Mateus 26
Autaahaatɨhomɨ Pɨwɨha Gaaha Wanɨha (AGM) vs VC
1 Satatɨ saiwa katatɨ owematosatɨ nyahɨ komɨ otɨpɨpatɨhiyaanangi Jisaasiho sanyatataase.
1 — ausente —
2 “Sahɨ aimɨ mmonawaayopo. Asisɨha yatairɨ saniyonɨhɨ Isɨraherɨhiyaanamɨ asisɨha awaisɨha kimbapɨho jɨhura Autaahaatɨho nyapundatɨ Isipɨhiyaisɨ tiwataatɨ nyamɨ asoya asisaisɨ tɨmaawatɨ nusatipasɨtɨhandapɨ gwɨnyaitɨhaahura noaipaitaise. Noaipahonɨhɨ sura kura nɨnɨ Isɨhiyaamɨ Saahonɨnɨ Jɨhonɨnɨhi nɨwahonisɨ isɨhiya nanɨmaasi nuwɨ isɨhiya mambɨ awaisawɨhiyaamɨ ikwɨraatɨhɨ nanumwɨtaapo kiya nɨngi ipɨ tɨtɨhɨ atawɨhatetɨ nipɨmandaapɨ sohonɨhi nɨwɨtaatɨwo,” nyatatɨ nyahɨ komɨ otɨpɨpatɨhiyaanangi Jisaasiho kanyatataase.
2 Ye know that after two days the passover takes place, and the Son of man is delivered up to be crucified.
3 Aihɨ sura Jisaasiho nyangisɨ taatɨ sanyatihɨ amɨ pɨrisihiya isɨhiya isɨhiyaapɨ nandapa kohasɨpɨho tɨhɨwɨ Autaahaatɨhoai nunyohiyɨhiyaamɨ mɨtɨhiyaunɨ Judaahiyaanamɨ gwɨnyaahiya jɨhiya usaunɨ kiyaamɨ jɨhɨ mɨtɨho awaisɨho komɨ ambɨpatɨ Kaiyapaasihomɨ aŋɨpɨpɨhɨ ahoyanawaayopo.
3 Then the chief priests and the elders of the people were gathered together to the palace of the high priest who was called Caiaphas,
4 Ahoyanɨwɨ Jisaasiho sohoai tiwɨtaatɨwɨ noaatɨwɨ isɨpɨ numwaitaatɨwɨhɨra daihɨraapɨ daapɨ nepaatɨnɨwɨ pɨwɨha kanɨwɨ wɨsasawaayopo.
4 and took counsel together in order that they might seize Jesus by subtlety and kill him;
5 Saiwɨ pɨwɨha kanɨwɨ wɨsasawaawɨ namapɨ sawana sanawaatopo. “Owe. Nyahɨ sandɨ kɨma asisɨma awaisɨma kimbapɨmo Pasopaamandetɨ kamaitɨhaawo. Amɨ isɨhiya ahoyanawaahuraasɨ kiyaamɨhatɨhapɨ Jisaasiho gaahoso tɨwɨ gɨwunyaapɨhiya nepɨ nyangi nyapɨ amɨ nepɨ sawana tunnɨwɨ aunahɨpatɨ nepɨ nopɨsasɨtaawo,” nɨwɨ sɨhɨ wuraapɨ namɨhaawaayopo.
5 but they said, Not in the feast, that there be not a tumult among the people.
6 Jɨhɨ awaisɨhoematatɨ Jerusaremɨhanda sangɨ nandaasura Jisaasiho Betanihandaahapɨ naihɨ nyahɨ komɨ otɨpɨpatɨhiyaanɨhɨ maawɨ nohaayo. Nowaatɨ Betanihanda akɨpwepɨho Saimonɨhomɨ aŋɨpɨpɨhɨ noaipawa bindɨhaayo.
6 — ausente —
7 Bindɨhaawɨ Jisaasiho taatɨ nandapa nainjɨhɨ apopaatɨ waatɨ atɨpatɨ werɨhandɨ nga biyatɨ waatɨ waamainjotɨhandɨ nawɨho apɨpaahɨ aungwohandɨ nunyatɨ nehatɨ katamɨ wipatɨ nehɨ usɨpɨpaapɨhatɨ katopɨ werɨhandɨ windhatɨ nesi Jisaasihoenda nasataise. Nasatɨ saatɨ apopa atɨpatɨ werɨhandɨ komɨ mɨtɨhaatɨhɨ nɨwuhaatɨ iwinjaataise.
7 a woman, having an alabaster flask of very precious ointment, came to him and poured it out upon his head as he lay at table.
8 Kaatɨ Jisaasihoai sawihɨ nyahɨ komɨ otɨpɨpatɨhiyaanɨnɨ sandɨ mmonɨhaawɨ kandapɨ apɨpaahɨ itɨhɨtaatɨ yawanaanɨnɨ sanɨhaato. “Ese kɨmaatɨ apomaatɨ atɨpatɨ werɨhandɨ apɨpaahɨ gaahatɨ napindapɨ nopɨsasatɨ tɨmase?
8 But the disciples seeing it became indignant, saying, To what end {was} this waste?
9 Kɨmatɨ atɨpatɨ werɨhandɨ biyatɨ nga waamainjotɨhatɨ nawɨho awaisɨho katapɨ nga nepɨ isɨhiya ikɨpɨpa owehiyai numwɨtɨhatiso,” nnaatɨ yawanaanɨnɨ kanɨhaato.
9 for this might have been sold for much and been given to the poor.
10 Nyahɨ sanɨhonɨhɨ Jisaasiho mmonataatɨ nyangisɨ sanyatataase. “Sahɨ kɨmaatɨ apomaati nɨngi atɨpatɨ werɨhandɨ waamainjotɨhandɨ nuhaatɨ ninjaasɨtɨmandapɨ pohɨrundɨwɨ namaawisapupwɨse. Sandɨ nɨngi apɨpaahɨ gaahandɨ kanisatɨ nanɨsihɨ nɨnɨ maarɨho witɨtɨ netaayo.
10 But Jesus knowing {it} said to them, Why do ye trouble the woman? for she has wrought a good work toward me.
11 Isɨhiya ikɨpɨpa owehiyaahɨ sangisawɨ kɨmbɨhɨ kɨmaapɨ jinjapɨhɨ bɨsotisaihɨ sahɨ kiyaisɨ gaahaiwa kawɨsawaatɨtaapo. Amɨ sahɨ nɨngi gaahaiwa kanitaatɨwɨ nɨnɨ sangisatɨ nisɨ ambɨpatɨ ndɨmaahomwaaŋɨ isɨtɨ wɨndɨ nasisoaarɨ konɨnɨhɨ bɨmimɨto.
