Romanos 3
Autaahaatɨhomɨ Pɨwɨha Gaaha Wanɨha (AGM) vs NVT
1 Iyataatɨ amɨ isɨhiyaatɨ usaatɨ satɨwɨ nasendaapo, o amɨ siyonaahɨ Judaahiya isɨhiya kiyaamɨ dawaataatɨ bimohiyɨhiyaisɨ napindaahɨ daahepumwapɨ nusatipɨhaahopo? Tɨtaapo. Satɨwɨ amɨ kiya kiyaamɨ ambɨpatamɨ atɨtatɨ namandipapɨ kiyai gaahatɨ kiyawaayowo? Tɨwɨ nasendaapo. Aiwɨ amɨ satɨtaapo, ambɨpatɨ namandipatotɨhandɨ nehɨ ambɨpatamɨhandɨmetanaahɨ amɨ kandamɨ akɨtɨhandɨ gaahandɨ napindɨ noaipaitaisono? Tɨtaapo.
1 Então qual é a vantagem de ser judeu? A circuncisão tem algum valor?
2 Amɨ sahɨ satɨtɨndapɨ nɨnɨ wihoaaŋɨhandɨ satɨtandiyo, kiya wiwa taahɨwaiwa taahɨwaiwetapɨ isɨhiya kiyaamɨ dawaataatɨhiyaisɨ nusatipɨhaawaayopo. Apɨpaahɨ awaindɨhandɨ Autaahaatɨho komɨ pɨwɨha Judaahiyaamɨ ikwɨraatɨhɨ ahiyataise. Aihɨ Judaahiya kopɨ jatawaawɨ isɨhiyai katɨwunjawaayopo.
2 Sim, há muitos benefícios. Em primeiro lugar, aos judeus foi confiada toda a revelação de Deus.
3 Iyataatɨ amɨ Judaahiyaamɨ usa Autaahaatɨho pɨwɨha kiyai numwisɨha wɨndɨ baiwɨ gɨmaawunyaapɨ miwatisaihaahɨ napitimatɨtaise? Autaahaatɨho isɨhiyaisɨ saiwa saiwa sawitando tatɨ gwɨnyaatɨ katatɨ tɨmaniwaiwa kiyaamɨ siyohɨtɨhanda netɨ nopɨsasɨnɨhonɨhɨ ko wɨndɨ netɨ itatamanatɨ kaiwa nga kamaitaiso?
3 É verdade que alguns deles foram infiéis, mas isso significa que Deus será infiel?
4 Autaahaatɨho wɨndɨ siyatɨ kamaitaise. Amɨ isɨhiya nahatiya wiwetɨ jaipɨtisaihɨhandɨ kandɨ Autaahaatɨhohɨ nahatewetɨ nehɨ akɨtɨhaiwaahɨhɨ katatɨ kiyahore. Iyataatɨ sandapɨ Autaahaatɨhomɨ pɨwɨha jɨpatɨpindisɨhaatɨhapɨ wa satise:
4 De maneira nenhuma! Ainda que todos sejam mentirosos, Deus é verdadeiro. E as Escrituras dizem a seu respeito: “Será provado que tens razão no que dizes, e ganharás tua causa no juízo”.
5 Iyataatɨ amɨ nyamɨ maipɨhaiwa kiyohɨwaiwa Autaahaatɨhomɨ tɨtɨhɨ saasanotiwaiwa netɨ ausaimanatɨ nasoaanɨhonaahɨ nyahɨ napitɨtɨtɨhaawe? Isɨhiya usa katohɨpatɨ newaatɨ nyahɨ satɨtɨhaawo? “Nyahɨ maipɨhaiwa kiyohɨwaiwa netɨ isɨhiyaisɨ siyatɨ, ‘Autaahaatɨho nehɨ tɨtɨhɨhosɨ amɨ tɨtɨhɨ gaahaiwaahɨhɨ kiyataise,’ undatɨ netɨ nunjonaahɨ amɨ Autaahaatɨho tɨtɨhɨmetahandɨ kiyatɨ nyamɨ maipɨhaiwaapɨ wihoaaŋɨhandɨ yaasɨhandɨ nyangi napindapɨ nanyinyataise?” tɨtɨhaawo.
