Mateus 26
Autaahaatɨhomɨ Pɨwɨha Gaaha Wanɨha (AGM) vs NVT
1 Satatɨ saiwa katatɨ owematosatɨ nyahɨ komɨ otɨpɨpatɨhiyaanangi Jisaasiho sanyatataase.
1 Quando Jesus terminou de falar todas essas coisas, disse a seus discípulos:
2 “Sahɨ aimɨ mmonawaayopo. Asisɨha yatairɨ saniyonɨhɨ Isɨraherɨhiyaanamɨ asisɨha awaisɨha kimbapɨho jɨhura Autaahaatɨho nyapundatɨ Isipɨhiyaisɨ tiwataatɨ nyamɨ asoya asisaisɨ tɨmaawatɨ nusatipasɨtɨhandapɨ gwɨnyaitɨhaahura noaipaitaise. Noaipahonɨhɨ sura kura nɨnɨ Isɨhiyaamɨ Saahonɨnɨ Jɨhonɨnɨhi nɨwahonisɨ isɨhiya nanɨmaasi nuwɨ isɨhiya mambɨ awaisawɨhiyaamɨ ikwɨraatɨhɨ nanumwɨtaapo kiya nɨngi ipɨ tɨtɨhɨ atawɨhatetɨ nipɨmandaapɨ sohonɨhi nɨwɨtaatɨwo,” nyatatɨ nyahɨ komɨ otɨpɨpatɨhiyaanangi Jisaasiho kanyatataase.
2 “Como vocês sabem, a Páscoa começa daqui a dois dias, e o Filho do Homem será entregue para ser crucificado”.
3 Aihɨ sura Jisaasiho nyangisɨ taatɨ sanyatihɨ amɨ pɨrisihiya isɨhiya isɨhiyaapɨ nandapa kohasɨpɨho tɨhɨwɨ Autaahaatɨhoai nunyohiyɨhiyaamɨ mɨtɨhiyaunɨ Judaahiyaanamɨ gwɨnyaahiya jɨhiya usaunɨ kiyaamɨ jɨhɨ mɨtɨho awaisɨho komɨ ambɨpatɨ Kaiyapaasihomɨ aŋɨpɨpɨhɨ ahoyanawaayopo.
3 Naquela mesma hora, os principais sacerdotes e líderes do povo estavam reunidos na residência de Caifás, o sumo sacerdote,
4 Ahoyanɨwɨ Jisaasiho sohoai tiwɨtaatɨwɨ noaatɨwɨ isɨpɨ numwaitaatɨwɨhɨra daihɨraapɨ daapɨ nepaatɨnɨwɨ pɨwɨha kanɨwɨ wɨsasawaayopo.
4 tramando uma forma de prender Jesus em segredo e matá-lo.
5 Saiwɨ pɨwɨha kanɨwɨ wɨsasawaawɨ namapɨ sawana sanawaatopo. “Owe. Nyahɨ sandɨ kɨma asisɨma awaisɨma kimbapɨmo Pasopaamandetɨ kamaitɨhaawo. Amɨ isɨhiya ahoyanawaahuraasɨ kiyaamɨhatɨhapɨ Jisaasiho gaahoso tɨwɨ gɨwunyaapɨhiya nepɨ nyangi nyapɨ amɨ nepɨ sawana tunnɨwɨ aunahɨpatɨ nepɨ nopɨsasɨtaawo,” nɨwɨ sɨhɨ wuraapɨ namɨhaawaayopo.
5 “Mas não durante a festa da Páscoa, para não haver tumulto entre o povo”, concordaram entre eles.
6 Jɨhɨ awaisɨhoematatɨ Jerusaremɨhanda sangɨ nandaasura Jisaasiho Betanihandaahapɨ naihɨ nyahɨ komɨ otɨpɨpatɨhiyaanɨhɨ maawɨ nohaayo. Nowaatɨ Betanihanda akɨpwepɨho Saimonɨhomɨ aŋɨpɨpɨhɨ noaipawa bindɨhaayo.
6 Enquanto isso, Jesus estava em Betânia, na casa de Simão, o leproso.
7 Bindɨhaawɨ Jisaasiho taatɨ nandapa nainjɨhɨ apopaatɨ waatɨ atɨpatɨ werɨhandɨ nga biyatɨ waatɨ waamainjotɨhandɨ nawɨho apɨpaahɨ aungwohandɨ nunyatɨ nehatɨ katamɨ wipatɨ nehɨ usɨpɨpaapɨhatɨ katopɨ werɨhandɨ windhatɨ nesi Jisaasihoenda nasataise. Nasatɨ saatɨ apopa atɨpatɨ werɨhandɨ komɨ mɨtɨhaatɨhɨ nɨwuhaatɨ iwinjaataise.
7 Quando ele estava à mesa, uma mulher entrou com um frasco de alabastro contendo um perfume caro e derramou o perfume sobre a cabeça dele.
8 Kaatɨ Jisaasihoai sawihɨ nyahɨ komɨ otɨpɨpatɨhiyaanɨnɨ sandɨ mmonɨhaawɨ kandapɨ apɨpaahɨ itɨhɨtaatɨ yawanaanɨnɨ sanɨhaato. “Ese kɨmaatɨ apomaatɨ atɨpatɨ werɨhandɨ apɨpaahɨ gaahatɨ napindapɨ nopɨsasatɨ tɨmase?
8 Ao ver isso, os discípulos ficaram indignados. “Que desperdício!”, disseram.
9 Kɨmatɨ atɨpatɨ werɨhandɨ biyatɨ nga waamainjotɨhatɨ nawɨho awaisɨho katapɨ nga nepɨ isɨhiya ikɨpɨpa owehiyai numwɨtɨhatiso,” nnaatɨ yawanaanɨnɨ kanɨhaato.
9 “O perfume poderia ter sido vendido por um alto preço, e o dinheiro, dado aos pobres!”
10 Nyahɨ sanɨhonɨhɨ Jisaasiho mmonataatɨ nyangisɨ sanyatataase. “Sahɨ kɨmaatɨ apomaati nɨngi atɨpatɨ werɨhandɨ waamainjotɨhandɨ nuhaatɨ ninjaasɨtɨmandapɨ pohɨrundɨwɨ namaawisapupwɨse. Sandɨ nɨngi apɨpaahɨ gaahandɨ kanisatɨ nanɨsihɨ nɨnɨ maarɨho witɨtɨ netaayo.
10 Jesus, sabendo do que falavam, disse: “Por que criticam esta mulher por ter feito algo tão bom para mim?
11 Isɨhiya ikɨpɨpa owehiyaahɨ sangisawɨ kɨmbɨhɨ kɨmaapɨ jinjapɨhɨ bɨsotisaihɨ sahɨ kiyaisɨ gaahaiwa kawɨsawaatɨtaapo. Amɨ sahɨ nɨngi gaahaiwa kanitaatɨwɨ nɨnɨ sangisatɨ nisɨ ambɨpatɨ ndɨmaahomwaaŋɨ isɨtɨ wɨndɨ nasisoaarɨ konɨnɨhɨ bɨmimɨto.