11 For ye have the poor always with you, but me ye have not always.
12 Kɨmaatɨ apomaatɨ atɨpatɨ werɨhandɨ apɨpaahɨ awaindɨhandɨ waamainjotɨhandɨ wipatɨ nehɨ naasuraahɨ tuwatapɨ noaapɨ jaatɨwɨ namaitaatɨwɨhatɨ nisɨ mɨtɨhaatɨhɨ nanuhaatɨ ninjaasɨtɨmandɨ nyahɨ Judaahiyaanɨhɨ isɨhiya napwauhɨhiyai atɨpatɨ werɨhandɨ waamainjotɨhatɨ nuhaawaatɨ jaawa yamwaahohɨpatamatiyatɨ nisɨ ambɨpatɨ netɨ nɨmanataise nɨnɨ napotɨ yamwaatɨtandɨhuraapo.
12 For in pouring out this ointment on my body, she has done it for my burying.
13 Nɨnɨ sangisɨ akɨtɨnɨhɨ kasatataato, sahɨ baiwɨ gwɨnyaapɨse. Autaahaatɨhomɨ pɨwɨha gaaha wanɨha isɨhiyai japɨhɨ numwaitandɨ nɨnɨ napwohɨtɨhandapɨha isɨhiya nesi yapɨpatɨ nahanda isɨhiya usaisɨ ausaapɨ kaundisaihɨhapɨhɨ apomaatɨ kɨmaatɨ nɨngi atɨpatɨ werɨhandɨ nuhaatɨ ninjaasɨtɨmandɨ nesi kanɨwɨ Autaahaatɨhomɨ pɨwɨhaatɨhɨ atiwɨ saatɨ Jisaasihoai gaahandɨ kawɨsataise tɨwɨ gɨwunyaitaapo,” nyatatɨ nyahɨ komɨ otɨpɨpatɨhiyaanangi kanyatataase.
13 Verily I say to you, Wheresoever these glad tidings may be preached in the whole world, that also which this {woman} has done shall be spoken of for a memorial of her.
14 Aihɨ nyahɨ komɨ otɨpɨpatɨhiyaanɨnɨ 12 kiyaatɨ ikwɨ maindɨmwɨtihɨ auhɨramɨ yahurɨtahiyaanamɨ wo komɨ ambɨpatɨ Judaasiho aunahɨpatɨ Kariyotɨhandaahapɨho pɨrisihiya isɨhiya isɨhiyaapɨ nandapa kohasɨpɨho tɨhɨwɨ Autaahaatɨhoai nunyohiyɨhiyaamɨ mɨtɨhiyai Jisaasihopɨ nusepaitandɨ notaise.
14 — ausente —
15 Nusepaitandɨ notɨ kiyaisɨ ko saundataase. “Nɨnɨ Jisaasihoai sangi nasepaatɨ samɨ ikwɨraatɨhɨ ahɨsisanaahɨ sahɨ nɨngi nawɨho napitaiwɨ nanɨmɨtaapo?” undataase. Saundihɨ kiya atiwosawɨ nawɨho taanauhɨho nepɨ awɨtɨwɨ mmonɨwɨ 30 kaiwɨho koai nunyawaayopo.
15 and said, What are ye willing to give me, and *I* will deliver him up to you? And they appointed to him thirty pieces of silver.
16 Nunyauhɨ netɨ isɨwatata daihɨra wɨra Jisaasiho kɨmore undatɨ tiworisaisɨ netɨ nunjɨtandɨhɨraapɨ sura nawo nesuraapɨ Judaasiho daatɨ mmonɨmɨ notaise.
16 And from that time he sought a good opportunity that he might deliver him up.
17 Aihɨ asisɨha wiwa kɨnaungwɨha nahatewetɨ nyahɨ Judaahiyaanɨnɨ kaiwai newaatɨ awaiwaiwemawaatɨ bɨretɨhandɨ nipindɨhandɨ yisɨhandɨ owehandɨ tɨhawa nanɨhohɨwaiwa aimɨ detɨndaise. Iyataatɨ saiwa asisɨha awaiwaiwa Pasopaahandamɨhaiwaare. Iyataatɨ jɨhura Isipɨhanda nyamɨ asoya asisa sipɨsipɨhandɨ tipɨ kandamɨ jɨtɨpatɨ kiyaamɨ aŋaaŋɨ jaahauhɨ Autaahaatɨho katɨ mmonataatɨ kiyaisɨ nusatipatɨ isɨhiya Isipɨhiya sɨyɨhiyaisɨ tiwamataise. Aihɨ sandapɨ nyahɨ Judaahiyaanɨnɨ asisɨha saiwaamɨ jɨhetɨ gwɨnyaawaatɨ sipɨsipɨhandɨ tiwaatɨ tɨhawaatɨ nanahaayo. Saitɨhaahuraatihɨ asisɨha jɨha aimɨ detɨtihɨ nyahɨ komɨ otɨpɨpatɨhiyaanɨnɨ Jisaasihoai saundaatɨ nunjenɨhaayo. “Nandapa asisɨ kɨma awaisɨmetɨ kinyapɨ maahɨwapɨhɨ newaatɨ tɨngɨmaŋɨtɨhaawe?” undaatɨ nunjenɨhaayo.
17 — ausente —
18 Saundaatɨ nunjenɨhonɨhɨ Jisaasiho nyangi sanyatataase. “Aunahɨpata utaaho wo setahoenda naiwɨse satohɨhoenda naiwɨ koai sahɨ saundɨwɨse. ‘Kataunjisɨho satise, ‘nɨnɨ otɨpɨpatɨ Autaahaatɨho naninyatɨ natanoaasihɨ nesi napɨtɨ kiyohɨpatɨ kaindɨ owemaitandɨhura aimɨ detɨndaise. Iyatɨ detɨsɨ nɨnɨ nisɨ otɨpɨpatɨ mmowɨ nepɨ kaiwɨ nanipinjohiyɨhiyaisatɨ Judaahiyaanamɨ asisɨha awaisɨmetɨ maasapɨho sipɨsipɨhandɨ sɨpɨpɨhoho sapɨhomɨ gwɨtɨtɨhoaisatɨ nandapa bɨretɨhandɨ nipindɨhandɨ yisɨhandɨ owehandɨ kinyɨ aŋɨpɨpɨhɨ nandaano tihe,’ undɨwɨse,’ nyatataase.”
18 And he said, Go into the city unto such a one, and say to him, The Teacher says, My time is near, I will keep the passover in thy house with my disciples.
19 Sanyatihɨ nyahɨ komɨ otɨpɨpatɨhiyaanɨnɨ Jisaasiho kanyatirɨhɨrɨ kɨretɨ japepihɨraatɨ nandapa newaatɨ tɨhaatɨ tɨmanɨhaayo.
19 And the disciples did as Jesus had directed them, and they prepared the passover.
20 Tɨhawaatɨ tɨmanɨhonɨhɨ ipɨho notɨ asɨhatahurandaise. Asɨhataahuraatihɨ Jisaasihotihɨ nyahɨ komɨ otɨpɨpatɨhiyaanɨnɨ 12 kiyaatɨ ikwɨ maindɨmwɨtihɨ auhɨramɨ yahurɨtahiyaanɨnɨ bindɨhaawɨ nandapa nanahaayo.
