Marcos 10

Autaahaatɨhomɨ Pɨwɨha Gaaha Wanɨha (AGM) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Aihɨ Jisaasiho sapɨhɨ namasi yapɨpatɨ Judiyaahanda notaise. Notɨ yapɨpatɨ Judiyaahanda waapɨhaatɨ Jorɨtaanɨhaatɨ nahaitatɨ kaanɨhɨ notaise. Aihɨ isɨhiya taahiyɨhiya wɨrɨsandɨhandɨ koai usonɨwosawɨ napɨwɨ ahoyanɨhauhɨ Jisaasiho komɨhatɨ kiyatɨ namasatɨ Autaahaatɨhomɨ pɨwɨha ausaatɨ kiyai kataunjataise.
1 Jesus saiu daquele lugar e foi para a região da Judeia que fica no lado leste do rio Jordão. Uma grande multidão se ajuntou outra vez em volta dele, e ele ensinava todos, como era o seu costume.
2 Aihɨ Parisihiya usa napɨwɨ Jisaasihoai pɨwɨha wa nehɨ jaiwaiwɨha ko napitɨtɨha kanyatise tɨwɨ iwinjatawa namasawɨ saundɨwɨ nunjenawaayopo. “Nyamɨ wɨnɨhapɨpa napondaase? Utaaho wo komɨ apwaataati nemaitandɨ sandɨ tɨtɨho e tɨtɨhɨmaaho?” undɨwɨ nunjenawaayopo.
2 Alguns fariseus , querendo conseguir uma prova contra ele, perguntaram: — De acordo com a nossa
3 Aihɨ Jisaasiho kiyai wihoaaŋɨha saundataase. “Mosesiho wɨnɨhapɨpa napitɨtɨhapa nasanyataise,” undatɨ nunjenataise.
3 Jesus respondeu com esta pergunta:
4 Aihɨ kiya wihoaaŋɨha saundawaatopo. “Mosesiho satise ‘Utaaho apwaataati namataataahɨ kaati aimɨ namataayo tatɨ utɨpɨho jɨpatɨpiyatɨ nunyatɨ nematɨ natausaasane,’ tatɨ katise,” undawaatopo.
4 Eles responderam: — Moisés permitiu ao homem dar à sua esposa um documento de divórcio e mandá-la embora.
5 Aihɨ Jisaasiho komɨha kiyai saundataase. “Sahɨ maatɨmaatiwɨ wɨretɨtɨwɨ Autaahaatɨhomɨ pɨwɨha katasɨsimbɨpa atɨhomiwɨ daahɨ nisaputɨwɨ watɨpɨtauhɨ Mosesiho sapa wɨnɨhapɨpa katatɨ jɨpatɨpiya ahiyataise.
5 Então Jesus disse:
6 Amɨ jɨhɨ wuwanɨhura Autaahaatɨho kahapaamapɨpa kiyatɨ ahaisura, ‘wohoaisunɨ amɨ apopaatisunɨ kiyatɨ ahiyataise,’” tatɨ pɨwɨha katise.
6 Mas no começo, quando foram criadas todas as coisas, foi dito: “Deus os fez homem e mulher.
7 ‘Isɨ amɨ woho saniyɨ sapiyaisɨ namasi notɨ apwaataatisatɨ tɨmaamaitɨtande.
7 Por isso o homem deixa o seu pai e a sua mãe para se unir com a sua mulher,
8 Saimɨ tɨmaamaitamaamɨ kasanyurɨ noaipapɨ ambɨpatɨ yandɨhɨ yatɨwɨtamaamaise. Owe. Kasanyurɨ noaipapɨ ambɨpatɨ nehɨ naasaipatisahasanyure.’
8 e os dois se tornam uma só pessoa.” Assim, já não são duas pessoas, mas uma só.
9 Iyataatɨ kasanyuri Autaahaatɨho netɨ maasɨ tɨmaamahɨwataise. Isɨ utaaho wo netɨ kasanyuri tɨmaawipɨtapaane,” undatɨ Jisaasiho kaundataase.