11 Vocês sempre terão os pobres em seu meio, mas nem sempre terão a mim.
12 Kɨmaatɨ apomaatɨ atɨpatɨ werɨhandɨ apɨpaahɨ awaindɨhandɨ waamainjotɨhandɨ wipatɨ nehɨ naasuraahɨ tuwatapɨ noaapɨ jaatɨwɨ namaitaatɨwɨhatɨ nisɨ mɨtɨhaatɨhɨ nanuhaatɨ ninjaasɨtɨmandɨ nyahɨ Judaahiyaanɨhɨ isɨhiya napwauhɨhiyai atɨpatɨ werɨhandɨ waamainjotɨhatɨ nuhaawaatɨ jaawa yamwaahohɨpatamatiyatɨ nisɨ ambɨpatɨ netɨ nɨmanataise nɨnɨ napotɨ yamwaatɨtandɨhuraapo.
12 Ela derramou este perfume em mim a fim de preparar meu corpo para o sepultamento.
13 Nɨnɨ sangisɨ akɨtɨnɨhɨ kasatataato, sahɨ baiwɨ gwɨnyaapɨse. Autaahaatɨhomɨ pɨwɨha gaaha wanɨha isɨhiyai japɨhɨ numwaitandɨ nɨnɨ napwohɨtɨhandapɨha isɨhiya nesi yapɨpatɨ nahanda isɨhiya usaisɨ ausaapɨ kaundisaihɨhapɨhɨ apomaatɨ kɨmaatɨ nɨngi atɨpatɨ werɨhandɨ nuhaatɨ ninjaasɨtɨmandɨ nesi kanɨwɨ Autaahaatɨhomɨ pɨwɨhaatɨhɨ atiwɨ saatɨ Jisaasihoai gaahandɨ kawɨsataise tɨwɨ gɨwunyaitaapo,” nyatatɨ nyahɨ komɨ otɨpɨpatɨhiyaanangi kanyatataase.
13 Eu lhes garanto: onde quer que as boas-novas sejam anunciadas pelo mundo, o que esta mulher fez será contado, e dela se lembrarão”.
14 Aihɨ nyahɨ komɨ otɨpɨpatɨhiyaanɨnɨ 12 kiyaatɨ ikwɨ maindɨmwɨtihɨ auhɨramɨ yahurɨtahiyaanamɨ wo komɨ ambɨpatɨ Judaasiho aunahɨpatɨ Kariyotɨhandaahapɨho pɨrisihiya isɨhiya isɨhiyaapɨ nandapa kohasɨpɨho tɨhɨwɨ Autaahaatɨhoai nunyohiyɨhiyaamɨ mɨtɨhiyai Jisaasihopɨ nusepaitandɨ notaise.
14 Então Judas Iscariotes, um dos Doze, foi aos principais sacerdotes
15 Nusepaitandɨ notɨ kiyaisɨ ko saundataase. “Nɨnɨ Jisaasihoai sangi nasepaatɨ samɨ ikwɨraatɨhɨ ahɨsisanaahɨ sahɨ nɨngi nawɨho napitaiwɨ nanɨmɨtaapo?” undataase. Saundihɨ kiya atiwosawɨ nawɨho taanauhɨho nepɨ awɨtɨwɨ mmonɨwɨ 30 kaiwɨho koai nunyawaayopo.
15 e perguntou: “Quanto vocês me pagarão se eu lhes entregar Jesus?”. E eles lhe deram trinta moedas de prata.
16 Nunyauhɨ netɨ isɨwatata daihɨra wɨra Jisaasiho kɨmore undatɨ tiworisaisɨ netɨ nunjɨtandɨhɨraapɨ sura nawo nesuraapɨ Judaasiho daatɨ mmonɨmɨ notaise.
16 Daquele momento em diante, Judas começou a procurar uma oportunidade para trair Jesus.
17 Aihɨ asisɨha wiwa kɨnaungwɨha nahatewetɨ nyahɨ Judaahiyaanɨnɨ kaiwai newaatɨ awaiwaiwemawaatɨ bɨretɨhandɨ nipindɨhandɨ yisɨhandɨ owehandɨ tɨhawa nanɨhohɨwaiwa aimɨ detɨndaise. Iyataatɨ saiwa asisɨha awaiwaiwa Pasopaahandamɨhaiwaare. Iyataatɨ jɨhura Isipɨhanda nyamɨ asoya asisa sipɨsipɨhandɨ tipɨ kandamɨ jɨtɨpatɨ kiyaamɨ aŋaaŋɨ jaahauhɨ Autaahaatɨho katɨ mmonataatɨ kiyaisɨ nusatipatɨ isɨhiya Isipɨhiya sɨyɨhiyaisɨ tiwamataise. Aihɨ sandapɨ nyahɨ Judaahiyaanɨnɨ asisɨha saiwaamɨ jɨhetɨ gwɨnyaawaatɨ sipɨsipɨhandɨ tiwaatɨ tɨhawaatɨ nanahaayo. Saitɨhaahuraatihɨ asisɨha jɨha aimɨ detɨtihɨ nyahɨ komɨ otɨpɨpatɨhiyaanɨnɨ Jisaasihoai saundaatɨ nunjenɨhaayo. “Nandapa asisɨ kɨma awaisɨmetɨ kinyapɨ maahɨwapɨhɨ newaatɨ tɨngɨmaŋɨtɨhaawe?” undaatɨ nunjenɨhaayo.
17 No primeiro dia da Festa dos Pães sem Fermento, os discípulos vieram a Jesus e perguntaram: “Onde quer que preparemos a refeição da Páscoa?”.
18 Saundaatɨ nunjenɨhonɨhɨ Jisaasiho nyangi sanyatataase. “Aunahɨpata utaaho wo setahoenda naiwɨse satohɨhoenda naiwɨ koai sahɨ saundɨwɨse. ‘Kataunjisɨho satise, ‘nɨnɨ otɨpɨpatɨ Autaahaatɨho naninyatɨ natanoaasihɨ nesi napɨtɨ kiyohɨpatɨ kaindɨ owemaitandɨhura aimɨ detɨndaise. Iyatɨ detɨsɨ nɨnɨ nisɨ otɨpɨpatɨ mmowɨ nepɨ kaiwɨ nanipinjohiyɨhiyaisatɨ Judaahiyaanamɨ asisɨha awaisɨmetɨ maasapɨho sipɨsipɨhandɨ sɨpɨpɨhoho sapɨhomɨ gwɨtɨtɨhoaisatɨ nandapa bɨretɨhandɨ nipindɨhandɨ yisɨhandɨ owehandɨ kinyɨ aŋɨpɨpɨhɨ nandaano tihe,’ undɨwɨse,’ nyatataase.”
18 Ele respondeu: “Assim que entrarem na cidade, verão determinado homem. Digam-lhe: ‘O Mestre diz: Meu tempo chegou e comerei em sua casa a refeição da Páscoa, com meus discípulos’”.
19 Sanyatihɨ nyahɨ komɨ otɨpɨpatɨhiyaanɨnɨ Jisaasiho kanyatirɨhɨrɨ kɨretɨ japepihɨraatɨ nandapa newaatɨ tɨhaatɨ tɨmanɨhaayo.