20 And when the evening was come he lay down at table with the twelve.
21 Nandapa taawaatɨ nanahaawɨ Jisaasiho sandaase, “Nɨnɨ akɨtɨnɨhɨ sangi kasatɨtaanɨ atiwɨse, samɨ woŋɨ nɨngi nipɨ nɨwɨtaatɨwɨhiyai nusepaapɨ kɨmore undɨwɨ nɨngi nepɨ nunjɨtaapo,” nyatataase.
21 And as they were eating he said, Verily I say to you, that one of you shall deliver me up.
22 Sanyatihɨ nyahɨ atisɨhaawɨ nyamɨ maarɨho omaŋɨtɨtɨhɨ apɨpaahɨ yaasatɨ nyatatɨ naaŋanyihɨ nɨnaasonɨnɨhɨ napɨpananaatɨ Jisaasihoai saundaatɨ nunjenɨhaayo. “Awaisɨhoŋe, akɨtɨnɨhɨ nɨno? Kɨnyɨ nisapɨno?” undaatɨ Jisaasihoai nunjenɨhaayo.
22 And being exceedingly grieved they began to say to him, each of them, Is it *I*, Lord?
23 Saundaatɨ nunjenɨhonɨhɨ Jisaasiho komɨha nyangi sanyatataase. “Samɨ wo nandapa bɨretɨhandɨ nisɨ nyaihandɨ pɨretɨho naasɨkoaatɨhɨ wiwatɨ tɨmandaatɨ nainjɨho nɨngi nipɨ nɨwɨtaatɨwɨhiyai kɨmore undatɨ netɨ anusaitaise.
23 But he answering said, He that dips his hand with me in the dish, *he* it is who shall deliver me up.
24 Anusaahonɨhɨ nisɨ tiworisa sohonɨngi nɨwisaihɨ Autaahaatɨhomɨ pɨwɨha nisapɨ ko siyatɨ napwɨtaise tatɨ jɨpatɨpindisɨha japepihɨrɨtɨ kɨretɨ nɨnɨ Isɨhiyaamɨ Saahonɨnɨ Jɨhonɨnɨ napwɨto. Nɨnɨ saindɨ napwisanɨhandɨ kandɨ utaaso nɨnɨ Isɨhiyaamɨ Saahonɨnɨ Jɨhonɨngi isɨhiya tiworisaamɨ ikwɨraatɨhɨ netɨ anusaaso naaŋatɨ yaawɨhandɨ apɨpaahɨ awaindɨhandɨ naitaise. Naitaisɨ ese koai sanaatɨ namaamotaataahɨ sandɨ ko wɨndɨ namaitaihe,” nyatataase.
24 The Son of man goes indeed, according as it is written concerning him, but woe to that man by whom the Son of man is delivered up; it were good for that man if he had not been born.
25 Sanyatihɨ Judaasiho Jisaasihoai netɨ nusepaatɨ kɨmore undɨtandɨho Jisaasihoai saundatɨ nunjenataise. “Katɨpunjingɨhonye, kɨnyɨ akɨtɨnɨhɨ nisapɨno e owetiso?” undatɨ nunjenataise. Saundihɨ Jisaasiho Judaasihoai komɨha saundataase, “Ye, kɨwahoŋɨ sa ka aimɨ katapaase,” undataase.
25 And Judas, who delivered him up, answering said, Is it *I*, Rabbi? He says to him, *Thou* hast said.
26 Aihɨ nyahɨ nandapa taawaatɨ nanahaawɨ Jisaasiho nandapa bɨretɨhandɨ netɨ isɨwatata Autaahaatɨhoai gaahoŋe gaare undatɨ gaapundatɨ naumbotɨ nyahɨ komɨ otɨpɨpatɨhiyaanangi nanyinyataise. Nanyinyataatɨ sanyatataase, “Kɨmandɨ bɨretɨmandɨ nisɨ ambɨpatapɨ namɨhanahandɨsɨ sahɨ nepɨ nanɨwɨse,” nyatataase.
26 — ausente —
27 — ausente —
27 And having taken {the} cup and given thanks, he gave {it} to them, saying, Drink ye all of it.
28 — ausente —
28 For this is my blood, that of the {new} covenant, that shed for many for remission of sins.
29 Nɨnɨ sangi akɨtɨnɨhɨ kasatataato, kɨmo waapoho waindɨhandɨ nɨnɨ apɨpaahɨ wɨndɨ namandɨmatatɨ sɨhɨ nisɨ Apɨho Autaahaatɨho nisɨhetapɨ isɨhiya nisɨhiyai iwinjatonɨhura waapoho wainɨhandɨ asɨtɨhandɨ japɨhɨ sangisatɨ maasɨ nando,” nyatatɨ kanyatataase.
29 But I say to you, that I will not at all drink henceforth of this fruit of the vine, until that day when I drink it new with you in the kingdom of my Father.
30 Jisaasiho nyangisɨ sanyatatɨ owemasɨhɨ sapɨhɨ aŋɨpɨpɨhɨ bindɨha nandapa nanɨhohɨpɨpɨhɨ aunɨhɨhɨrɨ wɨrɨ katawaamapɨ Jerusaremɨhanda namasi noaatɨpawaatɨ wihɨnɨ sisɨho Oripɨhoaasɨnapɨ nasaamanɨhaayo.
30 Depois do canto dos Salmos, dirigiram-se eles para o monte das Oliveiras.
31 Aihɨ daihɨra taawaatɨ noaatɨpawa niyahaawɨ nyangi Jisaasiho sanyatataase. “Kɨmura wanɨ apatindɨmatɨhɨ sahɨ nahatiyaatɨ kiyaatɨnɨhɨ nɨngi nanɨmasi jɨhura Autaahaatɨhomɨ pɨwɨha nisapɨ katatɨ jɨpatɨpindirɨhɨrɨ kɨretɨ tɨtɨhɨ yanɨhɨmaitaapo. Yanɨhɨmapɨ nisapɨ gɨnunyaahohɨtɨhandɨ bwaitaise. Iyataatɨ Autaahaatɨho komɨ pɨwɨha jɨpatɨpindisɨhaatɨhapɨ nisapɨ namɨhanatɨ satise:
31 Disse-lhes então Jesus: Esta noite serei para todos vós uma ocasião de queda; porque está escrito: Ferirei o pastor, e as ovelhas do rebanho serão dispersadas {Zc 13,7}.
32 Satatɨ jɨpatɨpindisɨ kɨretɨ nɨnɨ napomatatɨhandɨ kandɨ Autaahaatɨho jahɨra nɨngisɨ ahonimatɨ nanɨmaahonɨhɨ sangisɨ jahɨra nasamaatɨ netɨ ahosindɨ jainjaitandɨ samɨ jɨhɨ Garirihandaahapɨ taatɨ nɨnɨ naito,” nyatataase.
32 Mas, depois da minha Ressurreição, eu vos precederei na Galiléia.
33 Sanyatihɨ atisahaawɨ Pitaaho Jisaasihoai saundataase. “Amɨ nisaahoyɨmiya gi nangɨmapɨ gɨsesi yanɨhɨmasaihɨsangi nɨnɨ gi wɨndɨ nangɨmasi yamaanɨhɨmaito,” undataase.
