo do oleiro, assim como me ordenou o Senhor.
11 Jesos dac ki iji8inagani8i nigan Pilatikag, midac ka iji k8ag8edjimigodjin: “Kin na Coda8innig odogimami8an?”
11 E Jesus ficou em pé diante do governador; e o governador lhe perguntou, dizendo: És tu o REI DOS JUDEUS? E disse-lhe Jesus: Tu o dizes.
12 Mina8adj dac, Coda8inni kitci aiamie ogimag acitc Coda8innig ka niganizi8adj ogi inactaona8an Jesosan, ka8in dac kegoni odji ikidosi8an.
12 E ele quando acusado pelos principais sacerdotes e pelos anciãos, nada respondeu.
13 Pilat dac ogi inan: “Kana kinodasinan kakina ini kegonan ka inactaonik8a?”
13 Disse-lhe então Pilatos: Não ouves quantas coisas testificam contra ti?
14 Ka8in dac kegoni ki odji nak8e8ajii8esi adi kagi iji inactaonigodjin. Pilat dac ki kitci mamakadendam.
14 E ele não respondeu uma palavra sequer, de modo que o governador se admirou muito.
15 E taso pibonig, meg8adj e Coda8inni Kitci Magocani8anig, Pilat opagidinabanin ako pejig takoniganan, ini8e ka nda8enimandjin a8iagon.
15 Ora, o governador costumava soltar um preso durante a festa, quem eles escolhessem.
16 Teban dac ii apitc pejig takonigan e kitci kikenimagani8idj, Jesos-Barabbas ijinikazogoban.
16 E eles tinham então um preso famoso, chamado Barrabás.
17 Pilat dac ogi k8ag8edjiman ini a8iagon ka pi ma8adjiidindjin: “A8enen neda8enimeg kidji pagidinag, Jesos-Barabbas kek8an aa Jesos ‘Kije Manidon ka pidjinijaogodjin’ ka ijinikanagani8idj?”
17 Portanto, estando eles reunidos, Pilatos disse-lhes: Qual quereis que eu vos solte? Barrabás, ou Jesus, chamado Cristo?
18 Pilat mega okikendanaban Jesosan egi pagidenimagani8inigobanen osa e odenimagani8inipanin.
18 Pois ele sabia que por inveja o haviam entregado.
19 Meg8adj Pilat e taji abigobanen iima tibakonige8igi8amikag, okokomiman ogi pidjinija8ani a8ian kidji pi nda igodjin: “Ka8in pabamendaken ka iji 8i tibakonagani8idj aa nabe ega odji pejig ka panaagedj. Nogom ka tibikag nigi kitci ainabadan, acitc nigi kitci kodagito8an 8in odji.”
19 E, estando ele assentado no tribunal, sua esposa mandou-lhe dizer: Não te envolvas na questão desse justo, porque eu muito sofri hoje em sonho por causa dele.
20 Coda8inni kitci aiamie ogimag acitc ka niganizi8adj Coda8innig ogi kadjinija8a8agoban kakina a8iagon kidji k8ag8ed8endjin Barabbasan kidji pagidinagani8indjin, acitc kidji nisimagani8indjin Jesosan.