5 Alguém poderia dizer: “Mas nosso pecado não cumpre um bom propósito, ajudando os outros a verem como Deus é justo? Não é uma injustiça, portanto, Deus nos castigar?”. (Estou seguindo o ponto de vista humano.)
6 Apɨpaahɨ owetise. Ko wɨndɨ tɨtɨhɨmetɨhandɨ kiyahomaahe. Isɨ amɨ Autaahaatɨho apɨpaahɨ tɨtɨhosɨ tɨtɨhɨ kiyatɨ nyahɨ Judaahiyaanangi nyamɨ maipɨhaiwaapɨ netɨ wɨndɨ tipɨtapaatɨ maanyonataataahɨ amɨ isɨhiya nahatiyaisɨ napindaahɨ napitiyatɨ netɨ tipɨtapaatɨ usondaisono?
6 Claro que não! Se fosse assim, como Deus poderia julgar o mundo?
7 Iyataatɨ amɨ samɨ usaatɨ satɨtaapo, “Nyahɨ Autaahaatɨhomɨ pɨwɨha newa japepihɨrɨtaano taatɨ katohɨrɨhɨretɨ wɨndɨ kamaayohɨtɨhanda Autaahaatɨho isɨhiyaisɨ saindɨ kawito tiwaiwa waatɨ auta noaipatɨ ko sawahoaisɨ netɨ nɨwimaatɨ awaindemahonaahɨ amɨ Autaahaatɨho napindapɨ nyangi satatɨ sahɨ maipɨhiyaate, nyatatɨ pɨwɨha nyamɨhetɨ netɨ yanyutaase?” tɨtaapo.
7 Alguém poderia argumentar, ainda: “Mas por que Deus me condena como pecador se minha mentira ressalta sua verdade e lhe traz mais glória?”.
8 Amɨ sandɨ sahɨ satawaawaahɨ kɨmandɨ satɨwɨ, “Gwɨnyaawaawe, nyahɨ maipɨhandɨ pɨhɨtaatɨ kaitɨhaawo, kandetapɨ Autaahaatɨho sawahoaisɨ netɨ awaindemwaitandɨhandɨ nga pɨhɨtatɨ naito,” tɨwɨ gwɨnyaawaawe. Sandɨ satɨwɨ gwɨnyaawaawɨ nɨnɨ satohɨtɨndapɨ isɨhiya usa nisɨ ambɨpatɨ nepɨ nanopɨsasɨwɨ nisapɨ pɨwɨha katɨwɨ, “Porɨho isɨhiyaisɨ sandɨ kaitaatɨwɨ kataunjataise,” tɨwɨ asɨretɨ katawaatopo. Isɨ isɨhiya siya satɨwɨ gwɨnyaapɨ kiyohiyɨhiyaisɨ Autaahaatɨho tɨtɨhɨ nga maipɨhandɨ wihoaaŋɨ numwɨtaise.
8 E alguns até nos difamam, afirmando que dizemos: “Quanto mais pecarmos, melhor!”. Quem diz essas coisas merece condenação.
9 Amɨ sandɨ setisɨ nyahɨ Judaahiyaanɨnɨ isɨhiya nyamɨ dawaataatɨ bimohiyɨhiyaisɨ Autaahaatɨhomɨ ndɨhetɨ nusatipɨhaawaatɨ gaahiyaanɨnɨtindɨho? Apɨpaahɨ owetise. Judaahiyaanɨnunɨ isɨhiya nyamɨ dawaataatɨhiyaunɨ nauratɨhiyaatɨ nyamɨ maipɨhandɨ kiyohɨtɨhandɨ noaipatɨ nyamɨ awaisɨhoematatɨ nyainjatataise ndɨ aimɨ netɨ nasiso.
9 Pois bem, devemos concluir que nós, judeus, somos melhores que os outros? Não, de maneira nenhuma, pois já mostramos que todos, judeus ou gentios, estão sob o poder do pecado.