33 Pedro interveio: Mesmo que sejas para todos uma ocasião de queda, para mim jamais o serás.
34 Saundihɨ amɨ Jisaasiho komɨha Pitaahoai saundataase. “Kɨnyɨ kɨmandɨ baimbɨ atimbɨ gwɨnyaape. Kɨmura apatindɨmatɨhɨ bousetetɨ isɨhiya gi sahɨtɨwɨ, ‘Kɨnyɨ Jisaasihomɨ naisohoŋe,’ hɨtɨwɨ nahɨsesaihɨ kɨnyɨ yaimbɨ otɨpwɨsɨpaatɨ sangɨ gaatonɨhura kɨnyɨ isɨhiya nahɨsehohiyɨhiyai nisapɨ saundɨtaise. ‘Owe. Nɨnɨ Jisaasiho soai wɨndɨ mausotɨhonɨne,’ undɨpɨ mairɨ maara nisɨ ambɨpatɨ kɨnyɨ nepɨ nanoaasɨtaise,” undataase.
34 Disse-lhe Jesus: Em verdade te digo: nesta noite mesma, antes que o galo cante, três vezes me negarás.
35 Saundihɨ Pitaaho Jisaasihoai komɨha saundataase. “Amɨ tiworisa nɨngi gisawɨ maisɨhoaanyangi nyawɨtaatɨwɨsangi nɨnɨ kiyai apɨpaahɨ wɨndɨ kinyapɨ samundɨto, ‘Nɨnɨ Jisaasihoai wɨndɨ apɨpaahɨ mausotɨhonɨne,’ mundɨto. Owetɨtaise,” undataase. Jisaasihoai Pitaaho saundihɨ amɨ nyahɨ komɨ otɨpɨpatɨhiyaanɨnɨ usaanɨnɨ naasaipitɨ katɨ Pitaahoai nuwipinjaatɨ Jisaasihoai kaundɨhaato.
35 Respondeu-lhe Pedro: Mesmo que seja necessário morrer contigo, jamais te negarei! E todos os outros discípulos diziam-lhe o mesmo.
36 Aihɨ Jisaasiho nyahɨ komɨ otɨpɨpatɨhiyaanangi nanyamaasi sisɨhoaasɨnɨ nasaamanatɨ naihɨ niyaatɨ wapɨhɨ ambɨpatɨ Getɨsemanihanda noaipɨhaayo. Siyaatɨ sapɨhɨ niyawaatɨ noaipawaatɨ nyahɨ usaanangi Jisaasiho sanyatataase. “Sahɨ kɨmbɨhɨ bimaawɨse nɨnɨ onɨhɨ mɨhapɨhɨ naindɨ gaapundɨtaano,” nyatataase.
36 Retirou-se Jesus com eles para um lugar chamado Getsêmani e disse-lhes: Assentai-vos aqui, enquanto eu vou ali orar.
37 Sanyatamapɨ Pitaahoaisunɨ Sepetihomɨ mwaahurɨ Jemɨsiyɨ Joniyai numwaasi Jisaasiho gaapundɨtandɨ onehɨ mɨhapɨhɨ niyataise. Komɨ maarɨho omaŋɨtɨtɨhɨ ambɨpatɨ osamatɨ apɨpaahɨ awaindɨhandɨ tiwatɨ iwɨtaatisatɨ naaŋawisatɨ yaawataise.
37 E, tomando consigo Pedro e os dois filhos de Zebedeu, começou a entristecer-se e a angustiar-se.
38 Sawimainjɨhɨ mmotɨnataatɨ namatɨ Jisaasiho komɨ otɨpɨpatɨhingwaasɨ Pitaaho Jemɨsiho Jonɨhoai saundataase. “Maingwaase, utaahonɨnɨ kɨmonɨnɨ nahatonɨnɨ nisɨ maarɨho apɨpaahɨ awaindɨhandɨ naaŋanisatɨ yaasatɨ nisɨ omaŋɨtɨtɨhɨ ambɨpatɨ gaanɨmatɨ netɨ mɨmaipɨnimatatɨ nanopɨsasɨnatɨ tiwatɨ nanosatɨ nɨtaatihiyo. Sanimainjɨhiyonɨ saingwaasaatɨ kɨmbɨhɨ namopɨ jaawɨ bitotawa nɨngi andɨtɨnipɨ gaapundɨwɨse. Nɨnɨ onɨhɨ masɨwonjaapɨhɨ nundɨ gaapundɨtaano,” undatɨ kingwaasi kaundataase.
38 Disse-lhes, então: Minha alma está triste até a morte. Ficai aqui e vigiai comigo.
39 Kingwaasi saundamapɨ Jisaasiho onɨhɨ kaanɨhɨ masɨwonjɨ notɨ komɨ ndɨmaahomwaaŋɨ yapɨpatetɨmatɨ tɨmahiyatɨ gaapundataise. Gaapundataatɨ komɨ Sapɨho Autaahaatɨhopɨ satatɨ gaapundataase. “Ese nisɨ Apore kɨmaiwa naaŋatɨ yaasamaiwa netɨ ipɨ tɨtɨhɨ atawɨhatetɨ nɨpɨ nipɨmandaasaihɨ nɨnɨ napwɨtandiyohɨtɨmandɨ nɨnɨ wɨndɨ namwaapwɨtandɨ kɨnyɨ gaaso tɨpɨ nepɨnɨmaitaapaahɨ kaiwa nepɨnɨmape. Saimbɨ nepɨnɨmaitaapɨhandɨ kandɨ nɨnɨ maaritɨtɨ nisɨ gwɨnyaatɨ katohɨrɨhɨretɨ kɨnyɨ wɨndɨ japepihɨrɨpɨ kamaime. Owetane. Nehɨ kɨnyɨ kɨwahonyɨ gwɨnyaapɨ maaritingɨrɨhɨretɨ japepihɨrɨpɨ kaime,” undatɨ Autaahaatɨhoai kaundataase.
39 Adiantou-se um pouco e, prostrando-se com a face por terra, assim rezou: Meu Pai, se é possível, afasta de mim este cálice! Todavia não se faça o que eu quero, mas sim o que tu queres.
40 Saundatɨ Autaahaatɨho Sapɨhoai Jisaasiho pɨwaundatɨ gaapundatɨ gousemapɨ komɨ otɨpɨpatɨhingwaasenda jahɨra nasataise. Nasatɨ usonataatɨ kingwaasɨhɨ apɨpaahɨ ahominɨwɨ nanomawaayopo. Nanomɨhauhɨ Jisaasiho Pitaahoai saundataase, “Pitaahoŋe, saingwaasaatɨ nɨngi andɨtɨnipɨ jatawaawɨ apɨpaahɨ masɨhonjɨsangi gaapɨmundɨwɨ napindapɨ nanomahopo?
40 Foi ter então com os discípulos e os encontrou dormindo. E disse a Pedro: Então não pudestes vigiar uma hora comigo...