9 Portanto, que ninguém separe o que Deus uniu.
10 Jisaasiho kiyai sata kaunda namɨhaasɨhɨ ipotɨhɨ aŋɨpɨpɨhapɨ japɨhɨ nowaayopo. Nuwɨ bindawa komɨ otɨpɨpatɨhiya Jisaasihoai pɨwɨha isɨhiya namaatɨnohiyɨhiya tipɨtapaatotɨhandapɨ katisɨhaapɨ nunjenawaayopo.
10 Quando já estavam em casa, os discípulos tornaram a fazer perguntas sobre esse assunto.
11 Aihɨ Jisaasiho kiyai saundataase. “Utaaho komɨ apwaataati namatosatɨ amɨ waati netɨ wɨrataataahɨ so komɨ apwaataatɨ jɨhaati netɨ maipɨhandɨ kawɨsataise. Iyatɨ amɨ kasanyuramɨ namaatinjɨtɨhandɨ netɨ nopɨsasataise.
11 E Jesus respondeu:
12 Iyataatɨ amɨ apopaatɨ waatɨ warɨhoai namasi notɨ woai namaatataataahɨ kasanyuramɨ namaatinjɨtɨhandɨ netɨ nopɨsasatɨ maipɨhandɨ kiyataise,” undatɨ komɨ otɨpɨpatɨhiyai kaundataase.
12 E, se a mulher mandar o seu marido embora e casar com outro homem, ela também estará cometendo adultério.
13 Isɨhiya usa metɨhonyai numwaasi nasawaayopo konyai Jisaasiho saundatɨ, “Sangisɨ Autaahaatɨho gaahandɨ kasisane,” undatɨ komɨ ikwɨrɨ ahɨwisatɨ gaahandɨ numwɨtotɨwo. Aihɨ Jisaasihomɨ otɨpɨpatɨhiya kiyai itɨhundɨwɨ nɨwisapuwawaayopo.
13 Depois disso, algumas pessoas levaram as suas crianças a Jesus para que ele as abençoasse, mas os discípulos repreenderam aquelas pessoas.
14 Aihɨ Jisaasiho isɨhiyai komɨ otɨpɨpatɨhiya itɨhundɨwɨ nɨwisapuhotɨhandɨ mmonata kandapɨ ko wɨndɨ maarɨmitatɨ apowihɨ ko kiyai saundataase. “Sahɨ metɨhonyai nepɨ namaawisapupɨse. Nehɨ iwinjasawɨse, kiya nɨngisenda kaiwɨ napɨto. Amɨ isɨhiya kɨmonyaamataiwɨhiyai Autaahaatɨho nga iwinjatɨtaise.
14 Quando viu isso, Jesus não gostou e disse:
15 Nɨnɨ sangisɨ akɨtɨnɨhɨ sandɨ kasatataato, metɨhonya wapa nehɨhapa nunyauhɨhapa nanɨhaiwɨ nehohɨpatamataiwɨ isɨhiya Autaahaatɨho kiyai iwinjatɨtandɨ metɨhonyaamataiwɨ kopɨ wɨndɨ gɨmaawunyaahohiyɨhiyai ko wɨndɨ maawinjatɨtaise,” undataase.
15 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: quem não receber o Reino de Deus como uma criança nunca entrará nele.
16 Sata Jisaasiho kiyai kaundatosatɨ metɨhonyai numwaatɨ komɨ ikwɨra namaahatata nahatonyai kiyaamɨ mɨtɨhoaatɨhɨ ikwɨrɨ ahɨwisatɨ urɨpatisatɨ saundataase. “Autaahaatɨho sangisɨ gaahandɨ kasisane,” undataase.
16 Então Jesus abraçou as crianças e as abençoou, pondo as mãos sobre elas.
17 Jisaasiho sapɨhɨ namasatɨ taatɨ namasisɨ naihɨ utaaho wo ŋuhɨti nasatɨ Komɨ utatototɨ tɨmahiyatɨ komɨ atotɨpatɨ atotɨpɨwesatɨ bindata sata nunjenataise. “Katɨpunjingɨhoŋɨ gaahoŋe, nɨnɨ napitiyataatɨnɨhɨ gaahandɨ asɨtimatɨtandɨhandɨ netɨ nasisoaarɨ bimɨtande?” undatɨ nunjenataise.