10 Iyataatɨ sandapɨ Autaahaatɨhomɨ pɨwɨha jɨpatɨpindisɨha wa satise:
10 Como afirmam as Escrituras: “Ninguém é justo, nem um sequer.
11 Iyatɨ amɨ tɨtɨhape tɨtɨhɨmetɨhape tɨwɨ mmonɨwɨhiya apɨpaahɨ owetatɨ amɨ Autaahaatɨhopaahaiwɨhiya apɨpaahɨ owetamase.
11 Ninguém é sábio, ninguém busca a Deus.
12 Iyatɨ amɨ isɨhiya nahatiya Autaahaatɨhoai wɨndɨ nepɨ miwatɨwɨ namapɨ amɨ nahatiya noaipapɨ wapa maipɨtihɨ daatɨpatɨpatɨ namahohɨpɨpaamataiwɨ apɨpaahɨ maipɨtɨwɨmawaayopo.
12 Todos se desviaram, todos se tornaram inúteis. Ninguém faz o bem, nem um sequer.”
13 “Aiwɨ kiyaamɨ maahomwaaŋɨ itapɨpaamɨ anɨmwaahɨpatɨ nundataatɨ ainjotimumwaaŋamatiyahamwaaŋe.
13 “Sua conversa é repulsiva, como o odor de um túmulo aberto; sua língua é cheia de mentiras.” “Veneno de serpentes goteja de seus lábios.”
14 “Aiwɨ kiya kiyaamɨ maahomwaaŋɨ isɨhiyaamɨ maarɨho nepɨ tipatetepumapɨ mɨmaipɨwitaatɨwɨhaiwaahɨhɨ tisaitahiyaare.” Aunɨhɨhɨrɨ 10:7
14 “Sua boca é cheia de maldição e amargura.”
15 “Aiwɨ amɨ kiya ketɨ tarɨwaiwɨ isɨhiyaisɨ yaawɨhaiwa nunyawɨ siyɨhiyaisɨ tipɨhiyaare.
15 “Apressam-se em cometer homicídio;
16 Aiwɨ amɨ kiya isɨhiyaisɨ nepɨ nopɨsasɨmɨ niyauhɨhapɨhɨ amɨ isɨhiya nepɨ iwɨrinɨwɨ nopɨsasɨnɨmɨ nowaayopo.
16 por onde passam, deixam destruição e sofrimento.
17 Aiwɨ kiya isɨhiya usaisawɨ bɨpi pɨwannɨwɨ napaisaatɨ bimɨtaatɨwɨhɨra daihɨra wɨndɨ monɨwɨhiyaare.” Aisaiyaaho 59:7-8
17 Não sabem onde encontrar paz.”
18 “Aiwɨ kiya satɨwɨ nyamɨ maipɨhaiwaapɨ Autaahaatɨho yaasatɨ naaŋɨhandɨ nyangi nanyamɨtaiso tɨwɨ wɨndɨ apɨpaahɨ yamaiwɨhiyaare,” Aunɨhɨhɨrɨ 36:1
18 “Não têm o menor temor de Deus.”
19 Iyataatɨ nyahɨ aimɨ mmonaahiyaanɨne, pɨwɨha nahataapa Autaahaatɨho wɨnɨhapɨpa katimbɨpa isɨhiya kapaamɨ naaporɨhɨrotɨ bimohiyɨhiyaapɨse. Autaahaatɨho wɨnɨhapɨpa ahiyataise. Kapetapɨ isɨhiya yapɨhɨ nahatewaaraahiyaisɨ sahɨ maipɨhiyaate, undatɨ nunjatɨ kiyaamɨ maahomwaaŋɨ netɨ nuwisapuwɨtando. Iyatɨ isɨhiya nahatiyaisɨ Autaahaatɨho sahɨ maipɨhiyaate, undatɨ netɨ tipɨtapaatɨ usondando.
19 É evidente que a lei se aplica àqueles a quem ela foi entregue, pois seu propósito é evitar desculpas e mostrar que todo o mundo é culpado diante de Deus.