20 Mas os principais sacerdotes e os anciãos persuadiram à multidão a pedir Barrabás, e para Jesus ser morto.
21 Pilat dac ki ikido: “Adi dac aa8e e niji8adj neda8enimeg kidji pagidinag?”
21 O governador lhes respondeu, dizendo: Qual desses dois quereis vós que eu solte? E eles disseram: Barrabás.
22 Pilat dac ogi k8ag8edjiman: “Adi dac ke toda8ag Jesos, ‘Kije Manidon ka pidjinijaogodjin’ ka ijinikanagani8idj?”
22 Pilatos disse-lhes: O que então eu farei com Jesus, que se chama Cristo? Eles todos disseram: Seja crucificado.
23 Pilat dac ki k8ag8ed8e: “Adi dac ka iji panaagedj?”
23 E o governador lhes perguntou: Por quê? Que mal ele fez? Mas eles clamaram ainda mais, dizendo: Seja crucificado.
24 Pilat dac ogi nisidotan ega pabajine eji kackitodj kidji cagozomadjin ini a8iagon, tiegodj, na8adj ki ani kitci pabibagi8an. Ki anoki dac kidji pidama8agani8idj nibini, acitc mi ka iji kizindjidj, meg8adj e kijigabamigodjin kakina a8iagon. Ki ikido dac: “Ka8in nin ka toda8ag 8edji nisagani8idj aa nabe. Kina8a ii kimikimo8ini8a!”
24 Vendo Pilatos que nada conseguia, mas antes que um tumulto fora criado, tomando água, lavou suas mãos diante da multidão, dizendo: Eu sou inocente do sangue desta pessoa justa. Vede vós.
25 Kakina dac a8iagog ki ikido8ag: “Nina8it acitc nidabinodjijiminanag ninakomomin kidji pajacteogo8ag egi nisagani8idj.”
25 E, respondendo todo o povo, disse: O seu sangue seja sobre nós e sobre nossos filhos.
26 Pilat dac ogi pagidinan Barabbasan. Ki anoki dac kidji papajacteomagani8indjin Jesosan, acitc ogi anonan cimaganican kidji acidak8a8andjin Jesosan tcibaiatigokag.
26 Então lhes soltou Barrabás; e, tendo açoitado Jesus, entregou-o para ser crucificado.
27 Pilat dac ocimaganiciman ogi pidige8ina8an Jesosan kitci ogima8imigi8amikag, acitc kakina ka taci8adj ki ma8asagogaba8i8ag 8ajagam 8inikag.
27 Então os soldados do governador levaram Jesus ao pretório, reuniram junto a ele o batalhão de soldados.
28 Ogi kitcikonaebina8an opitcikonaanan, acitc ogi pisikamodina8an e misk8eganig okonasini.
28 E, despindo-o, vestiram-lhe um manto escarlate.
29 Minesatigoni dac ki apikage8ag, sizok8epizoni e ojito8adj, acitc ogi 8agidatona8a Jesosan octig8anikag, acitc mitigoni ogi mina8an okitcinikinikag kidji takonamindjin. Ogi nibak8ita8a8an dac e manenima8adjin e ina8adjin: “Kidanamikago, Coda8innig odogimami8an!”
29 E eles, trançaram uma coroa de espinhos, a colocaram sobre a sua cabeça, e em sua mão direita uma cana; e, ajoelhando diante dele, o zombavam, dizendo: Salve, Rei dos judeus!
30 Ogi sasik8ana8an, acitc ogi koki odapinana8a ii mitigoni kagi mina8apanin acitc ogi papakitectig8ane8a8an ii mitigoni e abadjito8adj.
30 E, cuspindo nele, tomaram-lhe a cana, e batiam-lhe na cabeça.
31 Apitc ka ick8a manenima8adjin, ogi kitcikonaebina8an ii okonasini acitc ogi koki pisikamodina8an opitcikonaani. Midac ogi madji8ina8an kidji nda acidak8a8a8adjin tcibaiatigokag.
31 E, depois de o terem zombado, tomaram-lhe o manto, e puseram-lhe as suas próprias vestes e o levaram para crucificá-lo.
32 E sagaamo8adj odenakag, ogi nagicka8a8an pejig naben, Simo e ijinikazondjin, Sinen (Cyrène) odenakag e odjindjin. Cimaganicag dac ogi na8adina8an acitc ogi mina8an Jesosan otcibaiatigomini kidji pimi8inandjin.