41 Sangi nasɨsendandɨhaiwa noaipatɨ nasɨsehonɨhɨ tɨmɨhaitaawɨ sahɨ baiwɨ jatɨnɨwɨ bitotawa andɨtitɨwɨ gaapundɨwɨse. Samɨ maarɨho nga biyatɨ gaapundatɨ jatɨtandɨ maaritataahandɨ kandɨ samɨ ambɨpatɨ wɨndɨ andɨtɨminje,” undatɨ Jisaasiho Pitaaho Jemɨsiho Jonɨmohingwaasi kaundataase.
41 Vigiai e orai para que não entreis em tentação. O espírito está pronto, mas a carne é fraca.
42 Kingwaasi saundamapɨ Jisaasiho jahɨra gaapundɨtandɨ notaise. Notɨ Autaahaatɨhoai saundatɨ gaapundataase. “Ese nisɨ Apore, kɨmaiwa naaŋatɨ yaasamaiwa nɨnɨ naitandɨ apɨpaahɨ pondataahandɨ kandɨ nisɨ gwɨnyaahohɨrɨhɨretɨ wɨndɨ namutaano. Amɨ nɨnɨ sandɨ kaitandɨhɨra daihɨra nehɨ kɨrahɨtanaaho. Nehɨ kɨnyɨ kɨwahoŋɨ maaritɨpɨ gwɨnyaahingɨrɨhɨretɨ japepihɨrɨtɨ kaitaano daihɨra kɨmɨ kɨraaso,” undatɨ gaapundataase.
42 Afastou-se pela segunda vez e orou, dizendo: Meu Pai, se não é possível que este cálice passe sem que eu o beba, faça-se a tua vontade!
43 Autaahaatɨhoai saundatɨ gaapundatɨ gousemapɨ jahɨra komɨ otɨpɨpatɨhingwaasenda Jisaasiho nasataise. Nasatɨ usonata kingwaasɨ ndɨha norɨhaapɨ jatawa andɨtitɨwɨ wɨndɨ gaapɨmundɨwɨ kingwaasɨhɨ ndɨha naawihɨ tingaitɨwotawaayopo.
43 Voltou ainda e os encontrou novamente dormindo, porque seus olhos estavam pesados.
44 Saiwɨ komɨ otɨpɨpatɨhingwaasɨ wɨndɨ jatawa gaapɨmundɨwɨ tingaitɨwosauhɨ namatɨ Jisaasiho amɨ jahɨra niyatɨ ipotɨhandɨ gaapundataase. Gaapundataatɨ jɨhɨ Autaahaatɨhoai pɨwaundatɨ gaapundatɨ gousesɨrɨhɨrɨ kɨretɨ japepihɨratɨ gaapundatɨ Autaahaatɨhoai gousetaise.
44 Deixou-os e foi orar pela terceira vez, dizendo as mesmas palavras.
45 Niyatɨ ipotɨhandɨ gaapundatɨ owemamapɨ komɨ otɨpɨpatɨhingwaasenda jahɨra nasatɨ kiya gwɨnyaitaatɨwɨhandɨ kiyai saundataase. “Sahɨ akɨtɨnɨhɨ gaahatɨ kaiwɨ ikɨnɨwɨ itɨpɨho nepɨ nanopotawaayopo. Gaasɨ saingwaasaatɨ nanopotɨwɨsono. Nɨnɨ Isɨhiyaamɨ Saahonɨnɨ Jɨhonɨhi isɨhiya nepɨ wɨnisasawɨ isɨhiya nyamɨ dawaataatapɨhiyai nanumwisaihɨ kiya nepɨ nɨpɨ ipɨ tɨtɨhɨ atawɨhatetɨ nipɨmandaasaihɨ napwɨtandɨha asisɨha wanɨ kɨma ka noaipataisɨ saingwaasaatɨ mmonawaayowo e owetiso?
45 Voltou então para os seus discípulos e disse-lhes: Dormi agora e repousai! Chegou a hora: o Filho do Homem vai ser entregue nas mãos dos pecadores...
46 Saingwaasaatɨ tarɨwaiwɨ ketɨ nepapɨse nutɨhaawo. Nepapɨ jasawewɨse utaaho nɨngi netɨ nisɨ tiworisaamɨ ikwɨraatɨhɨ anusaatɨ nanumwɨtandɨho aimɨ kɨmbɨhɨ kɨmo nasatɨ noaipataisɨ koaisaatɨ nutandɨhaawɨ nutɨhaawo,” undatɨ kingwaasɨ komɨ otɨpɨpatɨhingwaasi Jisaasiho kaundataase.
46 Levantai-vos, vamos! Aquele que me trai está perto daqui.
47 Jisaasiho taatɨ konɨhɨ kingwaasi pɨwaundɨmɨ naihɨ Judaasiho nyahɨ Jisaasihomɨ otɨpɨpatɨ mmonaatɨ newaatɨ kiyaatɨ nuwipinjohiyɨhiyaanamɨ wo isɨhiya Jisaasihoai nepɨ isɨpɨ wɨraitaatɨwɨhiyai numwaasi nasatɨ noaipataise. Judaasihoaisawɨ isɨhiya apɨpaahɨ taahiyɨhiya wɨrɨsandɨhandi pɨrisihiya isɨhiya isɨhiyaapɨ nandapa maahoaipatɨ tɨhɨwɨ Autaahaatɨhoai waamaitumapɨ nunyohiyɨhiyaamɨ mɨtɨhiyaunɨ Judaahiyaanamɨ gwɨnyaahiya jɨhiya awaisawɨhiyaunɨ natɨwusaasauhɨ pwɨsɨpatɨ namatanaatɨ kosasaihɨrɨ amɨ pwɨsɨpatɨ turaipatɨ pɨhɨtɨwɨ isɨsi nasawaayopo.
47 Jesus ainda falava, quando veio Judas, um dos Doze, e com ele uma multidão de gente armada de espadas e cacetes, enviada pelos príncipes dos sacerdotes e pelos anciãos do povo.
48 Iyataatɨ jɨhɨ tɨmanatɨ Judaasiho Jisaasihoai tiworisaamɨ ikwɨraatɨhɨ netɨ numwisɨho tiworisa wɨrɨsandɨhandi saundataase. “Utaaho nɨnɨ naindɨ koai naahipaumwatɨ gerundisanɨhɨ ninjahoto so kosɨ sahɨ nepɨ isɨpɨ wɨrapɨse,” undatɨ kiyai numwaasi nasataise.
48 O traidor combinara com eles este sinal: Aquele que eu beijar, é ele. Prendei-o!
49 Iyatɨ Judaasiho nasatɨ noaipatɨ tɨtɨhɨ konɨhɨ Jisaasihoenda niyatɨ saundataase. “Katɨpunjingɨhonye apatɨhe. Gaahuraasɨ kinyɨ maarɨho wɨngitatɨ napaisaatɨtane,” undatɨ naisɨhiya kainɨhohɨrɨhɨretɨ kiyatɨ naahipaumwatɨ gerundataise.