19 Então os discípulos fizeram como Jesus os havia instruído e ali prepararam a refeição da Páscoa.
20 Tɨhawaatɨ tɨmanɨhonɨhɨ ipɨho notɨ asɨhatahurandaise. Asɨhataahuraatihɨ Jisaasihotihɨ nyahɨ komɨ otɨpɨpatɨhiyaanɨnɨ 12 kiyaatɨ ikwɨ maindɨmwɨtihɨ auhɨramɨ yahurɨtahiyaanɨnɨ bindɨhaawɨ nandapa nanahaayo.
20 Ao anoitecer, Jesus estava à mesa com os doze discípulos.
21 Nandapa taawaatɨ nanahaawɨ Jisaasiho sandaase, “Nɨnɨ akɨtɨnɨhɨ sangi kasatɨtaanɨ atiwɨse, samɨ woŋɨ nɨngi nipɨ nɨwɨtaatɨwɨhiyai nusepaapɨ kɨmore undɨwɨ nɨngi nepɨ nunjɨtaapo,” nyatataase.
21 Enquanto comiam, disse: “Eu lhes digo a verdade: um de vocês vai me trair”.
22 Sanyatihɨ nyahɨ atisɨhaawɨ nyamɨ maarɨho omaŋɨtɨtɨhɨ apɨpaahɨ yaasatɨ nyatatɨ naaŋanyihɨ nɨnaasonɨnɨhɨ napɨpananaatɨ Jisaasihoai saundaatɨ nunjenɨhaayo. “Awaisɨhoŋe, akɨtɨnɨhɨ nɨno? Kɨnyɨ nisapɨno?” undaatɨ Jisaasihoai nunjenɨhaayo.
22 Muito aflitos, eles protestaram, um após o outro: “Certamente não serei eu, Senhor!”.
23 Saundaatɨ nunjenɨhonɨhɨ Jisaasiho komɨha nyangi sanyatataase. “Samɨ wo nandapa bɨretɨhandɨ nisɨ nyaihandɨ pɨretɨho naasɨkoaatɨhɨ wiwatɨ tɨmandaatɨ nainjɨho nɨngi nipɨ nɨwɨtaatɨwɨhiyai kɨmore undatɨ netɨ anusaitaise.
23 Jesus respondeu: “Um de vocês que acabou de comer da mesma tigela comigo vai me trair.
24 Anusaahonɨhɨ nisɨ tiworisa sohonɨngi nɨwisaihɨ Autaahaatɨhomɨ pɨwɨha nisapɨ ko siyatɨ napwɨtaise tatɨ jɨpatɨpindisɨha japepihɨrɨtɨ kɨretɨ nɨnɨ Isɨhiyaamɨ Saahonɨnɨ Jɨhonɨnɨ napwɨto. Nɨnɨ saindɨ napwisanɨhandɨ kandɨ utaaso nɨnɨ Isɨhiyaamɨ Saahonɨnɨ Jɨhonɨngi isɨhiya tiworisaamɨ ikwɨraatɨhɨ netɨ anusaaso naaŋatɨ yaawɨhandɨ apɨpaahɨ awaindɨhandɨ naitaise. Naitaisɨ ese koai sanaatɨ namaamotaataahɨ sandɨ ko wɨndɨ namaitaihe,” nyatataase.
24 O Filho do Homem deve morrer, como as Escrituras declararam há muito tempo. Mas que terrível será para aquele que o trair! Para esse homem seria melhor não ter nascido”.
25 Sanyatihɨ Judaasiho Jisaasihoai netɨ nusepaatɨ kɨmore undɨtandɨho Jisaasihoai saundatɨ nunjenataise. “Katɨpunjingɨhonye, kɨnyɨ akɨtɨnɨhɨ nisapɨno e owetiso?” undatɨ nunjenataise. Saundihɨ Jisaasiho Judaasihoai komɨha saundataase, “Ye, kɨwahoŋɨ sa ka aimɨ katapaase,” undataase.
25 Judas, aquele que o trairia, também disse: “Certamente não serei eu, Rabi!”. E Jesus respondeu: “É como você diz”.
26 Aihɨ nyahɨ nandapa taawaatɨ nanahaawɨ Jisaasiho nandapa bɨretɨhandɨ netɨ isɨwatata Autaahaatɨhoai gaahoŋe gaare undatɨ gaapundatɨ naumbotɨ nyahɨ komɨ otɨpɨpatɨhiyaanangi nanyinyataise. Nanyinyataatɨ sanyatataase, “Kɨmandɨ bɨretɨmandɨ nisɨ ambɨpatapɨ namɨhanahandɨsɨ sahɨ nepɨ nanɨwɨse,” nyatataase.
26 Enquanto comiam, Jesus tomou o pão e o abençoou. Em seguida, partiu-o em pedaços e deu aos discípulos, dizendo: “Tomem e comam, porque este é o meu corpo”.
27 — ausente —
27 Então tomou o cálice de vinho e agradeceu a Deus. Depois, entregou-o aos discípulos e disse: “Cada um beba dele,
28 — ausente —
28 porque este é o meu sangue, que confirma a aliança. Ele é derramado como sacrifício para perdoar os pecados de muitos.
29 Nɨnɨ sangi akɨtɨnɨhɨ kasatataato, kɨmo waapoho waindɨhandɨ nɨnɨ apɨpaahɨ wɨndɨ namandɨmatatɨ sɨhɨ nisɨ Apɨho Autaahaatɨho nisɨhetapɨ isɨhiya nisɨhiyai iwinjatonɨhura waapoho wainɨhandɨ asɨtɨhandɨ japɨhɨ sangisatɨ maasɨ nando,” nyatatɨ kanyatataase.
29 Prestem atenção ao que eu lhes digo: não voltarei a beber vinho até aquele dia em que, com vocês, beberei vinho novo no reino de meu Pai”.
30 Jisaasiho nyangisɨ sanyatatɨ owemasɨhɨ sapɨhɨ aŋɨpɨpɨhɨ bindɨha nandapa nanɨhohɨpɨpɨhɨ aunɨhɨhɨrɨ wɨrɨ katawaamapɨ Jerusaremɨhanda namasi noaatɨpawaatɨ wihɨnɨ sisɨho Oripɨhoaasɨnapɨ nasaamanɨhaayo.
30 Então cantaram um hino e saíram para o monte das Oliveiras.
31 Aihɨ daihɨra taawaatɨ noaatɨpawa niyahaawɨ nyangi Jisaasiho sanyatataase. “Kɨmura wanɨ apatindɨmatɨhɨ sahɨ nahatiyaatɨ kiyaatɨnɨhɨ nɨngi nanɨmasi jɨhura Autaahaatɨhomɨ pɨwɨha nisapɨ katatɨ jɨpatɨpindirɨhɨrɨ kɨretɨ tɨtɨhɨ yanɨhɨmaitaapo. Yanɨhɨmapɨ nisapɨ gɨnunyaahohɨtɨhandɨ bwaitaise. Iyataatɨ Autaahaatɨho komɨ pɨwɨha jɨpatɨpindisɨhaatɨhapɨ nisapɨ namɨhanatɨ satise:
31 No caminho, Jesus disse: “Esta noite todos vocês me abandonarão, pois as Escrituras dizem: ‘Deus ferirá e as ovelhas do rebanho serão dispersas’.