17 Quando Jesus estava saindo de viagem, um homem veio correndo, ajoelhou-se na frente dele e perguntou: — Bom Mestre, o que devo fazer para conseguir a vida eterna?
18 Siyatɨ ko nunjesɨhɨ Jisaasiho koai wihoaaŋɨha sata kaundataase. “Nɨngi kɨnyɨ napaapɨ gaahoŋe ndɨpɨ kandise? Nehɨ Autaahaatɨhohɨhɨ gaahoso.
18 Jesus respondeu:
19 Kɨnyɨ wɨnɨhapɨpaamɨ pɨwɨhaapɨ aimɨ gwɨnyaapɨhoŋe. Wɨnɨhapɨpa sandaase.
19 Você conhece os mandamentos: “Não mate, não cometa adultério, não roube, não dê falso testemunho contra ninguém, não tire nada dos outros, respeite o seu pai e a sua mãe.”
20 Aihɨ ko Jisaasihoai saundataase. “Katɨpɨnyasingɨhonye, nɨnɨ metɨhonɨnɨhuraapɨ sapa wɨnɨhapɨpa nahataapa japepihɨrɨmɨ napɨtɨ wanɨ kɨmurandaise,” undataase.
20 — Mestre, desde criança eu tenho obedecido a todos esses mandamentos! — respondeu o homem.
21 Aihɨ Jisaasiho koai tɨtɨhɨ iwinjatataatɨ maarɨho nunyatɨ maarɨho wɨwiwatɨ koai saundataase. “Kɨnyɨ wɨnɨhapɨpa nga japepihɨrapaahandɨ kandɨ nehɨ naasaindɨhɨ wɨndapaahɨhɨ nenoaahɨtapaise. Isɨ wanɨ numbwɨ kinyɨ ikɨpɨpa kahapaamapɨpa nahataapa nepɨ isɨhiya usaisɨ nunyapɨ nawɨho nepe. Nunyapɨ nawɨho nepɨ isɨhiya ikɨpɨpa apɨpaahɨ owehatɨmai nawɨho ko nunye. Kɨnyɨ saimbɨ kiyapaapaahɨ kinyapɨhaiwa apɨpaahɨ gaahaiwa yamɨhapataatɨhɨ ahisotɨtaise. Numbwɨ saimbɨ kaimbɨmapɨ nambɨ nɨngi nanipinje,” undataase.
21 Jesus olhou para ele com amor e disse:
22 Aihɨ ko Jisaasiho pɨwɨha kaundisɨha atisataatɨ namatɨ mandɨropatatɨ wɨndɨ maarɨmitatɨ maarɨho naaŋawisaho notaise, amɨ ko ikɨpɨpa taahɨpɨpaisahondaato.
22 Quando o homem ouviu isso, fechou a cara; e, porque era muito rico, foi embora triste.
23 Siyatɨ ko aimɨ naihɨ Jisaasiho komɨ otɨpɨpatɨhiyai gaamatɨ winjatataatɨ kiyai saundataase. “Isɨhiya ikɨpɨpa asaketahiya Autaahaatɨho iwinjatɨtandɨhandaatɨhɨ napɨwɨ nandaitaatɨwɨ apɨpaahɨ naaŋamaitaise,” undataase.
23 Jesus então olhou para os seus discípulos, que estavam em volta dele, e disse:
24 Aihɨ Jisaasiho pɨwɨha sata kaundihɨ kiya komɨ otɨpɨpatɨhiya atisawaawɨ waatɨ aungwohandɨ yaiwɨmapɨ gwɨnyapenawaayopo. Saiwɨ yaiwɨpwitauhɨ amɨ Jisaasiho kiyai jɨhaatɨ saundataase. “Nisɨ metɨhonyaate, utaaho wo Autaahaatɨho iwinjatindɨhandaatɨhɨ nandaitandaisɨhoai amɨ koai Autaahaatɨho iwinjatɨtandɨ apɨpaahɨ kimbimatatɨ naaŋamataise.