49 Aproximou-se imediatamente de Jesus e disse: Salve, Mestre. E beijou-o.
50 Siyatɨ gerundihɨ Jisaasiho Judaasihoai saundataase. “Kwɨhoe, kaitaapɨ napingɨpɨpa tarɨwaimbɨ ketɨ kaime,” undataase. Aihɨ isɨhiya tiworisa wɨrɨsandɨhandɨ nasohiyɨhiya Jisaasihoai nepɨ anɨtiwɨ isɨpɨ wɨrawaayopo.
50 Disse-lhe Jesus: É, então, para isso que vens aqui? Em seguida, adiantaram-se eles e lançaram mão em Jesus para prendê-lo.
51 Saiwɨ nepɨ wɨrahauhɨ ketɨ kɨnapaahoya nyahɨ Jisaasihoai nuwipinjohiyɨhiyaanamɨ Jisaasihomɨhinɨ detɨ bitohohiyɨhiyaamɨ wo komɨ namatanaatɨ kosasaihɨrɨ napatesi pɨrisihiya isɨhiya isɨhiyaapɨ nandapa maahoaipatɨ tɨhɨwɨ Autaahaatɨhoai waamaitumapɨ dɨpumanɨwɨ nunyohiyɨhiyaamɨ mɨtɨho awaisɨhomɨ otɨpɨpatɨhomɨ atihɨrɨ tisatamasɨhɨ mɨhaapɨ yiyandɨhɨ timahiyataise.
51 Mas um dos companheiros de Jesus desembainhou a espada e feriu um servo do sumo sacerdote, decepando-lhe a orelha.
52 Aihɨ nyamɨ koai Jisaasiho saundataase, “Kɨnyɨ pwɨsɨpatɨ kosasaihɨrɨ namatanaatɨ kanaatamɨ anɨhandopɨ jahopɨ wipe. Amɨ usa maatɨmaatiwɨ pwɨsɨpatɨ nepɨ timbiyohiyɨhiya amɨ isɨhiya pwɨsɨpatɨ kataahɨ nepɨ tiwisaihɨ napwɨtaapo.
52 Jesus, no entanto, lhe disse: Embainha tua espada, porque todos aqueles que usarem da espada, pela espada morrerão.
53 Kɨnyɨ gwɨnyaapaino e wɨndɨ gɨmunyaahɨno? Nɨnɨ nisɨ Apɨhoai nunjesanɨhɨ komɨ enjerɨhiya otɨpɨpatɨhiya yamɨhapataatɨhapɨhiyai tiwaatɨhɨrɨ kɨhɨrɨ asakiyatɨ natausaasonɨhɨ napɨwɨ tinjaapɨnaitaapo.
53 Crês tu que não posso invocar meu Pai e ele não me enviaria imediatamente mais de doze legiões de anjos?
54 O amɨ saiwɨ enjerɨhiya yamɨhapataatɨhapɨhiya nɨngi nga tinjaapɨnesaihaahɨ Autaahaatɨhomɨ kɨmaiwa nɨngi wanɨ nanoaipasɨwɨmaiwaapɨ siyatɨ sɨrɨ sɨretɨ noaipaitaise tatɨ jɨhɨ jɨpatɨpindisɨhaamɨ akɨwaiwa napitiyatɨ noaipaitaise?” undatɨ koai nyahɨ nahatiyaanɨ gwɨnyaitɨhaaha kaundataase.
54 Mas como se cumpririam então as Escrituras, segundo as quais é preciso que seja assim?
55 Koai saundatosatɨ isɨ tiworisa wɨrɨsandɨhandi Jisaasiho saundataase. “Isɨhiyaato sahɨ wɨrɨsandiwɨ pwɨsɨpatɨ kosasaihɨrɨ namatanaatɨ turaipatɨ isɨpɨ gwɨsitɨwɨ tɨpwinji utaaho wo maatɨmaatisatɨ timbiyahoai nepɨ tipɨ wɨraitaatɨwɨ napɨwɨhiyaato? Nɨnɨ ipɨho nahatewetɨ Autaahaatɨhomɨ aŋɨ Awaindɨhandaatɨhɨ isɨhiyai kandunjatoaasohurura sahɨ nɨngi nepɨ nipɨ wɨmaanirapɨhiyaatiso.
55 Depois, voltando-se para a turba, falou: Saístes armados de espadas e porretes para prender-me, como se eu fosse um malfeitor. Entretanto, todos os dias estava eu sentado entre vós ensinando no templo e não me prendestes.
56 Sahɨ nɨngi wɨndɨ samaaniwɨhiyaatɨtawaahandɨ kandɨ kɨmaiwa sahɨ nɨngi nepɨ wɨnirapɨ kiyohɨwɨmaiwa jɨhura isɨhiya Autaahaatɨhomɨ pɨwɨha atiwɨ nepɨ ausaahohiyɨhiyaamɨ pɨwɨha jɨpatɨpiyohɨwaiwaamɨ akɨpɨpa tɨtɨhɨ noaipaitandɨ sahɨ kiyawaayopo,” undatɨ Jisaasiho isɨhiya komɨ tiworisai kaundataase. Aihɨ Jisaasihoai saiwɨ isɨhiya komɨ tiworisa nepɨ isɨpɨ wɨrahauhɨ nyahɨ Jisaasihoai numwasi nyahɨ 11 kiyaatɨ ikwɨmaindɨmwɨtihɨ auhɨramɨ naasohɨtahiyaanɨnɨ yanɨhɨmahaayo.
56 Mas tudo isto aconteceu porque era necessário que se cumprissem os oráculos dos profetas. Então os discípulos o abandonaram e fugiram.
57 Aihɨ isɨhiya Jisaasihoai isɨpɨ nepɨ wɨrahohiyɨhiya koai numwaasi pɨrisihiya isɨhiya isɨhiyaapɨ nandapa maahoaipatɨ tɨhɨwɨ Autaahaatɨhoai waamaindumapɨ dɨpumanɨwɨ nunyohiyɨhiyaamɨ mɨtɨho awaisɨho Kaiyapaasihomɨ aŋɨpɨpɨhɨ wɨnɨhapɨpa katɨwunjohiyɨhiyaunɨ amɨ gwɨnyaahiya jɨhiya mɨtɨhiyaunɨ ahoyanɨwɨ bimauhɨhapɨhɨ nuwɨ noaipawaayopo.
57 Os que haviam prendido Jesus levaram-no à casa do sumo sacerdote Caifás, onde estavam reunidos os escribas e os anciãos do povo.
58 Saiwɨ Jisaasihoai wɨrapɨ numwaasi niyauhɨ Pitaaho Jisaasihoai nuwipinjai ipotɨ bɨpi notɨ Kaiyapaasihomɨ masaataatamɨ onepataapɨhɨ noaipataise. Noaipatɨ Jisaasihoai napitɨwɨsopo tatɨ iwinjaitandɨ nandaatɨ mɨhatɨhɨ Kaiyapaasihomɨ aŋaaŋɨ iwinjatohiyɨhiyaisatɨ maasɨ bindataise.
