Mateus 21

Autaahaatɨhomɨ Pɨwɨha Gaaha Wanɨha (AGM) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Aihɨ nyahɨ Jisaasihoaisaatɨ komɨ otɨpɨpatɨhiyaanɨnɨ Jerikohandaahɨraapɨ nasaatɨ Jerusaremɨhanda detɨtihɨ aunahɨpatɨ Betɨpakihanda sisɨho wo komɨ ambɨpatɨ Oripɨhandamɨ sɨhoaarɨhɨretɨ ahetihɨhata noaipɨhaayo. Sapɨhɨ Jisaasiho nyamɨ wuri sata kaundataase.
1 Quando Jesus e os discípulos estavam chegando a Jerusalém, pararam no povoado de Betfagé, que fica perto do monte das Oliveiras. Dali Jesus enviou dois discípulos na frente,
2 “Sɨhoaahɨ aunahɨpatɨ nyamɨ naitɨhaamihoaaŋɨ ahetimata naimɨse. Naimɨ sapɨhɨ noaipapɨ ketɨ kuraanɨhɨ maasapɨho dongiho wo wɨraposisaihɨ komɨ mwaaho sɨpɨpɨhohoaisatɨ bitohonɨhɨ sɨhoaahɨ mmondaise. Mmonamaamɨ so koaisɨ sanaati mwaasoaisamɨ ahoyamɨ nesɨpapɨ numwaasi kɨmbɨhɨ nammɨse.
2 com a seguinte ordem:
3 Amɨ isɨhiya usa sɨhoaahɨ napitiyamaise satɨwɨ nasɨsesaihaahɨ kiyai saundɨmɨse. ‘Awaisɨho wapa kaitandɨ numwaapɨse nyatihe,’ undɨmɨse. Saundisaihɨ kiya namapɨ nehɨ jainjasaihɨ maasapɨho dongihindari numwaasi napɨtaatɨmo,” undatɨ Jisaasiho wɨnɨhundatɨ natausaasataise.
3 Se alguém falar alguma coisa, digam que o Mestre precisa deles. Assim deixarão vocês trazerem logo os animais.
4 Iyataatɨ sandɨ saimatindɨmandɨ Autaahaatɨhomɨ pɨwɨha atisatɨ netɨ ausaasɨho pɨwɨha wa jɨhura satisɨhaamɨ akɨtɨhandɨ noaipaitande. Iyataatɨ ko pɨwɨha sandaase,
4 Isso aconteceu para se cumprir o que o profeta tinha dito:
5 “Sahɨ isɨhiya Sisɨho Saiyonɨhandɨ Jerusaremɨhandaahiyai saundɨwɨ kaundɨwɨse. ‘Wanɨ samɨ awaisɨho jainjatɨtandɨho sangisenda yaho taatɨ nasataise. Ko utaaho aŋɨnɨ napaisaatɨhosɨ amɨ maasapɨho dongihomɨ mwaahoaasɨnɨ yamwaasi yatɨhɨ napaisaatɨ yaho taatɨ nasataise,’ Aisaiyaaho 62:11; Jekaraiyaaho 9:9
5 “Digam ao povo de Jerusalém: Agora o seu rei está chegando. Ele é humilde e está montado num jumento e num jumentinho, filho de jumenta.”
6 Aihɨ nyahɨ otɨpɨpatɨhiyaanamɨ kurɨ Jisaasiho kaunda natausaasimbɨpa naimɨ kɨretɨ kiyamaise.
6 Então os discípulos foram e fizeram o que Jesus havia mandado.
7 Aimɨ kurɨ maasapɨho dongiho sanaatɨ mwaahoaisunɨ numwaasi namɨ kuramɨ apotɨhɨrɨ tiwatɨhaatapɨhɨrɨ nausohaapɨ dongiho sɨpɨpɨhohomɨ dawaarɨhɨretɨ ahaihɨ kasɨnɨ Jisaasiho yamwaatɨ bimotɨ Jerusaremɨhandaahapɨ dongiho koaasɨnɨ taatɨ niyataise.