32 Satatɨ jɨpatɨpindisɨ kɨretɨ nɨnɨ napomatatɨhandɨ kandɨ Autaahaatɨho jahɨra nɨngisɨ ahonimatɨ nanɨmaahonɨhɨ sangisɨ jahɨra nasamaatɨ netɨ ahosindɨ jainjaitandɨ samɨ jɨhɨ Garirihandaahapɨ taatɨ nɨnɨ naito,” nyatataase.
32 Mas, depois de ressuscitar, irei adiante de vocês à Galileia”.
33 Sanyatihɨ atisahaawɨ Pitaaho Jisaasihoai saundataase. “Amɨ nisaahoyɨmiya gi nangɨmapɨ gɨsesi yanɨhɨmasaihɨsangi nɨnɨ gi wɨndɨ nangɨmasi yamaanɨhɨmaito,” undataase.
33 Pedro declarou: “Pode ser que todos os outros o abandonem, mas eu jamais o abandonarei”.
34 Saundihɨ amɨ Jisaasiho komɨha Pitaahoai saundataase. “Kɨnyɨ kɨmandɨ baimbɨ atimbɨ gwɨnyaape. Kɨmura apatindɨmatɨhɨ bousetetɨ isɨhiya gi sahɨtɨwɨ, ‘Kɨnyɨ Jisaasihomɨ naisohoŋe,’ hɨtɨwɨ nahɨsesaihɨ kɨnyɨ yaimbɨ otɨpwɨsɨpaatɨ sangɨ gaatonɨhura kɨnyɨ isɨhiya nahɨsehohiyɨhiyai nisapɨ saundɨtaise. ‘Owe. Nɨnɨ Jisaasiho soai wɨndɨ mausotɨhonɨne,’ undɨpɨ mairɨ maara nisɨ ambɨpatɨ kɨnyɨ nepɨ nanoaasɨtaise,” undataase.
34 Jesus respondeu: “Eu lhe digo a verdade: esta mesma noite, antes que o galo cante, você me negará três vezes”.
35 Saundihɨ Pitaaho Jisaasihoai komɨha saundataase. “Amɨ tiworisa nɨngi gisawɨ maisɨhoaanyangi nyawɨtaatɨwɨsangi nɨnɨ kiyai apɨpaahɨ wɨndɨ kinyapɨ samundɨto, ‘Nɨnɨ Jisaasihoai wɨndɨ apɨpaahɨ mausotɨhonɨne,’ mundɨto. Owetɨtaise,” undataase. Jisaasihoai Pitaaho saundihɨ amɨ nyahɨ komɨ otɨpɨpatɨhiyaanɨnɨ usaanɨnɨ naasaipitɨ katɨ Pitaahoai nuwipinjaatɨ Jisaasihoai kaundɨhaato.
35 Pedro, no entanto, insistiu: “Mesmo que eu tenha de morrer ao seu lado, jamais o negarei!”. E todos os outros discípulos disseram o mesmo.
36 Aihɨ Jisaasiho nyahɨ komɨ otɨpɨpatɨhiyaanangi nanyamaasi sisɨhoaasɨnɨ nasaamanatɨ naihɨ niyaatɨ wapɨhɨ ambɨpatɨ Getɨsemanihanda noaipɨhaayo. Siyaatɨ sapɨhɨ niyawaatɨ noaipawaatɨ nyahɨ usaanangi Jisaasiho sanyatataase. “Sahɨ kɨmbɨhɨ bimaawɨse nɨnɨ onɨhɨ mɨhapɨhɨ naindɨ gaapundɨtaano,” nyatataase.
36 Então Jesus foi com eles a um lugar chamado Getsêmani e disse: “Sentem-se aqui enquanto vou ali orar”.
37 Sanyatamapɨ Pitaahoaisunɨ Sepetihomɨ mwaahurɨ Jemɨsiyɨ Joniyai numwaasi Jisaasiho gaapundɨtandɨ onehɨ mɨhapɨhɨ niyataise. Komɨ maarɨho omaŋɨtɨtɨhɨ ambɨpatɨ osamatɨ apɨpaahɨ awaindɨhandɨ tiwatɨ iwɨtaatisatɨ naaŋawisatɨ yaawataise.
37 Levou consigo Pedro e os dois filhos de Zebedeu e começou a ficar triste e angustiado.
38 Sawimainjɨhɨ mmotɨnataatɨ namatɨ Jisaasiho komɨ otɨpɨpatɨhingwaasɨ Pitaaho Jemɨsiho Jonɨhoai saundataase. “Maingwaase, utaahonɨnɨ kɨmonɨnɨ nahatonɨnɨ nisɨ maarɨho apɨpaahɨ awaindɨhandɨ naaŋanisatɨ yaasatɨ nisɨ omaŋɨtɨtɨhɨ ambɨpatɨ gaanɨmatɨ netɨ mɨmaipɨnimatatɨ nanopɨsasɨnatɨ tiwatɨ nanosatɨ nɨtaatihiyo. Sanimainjɨhiyonɨ saingwaasaatɨ kɨmbɨhɨ namopɨ jaawɨ bitotawa nɨngi andɨtɨnipɨ gaapundɨwɨse. Nɨnɨ onɨhɨ masɨwonjaapɨhɨ nundɨ gaapundɨtaano,” undatɨ kingwaasi kaundataase.
38 “Minha alma está profundamente triste, a ponto de morrer”, disse ele. “Fiquem aqui e vigiem comigo.”
39 Kingwaasi saundamapɨ Jisaasiho onɨhɨ kaanɨhɨ masɨwonjɨ notɨ komɨ ndɨmaahomwaaŋɨ yapɨpatetɨmatɨ tɨmahiyatɨ gaapundataise. Gaapundataatɨ komɨ Sapɨho Autaahaatɨhopɨ satatɨ gaapundataase. “Ese nisɨ Apore kɨmaiwa naaŋatɨ yaasamaiwa netɨ ipɨ tɨtɨhɨ atawɨhatetɨ nɨpɨ nipɨmandaasaihɨ nɨnɨ napwɨtandiyohɨtɨmandɨ nɨnɨ wɨndɨ namwaapwɨtandɨ kɨnyɨ gaaso tɨpɨ nepɨnɨmaitaapaahɨ kaiwa nepɨnɨmape. Saimbɨ nepɨnɨmaitaapɨhandɨ kandɨ nɨnɨ maaritɨtɨ nisɨ gwɨnyaatɨ katohɨrɨhɨretɨ kɨnyɨ wɨndɨ japepihɨrɨpɨ kamaime. Owetane. Nehɨ kɨnyɨ kɨwahonyɨ gwɨnyaapɨ maaritingɨrɨhɨretɨ japepihɨrɨpɨ kaime,” undatɨ Autaahaatɨhoai kaundataase.
39 Ele avançou um pouco, curvou-se com o rosto no chão e orou: “Meu Pai! Se for possível, afasta de mim este cálice. Contudo, que seja feita a tua vontade, e não a minha”.
40 Saundatɨ Autaahaatɨho Sapɨhoai Jisaasiho pɨwaundatɨ gaapundatɨ gousemapɨ komɨ otɨpɨpatɨhingwaasenda jahɨra nasataise. Nasatɨ usonataatɨ kingwaasɨhɨ apɨpaahɨ ahominɨwɨ nanomawaayopo. Nanomɨhauhɨ Jisaasiho Pitaahoai saundataase, “Pitaahoŋe, saingwaasaatɨ nɨngi andɨtɨnipɨ jatawaawɨ apɨpaahɨ masɨhonjɨsangi gaapɨmundɨwɨ napindapɨ nanomahopo?