20 Sandɨ apaapɨmaase, isɨhiya wɨnɨhapɨpaamɨ katiwaiwa japepihɨrɨwɨ kiyohɨtɨhandaahɨ Autaahaatɨhomɨ ndɨhetɨ noaipapɨ tɨtɨhɨ saasanotahiyaatawaamaayopo. Apɨpaahɨ owetise tatɨse. Iyatɨ amɨ wɨnɨhapɨpaamɨ otɨpɨpatɨ kairɨhɨrɨ sɨrete: isɨhiyaisɨ, “Sahɨ maipɨhiyaatɨsɨ maipɨhaiwa kiyawaayopo,” undatɨ netɨ nunjataise.
20 Pois ninguém será declarado justo diante de Deus por fazer o que a lei ordena. A lei simplesmente mostra quanto somos pecadores.
21 Isɨhiyaamɨ wɨnɨhapɨpaamɨ daihɨra setihɨhandɨ kandɨ Autaahaatɨho isɨhiyai sahɨ nisɨ ndɨhetɨ tɨtɨhɨ saasanotahiyaate, undatɨ usondandɨhɨra wɨra wanɨ netɨ isɨhiyaisɨ nunjataise. Iyataatɨ sɨra daahira wɨnɨhapɨpaamɨhɨraamaahe. Owetise. Siyataahandɨ kandɨ sɨkandapɨ Mosesihomɨ wɨnɨhapɨpaunɨ amɨ Autaahaatɨhomɨ pɨwɨha atiwɨ nepɨ ausaahohiyɨhiyaamɨ pɨwɨha jɨpatɨpindisɨhaatɨhapɨ sandapɨ aimɨ ausaatatɨ ahotise.
21 Agora, porém, conforme prometido na lei de Moisés e nos profetas, Deus nos mostrou como somos declarados justos diante dele sem as exigências da lei:
22 Isɨhiya Jisasɨ Kɨraisihopɨ gɨwunyaahohiyɨhiyai Autaahaatɨho saundataase, “Sahɨ nisɨ ndɨhetɨ tɨtɨhɨ saasanotahiyaate,” undatɨ usonataise. Sandɨ isɨhiya nahatiya Kɨraisihopɨ gɨwunyaahohiyɨhiyai Autaahaatɨho kawɨsataise, amɨ kiya nahatiya komɨ ndɨhetɨ nauratɨhetahiyaatiho.
22 somos declarados justos diante de Deus por meio da fé em Jesus Cristo, e isso se aplica a todos que creem, sem nenhuma distinção.
23 Sandɨ isɨhiya nahatiya nauratetohɨtɨndɨ amɨ maipɨhandɨ kaiwɨ kiyai Autaahaatɨho japɨhɨ numwaahonɨhɨ koaisawɨ maasɨ bimɨtaatiwɨhandapɨ nenoaahɨtauhe.
23 Pois todos pecaram e não alcançam o padrão da glória de Deus,
24 Kɨraisɨ Jisaasiho isɨhiyai kiyaamɨ maipɨhandaatɨhapɨ japɨhɨ nuwatɨ numwaitandɨ otɨpɨpatɨ ipɨ tɨtɨhɨ atawɨhatetɨ kaindɨhandapɨ komɨhetapɨ Autaahaatɨho isɨhiya wihoaaŋɨhapa wɨndɨ kamaiwɨhandɨ konɨhɨ nasɨsoaarɨ maarɨho asɨpaindɨhandaahɨ isɨhiyaisɨ saundataase, “Sahɨ nisɨ ndɨhetɨ apɨpaahɨ ainahiyɨhiyaatɨ tɨtɨhɨ saasanotahiyaate,” undatɨ usonataise.
24 mas ele, em sua graça, nos declara justos por meio de Cristo Jesus, que nos resgatou do castigo por nossos pecados.
25 — ausente —
25 Deus apresentou Jesus como sacrifício pelo pecado, com o sangue que ele derramou, mostrando assim sua justiça em favor dos que creem. No passado ele se conteve e não castigou os pecados antes cometidos,
26 — ausente —
26 pois planejava revelar sua justiça no tempo presente. Com isso, Deus se mostrou justo, condenando o pecado, e justificador, declarando justo o pecador que crê em Jesus.