7 Levaram a jumenta e o jumentinho, jogaram as suas capas sobre eles, e Jesus montou.
8 Taatɨ naihɨ isɨhiya wɨrɨsandɨhandɨ Jisaasiho awaisɨhoso tɨwɨ maaritɨwɨ usa kiyaamɨ utɨ apotɨhɨrɨ tiwatɨhaatɨhapa nausohaapɨ daihɨra tusapaapanɨwɨ gwaapwɨwɨ amɨ usa isaaha totɨpatɨ tisatɨwɨ daihɨra nusapaapɨ mɨhopɨ mɨhinɨ gwaapowaayopo.
8 Da grande multidão que ia com eles, alguns estendiam as suas capas no chão, e outros espalhavam no chão ramos que tinham cortado das árvores.
9 Aiwɨ isɨhiya Jisaasihomɨ usa jɨhɨ usa ipotɨ niyawaawɨ maaritɨwɨ satɨwɨ konyahɨtawaatopo:
9 Tanto os que iam na frente como os que vinham atrás começaram a gritar: — Que Deus abençoe aquele que vem em nome do Senhor! Hosana a Deus nas alturas do céu!
10 Aihɨ Jisaasiho niyatɨ Jerusaremɨhanda nandaasɨhɨ isɨhiya nahatiya dopɨ wɨndɨ biyatɨ gɨmaawunyainjɨhɨ satɨwɨ nasenawaayopo. “Utaaso so diyaamahore?” tawaatopo.
10 Quando Jesus entrou em Jerusalém, toda a cidade ficou agitada, e o povo perguntava: — Quem é ele?
11 Satɨwɨ nasenɨhauhɨ isɨhiya wɨrɨsandɨhandɨ nasenɨhohiyɨhiyai saundawaatopo. “Kɨmo utaamo yapɨpatɨ disɨtɨrikɨhandɨ Garirihandamɨ aunahɨpatɨ taunɨhandɨ Nasaretɨhandaahapɨ Autaahaatɨhomɨ pɨwɨha atisatɨ netɨ ausaasɨho pɨropetɨho Jisaasihore,” undɨwɨ wihoaaŋɨha kaundawaatopo.
11 A multidão respondia: — Este é o
12 Aihɨ Jisaasiho Autaahaatɨhomɨ aŋɨ Awaindɨhandaatɨhɨ nandaatɨ isɨhiya usa kahapaamapɨpa namɨnɨwɨ nunyawɨ nehohiyɨhiyai netɨ ipaahaapema tahamanataise. Iyatɨ isɨhiya nawɨho yapɨpatɨ wɨtaahapɨho Judaahiyaamɨhoetemapɨ nehohiyɨhiyaamɨ gwɨtɨho bwɨnanaatɨ nepihotɨ amɨ koho pɨpɨhopa Autaahaatɨhopɨ tɨhɨwɨ sɨsandɨpaitaatɨwɨho nunyawɨ nehohiyɨhiyaamɨ ganɨho gwɨtɨho netɨ nepihotɨ tipɨndatɨ isɨhiyai tahamanataise.
12 Jesus entrou no pátio do Templo e expulsou todos os que compravam e vendiam naquele lugar. Derrubou as mesas dos que trocavam dinheiro e as cadeiras dos que vendiam pombas.
13 Tahamanatɨ kiyai saundataase, “Autaahaatɨho komɨ pɨwɨha jɨpatɨpindisɨhaatɨhapɨ sandaase: ‘Nisɨ aŋaaŋɨ isɨhiya nisapɨ gaapundɨtaatɨwɨhaane,’ ndaase. Autaahaatɨho satihɨhandɨ kandɨ sahɨ kaaŋɨ nepɨ anɨmwaasɨha isɨhiya ikohiya ikondaatɨwɨ noaatohɨpɨpɨhamataiwɨ sahɨ kiyawaayopo,” undatɨ tahamanatɨ itɨhundataase.
13 Ele lhes disse:
14 Aihɨ isɨhiya usa ndɨha niyotahiyaunɨ amɨ usa ikwauhɨrɨ ambɨpatɨ bɨwatetɨ namɨhatahiya aŋɨ Awaindɨhandaatɨhɨ Jisaasihoenda nasauhɨ kiyai ko netɨ tɨtɨhɨwiwataise.