24 Quando ouviram isso, os discípulos ficaram espantados, mas Jesus continuou:
25 Sandɨ utaaho wo ikɨpɨpa asaketahoai Autaahaatɨho iwinjaatɨ bimɨtandɨ apɨpaahɨ watɨpɨtatɨ naaŋamatɨ nɨwipɨndaise. O amɨ Kamerɨhandɨhɨ jaatɨhɨramɨ daundirɨhɨra wɨndɨ namitanatɨ wɨndɨ napasɨpasinatɨ kamaayatɨ nga nanɨhiyatɨ napaisaatɨ nandaasi nutaise,” undataase.
25 É mais difícil um rico entrar no Reino de Deus do que um camelo passar pelo fundo de uma agulha.
26 Aihɨ ko Jisaasiho sata kiyai kaundihɨ, kiya komɨ pɨwɨha atisawaawɨ maarɨho owetihɨ yaiwɨ waatɨ gwɨnyaawaayopo. Saiwɨ waatɨ gwɨnyaawaawɨ kiya sawana sanawaatopo. “O siyonaahɨ, utaaho nɨnapitiyahoai Autaahaatɨho japɨhɨ numwaatɨ asɨtimatɨtandɨhandɨ numwɨtaise?” nɨwɨ nasenawaayopo.
26 Quando ouviram isso, os discípulos ficaram espantadíssimos e perguntavam uns aos outros: — Então, quem é que pode se salvar?
27 Aihɨ Jisaasiho komɨ otɨpɨpatɨhiyai tɨtɨhɨ iwinjatata kiyaamɨ nasenɨhohɨhaapɨ wihoaaŋɨha saundataase. “Sandɨ apɨpaahɨ naaŋɨhandisɨ isɨhiya kiyaamɨ maaritɨwɨ andɨtitotɨhanda namwaipaitaise, owetɨtaise. O Autaahaatɨhohɨ ngaatɨtaise. Isɨ Autaahaatɨhohɨ komɨ maaritatɨ gwɨnyaasɨrɨhɨretɨ katonɨhɨ nahatewa nga noaipaitaise,” undataase.
27 Jesus olhou para eles e disse:
28 Aihɨ amɨ Pitaaho pɨwɨha wa Jisaasihoai saundataase. “Nyangi nyasome! Nyahɨ nyamɨ kahapaamapɨpa isɨwasohɨpɨpa namasisɨ gi nangipinjai nasahaayono,” undataase.
28 Aí Pedro disse: — Veja! Nós deixamos tudo e seguimos o senhor.
29 — ausente —
29 Jesus respondeu:
30 — ausente —
30 receberá muito mais, ainda nesta vida. Receberá cem vezes mais casas, irmãos, irmãs, mães, filhos, terras e também perseguições. E no futuro receberá a vida eterna.
31 Isɨ isɨhiya taahiyɨhiya wanɨ kɨmura noaipapɨ jɨhimatohiyɨhiya ipotɨhura kiya noaipapɨ ipotɨhiyaimatɨtaapo. Iyonɨhɨ amɨ isɨhiya wanɨ kɨmura noaipapɨ ipotɨhiyaimatohiyɨhiya ipotɨhura kiya noaipapɨ jɨhiyaimatɨtaapo,” undatɨ Jisaasiho kiyai kaundataase.
31 Muitos que agora são os primeiros serão os últimos, e muitos que agora são os últimos serão os primeiros.
32 Aihɨ Jisaasihotihɨ komɨ otɨpɨpatɨhiyaatihɨ daihɨra taawɨ daimɨ niyawaayopo, amɨ kiya aunahɨpa Jerusaremɨhandaahapɨ niyawaawo. Aihɨ Jisaasiho komɨ otɨpɨpatɨhiyai ipotema ko kiyaamɨ jɨhɨ daimɨ niyataise. Iyataatɨ amɨ komɨ otɨpɨpatɨhiyai yawihɨ yaiwɨ niyawaayopo. Aihɨ amɨ isɨhiya usa ipotɨ nɨwipinjai niyohiyɨhiyaisangi waatɨ yayawaayopo. Aihɨ Jisaasiho komɨ otɨpɨpatɨhiya 12 kaiwɨ ikwɨmaindɨmwɨtihɨ auhɨramɨ yahurɨtahiyaisaahɨhɨ yandɨhɨ nawisaiwa numwaatɨ koai wapa Jerusaremɨhanda nusoaipahonɨhɨ amɨ isɨhiya komɨ ambɨpatetɨ yaawɨhaiwa nunyawɨ kawitaatɨwɨhaiwaapɨ nɨngi sanitaapo undatɨ saundataase.