40 Depois, voltou aos discípulos e os encontrou dormindo. “Vocês não puderam vigiar comigo nem por uma hora?”, disse ele a Pedro.
41 Sangi nasɨsendandɨhaiwa noaipatɨ nasɨsehonɨhɨ tɨmɨhaitaawɨ sahɨ baiwɨ jatɨnɨwɨ bitotawa andɨtitɨwɨ gaapundɨwɨse. Samɨ maarɨho nga biyatɨ gaapundatɨ jatɨtandɨ maaritataahandɨ kandɨ samɨ ambɨpatɨ wɨndɨ andɨtɨminje,” undatɨ Jisaasiho Pitaaho Jemɨsiho Jonɨmohingwaasi kaundataase.
41 “Vigiem e orem para que não cedam à tentação, pois o espírito está disposto, mas a carne é fraca.”
42 Kingwaasi saundamapɨ Jisaasiho jahɨra gaapundɨtandɨ notaise. Notɨ Autaahaatɨhoai saundatɨ gaapundataase. “Ese nisɨ Apore, kɨmaiwa naaŋatɨ yaasamaiwa nɨnɨ naitandɨ apɨpaahɨ pondataahandɨ kandɨ nisɨ gwɨnyaahohɨrɨhɨretɨ wɨndɨ namutaano. Amɨ nɨnɨ sandɨ kaitandɨhɨra daihɨra nehɨ kɨrahɨtanaaho. Nehɨ kɨnyɨ kɨwahoŋɨ maaritɨpɨ gwɨnyaahingɨrɨhɨretɨ japepihɨrɨtɨ kaitaano daihɨra kɨmɨ kɨraaso,” undatɨ gaapundataase.
42 Então os deixou pela segunda vez e orou: “Meu Pai! Se não for possível afastar de mim este cálice sem que eu o beba, faça-se a tua vontade”.
43 Autaahaatɨhoai saundatɨ gaapundatɨ gousemapɨ jahɨra komɨ otɨpɨpatɨhingwaasenda Jisaasiho nasataise. Nasatɨ usonata kingwaasɨ ndɨha norɨhaapɨ jatawa andɨtitɨwɨ wɨndɨ gaapɨmundɨwɨ kingwaasɨhɨ ndɨha naawihɨ tingaitɨwotawaayopo.
43 Quando voltou pela segunda vez, encontrou-os dormindo de novo, pois não conseguiam manter os olhos abertos.
44 Saiwɨ komɨ otɨpɨpatɨhingwaasɨ wɨndɨ jatawa gaapɨmundɨwɨ tingaitɨwosauhɨ namatɨ Jisaasiho amɨ jahɨra niyatɨ ipotɨhandɨ gaapundataase. Gaapundataatɨ jɨhɨ Autaahaatɨhoai pɨwaundatɨ gaapundatɨ gousesɨrɨhɨrɨ kɨretɨ japepihɨratɨ gaapundatɨ Autaahaatɨhoai gousetaise.
44 Foi orar pela terceira vez, dizendo novamente as mesmas coisas.
45 Niyatɨ ipotɨhandɨ gaapundatɨ owemamapɨ komɨ otɨpɨpatɨhingwaasenda jahɨra nasatɨ kiya gwɨnyaitaatɨwɨhandɨ kiyai saundataase. “Sahɨ akɨtɨnɨhɨ gaahatɨ kaiwɨ ikɨnɨwɨ itɨpɨho nepɨ nanopotawaayopo. Gaasɨ saingwaasaatɨ nanopotɨwɨsono. Nɨnɨ Isɨhiyaamɨ Saahonɨnɨ Jɨhonɨhi isɨhiya nepɨ wɨnisasawɨ isɨhiya nyamɨ dawaataatapɨhiyai nanumwisaihɨ kiya nepɨ nɨpɨ ipɨ tɨtɨhɨ atawɨhatetɨ nipɨmandaasaihɨ napwɨtandɨha asisɨha wanɨ kɨma ka noaipataisɨ saingwaasaatɨ mmonawaayowo e owetiso?
45 Em seguida, voltou aos discípulos e lhes disse: “Como é que vocês ainda dormem e descansam? Vejam, chegou a hora. O Filho do Homem está para ser entregue nas mãos de pecadores.
46 Saingwaasaatɨ tarɨwaiwɨ ketɨ nepapɨse nutɨhaawo. Nepapɨ jasawewɨse utaaho nɨngi netɨ nisɨ tiworisaamɨ ikwɨraatɨhɨ anusaatɨ nanumwɨtandɨho aimɨ kɨmbɨhɨ kɨmo nasatɨ noaipataisɨ koaisaatɨ nutandɨhaawɨ nutɨhaawo,” undatɨ kingwaasɨ komɨ otɨpɨpatɨhingwaasi Jisaasiho kaundataase.
46 Levantem-se e vamos. Meu traidor chegou”.
47 Jisaasiho taatɨ konɨhɨ kingwaasi pɨwaundɨmɨ naihɨ Judaasiho nyahɨ Jisaasihomɨ otɨpɨpatɨ mmonaatɨ newaatɨ kiyaatɨ nuwipinjohiyɨhiyaanamɨ wo isɨhiya Jisaasihoai nepɨ isɨpɨ wɨraitaatɨwɨhiyai numwaasi nasatɨ noaipataise. Judaasihoaisawɨ isɨhiya apɨpaahɨ taahiyɨhiya wɨrɨsandɨhandi pɨrisihiya isɨhiya isɨhiyaapɨ nandapa maahoaipatɨ tɨhɨwɨ Autaahaatɨhoai waamaitumapɨ nunyohiyɨhiyaamɨ mɨtɨhiyaunɨ Judaahiyaanamɨ gwɨnyaahiya jɨhiya awaisawɨhiyaunɨ natɨwusaasauhɨ pwɨsɨpatɨ namatanaatɨ kosasaihɨrɨ amɨ pwɨsɨpatɨ turaipatɨ pɨhɨtɨwɨ isɨsi nasawaayopo.
47 Enquanto Jesus ainda falava, Judas, um dos Doze, chegou com uma grande multidão armada de espadas e pedaços de pau. Tinham sido enviados pelos principais sacerdotes e líderes do povo.
48 Iyataatɨ jɨhɨ tɨmanatɨ Judaasiho Jisaasihoai tiworisaamɨ ikwɨraatɨhɨ netɨ numwisɨho tiworisa wɨrɨsandɨhandi saundataase. “Utaaho nɨnɨ naindɨ koai naahipaumwatɨ gerundisanɨhɨ ninjahoto so kosɨ sahɨ nepɨ isɨpɨ wɨrapɨse,” undatɨ kiyai numwaasi nasataise.
48 O traidor havia combinado com eles um sinal: “Vocês saberão a quem devem prender quando eu o cumprimentar com um beijo”.