14 Cegos e coxos iam encontrar Jesus no pátio do Templo, e ele os curava.
15 Aihɨ sapɨhɨ aŋɨndaatɨhɨ manyinya maaritɨwɨ konyahɨtɨwɨ aunɨhɨtɨwɨ satawaatopo. “Daawitɨhomɨ Mwaahoŋe, nyahɨ gisɨ mepɨ autaahewaahɨmɨhaayo,” tɨwɨ aunɨhɨtawaatopo. Aihɨ pɨrisihiya isɨhiyaapɨ nandapa kohasɨpɨho tɨhɨwɨ Autaahaatɨhoai dɨpumanɨwɨ waamaindumwapɨ nunyohiyɨhiyaamɨ mɨtɨhiyaunɨ amɨ wɨnɨhapɨpa katɨwunjohiyɨhiyaunɨ Jisaasiho isɨhiyai gaahaiwa watɨpɨhaiwa kawiwaiwa mmowɨ manyinya Jisaasihoaisɨ mepɨ autaahepumwahohɨtɨhandɨ atiwɨ mmonawaawɨ kiyaisɨ apɨpaahɨ apousataise.
15 Os chefes dos sacerdotes e os mestres da Lei ficaram zangados quando viram as coisas maravilhosas que ele fazia e ouviram as crianças gritando no pátio do Templo: —
16 Apowihɨ namapɨ Jisaasihoai kiya saundɨwɨ nunjenawaayopo, “Uto manyinya konyahɨtɨwɨ aunɨhɨtohɨtɨmandɨ tɨtɨhɨmetisɨ kɨnyɨ atino?” undɨwɨ nunjenawaayopo. Satɨwɨ nunjenɨhauhɨ Jisaasiho komɨha saundataase. “Ye baindɨ atisataayo. Sahɨ Autaahaatɨhomɨ pɨwɨha sata jɨpatɨpindihɨ awɨtohɨhaamɨ tanyaaha wɨndɨ mohowo? Satisɨhaapɨto, ‘Autaahaatɨhonye, kɨnyɨ manyinyaamunɨ amɨ sangɨhiya amwɨtɨhɨrɨ ikwɨhandahiyaamɨ maahomwaaŋɨ aimɨ nɨwusaahɨnɨhɨ kɨwahongi tɨtɨhɨ baiwɨ mepɨ autaahepɨhɨmawaayopo,’ tatɨ jɨpatɨpindɨsɨhaaro,” undatɨ Jisaasiho awaisawɨhiya koai nunjenɨhohiyɨhiyai kaundataase.
16 E eles disseram a Jesus: — Você está ouvindo o que estão dizendo? Jesus respondeu:
17 Saundatɨ Jisaasiho kiyai numwasisɨ amɨ Jerusaremɨhanda namatɨ noaipasi aunahɨpatɨ Betanihandaahapɨ notɨ sapɨhɨ nanotaise.
17 Então Jesus os deixou, saiu da cidade e foi para o povoado de Betânia. E passou a noite ali.
18 Aihɨ bowihɨ asisɨhaatɨhɨ koho koaisaatɨ Jisaasiho Jerusaremɨhandaahapɨ jahɨra naihɨ niyahaawɨ koaisɨ jaumanataise.
18 No dia seguinte, quando estava voltando para a cidade, Jesus teve fome.
19 Jaumasɨhɨ daihɨraamɨhinɨ ipatɨ wɨtɨ pwɨhoaipɨhomatiyahatɨ yandɨpɨho ningosɨhɨ isɨhiya nandɨwɨ nanɨwɨhatɨ ahetihɨ Jisaasiho kati iwinjataise. Iwinjatosa kataapɨhɨ notɨ yandɨpɨho ningoaitaiso tatɨ nepihɨra jata yandɨpɨho owetihɨ nehɨ isaahaahɨhɨ iwinjataise. Winjataatɨ namatɨ katisɨ saundataase. “Kɨnyɨ kɨmatɨ immataŋɨ apɨpaahɨ awaipɨtɨpɨ yandɨpɨho jahɨra wɨndɨ namingope,” undataase. Undihɨ ketɨ kuraanɨhɨ ipitɨ satɨ awaipɨtamataise.