32 Jesus e os discípulos iam pela estrada, subindo para Jerusalém. Ele caminhava na frente, e os discípulos, espantados, iam atrás dele; as outras pessoas que iam com eles estavam com medo. Então Jesus chamou outra vez os discípulos para um lado e começou a falar sobre o que ia acontecer com ele. Jesus disse:
33 “Sahɨ nisɨ pɨwɨma atɨniwɨse. Nyahɨ wanɨ taawa Jerusaremɨhandaahapɨ niyahaayo. Isɨ kapɨhɨ Jerusaremɨhanda nɨnɨ Autaahaatɨhomɨ Isɨhiyaamɨ Saahonɨnɨ Jɨhonɨnɨ Awaisɨhonɨnɨhi nipɨ nanɨmaapɨ pɨrisihiya isɨhiya isɨhiyaapɨ Autaahaatɨhoai nandapa tɨhɨwɨ dɨpumanɨhohiyɨhiyaamɨ mɨtɨhiyaamunɨ amɨ wɨnɨhapɨpa Katɨwunjohiyɨhiyaamɨ ikwɨraatɨhɨnɨmasaihɨ nɨnɨ napwɨtandɨhandapɨ kiya pɨwɨha nepɨ nisɨhetɨ yanutaapɨ, ‘Kɨnyɨ wɨnɨhapɨpa nemapainɨ napope,’ ndɨwɨ pɨwɨha wɨsasɨtaapo. Saiwɨ pɨwɨha wɨsasawɨ isɨhiya Judaahiyaamɨ dawaapɨpɨhɨ bimohiyɨhiyaamɨ ikwɨraatɨhɨnɨmaitaapo.
33 — Escutem! Nós estamos indo para Jerusalém, onde o
34 Saiwɨ kiya nɨngi nepɨ kiyaamɨhetɨnɨmasaihɨ amɨ kiya tiworisa nɨngi sisɨpɨhɨndɨwɨ maahoaipɨnupwɨ amɨ irɨhɨra maahwɨtɨwɨ nɨndipapɨ amɨ sohonɨngi nɨwisaihɨ nɨnɨ napwɨto. Napomatatɨ ipotɨ asisɨha mairɨma saniyonɨhura asohonɨnimandɨ japɨhɨ nepaito,” undataase.
34 Estes vão zombar dele, cuspir nele, bater nele e matá-lo; mas três dias depois ele ressuscitará.
35 Aihɨ Jepetihomɨ mwaahurɨ Jemɨsiyɨ Joniya namɨ detɨ Jisaasihoai saundamaase. “Katɨpɨnyasingɨhonye, kɨnyɨ yɨhoaanyangi wapa kanyitaapɨhandapɨ gisɨ nangɨsendɨhaawiyo,” undamaase.
35 Depois Tiago e João, filhos de Zebedeu, chegaram perto de Jesus e disseram: — Mestre, queremos lhe pedir um favor.
36 Aihɨ Jisaasihomɨha wihoaaŋɨha kuri saundataase. “Nɨnɨ sɨhoaasangi napindɨ kasitande?” undatɨ nunjenataise.
36 — O que vocês querem que eu faça para vocês? — perguntou Jesus.
37 Aihɨ kuramɨha wihoaaŋɨha gwɨnyaasɨha Jisaasihoai saundamaase. “Ipotɨhura kɨnyɨ kinyɨ gaahaiwa sisɨhaamatiyatɨ otiwa kaumbwaatɨ isɨhiyai nɨwusainjɨtɨhandaatɨhɨ kinyɨ ganɨho gaahoaasɨnɨ ambɨpatɨ wandɨha awaisɨha nepɨ isɨhiyai iwinjatapaahura kɨnyɨ yɨhoaanyangi kanyatisamɨhɨ kinyatiyaha ambɨpatɨ amɨ wandɨha awaipatɨ neha wonɨnɨ kinyɨ ikwɨrɨ gaatɨhɨraihoaaŋɨtanɨhɨ amɨ wonɨnɨ kinyɨ ikwɨrɨ konaamohihoaaŋɨ gisaha isɨhiyai iwinjaaha bimɨtɨhaawɨto,” undamaase.