49 Iyatɨ Judaasiho nasatɨ noaipatɨ tɨtɨhɨ konɨhɨ Jisaasihoenda niyatɨ saundataase. “Katɨpunjingɨhonye apatɨhe. Gaahuraasɨ kinyɨ maarɨho wɨngitatɨ napaisaatɨtane,” undatɨ naisɨhiya kainɨhohɨrɨhɨretɨ kiyatɨ naahipaumwatɨ gerundataise.
49 Então Judas veio diretamente a Jesus. “Saudações, Rabi!”, exclamou ele, e o beijou.
50 Siyatɨ gerundihɨ Jisaasiho Judaasihoai saundataase. “Kwɨhoe, kaitaapɨ napingɨpɨpa tarɨwaimbɨ ketɨ kaime,” undataase. Aihɨ isɨhiya tiworisa wɨrɨsandɨhandɨ nasohiyɨhiya Jisaasihoai nepɨ anɨtiwɨ isɨpɨ wɨrawaayopo.
50 Jesus disse: “Amigo, faça de uma vez o que veio fazer”. Então os outros agarraram Jesus e o prenderam.
51 Saiwɨ nepɨ wɨrahauhɨ ketɨ kɨnapaahoya nyahɨ Jisaasihoai nuwipinjohiyɨhiyaanamɨ Jisaasihomɨhinɨ detɨ bitohohiyɨhiyaamɨ wo komɨ namatanaatɨ kosasaihɨrɨ napatesi pɨrisihiya isɨhiya isɨhiyaapɨ nandapa maahoaipatɨ tɨhɨwɨ Autaahaatɨhoai waamaitumapɨ dɨpumanɨwɨ nunyohiyɨhiyaamɨ mɨtɨho awaisɨhomɨ otɨpɨpatɨhomɨ atihɨrɨ tisatamasɨhɨ mɨhaapɨ yiyandɨhɨ timahiyataise.
51 Um dos que estavam com Jesus puxou a espada e feriu o servo do sumo sacerdote, cortando-lhe a orelha.
52 Aihɨ nyamɨ koai Jisaasiho saundataase, “Kɨnyɨ pwɨsɨpatɨ kosasaihɨrɨ namatanaatɨ kanaatamɨ anɨhandopɨ jahopɨ wipe. Amɨ usa maatɨmaatiwɨ pwɨsɨpatɨ nepɨ timbiyohiyɨhiya amɨ isɨhiya pwɨsɨpatɨ kataahɨ nepɨ tiwisaihɨ napwɨtaapo.
52 “Guarde sua espada”, disse Jesus. “Os que usam a espada morrerão pela espada.
53 Kɨnyɨ gwɨnyaapaino e wɨndɨ gɨmunyaahɨno? Nɨnɨ nisɨ Apɨhoai nunjesanɨhɨ komɨ enjerɨhiya otɨpɨpatɨhiya yamɨhapataatɨhapɨhiyai tiwaatɨhɨrɨ kɨhɨrɨ asakiyatɨ natausaasonɨhɨ napɨwɨ tinjaapɨnaitaapo.
53 Você não percebe que eu poderia pedir a meu Pai milhares de anjos para me proteger, e ele os enviaria no mesmo instante?
54 O amɨ saiwɨ enjerɨhiya yamɨhapataatɨhapɨhiya nɨngi nga tinjaapɨnesaihaahɨ Autaahaatɨhomɨ kɨmaiwa nɨngi wanɨ nanoaipasɨwɨmaiwaapɨ siyatɨ sɨrɨ sɨretɨ noaipaitaise tatɨ jɨhɨ jɨpatɨpindisɨhaamɨ akɨwaiwa napitiyatɨ noaipaitaise?” undatɨ koai nyahɨ nahatiyaanɨ gwɨnyaitɨhaaha kaundataase.
54 Se eu o fizesse, porém, como se cumpririam as Escrituras, que descrevem o que é necessário que agora aconteça?”
55 Koai saundatosatɨ isɨ tiworisa wɨrɨsandɨhandi Jisaasiho saundataase. “Isɨhiyaato sahɨ wɨrɨsandiwɨ pwɨsɨpatɨ kosasaihɨrɨ namatanaatɨ turaipatɨ isɨpɨ gwɨsitɨwɨ tɨpwinji utaaho wo maatɨmaatisatɨ timbiyahoai nepɨ tipɨ wɨraitaatɨwɨ napɨwɨhiyaato? Nɨnɨ ipɨho nahatewetɨ Autaahaatɨhomɨ aŋɨ Awaindɨhandaatɨhɨ isɨhiyai kandunjatoaasohurura sahɨ nɨngi nepɨ nipɨ wɨmaanirapɨhiyaatiso.
55 Em seguida, Jesus disse à multidão: “Por acaso sou um revolucionário perigoso para que venham me prender com espadas e pedaços de pau? Por que não me prenderam no templo? Ali estive todos os dias, ensinando.
56 Sahɨ nɨngi wɨndɨ samaaniwɨhiyaatɨtawaahandɨ kandɨ kɨmaiwa sahɨ nɨngi nepɨ wɨnirapɨ kiyohɨwɨmaiwa jɨhura isɨhiya Autaahaatɨhomɨ pɨwɨha atiwɨ nepɨ ausaahohiyɨhiyaamɨ pɨwɨha jɨpatɨpiyohɨwaiwaamɨ akɨpɨpa tɨtɨhɨ noaipaitandɨ sahɨ kiyawaayopo,” undatɨ Jisaasiho isɨhiya komɨ tiworisai kaundataase. Aihɨ Jisaasihoai saiwɨ isɨhiya komɨ tiworisa nepɨ isɨpɨ wɨrahauhɨ nyahɨ Jisaasihoai numwasi nyahɨ 11 kiyaatɨ ikwɨmaindɨmwɨtihɨ auhɨramɨ naasohɨtahiyaanɨnɨ yanɨhɨmahaayo.
56 Mas tudo isto está acontecendo para que se cumpram as palavras dos profetas registradas nas Escrituras”. Nesse momento, todos os discípulos o abandonaram e fugiram.
57 Aihɨ isɨhiya Jisaasihoai isɨpɨ nepɨ wɨrahohiyɨhiya koai numwaasi pɨrisihiya isɨhiya isɨhiyaapɨ nandapa maahoaipatɨ tɨhɨwɨ Autaahaatɨhoai waamaindumapɨ dɨpumanɨwɨ nunyohiyɨhiyaamɨ mɨtɨho awaisɨho Kaiyapaasihomɨ aŋɨpɨpɨhɨ wɨnɨhapɨpa katɨwunjohiyɨhiyaunɨ amɨ gwɨnyaahiya jɨhiya mɨtɨhiyaunɨ ahoyanɨwɨ bimauhɨhapɨhɨ nuwɨ noaipawaayopo.
57 Então os que haviam prendido Jesus o levaram para a casa de Caifás, o sumo sacerdote, onde estavam reunidos os mestres da lei e os líderes do povo.
58 Saiwɨ Jisaasihoai wɨrapɨ numwaasi niyauhɨ Pitaaho Jisaasihoai nuwipinjai ipotɨ bɨpi notɨ Kaiyapaasihomɨ masaataatamɨ onepataapɨhɨ noaipataise. Noaipatɨ Jisaasihoai napitɨwɨsopo tatɨ iwinjaitandɨ nandaatɨ mɨhatɨhɨ Kaiyapaasihomɨ aŋaaŋɨ iwinjatohiyɨhiyaisatɨ maasɨ bindataise.