19 Ele viu uma figueira na beira da estrada e foi até lá, mas não encontrou nada; só folhas. Aí disse para a figueira: E na mesma hora a figueira secou.
20 Siyatɨ awaipɨtamasɨhɨ nyahɨ komɨ otɨpɨpatɨhiyaanɨnɨ mmonɨhaawɨ yayaatɨ maarɨho nanɨpimainjɨhɨ sataatɨ nasenɨhaayo. “Ese immatɨ kɨmatɨ napitiyatɨ ketɨ awaipɨtamase?” taatɨ nasenɨhaayo.
20 Os discípulos viram isso, ficaram muito admirados e disseram: — Como a figueira secou depressa!
21 Sataatɨ nasenɨhonɨhɨ Jisaasiho sata kanyatataase. “Pɨwɨma kɨma watɨpɨha nɨnɨ sangi tɨtɨhɨ akɨtɨnɨhɨ kasatataato. Sahɨ Autaahaatɨhomɨ watɨpɨhandapɨ andɨtitɨwɨ gɨwunyaapɨ amɨ maarɨho yɨyatɨwɨ gɨmunyaawaawaahɨ sahɨ wapa nɨnɨ immatɨ kɨmati kawisohɨtɨmandamataiwɨ nga kaitaapo. Aiwɨ amɨ sahɨ nehɨ wapa saiwɨhapaahɨhɨ kamaitaapo. Amɨ sahɨ kɨmo sisɨmoaisangi nga saundɨtaapo, ‘ndopɨ noaatɨwopesi kɨnyɨ durɨhɨraatɨhɨ pɨnumbwɨ tɨmahiye,’ undisaihɨ ko sangi atɨsisatɨ kaitaise.
21 Então Jesus disse:
22 Aiwɨ amɨ sahɨ wapa naitaatɨwɨhapaapɨ maarɨho naasohɨtanɨhɨ gɨwunyaawaawɨ Autaahaatɨhoai nunjenawaawaahɨ kapa nunjehohɨpɨpa naitaapo,” nyatatɨ kanyatataase.
22 Se crerem, receberão tudo o que pedirem em oração.
23 Aihɨ Jisaasiho Autaahaatɨhomɨ Aŋɨ Awaindɨhandaatɨhɨ jahɨra niyatɨ isɨhiyai taatɨ kataunjataise. Taatɨ kataunjihɨ pɨrisihiya isɨhiya isɨhiyaapɨ nandapa tɨhɨwɨ Autaahaatɨhoai nunyohiyɨhiyaamɨ mɨtɨhiyaunɨ amɨ Judaahiyaanamɨ gwɨnyaahiya isɨhiyaunɨ Jisaasihoenda napɨwɨ saundɨwɨ koaisɨ nunjenawaayopo. “Kɨnyɨ watɨpɨhandɨ maahapɨhapɨ nepɨhandaahɨ watɨpɨmaiwa kaise? Gisɨ watɨpɨndɨ diyaamaho nahɨmihɨhande?” undɨwɨ nunjenawaayopo.
23 Jesus chegou ao Templo, e, quando já estava ensinando, alguns chefes dos sacerdotes e alguns líderes judeus chegaram perto dele e perguntaram: — Com que autoridade você faz essas coisas? Quem lhe deu essa autoridade?
24 Saundɨwɨ nunjenɨhauhɨ Jisaasiho komɨha saundataase, “Nisangi sangi naasaindɨhɨ wɨndɨ nasɨsendaano. Amɨ sahɨ wihoaaŋɨ nepɨ tɨtɨhɨ kandisaihaahɨ nisangi watɨpɨhandɨ sandaahɨ kɨmaiwa kiyo satɨtɨ kasatɨtaano.