32 E saindo, eles encontraram um homem cireneu, chamado Simão, a quem obrigaram a levar a sua cruz.
33 Kegapitc dac ogi oditana8a 8edi “Golgota” ka ijinikadenig, “Golgota” dac ikidomagan “Tcibaictig8an.”
33 E, eles chegando a um lugar chamado Gólgota, que quer dizer: lugar da caveira,
34 Iima dac ogi minaa8an cominaboni eji mama8agamisinig mackiki8aboni e kitci madjipog8anig. Jesos ogi kodjipidan, ka8in dac 8i minik8esigoban.
34 eles deram-lhe para beber vinagre misturado com fel; mas ele, provando-o, não quis beber.
35 Ogi acidak8a8a8an dac tcibaiatigokag, midac ka iji padakicima8adjin, acitc dac ki madinamadi8ag opitcikonaani, e k8ag8e mikose8adj.
35 E eles o crucificaram, e repartiram as suas vestes, lançando a sorte; para que pudesse se cumprir o que foi dito pelo profeta: Eles repartiram entre si as minhas vestes, e sobre a minha túnica lançaram a sorte.
36 Midac ki abi8ag kidji taji kana8abama8adjin.
36 E, sentando-se, o guardavam ali.
37 8agidj octig8anikag, ojibiigani agokenigoban e tibadjimomaganig adi 8edji ki ick8aienimagani8idj. Mazinadeniban dac: “Mi 8aa Jesos, Coda8innig odogimami8an.”
37 E puseram-lhe por cima da cabeça a sua acusação escrita: ESTE É JESUS, O REI DOS JUDEUS.
38 Nijin kimodi8innig ki acidak8a8agani8i8ag ke8ina8a otcibaiatigomi8akag, midac nenida8ina Jesosikag ka iji padakicimagani8inigobanen otcibaiatigomi8an, pejig okitcinikikag inekena acitc pejig onamadinikikag.
38 E foram crucificados com ele dois ladrões, um à direita, e outro à esquerda.
39 A8iagog ka pimose8agobanen iima ki kitci 8e8ebik8ebanio8ag acitc okitci mamanazoma8abanin.
39 E os que passavam insultavam ele, sacudindo a sua cabeça,
40 Odina8abanin dac: “Kin ka 8i nici8anadjito8aban kitci aiamiemigi8am, acitc kidji gi koki ojito8an kodag nisokajik eta kidji tajikaman, kin tibina8e pimadjiidizon, kicpin teb8e Kije Manido Og8izisan epitci aiaa8i8anen, acitc nisada8en kitcibaiatigomikag.”
40 e dizendo: Tu que destróis o templo, e em três dias o reedificas, salva-te a ti mesmo. Se tu és o Filho de Deus, desce da cruz.
41 Mi pejig8an, Coda8inni kitci aiamie ogimag, Coda8inni kikinoamage8innig, acitc Coda8innig ka niganizi8adj omanenima8abanin e ikido8adj:
41 De igual modo também os principais sacerdotes zombando com os escribas, e anciãos, diziam:
42 “Kodagian a8iagon ogi pimadjian, 8in dac tibina8e ka8in okackitosin kidji pimadjiidizodj! Kicpin teb8e Israel a8iagog odogimami8an aiaa8idj, kada nisada8eban nogom otcibaiatigomikag, nida teb8eta8anan dac.”
42 A outros salvou; a si mesmo não pode salvar. Se és o Rei de Israel, desça agora da cruz, e nós acreditaremos nele.
43 Acitc dac ogi ina8an: “Kije Manidokag ki iji apacenimogoban. 8a8adj ki ikidogoban: ‘Nin Kije Manido Og8izisan.’ Misa dac kiga 8abadananan ke apitci nda8enimag8enin nogom Kije Manido kidji pimadjiadjin!”