58 Enquanto isso, Pedro seguia Jesus de longe, até chegar ao pátio do sumo sacerdote. Entrou ali, sentou-se com os guardas e esperou para ver o que aconteceria.
59 Aihɨ pɨrisihiya isɨhiya isɨhiyaapɨ nandapa maahoaipatɨ tɨhɨwɨ Autaahaatɨhoai waamaindumapɨ dɨpumanɨwɨ nunyohiyɨhiyaamɨ mɨtɨhiyaunɨ amɨ usa gwɨnyaahiya jɨhiyaunɨ amɨ wɨnɨhapɨpa katɨwunjohiyɨhiyaunɨ nahatiya pɨwɨha jaiwɨtɨhaiwa Jisaasihopɨ isɨhiya ko siyahoe siyahoe tisaihɨ sohoai tiwɨtaatɨwɨhandapɨ mmonɨwɨ pɨhɨtɨwɨ daawaayopo.
59 Lá dentro, os principais sacerdotes e todo o conselho dos líderes do povo tentavam encontrar testemunhas que mentissem a respeito de Jesus, para que pudessem condená-lo à morte.
60 Saiwɨ daapɨ isɨhiya taahiyɨhiyai numwaahauhɨ napɨwɨ Jisaasihopɨ ko siyahoe tɨwɨ jaipɨtɨwɨ katauhɨhandɨ kandɨ pɨwɨha komɨhetɨ nepɨ yawutaitaatɨwɨha kiya wɨndɨ monɨhopo. Monɨhauhɨ ipotaataatɨnɨhɨ utaahurɨ wurɨ Jisaasiho jɨhɨ pɨwɨha wa katihɨ atɨwimɨhurɨ nammɨ pɨwɨha isɨhiyaamɨ ndɨhetɨ ausaamaise.
60 Embora muitos estivessem dispostos a dar falso testemunho, não puderam usar o depoimento de ninguém. Por fim, apresentaram-se dois homens,
61 Nammɨ ausaamaamɨ kurɨ isɨhiya pɨwɨha atiwɨ nepɨ tipɨtapaahohiyɨhiyai asɨretɨ saundamaase. “Kɨmo utaamo jɨhɨ yɨhoaaŋɨ atɨwisonɨhɨ satise, ‘Autaahaatɨhomɨ aŋaaŋɨ awaindɨhandɨ nɨnɨ netɨ nga nupwɨsasɨtɨ nopɨsasɨtɨmatɨ amɨ jahɨra asisɨha mairɨmetɨ netɨ mɨhondɨ aŋɨmatɨtɨ owemaito,’ tahore,” undɨmɨ kaundamaase.
61 que declararam: “Este homem disse: ‘Sou capaz de destruir o templo de Deus e reconstruí-lo em três dias’”.
62 Kurɨ saundihɨ atiwosawɨ pɨrisihiya isɨhiya isɨhiyaapɨ nandapa maahoaipatɨ tɨhɨwɨ Autaahaatɨhoai waamaindumapɨ dɨpumanɨwɨ nunyohiyɨhiyaamɨ mɨtɨho awaisɨho dotɨ Jisaasihoai saundatɨ nunjenataise. “Pɨwɨha kɨma utaamurɨ kinyapɨ ko satise tɨmɨ katisɨmaapɨ wihoaaŋɨha owetiso?” undatɨ nunjenataise.
62 Então o sumo sacerdote se levantou e disse a Jesus: “Você não vai responder a essas acusações? O que tem a dizer em sua defesa?”.
63 Saundihɨ Jisaasiho apɨhɨmandaise. Apɨhɨmaatihɨ namatɨ utaaho awaisɨho nunjesɨho Jisaasihoai jɨhaatɨ saundataase. “Autaahaatɨho asoho akɨtɨho konɨhɨ jinjapɨhɨ bimisɨhomɨ ambɨpata amɨ komɨ ndɨhetɨ nɨnɨ gi kɨnyɨ akɨtɨ akɨtɨnɨhɨ sanahaahonɨne ndɨtaapɨ nahɨsenataayonɨ wanɨ tɨtɨhɨ kanyate? Kɨnyɨ Isɨhiyai Japɨhɨ Numwaapɨ Iwinjatɨtaapɨ Autaahaatɨho Ahɨngisɨhoŋɨ Autaahaatɨhomɨ Mwaahoŋɨtapaapaaho?” undataase.
63 Jesus, porém, permaneceu calado. O sumo sacerdote lhe disse: “Exijo em nome do Deus vivo que nos diga se é o Cristo, o Filho de Deus”.
64 Saundihɨ Jisaasiho koai saundataase. “Ye, kɨwahoŋɨ sa ka katingaare. Nɨnɨ sɨkonɨne. Sɨkonɨnisɨ nɨnɨ sahɨ nahatiyaatangi akɨtɨnɨhɨ kasatataato, wanɨ naaŋatɨ yaasɨhaiwa nehohurɨmuraapɨ namasatɨ Autaahaatɨho apɨpaahɨ watɨpɨho komɨ watɨpɨhaiwa nahatewa nɨngi naninyonɨhɨ awaisɨhonɨnimandɨ yamɨhapataatɨhapɨ isɨhiyai winjatɨmɨ naisanɨhɨ sahɨ ninjapɨ mmondaapo. Aindɨ ipotɨ jahɨra isɨhiyai netɨ tipɨtapaitandɨ enjerɨhiya nisɨ yamɨhapataatɨhapɨ itɨpɨhiya otɨpɨpatɨhiyaisatɨ tɨwipataatɨhɨ Autaahaatɨhomɨ watɨpɨhandisatɨ nɨnɨ Isɨhiyaamɨ Saahonɨnɨ Jɨhonɨnɨ napisanɨhɨ sahɨ ninjaitaapo,” undataase.
64 Jesus respondeu: “É como você diz. Eu lhes digo que, no futuro, verão o Filho do Homem sentado à direita do Deus Poderoso e vindo sobre as nuvens do céu”.
65 Jisaasiho saundihɨ pɨrisihiya isɨhiya isɨhiyaapɨ nandapa maahoaipatɨ tɨhɨwɨ Autaahaatɨhoai waamaindumapɨ nunyohiyɨhiyaamɨ mɨtɨho awaisɨho Kaiyapaasiho Jisaasiho katisɨhaapɨ satatɨ, “ko Autaahaatɨhoai netɨ nopɨsasatɨ sisɨpɨhɨtihɨ nɨngi aponyise,” undatɨ isɨhiyai nunjɨtandɨ komɨ apotɨhɨrɨ tiwatɨhaatɨhɨrɨ napwɨratɨ sandaase. “Utaaho kɨmo, ‘nɨnɨ Autaahaatɨhomɨ Mwaahonɨne,’ ndaatɨ ko noaipatɨ Autaahaatɨhoematatɨ amɨ Autaahaatɨhopɨ sisɨpɨhɨndaase. Satatɨ sisɨpɨhɨtihɨ aimɨ kɨma nyahɨ atisɨhaayonɨ napaapɨ jatɨtɨhaawe?