24 Jesus respondeu:
25 Jonɨho Isɨhiyaisɨ Baawusisɨho watɨpɨhandɨ ndɨ numwihɨ isɨhiyaisɨ pɨwɨha ausaatɨ kaundatɨ baawusise? Autaahaatɨho numwihɨhandaaho e isɨhiya nunyauhɨhandaaho?” undatɨ nunjenataise. Saundatɨ nunjesɨhɨ kiya sawana sanawaatopo. “Pɨwɨha napitɨtaatɨ kaundɨtɨhaawe? Amɨ nyahɨ koaisɨ Autaahaatɨho numwihɨhandaahe undisaihɨ wiwa ko sanyatɨtaiso amɨ Jonɨho isɨhiyai pɨwɨha ausaatɨ kaundatɨ baawusindɨhandɨ nisɨ kandɨ kiyohɨtɨmandisawɨ napindapɨ sahɨ mmowɨ nepɨ gwɨnyaahopo? Nyatɨtaiso.
25 Respondam: quem deu autoridade a João para batizar? Foi Deus ou foram pessoas? Aí eles começaram a dizer uns aos outros: — Se dissermos que foi Deus, ele vai perguntar: “Então por que vocês não creram em João?”
26 O amɨ nyahɨ sataatɨ isɨhiya nunyauhɨhandaahe tɨtɨhaawɨhandapɨ nyahɨ yayahaayo wiwa isɨhiya ahoyanɨwɨ wapa wipɨnyitauho. Amɨ kiya Jonɨhopɨ Autaahaatɨhomɨ pɨwɨha atisatɨ netɨ ausaasɨhoe tɨwɨ waatɨ andɨtitɨwɨ gɨwunyaapɨhiyaatiho,” nnawaatopo.
26 Mas, se dissermos que foram pessoas, temos medo do que o povo pode fazer, pois todos acham que João era profeta .
27 Sawana sanɨwɨ wɨsasawesi Jisaasihoai saundawaatopo. “Kɨnyɨ nanyisehingɨtɨndapɨ nyahɨ wɨndɨ moho,” undawaatopo. Saundauhɨ amɨ Jisaasiho komɨha kiyai saundataase. “O kiyonaahɨ nisangi sangisɨ watɨpɨhandɨ sandaahɨ kɨmaiwa nɨnɨ kiyo satɨtɨ wɨndɨ kamaasatɨtaano,” undatɨ isɨhiya awaisawɨhiya nunjehohiyɨhiyai kaundataase.
27 Por isso responderam: — Não sabemos.
28 Aihɨ Jisaasiho Judaahiyaanamɨ awaisawɨhiya koai napɨwɨ nunjehohiyɨhiyai pɨwɨha wa saundataase. “Pɨwɨha kɨma namɨhandɨ nɨnɨ sangi kasatɨtandiyohɨmaapɨ sahɨ napitaiwɨ gwɨnyaawaayopo? Utaaho wo komɨ mwaahurɨ yahurisaho kurisɨ osaataatɨ otɨpɨpatɨ kaitaatɨmɨ numwɨtandɨ gwɨnyaataise. Gwɨnyaatɨ komɨ mwaaho woai jɨhɨ notɨ saundataase. ‘Maasɨho wanɨ asisɨma kɨmetɨ kɨnyɨ numbwɨ osaataatɨ otɨpɨpatɨ kaime,’ undataase.
28 Jesus continuou:
29 — ausente —
29 — Ele respondeu: “Eu não quero ir.” Mas depois mudou de ideia e foi.
30 — ausente —
30 — O pai foi e deu ao outro filho a mesma ordem. E este disse: “Sim, senhor.” Mas depois não foi.
31 Aisɨ meturɨ suramɨ maahonɨhɨ sapɨho maaritatɨ gwɨnyapesɨrɨhɨretɨ japepihɨratɨ kiyataise?” undatɨ Jisaasiho isɨhiya Judaahiyaanamɨ Autaahaatɨhomɨ aŋɨ Awaindɨhandɨ jatohiyɨhiya awaisawɨhiyai nunjenataise. Saundatɨ nunjesɨhɨ kiya Jisaasihoai kiyaamɨha saundawaatopo. “Metɨho jɨhɨ nunjesɨho sapɨho maaritatɨ gwɨnyaasɨrɨhɨretɨ japepihɨratɨ kiyataise,” undawaatopo. Saundauhɨ Jisaasiho kiyai saundataase. “Kɨmandɨ sangisɨ akɨtɨnɨhɨ nɨnɨ kasatataato sahɨ baiwɨ atiwɨse. Isɨhiya usɨhiya asɨhiya apɨpaahɨ maipɨhiya sahɨ apɨpaahɨ maipɨhiye tɨwɨ samɨ mandɨha kaanɨhɨ naingaapɨ usomapɨ kahɨtɨwɨ noaamahohiyɨhiya samataiwɨ wɨndɨ watɨpɨtɨwɨ namoaasawɨ napaisaatɨ kiyaamɨ maipɨhaiwaatɨhapɨ nepemaitisaihɨ Autaahaatɨho kiyai iwinjatɨtandɨhandɨ sangi nasɨtipatɨ detɨ detɨ ahondaise.