58 Pedro seguia-o de longe, até o pátio do sumo sacerdote. Entrou e sentou-se junto aos criados para ver como terminaria aquilo.
59 Aihɨ pɨrisihiya isɨhiya isɨhiyaapɨ nandapa maahoaipatɨ tɨhɨwɨ Autaahaatɨhoai waamaindumapɨ dɨpumanɨwɨ nunyohiyɨhiyaamɨ mɨtɨhiyaunɨ amɨ usa gwɨnyaahiya jɨhiyaunɨ amɨ wɨnɨhapɨpa katɨwunjohiyɨhiyaunɨ nahatiya pɨwɨha jaiwɨtɨhaiwa Jisaasihopɨ isɨhiya ko siyahoe siyahoe tisaihɨ sohoai tiwɨtaatɨwɨhandapɨ mmonɨwɨ pɨhɨtɨwɨ daawaayopo.
59 Enquanto isso, os príncipes dos sacerdotes e todo o conselho procuravam um falso testemunho contra Jesus, a fim de o levarem à morte.
60 Saiwɨ daapɨ isɨhiya taahiyɨhiyai numwaahauhɨ napɨwɨ Jisaasihopɨ ko siyahoe tɨwɨ jaipɨtɨwɨ katauhɨhandɨ kandɨ pɨwɨha komɨhetɨ nepɨ yawutaitaatɨwɨha kiya wɨndɨ monɨhopo. Monɨhauhɨ ipotaataatɨnɨhɨ utaahurɨ wurɨ Jisaasiho jɨhɨ pɨwɨha wa katihɨ atɨwimɨhurɨ nammɨ pɨwɨha isɨhiyaamɨ ndɨhetɨ ausaamaise.
60 Mas não o conseguiram, embora se apresentassem muitas falsas testemunhas.
61 Nammɨ ausaamaamɨ kurɨ isɨhiya pɨwɨha atiwɨ nepɨ tipɨtapaahohiyɨhiyai asɨretɨ saundamaase. “Kɨmo utaamo jɨhɨ yɨhoaaŋɨ atɨwisonɨhɨ satise, ‘Autaahaatɨhomɨ aŋaaŋɨ awaindɨhandɨ nɨnɨ netɨ nga nupwɨsasɨtɨ nopɨsasɨtɨmatɨ amɨ jahɨra asisɨha mairɨmetɨ netɨ mɨhondɨ aŋɨmatɨtɨ owemaito,’ tahore,” undɨmɨ kaundamaase.
61 Por fim, apresentaram-se duas testemunhas, que disseram: Este homem disse: Posso destruir o templo de Deus e reedificá-lo em três dias.
62 Kurɨ saundihɨ atiwosawɨ pɨrisihiya isɨhiya isɨhiyaapɨ nandapa maahoaipatɨ tɨhɨwɨ Autaahaatɨhoai waamaindumapɨ dɨpumanɨwɨ nunyohiyɨhiyaamɨ mɨtɨho awaisɨho dotɨ Jisaasihoai saundatɨ nunjenataise. “Pɨwɨha kɨma utaamurɨ kinyapɨ ko satise tɨmɨ katisɨmaapɨ wihoaaŋɨha owetiso?” undatɨ nunjenataise.
62 Levantou-se o sumo sacerdote e lhe perguntou: Nada tens a responder ao que essa gente depõe contra ti?
63 Saundihɨ Jisaasiho apɨhɨmandaise. Apɨhɨmaatihɨ namatɨ utaaho awaisɨho nunjesɨho Jisaasihoai jɨhaatɨ saundataase. “Autaahaatɨho asoho akɨtɨho konɨhɨ jinjapɨhɨ bimisɨhomɨ ambɨpata amɨ komɨ ndɨhetɨ nɨnɨ gi kɨnyɨ akɨtɨ akɨtɨnɨhɨ sanahaahonɨne ndɨtaapɨ nahɨsenataayonɨ wanɨ tɨtɨhɨ kanyate? Kɨnyɨ Isɨhiyai Japɨhɨ Numwaapɨ Iwinjatɨtaapɨ Autaahaatɨho Ahɨngisɨhoŋɨ Autaahaatɨhomɨ Mwaahoŋɨtapaapaaho?” undataase.
63 Jesus, no entanto, permanecia calado. Disse-lhe o sumo sacerdote: Por Deus vivo, conjuro-te que nos digas se és o Cristo, o Filho de Deus?
64 Saundihɨ Jisaasiho koai saundataase. “Ye, kɨwahoŋɨ sa ka katingaare. Nɨnɨ sɨkonɨne. Sɨkonɨnisɨ nɨnɨ sahɨ nahatiyaatangi akɨtɨnɨhɨ kasatataato, wanɨ naaŋatɨ yaasɨhaiwa nehohurɨmuraapɨ namasatɨ Autaahaatɨho apɨpaahɨ watɨpɨho komɨ watɨpɨhaiwa nahatewa nɨngi naninyonɨhɨ awaisɨhonɨnimandɨ yamɨhapataatɨhapɨ isɨhiyai winjatɨmɨ naisanɨhɨ sahɨ ninjapɨ mmondaapo. Aindɨ ipotɨ jahɨra isɨhiyai netɨ tipɨtapaitandɨ enjerɨhiya nisɨ yamɨhapataatɨhapɨ itɨpɨhiya otɨpɨpatɨhiyaisatɨ tɨwipataatɨhɨ Autaahaatɨhomɨ watɨpɨhandisatɨ nɨnɨ Isɨhiyaamɨ Saahonɨnɨ Jɨhonɨnɨ napisanɨhɨ sahɨ ninjaitaapo,” undataase.
64 Jesus respondeu: Sim. Além disso, eu vos declaro que vereis doravante o Filho do Homem sentar-se à direita do Todo-poderoso, e voltar sobre as nuvens do céu.
65 Jisaasiho saundihɨ pɨrisihiya isɨhiya isɨhiyaapɨ nandapa maahoaipatɨ tɨhɨwɨ Autaahaatɨhoai waamaindumapɨ nunyohiyɨhiyaamɨ mɨtɨho awaisɨho Kaiyapaasiho Jisaasiho katisɨhaapɨ satatɨ, “ko Autaahaatɨhoai netɨ nopɨsasatɨ sisɨpɨhɨtihɨ nɨngi aponyise,” undatɨ isɨhiyai nunjɨtandɨ komɨ apotɨhɨrɨ tiwatɨhaatɨhɨrɨ napwɨratɨ sandaase. “Utaaho kɨmo, ‘nɨnɨ Autaahaatɨhomɨ Mwaahonɨne,’ ndaatɨ ko noaipatɨ Autaahaatɨhoematatɨ amɨ Autaahaatɨhopɨ sisɨpɨhɨndaase. Satatɨ sisɨpɨhɨtihɨ aimɨ kɨma nyahɨ atisɨhaayonɨ napaapɨ jatɨtɨhaawe?
65 A estas palavras, o sumo sacerdote rasgou suas vestes, exclamando: Que necessidade temos ainda de testemunhas? Acabastes de ouvir a blasfêmia!