65 Então o sumo sacerdote rasgou as vestes e disse: “Blasfêmia! Que necessidade temos de outras testemunhas? Todos ouviram a blasfêmia.
66 Sahɨ napitaiwɨ gwɨnyaawaayopo?” undatɨ isɨhiya nahatiyai nunjenataise. Kaiyapaasiho saundatɨ nunjesɨhɨ isɨhiya nahatiya pɨwɨha naasaahɨ koai saundawaatopo. “Jisaasiho pɨwa komɨ katisaapɨ napone?” undawaatopo.
66 Qual é o veredicto?”. “Culpado!”, responderam. “Ele merece morrer!”
67 Satɨwɨ isɨhiya Jisaasihoai komɨ ndɨmaahomwaaŋɨ maahoaipurɨpwɨ komɨ ndɨha nɨwisapupwɨ namaasapɨ tipɨ asanapatɨ pɨhaapɨpatɨ turɨwipɨ tiwawaayopo.
67 Então começaram a cuspir no rosto de Jesus e a dar-lhe socos. Alguns lhe davam tapas
68 Sawiwɨ Jisaasihoai sisɨpɨhundɨwɨ saundawaatopo. “Isɨhiyai Japɨhɨ Numwaapɨ Iwinjatɨtaapɨ Autaahaatɨho Ahɨngisɨhoŋɨtapaapaahɨ saiwa ndɨ kiyatɨ tɨhuse tɨpɨ Autaahaatɨho netɨ gi nahɨsonɨhɨ nyangi ausaapɨ kanyate?” undɨwɨ maatɨmaatiwɨ mɨmaipɨwɨsawaayopo.
68 e zombavam: “Profetize para nós, Cristo! Quem foi que lhe bateu desta vez?”.
69 Jisaasihoai mɨhatɨhɨ aŋɨtɨtɨhɨ taawɨ sawɨsauhɨ Pitaaho yamaapɨ ipaahaapɨ isɨhiya usaisa bindataise. Bimihɨ Kaiyapaasihomɨ asɨhiya otɨpɨpatɨhiyaamɨ waatɨ nasatɨ Pitaahoai usonatosatɨ saundataase. “Kɨnyɨ gisangi utaamoŋɨ Jisaasiho aunahɨpatɨ Garirihandaahapɨhoaisapɨ maasɨ bitohɨnɨhɨ gɨsotɨhoŋe,” undataase.
69 Enquanto isso, Pedro estava sentado do lado de fora, no pátio. Uma criada foi até ele e disse: “Você é um dos que estavam com Jesus, o galileu”.
70 Saundihɨ Pitaaho kɨmɨ konɨne mundatɨ isɨhiya nahatiyaamɨ otɨhaatɨ ndɨhetɨ noaasatɨ saundataase. “Utaaso pɨwa kɨnyɨ katingo soai nɨnɨ wɨndɨ mausotɨhonɨnisɨ kɨnyɨ nehɨ nuwipɨhandɨ katapaase,” undataase.
70 Mas Pedro o negou diante de todos. “Não sei do que você está falando”, disse.
71 Saundamapɨ Pitaaho isɨhiya ahoyanohiyɨhiyaamɨ ndɨhaapɨ yayatɨ dosi nawɨsaitatɨ notɨ onepatamɨ maasomwaaŋetetɨ bitondaise. Bitosɨhɨ Kaiyapaasihomɨ asɨhiya otɨpɨpatɨhiyaamɨ apopaatɨ amɨ waatɨ Pitaahoai iwinjataise. Iwinjataatɨ kapɨhɨ isɨhiya bitohohiyɨhiyai saundataase. “Utaamo kɨmo Jisaasiho Nasaretɨhandaahapɨhoaisatɨ maasɨ bitosɨhɨ iwinjahonɨhoe,” undataase.
71 Mais tarde, junto ao portão, outra criada o viu e disse aos que estavam ali: “Este homem estava com Jesus de Nazaré”.
72 Saundihɨ Pitaaho, “Ye, kɨmɨ konɨne,” mundatɨ daahɨ jahɨra noaasatɨ komɨha saundataase. “Apɨpaahɨ akɨtɨ akɨtɨnɨhɨ Autaahaatɨhomɨ ndɨhetɨ nɨnɨ utaaso soai wɨndɨ mausotɨhonɨne ndaato,” undataase.
72 Novamente, Pedro o negou, dessa vez com juramento. “Nem mesmo conheço esse homem!”, disse ele.
73 Saundatosatɨ bitosɨhɨ kapɨhata masɨwonjɨ sanaihɨ kapɨhɨ isɨhiya usɨhiya bitotawaahiya napɨwɨ Pitaahoai saundawaatopo. “Akɨtɨsɨ uto nyahɨ gi aimɨ gɨsohonɨ kɨnyɨ pɨwaatɨpɨ kaingɨrɨhɨretɨ aimɨ mmoho kɨnyɨ Jisaasihoaisawɨ daiwɨ bitohohiyɨhiyaamɨ woŋe,” undawaatopo.
73 Pouco depois, alguns dos outros ali presentes vieram a Pedro e disseram: “Você deve ser um deles; percebemos pelo seu sotaque galileu”.
74 Aiwɨ saundɨwɨ mwɨtetauhɨ Pitaaho yayatɨ nuwinatɨ namatɨ Autaahaatɨhomɨ ambɨpatɨ katatɨ sandaase. “Amɨ nɨnɨ pɨwɨma kɨma katohɨma akaaha kamaatisanaahɨ gaasɨ Autaahaatɨho nɨngi naaŋatɨ yaasahandɨ nanɨmɨto. Nɨnɨ apɨpaahɨ akɨtɨ akɨtɨnɨhɨ utaaso so Jisaasihoai wɨndɨ mausotɨhonɨne ndaato,” undatɨ isɨhiya nunjehohiyɨhiyai kaundataase. Kiyai saundatɨ osasepɨhaasɨhɨ nehɨ ketɨ kuraanɨhɨ otɨpwɨsɨpaatɨ gandaase.
74 Pedro jurou: “Que eu seja amaldiçoado se estiver mentindo. Não conheço esse homem!”. Imediatamente, o galo cantou.
75 Aihɨ ketɨ Pitaaho Jisaasiho pɨwɨha jɨhɨ koai tɨmanatɨ saundatɨ kaundisɨhaapɨ gwɨnyaataise. Iyatɨ Pitaaho Jisaasihomɨ pɨwɨha kaundisɨha sura gwɨnyaasɨha kɨmaare: “Otɨpwɨsɨpaatɨ sangɨ gaatonɨhɨ isɨhiya gi kɨnyɨ komɨhoŋe hɨsaihɨ amɨ kɨnyɨ kiyai saundɨpɨ, ‘Owe, nɨnɨ utaaso soai wɨndɨ mausotɨhonɨne,’ undɨpɨ nisɨ ambɨpatɨ nepɨ nanoaasɨtaise,” undisɨha gwɨnyaataise. Siyatɨ gwɨnyaataatɨ namatɨ komɨ maarɨho tundihɨ onepatamɨ mɨhapaahɨ noaipatɨ awaindɨhandɨ ngotɨ maipiyamataise.
75 Então Pedro se lembrou das palavras de Jesus: “Antes que o galo cante, você me negará três vezes”. E saiu dali, chorando amargamente.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 26, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.