31 — Qual deles fez o que o pai queria? — perguntou Jesus. E eles responderam: — O filho mais velho. Então Jesus disse a eles:
32 Sandɨ apaapɨmaato amɨ Jonɨho Isɨhiyai Baawusisɨho nasatɨ daihɨra tɨtɨhɨ kɨmɨraare tatɨ nasɨsihɨ amɨ sahɨ koaisɨ wɨndɨ baiwɨ usopɨ gɨmaawunyaahopo. Sahɨ siyauhɨhandɨ kandɨ isɨhiya usɨhiya asɨhiya apɨpaahɨ maipɨhiyaahɨhɨ Jonɨhoai komɨ pɨwɨha atɨwiwɨ kiyaamɨ maipɨhaiwaatɨhapɨ japɨhɨ nepemaitawaayopo. Isɨhiya maipɨhiya saiwɨ Jonɨhomɨ pɨwɨha atɨwiwɨ gɨwunyaahauhɨ sahɨ iwinjawaahandɨ kandɨ sahɨ samɨ amɨtɨha nepemaipɨ komɨ pɨwɨha wɨndɨ gɨmaawunyaahopo?” undatɨ Jisaasiho kiyai kaundataase.
32 Pois João Batista veio para mostrar a vocês o caminho certo, e vocês não creram nele; mas os cobradores de impostos e as prostitutas creram. Porém, mesmo tendo visto isso, vocês não se arrependeram e não creram nele.
33 Iyatosatɨ Jisaasiho isɨhiya Judaahiyaanamɨ Autaahaatɨhomɨ aŋɨ awaindɨhandɨ jatohiyɨhiya awaisawɨhiyai saundataase. “Pɨwɨha kɨma wa namɨhanɨtɨ kasatɨtaanɨ atiwɨse. Utaaho wo yapɨpatɨ asakiyatɨ ahusetaho osaataatɨ wɨrɨhɨrɨ wainɨhandɨ niyaamatɨ naaporɨhɨrɨ nesɨwesɨwatɨ nisatɨ nisapuwatɨ anɨmwaahɨpatɨ wainɨhandamɨ yandɨpɨho katopɨ ikisiwatɨ waapoho namoaitandɨhatɨ yamwaatɨ amɨ isɨhiya ikondaatɨwɨhiyaapɨ jaatɨ bitoaitandɨhopɨ aŋaaŋɨ bwɨnanaatɨ nuwataatɨ kiyatɨ aŋɨmatataise. Kiyatɨ ko isɨhiya usa komɨ osaataatɨ wainɨhandɨ jatɨwɨ nimanɨwɨ nanɨwɨ amɨ sawahoai nawɨhounɨ wainɨhandunɨ numwɨtaatɨwɨhiyai nunyamapɨ aunahɨpa namasi wapɨhɨ utarɨhandɨ daaya bitoaitandɨ notaise.
33 Jesus disse:
34 Iyatɨ notɨ bindataatɨ wɨrɨhɨrɨ wainɨhandɨ aimɨ yandɨpɨho ningotɨ akuraihɨ nandɨwɨ ahoaitaatɨwɨhura tɨmetihɨ yapɨpatɨ osaataatamɨ satɨho komɨ otɨpɨpatɨhiya kopɨhapa nimanɨwunyaihɨ nusaitaatɨwɨ netɨ natausaasataise.