27 Isɨ nyahɨ wɨnɨhapɨpa japepihɨronɨhɨ Autaahaatɨho kandaahɨ nisɨ ndɨhetɨ saasanotahiyaate nyatihɨ nyahɨ kandapɨ tahaapaitɨhaawo? Apɨpaahɨ owetise. Amɨ sandɨ nyahɨ tahaapɨtɨtɨhaahandɨ napindape? Owetise. Sandɨ nyahɨ wɨnɨhapɨpa japepihɨrɨhaawo e? Apɨpaahɨ owetise. Nyahɨ wɨnɨhapɨpa japepihɨrɨhaawɨ tahaapɨtɨtɨhaahandɨ owetamase. Nehɨ nyahɨ Kɨraisihopɨ gɨwunyaahohɨtɨhanda nyahɨ genanaatɨ tahaapɨtɨtɨhaahandɨ owendaise.
27 Podemos então nos vangloriar de ter feito algo para sermos aceitos por Deus? Não, pois nossa absolvição não vem pela obediência à lei, mas pela fé.
28 Iyataatɨ nyahɨ siyaatɨ mmonahaayo, isɨhiya wɨnɨhapɨpa japepihɨrohɨtɨhanda kiyai Autaahaatɨho sahɨ tɨtɨhɨ nisɨ ndɨhetɨ saasanotahiyaate undataamaase. Owetise. Nehɨ kiya Kɨraisihopɨ gɨwunyaahohɨtɨhandaahɨhɨ Autaahaatɨho kiyai saundataase, “Sahɨ nisɨ ndɨhetɨ tɨtɨhɨ saasanotahiyaate,” undataase.
28 Portanto, somos declarados justos por meio da fé, e não pela obediência à lei.
29 Isɨ amɨ Autaahaatɨho nehɨ Judaahiyaanamaahɨhɨ Autaahaatɨhoro? E amɨ isɨhiya nyahɨ Judaahiyaanamɨ dawaataatɨhiyaamimaawɨ Autaahaatɨhometindɨho? Ye, Autaahaatɨho nehɨ naasohɨsɨ Judaahiyaanamunɨ isɨhiya nyamɨ dawaataatɨhiyaamunɨ ko Autaahaatɨhore.
29 Afinal, Deus é Deus apenas dos judeus? Não é também Deus dos gentios? Claro que sim!
30 Autaahaatɨho nehɨ naasohɨsɨ kɨmɨko nyahɨ ambɨpatamɨ atɨtatɨ namandipata Judaahiyaanangi nyahɨ nyamɨ Kɨraisihopɨ gɨwunyaahotɨhanda Autaahaatɨho sanyatataase, “Sahɨ nisɨ ndɨhetɨ saasanotahiyaate,” nyatataase. Iyatɨ isɨhiya nyamɨ dawaataatɨhiya kiyaamɨ ambɨpatɨ nahomamaandipapɨhiyai kiyaamɨ Kɨraisihopɨ gɨwunyaahotɨhanda Autaahaatɨho saundataase, “Nisɨ ndɨhetɨ sahɨ tɨtɨhɨ saasanotahiyaate,” undataase.
30 Existe um só Deus, e ele declara justos tanto judeus como gentios somente pela fé.
31 Isɨ amɨ siyonaahɨ nyahɨ Jisaasiho japɨhɨ nanyamaasɨhopɨ gɨwunyaahohɨtɨhanda Autaahaatɨhomɨ pɨwɨha wɨnɨhapɨpa jɨhura jɨpatɨpindimbɨpa apɨpaahɨ namɨhaayono? Owetise. Nyahɨ wɨndɨ samaayaatɨ kapai newa andɨtiwaatɨ tɨtɨhiwaatɨ isɨwataatɨ kapaamɨ katirɨhɨretɨ daayahaayo. Sandɨ kɨretɨ kiyahaayo ndɨ nasisɨtandɨ pɨwɨha jɨpatɨpindise ndɨ satohɨmaapɨ kɨmandɨ kasatɨtaanɨ atiwɨse.
31 Então, se enfatizamos a fé, quer dizer que podemos abolir a lei? Claro que não! Na realidade, é só quando temos fé que cumprimos verdadeiramente a lei.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 3, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.