43 Ele confiou em Deus; liberta-o agora, se ele quiser, pois ele disse: Eu sou o Filho de Deus.
44 Ke8ina8a kimodi8innig, nenida8ina Jesosikag kagi iji acidak8a8agani8i8apan, mi pejig8an okitci mamanazoma8abanin.
44 E também os ladrões, que foram crucificados com ele lançaram o mesmo insulto.
45 E abitakijigag, ki odji kacki tibikise mizi8e akikag, pinici kidji nisotibaiganeag e ick8a abitakijigag.
45 E desde a hora sexta houve trevas sobre toda a terra, até a hora nona.
46 8aiej e ani nisotibaiganeanig, Jesos ki kitci pibagi:
46 E cerca da hora nona bradou Jesus em alta voz, dizendo: Eli, Eli, lamá sabactâni (isto é, meu Deus, meu Deus, por que tu me abandonaste?).
47 Nandam iima ka te8apan ogi noda8a8an, acitc ki ikido8ag: “Niganadjimo8inni Elin onad8e8eman!”
47 Alguns dos que estavam ali, ouvindo isso, diziam: Este homem chama por Elias.
48 Teci8ag dac pejig ii e taci8adj ogi a8i nadjibat8an ka opani8anig kasiigani. Ogi kidagaminan dac cominabokag ka kitci 8isagagaminig, acitc ogi inak8aama8an Jesosan odonikag, mitigoni e abadjitodj, kidji minik8endjin.
48 E logo um deles correu, tomou uma esponja, e embebeu-a em vinagre, e, pondo-a em uma cana, dava-lhe de beber.
49 Kodagiag dac a8iagog ikidobanig: “Keck! Kiga 8abadananan kicpin teb8e Eli ke apitci pijag8en kidji pi nda ag8acimadjin.”
49 Os outros disseram: Deixa, vejamos se Elias vem salvá-lo.
50 Mina8adj dac Jesos ki kitci pibagi, midac ka iji ick8anamodj.
50 Jesus, novamente bradando em alta voz, rendeu o espírito.
51 Ii maia apitc, Coda8inni kitci aiamiemigi8amikag kitci kibigaigan abita ki tadose, icpimig pinici tcabacic. Ki kitci k8ig8an, acitc asinig ki kitci kibickise8ag.
51 E eis que o véu do templo se rasgou em dois, de alto a baixo; e tremeu a terra, e fenderam-se as rochas;
52 8ibabikiniganan ki cegode8an, acitc kitci mane Kije Manido odanicinabeman kagi nibonipanin ki abidjiba8an.
52 e os sepulcros se abriram, e muitos corpos de santos que dormiam foram ressuscitados;
53 Ki sagidjise8ag dac igi o8ibabikinigani8akag, acitc apitc ka ick8a abidjibadj Jesos, ki pidige8ag Jerusalemikag, kitcit8a odenakag. Kitci mane a8iagon dac ogi 8abamigo8an.
53 e, saindo dos sepulcros, depois da sua ressurreição, entraram na cidade santa, e apareceram a muitos.
54 Cimaganici ogima dac acitc kakina ocimaganiciman ka kana8enima8apanin Jesosan ogi 8abadana8a e kitci k8ig8anig acitc kakinagotc eji8ebanig. Ki kitci segizi8ag dac acitc ki ikido8ag: “Teb8e mi aa Kije Manido Og8izisan!”
54 Ora, o centurião e os que com ele guardavam a Jesus, vendo o terremoto e as coisas que haviam sucedido, tiveram grande temor, e disseram: Verdadeiramente este era o Filho de Deus.
55 Mane ik8e8ag te8agoban iima, pagi 8asag e odji kana8abi8adj adi eji8ebanig. Galilee akikag ogi pi odji nosone8a8agoban Jesosan kidji 8idoka8a8adjin.
55 E estavam ali muitas mulheres, olhando de longe, que tinham seguido Jesus desde a Galileia para o servir.
56 Mani Magdala iima tegoban, acitc ke8in kodag Mani, mi ini Jak acitc Josep odjodjomi8an, acitc dac Zebedee odik8eman, mi ini Jak acitc John odjodjomi8an.