34 Quando chegou o tempo da colheita, o dono mandou alguns empregados a fim de receber a parte dele.
35 Siyatɨ netɨ natausaasihɨ nuwɨ osaataatɨ wainɨhandɨ jaawɨ bitohohiyɨhiyai iwinjawaayopo. Winjɨhauhɨ osaataatɨ jaawɨ bitohohiyɨhiya osaataatɨ wainɨhandamɨ satɨho otɨpɨpatɨhiya natausaasisawɨhiyai nepɨ anɨtiwɨ isɨwatawa woaisɨ komɨ ambɨpatɨ tipɨ nausopɨ asohoai gotɨ tipɨ amɨ woaisɨ apɨpaahɨ sohoaisɨ timapɨ amɨ woaisɨ nawɨhaara yahuwɨ sohoai timawaayopo.
35 Mas os lavradores agarraram os empregados, bateram num, assassinaram outro e mataram ainda outro a pedradas.
36 Sawiwɨ tiwauhɨ amɨ osaataatamɨ satɨho jɨhaatɨ komɨ otɨpɨpatɨhiya usa jɨhiyai nusatipɨhaapɨ taahiyɨhiyai natausaasataise. Natausaasihɨ amɨ osaataatɨ jaawɨ bitohohiyɨhiya kiyai naasaipitɨ katɨ kawisawaayopo.
36 Aí o dono mandou mais empregados do que da primeira vez. E os lavradores fizeram a mesma coisa.
37 “Komɨ otɨpɨpatɨhiyai isɨhiya osaataatɨ iwinjaawɨ bitohohiyɨhiya saiwɨ tiwauhɨ namatɨ osaataatamɨ satɨho sawahomɨ mwaahoai asɨtɨha napuwatɨ ipotɨnɨhɨ kiyenda natausaasataise. Natausaasataatɨ ko sandaase, ‘Nisɨ maasɨhɨhoai osaataatamɨ satɨhomɨ mwaahoso tɨwɨ akɨtɨnɨhɨ kiya koaisɨ mepɨ autaahemwapɨ atɨwitaapo,’ tatɨ natausaasataise.
37 Depois de tudo isso, ele mandou o seu próprio filho, pensando: “O meu filho eles vão respeitar.”
38 Satatɨ nisɨ maasɨhɨhoai atɨnɨwitaawo tatɨ natausaasihɨhandɨ kandɨ ko taatɨ napihɨ iwinjaposawɨ sawana sanawaatopo. ‘Kɨmo utaamo osaataatamɨ satɨhomɨ mwaahosɨ osaataatɨ naitandɨhosɨ namatɨ osaataatɨ komɨhapa nyamɨhapaimatɨta naitɨhaawɨ koai ketɨ tiwɨtɨhaawo,’ nnawaatopo.
38 Mas, quando os lavradores viram o filho, disseram uns aos outros: “Este é o filho do dono; ele vai herdar a plantação. Vamos matá-lo, e a plantação será nossa.”
39 Sanɨwɨ nehɨhaatemapɨ koaisɨ nepɨ aisi noaipapɨ osaataatɨ naaporɨhɨramɨ ipaahaapɨ sohoai tiwawaayopo,” undatɨ Jisaasiho Judaahiyaanamɨ isɨhiya awaisawɨhiyai pɨwɨha sa namɨhana kaundataase.
39 — Então agarraram o filho, e o jogaram para fora da plantação, e o mataram.
40 Saundatosa Jisaasiho kiyai saundatɨ nunjenataise. “Osaataatɨ wainɨhandamɨ satɨho nasataahura isɨhiya siya komɨ osaataatɨ iwinjaawɨ bitohohiyɨhiyai napitɨwitaise?” undatɨ nunjenataise.
40 Aí Jesus perguntou:
41 Saundatɨ nunjesɨhɨ kiyaamɨha koai saundawaatopo. “Isɨhiya siya maatɨmaatiwɨ maipiyai osaataatamɨ satɨho siyɨhiyai tiwa nematɨ komɨ osaataatɨ wainɨhandɨ yandɨpɨho ningotɨ mimohonɨhɨ nandɨwɨ nanawaahura tɨtɨhɨ kopɨhapa numwɨtaatɨwɨhiyai iwinjatɨtaatɨwɨ nemwɨtaise,” undawaatopo.