37 Eles responderam: — Quando o senhor sentar-se no trono do seu
38 Aihɨ Jisaasihomɨha wihoaaŋɨha kuri saundataase. “Sahuraahɨ sa pɨwɨma nɨngisɨ nanɨsepɨ kandisaapɨ wɨndɨ baimɨ gɨmunyaapɨ monɨmɨhuraahe. Owetise. Nɨnɨ yaasɨhandɨ waapoho sawinjɨho ipɨho yahohomatiyahandɨ nandandiyohɨtɨhandɨ sahuraahɨ nga nɨngisamɨ maasɨ maingwanaanɨnɨ newaatɨ nandaano? Iyataatɨ isɨhiya waapɨhaatetɨ nandaahauhɨ waapɨhaatɨ nurɨmaasasɨpatamatiyatɨ nɨngi yaasɨhandɨ awaindɨhandɨ siyatɨ nanɨmaasaitaise. Isɨ siyatɨ yaasɨhandɨ nanɨmaasahonɨhɨ sɨhoaahɨ kandɨ nisɨ maarɨho ambɨpatɨ nahandɨ yaasindɨhandaatɨhɨ maasɨ maingwanaanɨnɨ nandaasaihɨ maingwanaanangi ahoyatɨ nanyamaasaitaiso?” undataase.
38 Jesus respondeu:
39 Aihɨ kurɨ saundamaase. “Ye, yɨhoaanyangisangi kɨnyɨ naaŋɨhandɨ kinyɨ ambɨpatɨ amɨ maarɨho nahatoŋɨ yaasahandɨ naitaapaingɨwɨmaiwaamaahɨ amɨ kiyaha naito,” undamaase. Aihɨ Jisaasiho komɨha wihoaaŋɨha kuri saundataase. “Akɨtɨnɨhɨ sɨhoaahɨ nga waapoho nandandiyohɨho nanɨmɨ amɨ yaasatɨ naaŋɨhandɨ nɨngi waapɨhaatamatiyatɨ nanɨmaasaitandaindɨmandɨ sɨhoaasangisangi nga nasamaasaitaise.
39 Eles disseram: — Podemos. Então Jesus disse:
40 Nasamaasahonɨhandɨ kandɨ nɨnɨ sɨhoaasangisɨ woŋɨ nisɨ ikwɨrɨ gaatɨhɨraihoaaŋɨtanɨhɨ amɨ woŋɨ konaamohihoaaŋɨtanɨhɨ nɨngisapɨ woŋɨ otɨpɨpatɨ satɨ kaimbɨ amɨ woŋɨ satɨ kaime satɨtandɨhandɨ sandɨ nisɨhandɨmaahe. Owetise. Sandɨhɨ Autaahaatɨhomɨhande. Autaahaatɨhomɨhandisɨ isɨhiya satɨ otɨpɨpatɨ amɨ aunahɨpa naitaatɨwe tatɨ netɨ tɨmanatɨ namɨhanatɨ kiyaapɨ gwɨnyaasawɨhiyai numwɨtaise. Nunyatɨ ahɨwitaise,” undataase.
40 Mas eu não tenho o direito de escolher quem vai sentar à minha direita e à minha esquerda. Pois foi Deus quem preparou esses lugares e ele os dará a quem quiser.
41 Aihɨ amɨ otɨpɨpatɨhiya sasaahoya ikwɨmaindɨmwɨ 10 kaiwɨhiya kurɨ Jisaasihoai saundɨmɨ nunjesɨhaapɨ atisawaawɨ kiyai Jemɨsiyɨ Joniyaapɨ apousataise.