56 Entre as quais estavam Maria Madalena, e Maria, mãe de Tiago e de José, e a mãe dos filhos de Zebedeu.
57 E ani onag8icinig dac, pejig nabe ka kitci oconiamidj ki odji tag8icinogoban, Animati (Arimathée) odenag ka odjipan. Josep ijinikazogoban acitc ke8in oteb8eta8abanin Jesosan.
57 Ao anoitecer, veio um homem rico de Arimateia, chamado José, que também era discípulo de Jesus.
58 Ogi nda 8abaman dac Pilatan kidji k8ag8edjimadjin Jesosan o8ia8ini. Pilat dac ki ikido kidji minagani8indjin Josepan.
58 E ele foi a Pilatos e pediu o corpo de Jesus. Então Pilatos mandou que o corpo lhe fosse entregue.
59 Midac Josep ka iji odapinag Jesosan o8ia8ini, acitc ogi 8ik8eiginan ocki 8abiskiginokag.
59 E José, tomando o corpo, envolveu-o em pano limpo de linho,
60 Ogi nda naaton dac 8inigotc o8ibabikiniganikag, maiagotc nogom kagi iji monaigadenig asinikag. Ogi taditibinan dac kitci asinin kidji kibaag 8ibabikinigani. Midac ka iji madjadj.
60 e o deitou no seu próprio túmulo novo, que havia esculpido em rocha; e, rodando uma grande pedra para a porta do sepulcro, partiu.
61 Mani Magdala acitc kodag Mani iima te8agoban ke8ina8a, e taji abi8agobanen nigan 8ibabikiniganikag.
61 E estavam ali Maria Madalena e a outra Maria, assentadas defronte do sepulcro.
62 Mina8adj e kijeba8aganig, apitc e Coda8inni aiamie kijiganig, Coda8inni kitci aiamie ogimag acitc igi8e ka nagadjito8agobanen inakonige8inan ma8asag ogi nda 8abama8an Pilatan.
62 No dia seguinte, que seguiu o dia da preparação, reuniram-se os principais sacerdotes e os fariseus perante Pilatos,
63 Ogi ina8an dac: “Nidogimaminan! Nimika8imin egi ikidopan aa ka kagina8ickidj nabe meg8adj kiabadj e pimadizipan: ‘Ick8a nisogonagag, niga abidjiba.’
63 dizendo: Senhor, lembramo-nos de que aquele enganador, quando ainda vivo, disse: Depois de três dias eu vou ressuscitar.
64 Anonik dac kicimaganicimag 8e8enda kidji kana8endamo8adj 8ibabikinigani, pinici kidji ick8a nisogonaganig, ega dac okikinoamaganan kidji gi pi nadji8idondjin o8ia8, acitc dac ega kidji gi tibadjimondjin egi abidjibadj nibo8inikag. Kicpin mega kagina8icki8apan e ikido8adj egi abidjibandjin Jesosan, na8adj a8acamej kada madjiseban apitc8in kagi iji madjiseg apitc ka kagina8ickidj Jesos e mikomidizodj.”
64 Ordena, portanto, que o sepulcro seja protegido até ao terceiro dia, para não suceder que, vindo os discípulos à noite, o furtem e digam ao povo: Ele está ressuscitado dentre os mortos; e assim o último erro será pior do que o primeiro.
65 Pilat dac ogi inan: “8adan ogo cimaganicag. Madjaok acitc a8i nagadjitaok kitci 8e8enda adi eji kackito8eg 8ibabikinigan.”
65 Disse-lhes Pilatos: Tendes a guarda; Ide e protegei o máximo possível.
66 Ki ija8ag dac 8ibabikiniganikag, acitc ogi kikina8adjibi8a8an ini kitci asinin ka kibockodjigendjin 8ibabikiniganikag, kidji gi odji kikendamo8adj kicpin a8ian ka apitci adjibinag8enin asinin kidji pidigendjin 8ibabikiniganikag, acitc cimaganican ogi anona8an kidji nagadjitondjin.
66 Assim eles foram, e tornaram o sepulcro seguro, selando a pedra, e deixando ali a guarda.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 27, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.