66 Sahɨ napitaiwɨ gwɨnyaawaayopo?” undatɨ isɨhiya nahatiyai nunjenataise. Kaiyapaasiho saundatɨ nunjesɨhɨ isɨhiya nahatiya pɨwɨha naasaahɨ koai saundawaatopo. “Jisaasiho pɨwa komɨ katisaapɨ napone?” undawaatopo.
66 Qual o vosso parecer? Eles responderam: Merece a morte!
67 Satɨwɨ isɨhiya Jisaasihoai komɨ ndɨmaahomwaaŋɨ maahoaipurɨpwɨ komɨ ndɨha nɨwisapupwɨ namaasapɨ tipɨ asanapatɨ pɨhaapɨpatɨ turɨwipɨ tiwawaayopo.
67 Cuspiram-lhe então na face, bateram-lhe com os punhos e deram-lhe tapas,
68 Sawiwɨ Jisaasihoai sisɨpɨhundɨwɨ saundawaatopo. “Isɨhiyai Japɨhɨ Numwaapɨ Iwinjatɨtaapɨ Autaahaatɨho Ahɨngisɨhoŋɨtapaapaahɨ saiwa ndɨ kiyatɨ tɨhuse tɨpɨ Autaahaatɨho netɨ gi nahɨsonɨhɨ nyangi ausaapɨ kanyate?” undɨwɨ maatɨmaatiwɨ mɨmaipɨwɨsawaayopo.
68 dizendo: Adivinha, ó Cristo: quem te bateu?
69 Jisaasihoai mɨhatɨhɨ aŋɨtɨtɨhɨ taawɨ sawɨsauhɨ Pitaaho yamaapɨ ipaahaapɨ isɨhiya usaisa bindataise. Bimihɨ Kaiyapaasihomɨ asɨhiya otɨpɨpatɨhiyaamɨ waatɨ nasatɨ Pitaahoai usonatosatɨ saundataase. “Kɨnyɨ gisangi utaamoŋɨ Jisaasiho aunahɨpatɨ Garirihandaahapɨhoaisapɨ maasɨ bitohɨnɨhɨ gɨsotɨhoŋe,” undataase.
69 Enquanto isso, Pedro estava sentado no pátio. Aproximou-se dele uma das servas, dizendo: Também tu estavas com Jesus, o Galileu.
70 Saundihɨ Pitaaho kɨmɨ konɨne mundatɨ isɨhiya nahatiyaamɨ otɨhaatɨ ndɨhetɨ noaasatɨ saundataase. “Utaaso pɨwa kɨnyɨ katingo soai nɨnɨ wɨndɨ mausotɨhonɨnisɨ kɨnyɨ nehɨ nuwipɨhandɨ katapaase,” undataase.
70 Mas ele negou publicamente, nestes termos: Não sei o que dizes.
71 Saundamapɨ Pitaaho isɨhiya ahoyanohiyɨhiyaamɨ ndɨhaapɨ yayatɨ dosi nawɨsaitatɨ notɨ onepatamɨ maasomwaaŋetetɨ bitondaise. Bitosɨhɨ Kaiyapaasihomɨ asɨhiya otɨpɨpatɨhiyaamɨ apopaatɨ amɨ waatɨ Pitaahoai iwinjataise. Iwinjataatɨ kapɨhɨ isɨhiya bitohohiyɨhiyai saundataase. “Utaamo kɨmo Jisaasiho Nasaretɨhandaahapɨhoaisatɨ maasɨ bitosɨhɨ iwinjahonɨhoe,” undataase.
71 Dirigia-se ele para a porta, a fim de sair, quando outra criada o viu e disse aos que lá estavam: Este homem também estava com Jesus de Nazaré.
72 Saundihɨ Pitaaho, “Ye, kɨmɨ konɨne,” mundatɨ daahɨ jahɨra noaasatɨ komɨha saundataase. “Apɨpaahɨ akɨtɨ akɨtɨnɨhɨ Autaahaatɨhomɨ ndɨhetɨ nɨnɨ utaaso soai wɨndɨ mausotɨhonɨne ndaato,” undataase.
72 Pedro, pela segunda vez, negou com juramento: Eu nem conheço tal homem.
73 Saundatosatɨ bitosɨhɨ kapɨhata masɨwonjɨ sanaihɨ kapɨhɨ isɨhiya usɨhiya bitotawaahiya napɨwɨ Pitaahoai saundawaatopo. “Akɨtɨsɨ uto nyahɨ gi aimɨ gɨsohonɨ kɨnyɨ pɨwaatɨpɨ kaingɨrɨhɨretɨ aimɨ mmoho kɨnyɨ Jisaasihoaisawɨ daiwɨ bitohohiyɨhiyaamɨ woŋe,” undawaatopo.
73 Pouco depois, os que ali estavam aproximaram-se de Pedro e disseram: Sim, tu és daqueles; teu modo de falar te dá a conhecer.
74 Aiwɨ saundɨwɨ mwɨtetauhɨ Pitaaho yayatɨ nuwinatɨ namatɨ Autaahaatɨhomɨ ambɨpatɨ katatɨ sandaase. “Amɨ nɨnɨ pɨwɨma kɨma katohɨma akaaha kamaatisanaahɨ gaasɨ Autaahaatɨho nɨngi naaŋatɨ yaasahandɨ nanɨmɨto. Nɨnɨ apɨpaahɨ akɨtɨ akɨtɨnɨhɨ utaaso so Jisaasihoai wɨndɨ mausotɨhonɨne ndaato,” undatɨ isɨhiya nunjehohiyɨhiyai kaundataase. Kiyai saundatɨ osasepɨhaasɨhɨ nehɨ ketɨ kuraanɨhɨ otɨpwɨsɨpaatɨ gandaase.
74 Pedro então começou a fazer imprecações, jurando que nem sequer conhecia tal homem. E, neste momento, cantou o galo.
75 Aihɨ ketɨ Pitaaho Jisaasiho pɨwɨha jɨhɨ koai tɨmanatɨ saundatɨ kaundisɨhaapɨ gwɨnyaataise. Iyatɨ Pitaaho Jisaasihomɨ pɨwɨha kaundisɨha sura gwɨnyaasɨha kɨmaare: “Otɨpwɨsɨpaatɨ sangɨ gaatonɨhɨ isɨhiya gi kɨnyɨ komɨhoŋe hɨsaihɨ amɨ kɨnyɨ kiyai saundɨpɨ, ‘Owe, nɨnɨ utaaso soai wɨndɨ mausotɨhonɨne,’ undɨpɨ nisɨ ambɨpatɨ nepɨ nanoaasɨtaise,” undisɨha gwɨnyaataise. Siyatɨ gwɨnyaataatɨ namatɨ komɨ maarɨho tundihɨ onepatamɨ mɨhapaahɨ noaipatɨ awaindɨhandɨ ngotɨ maipiyamataise.
75 Pedro recordou-se do que Jesus lhe dissera: Antes que o galo cante, negar-me-ás três vezes. E saindo, chorou amargamente.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 26, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.