41 Quando os outros dez discípulos ouviram isso, começaram a ficar zangados com Tiago e João.
42 Aihɨ Jisaasiho komɨ otɨpɨpatɨhiya nahatiyai numwaatɨ detematosatɨ ko pɨwɨha sata kaundataase. “Sahɨ kɨmandɨ aimɨ mmopɨ gwɨnyaapɨhiyaate. Isɨhiya usa Judaahiyaanamɨ dawaataatapɨhiyaamɨ mɨtɨhiya awaisawɨhiya isɨhiyaisɨ iwinjaawɨ bindawaawɨ nyahɨ awaisawɨhiyaaniso tɨwɨ maaritɨwɨmapɨ wandɨha ambɨpatɨ awaipatɨ nunjawɨ kiyaamɨ isɨhiyai nepɨ urɨpatiwɨ otɨpɨpatɨ aungwohaiwa kimbimatahaiwa waatɨ nunyawaayopo. Aiwɨ amɨ kiyaamɨ awaisawɨhiya Kiŋɨhiyaisangi kiyaamɨ watɨpɨhandɨ wandɨhaaraahɨ isɨhiyai nepɨ yatɨhɨ otɨtɨhemapɨ saundɨwɨ, ‘Sahɨ nyamɨ yatɨhɨ pɨnuwɨ nyamɨ pɨwɨha baiwɨ atɨnyiwɨse,’ undɨwɨ maaritɨwɨ apɨpaahɨ watɨpɨtɨwɨmapɨhiyaare.
42 Então Jesus chamou todos para perto de si e disse:
43 Isɨ siyahaiwa saiwa gaahaiwaametisɨ samɨ otɨhatɨhɨ saiwa apɨpaahɨ wɨndɨ namoaipane. Apɨpaahɨ owetane. Isɨ samɨ woŋɨ noaipapɨ usaamɨ jɨhimatɨpɨ awaisɨhoŋimatɨtaapaahɨ kɨnyɨ noaipapɨ nahatiyaamɨ nehɨ otɨpɨpatɨhoŋimate.
43 Mas entre vocês não pode ser assim. Pelo contrário, quem quiser ser importante, que sirva os outros,
44 Iyataatɨ amɨ samɨ wo noaipa jɨho awaisɨhoematɨtandaahɨ ko noaipatɨ sahɨ nahatiyaatamɨ nehɨ otɨpɨpatɨho nehɨhoematane.
44 e quem quiser ser o primeiro, que seja o escravo de todos.
45 Sandɨ apaapɨmaato. Amɨ Nɨnɨ Isɨhiyaamɨ Saahonɨnɨ Jɨhonɨnɨ bwandɨpɨhonɨnɨ nasohɨtɨmandɨ otɨpɨpatɨ nɨngisɨ nɨtatamanatɨ andɨtɨniwɨtandɨhatɨ isɨhiya kaiwɨ nɨtatamanisaihɨ nga bimɨtandɨ nɨnɨ nasataamaayo. Owetise. Isɨhiya taahiyɨhiyai nɨnɨ iwɨtatamanɨtɨ amɨ Autaahaatɨho kiyai nunyatɨ numwaitandɨ nisɨ ambɨpatɨ nawɨhomataindɨ koai nunyandandɨ napɨtɨhonɨne. Nɨnɨ saindɨ nunyainjanɨhɨ Autaahaatɨho nisɨ ambɨpatɨ nunyatɨ isɨhiya taahiyɨhiyai numwaitando,” undataase.
45 Porque até o
46 Kiya naiwɨ aunahɨpa Jerikohanda noaipawaayopo. Noaipapɨ Jisaasihotihɨ sapɨhɨ namasi taatɨ naihɨ komɨ otɨpɨpatɨhiyaunɨ amɨ isɨhiya taahɨtɨhandɨ kiyai nɨwipinjai niyohiyɨhiyaunɨ katɨ aunahɨpitɨ namasisɨ Jisaasihoaisawɨ taawɨ aimɨ niyawaayopo. Aihɨ utaaho wo komɨ ndɨha niyotaho Batimiyaasiho, Timiyaasihomɨ mwaaho isɨhiya daihɨra nuwɨ napɨwɨyohɨpɨpɨhɨ bindataise. Komɨ ndɨha siyatɨ niyotahosɨ isɨhiya daihɨra nuwɨ napɨwɨyauhɨhiyai nawɨho kahapaamapɨpaapɨ itundatɨ daihɨra mangɨrainɨ bindataise.