41 Eles responderam: — Com certeza ele vai matar aqueles lavradores maus e vai arrendar a plantação a outros. E estes lhe darão a parte da colheita no tempo certo.
42 Saundauhɨ Jisaasiho kiyai saundataase, “Autaahaatɨhomɨ pɨwɨha satatɨ jɨpatɨpindisɨha sahɨ aimɨ mmowɨ akɨtɨnɨhɨ awɨtɨwɨhiyaatɨtawaahandɨ kandɨ kaamɨ tanyaaha sahɨ wɨndɨ mohowɨ kasatɨtaanɨ atiwɨse.
42 Jesus então perguntou:
43 Sandɨ apaapɨmaato amɨ Autaahaatɨho sangi komɨ jainjatindɨhandɨ namatɨ nematɨ isɨhiya usa kiyaamɨ dahopa otɨpɨpatetapɨ akɨpɨpa namwɨyaitaatɨwɨhiyai neunyatɨ kiyaisɨ iwinjatɨtaise.
43 E Jesus terminou:
44 (Iyataatɨ nɨnɨ aŋaaŋamɨ yasɨha anaahɨha mɨhotɨrɨhɨranɨne. Mɨhotɨrɨhɨranɨnisɨ utaaho wo nɨnɨ napaisɨhonɨnɨ maipɨhonɨnisɨ yasɨha watɨpɨha mɨhotɨrɨhɨri nundɨ isɨwatɨtaano tatɨ nisenda komɨ maarɨho ipatisana nasataataahɨ nɨnɨ komɨ maipɨhaiwa nemwatɨ andɨtɨwiwɨto. Andɨtɨwisanɨhɨ aŋaaŋɨ yasɨha anaahɨha mɨhotɨrɨhɨrisɨhaanamatiyatɨ andɨtita bitoaitaise. O amɨ utaaho wo nɨnɨ watɨpɨhonɨnɨ gaahonɨniso tatɨ genanatɨ nisenda namaasataataahɨ aŋaaŋɨ yasɨha mɨhotɨrɨhɨrɨ owehaaŋɨ niyatɨ nopɨsasinjɨtɨhandamatiyatɨ ko tɨmahiya nopɨsasɨnatɨ owetɨtaise,” undatɨ Jisaasiho Judaahiyaanamɨ awaisawɨhiyai kaundataase.)
44 Quem cair em cima dessa pedra ficará em pedaços. E, se a pedra cair sobre alguém, essa pessoa vai virar pó.
45 Saundihɨ amɨ pɨrisihiya isɨhiyaapɨ nandapa kohasɨpɨho tɨhɨwɨ Autaahaatɨhoai dɨpumanɨwɨ waamaindumwapɨ nunyohiyɨhiyaamɨ awaisawɨhiya mɨtɨhiyaunɨ amɨ Parisihiyaunɨ sandɨ Jisaasiho sɨwipatɨ namɨhanatɨ kaundindɨndɨ atisawaayopo. Atisawa sandɨ ko nyahɨ yawanaanapiso tɨwɨ gwɨnyaawaayopo.
45 Os chefes dos sacerdotes e os fariseus ouviram as parábolas que Jesus contou e sabiam que ele estava falando a respeito deles.
46 Sandɨ saiwɨ yawanaanapiso tɨwɨ mmonawaawɨ koai nepɨ wɨraitaatɨwɨ kiyaamɨ maarɨho nonasayataise. Kiyai sawimataataahandɨ kandɨ Jisaasihopɨ isɨhiya wɨrɨsandɨhandɨ ko Autaahaatɨhomɨ pɨwɨha atisatɨ netɨ ausaasɨhoe tɨwɨ gɨwunyaapɨhotihɨ amɨ kiya isɨhiya wɨrɨsandɨhiya wiwa nyangi wipɨnyitaawo tɨwɨ yayawaawɨ koai wɨndɨ kiya nepɨ wɨmirahopo.
46 Por isso queriam prendê-lo, mas tinham medo da multidão porque o povo achava que Jesus era profeta .

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.