46 Jesus e os discípulos chegaram à cidade de Jericó. Quando ele estava saindo da cidade, com os discípulos e uma grande multidão, encontrou um cego chamado Bartimeu, filho de Timeu. O cego estava sentado na beira do caminho, pedindo esmola.
47 Isɨ ko daihɨra mangɨrainɨ bindataatɨ isɨhiya satɨwɨ, “Nasaretɨhandaahapɨ Jisaasiho yamo taatɨ nasataise,” tɨwɨ katauhɨ atisataise. Atisataatɨ ko waatɨ kaahaata sandaase. “Jisaasihoŋe, Daawitɨhomɨ mwaahoŋɨ Satɨhoŋe, kɨnyɨ nisapɨ maarɨho tɨhɨtane,” tatɨ kaahandaase.
47 Quando ouviu alguém dizer que era Jesus de Nazaré que estava passando, o cego começou a gritar: — Jesus,
48 Aihɨ isɨhiya taahiyɨhiya koai itɨhundɨwɨ, “Kinyɨ kaahaapa bɨpi namɨhaape,” undɨwɨ nɨwisapuwawaayopo. Saiwɨ kiya koai namɨhaape undauhɨhand kandɨ ko kiyaamɨha atɨhomaawisa waatɨ asakata kaahaata, “Daawitɨhomɨ Mwaahoŋɨ Satɨhoŋe, kɨnyɨ nisapɨ maarɨho tɨhɨtane,” tatɨ kaahandaase.
48 Muitas pessoas o repreenderam e mandaram que ele calasse a boca, mas ele gritava ainda mais: — Filho de Davi, tenha pena de mim!
49 Aihɨ Jisaasiho komɨ gapɨpa atisataatɨ namatɨ kapɨhɨ bitondaise. Bitondaatɨ saundataase. “Napɨta sopɨ gaatɨwɨse,” undataase. Aihɨ kiya so ndɨha niyotisoai gaatɨwɨ saundawaatopo. “Kɨnyɨ maaritɨpɨ dosisɨ name Jisaasiho kinyapɨ ko nasane ndaaso,” undawaatopo.
49 Então Jesus parou e disse: Eles chamaram e lhe disseram: — Coragem! Levante-se porque ele está chamando você!
50 Aihɨ ko atisataatɨ komɨ apotɨhɨrɨ tiwatɨhaatɨ nipaatirɨhɨrɨ nausohaatɨ yotamapɨ dosisɨ Jisaasihoaapɨhɨ notaise.
50 Então Bartimeu jogou a sua capa para um lado, levantou-se depressa e foi até o lugar onde Jesus estava.
51 Aihɨ Jisaasiho koai saunda nunjenataise. “Nɨnɨ gisɨ napindɨ kahitandɨ gaatise,’ undatɨ nunjenataise. Aihɨ komɨha wihoaaŋɨha saundataase. “Katɨpɨnyasingɨhonye, nisɨ ndɨha nanorɨhaatonɨhɨ japɨhɨ nga baindɨ jaitandɨto,’ undataase.
51 — O que é que você quer que eu faça? — perguntou Jesus. — Mestre, eu quero ver de novo! — respondeu ele.
52 Aihɨ Jisaasiho komɨha wihoaaŋɨha saundataase. “Kɨnyɨ nisapɨ ko nisɨ ndɨha netɨ nga nanorɨhaitaise tɨpɨ andɨtitɨpɨ gɨnunyaahingɨtɨhandaahɨ kinyɨ ndɨha nangorɨhaatonɨhɨ numwe,” undataase. Aihɨ Jisaasihomɨ pɨwɨhetɨ ketɨ kuraanɨhɨ komɨ ndɨha biyatɨ nusorɨhaatihɨ biyatɨ jatɨ Jisaasihoai nɨwipinjai daihɨra notaise.
52 — Vá; você está curado porque teve fé! — afirmou Jesus. No mesmo instante, Bartimeu começou a ver de novo e foi seguindo Jesus pelo caminho.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.