Marcos 10
Autaahaatɨhomɨ Pɨwɨha Gaaha Wanɨha (AGM) vs ACF
1 Aihɨ Jisaasiho sapɨhɨ namasi yapɨpatɨ Judiyaahanda notaise. Notɨ yapɨpatɨ Judiyaahanda waapɨhaatɨ Jorɨtaanɨhaatɨ nahaitatɨ kaanɨhɨ notaise. Aihɨ isɨhiya taahiyɨhiya wɨrɨsandɨhandɨ koai usonɨwosawɨ napɨwɨ ahoyanɨhauhɨ Jisaasiho komɨhatɨ kiyatɨ namasatɨ Autaahaatɨhomɨ pɨwɨha ausaatɨ kiyai kataunjataise.
1 E, levantando-se dali, foi para os termos da Judéia, além do Jordão, e a multidão se reuniu em torno dele; e tornou a ensiná-los, como tinha por costume.
2 Aihɨ Parisihiya usa napɨwɨ Jisaasihoai pɨwɨha wa nehɨ jaiwaiwɨha ko napitɨtɨha kanyatise tɨwɨ iwinjatawa namasawɨ saundɨwɨ nunjenawaayopo. “Nyamɨ wɨnɨhapɨpa napondaase? Utaaho wo komɨ apwaataati nemaitandɨ sandɨ tɨtɨho e tɨtɨhɨmaaho?” undɨwɨ nunjenawaayopo.
2 E, aproximando-se dele os fariseus, perguntaram-lhe, tentando-o: É lícito ao homem repudiar sua mulher?
3 Aihɨ Jisaasiho kiyai wihoaaŋɨha saundataase. “Mosesiho wɨnɨhapɨpa napitɨtɨhapa nasanyataise,” undatɨ nunjenataise.
3 Mas ele, respondendo, disse-lhes: Que vos mandou Moisés?
4 Aihɨ kiya wihoaaŋɨha saundawaatopo. “Mosesiho satise ‘Utaaho apwaataati namataataahɨ kaati aimɨ namataayo tatɨ utɨpɨho jɨpatɨpiyatɨ nunyatɨ nematɨ natausaasane,’ tatɨ katise,” undawaatopo.
4 E eles disseram: Moisés permitiu escrever carta de divórcio e repudiar.
5 Aihɨ Jisaasiho komɨha kiyai saundataase. “Sahɨ maatɨmaatiwɨ wɨretɨtɨwɨ Autaahaatɨhomɨ pɨwɨha katasɨsimbɨpa atɨhomiwɨ daahɨ nisaputɨwɨ watɨpɨtauhɨ Mosesiho sapa wɨnɨhapɨpa katatɨ jɨpatɨpiya ahiyataise.
5 E Jesus, respondendo, disse-lhes: Pela dureza dos vossos corações vos deixou ele escrito esse mandamento;
6 Amɨ jɨhɨ wuwanɨhura Autaahaatɨho kahapaamapɨpa kiyatɨ ahaisura, ‘wohoaisunɨ amɨ apopaatisunɨ kiyatɨ ahiyataise,’” tatɨ pɨwɨha katise.
6 Porém, desde o princípio da criação, Deus os fez macho e fêmea.
7 ‘Isɨ amɨ woho saniyɨ sapiyaisɨ namasi notɨ apwaataatisatɨ tɨmaamaitɨtande.
7 Por isso deixará o homem a seu pai e a sua mãe, e unir-se-á a sua mulher,
8 Saimɨ tɨmaamaitamaamɨ kasanyurɨ noaipapɨ ambɨpatɨ yandɨhɨ yatɨwɨtamaamaise. Owe. Kasanyurɨ noaipapɨ ambɨpatɨ nehɨ naasaipatisahasanyure.’
8 E serão os dois uma só carne; e assim já não serão dois, mas uma só carne.
9 Iyataatɨ kasanyuri Autaahaatɨho netɨ maasɨ tɨmaamahɨwataise. Isɨ utaaho wo netɨ kasanyuri tɨmaawipɨtapaane,” undatɨ Jisaasiho kaundataase.
9 Portanto, o que Deus ajuntou não o separe o homem.
10 Jisaasiho kiyai sata kaunda namɨhaasɨhɨ ipotɨhɨ aŋɨpɨpɨhapɨ japɨhɨ nowaayopo. Nuwɨ bindawa komɨ otɨpɨpatɨhiya Jisaasihoai pɨwɨha isɨhiya namaatɨnohiyɨhiya tipɨtapaatotɨhandapɨ katisɨhaapɨ nunjenawaayopo.
10 E em casa tornaram os discípulos a interrogá-lo acerca disto mesmo.
11 Aihɨ Jisaasiho kiyai saundataase. “Utaaho komɨ apwaataati namatosatɨ amɨ waati netɨ wɨrataataahɨ so komɨ apwaataatɨ jɨhaati netɨ maipɨhandɨ kawɨsataise. Iyatɨ amɨ kasanyuramɨ namaatinjɨtɨhandɨ netɨ nopɨsasataise.
11 E ele lhes disse: Qualquer que deixar a sua mulher e casar com outra, adultera contra ela.
12 Iyataatɨ amɨ apopaatɨ waatɨ warɨhoai namasi notɨ woai namaatataataahɨ kasanyuramɨ namaatinjɨtɨhandɨ netɨ nopɨsasatɨ maipɨhandɨ kiyataise,” undatɨ komɨ otɨpɨpatɨhiyai kaundataase.
12 E, se a mulher deixar a seu marido, e casar com outro, adultera.
13 Isɨhiya usa metɨhonyai numwaasi nasawaayopo konyai Jisaasiho saundatɨ, “Sangisɨ Autaahaatɨho gaahandɨ kasisane,” undatɨ komɨ ikwɨrɨ ahɨwisatɨ gaahandɨ numwɨtotɨwo. Aihɨ Jisaasihomɨ otɨpɨpatɨhiya kiyai itɨhundɨwɨ nɨwisapuwawaayopo.
13 E traziam-lhe meninos para que lhes tocasse, mas os discípulos repreendiam aos que lhos traziam.
14 Aihɨ Jisaasiho isɨhiyai komɨ otɨpɨpatɨhiya itɨhundɨwɨ nɨwisapuhotɨhandɨ mmonata kandapɨ ko wɨndɨ maarɨmitatɨ apowihɨ ko kiyai saundataase. “Sahɨ metɨhonyai nepɨ namaawisapupɨse. Nehɨ iwinjasawɨse, kiya nɨngisenda kaiwɨ napɨto. Amɨ isɨhiya kɨmonyaamataiwɨhiyai Autaahaatɨho nga iwinjatɨtaise.
14 Jesus, porém, vendo isto, indignou-se, e disse-lhes: Deixai vir os meninos a mim, e não os impeçais; porque dos tais é o reino de Deus.
15 Nɨnɨ sangisɨ akɨtɨnɨhɨ sandɨ kasatataato, metɨhonya wapa nehɨhapa nunyauhɨhapa nanɨhaiwɨ nehohɨpatamataiwɨ isɨhiya Autaahaatɨho kiyai iwinjatɨtandɨ metɨhonyaamataiwɨ kopɨ wɨndɨ gɨmaawunyaahohiyɨhiyai ko wɨndɨ maawinjatɨtaise,” undataase.
15 Em verdade vos digo que qualquer que não receber o reino de Deus como menino, de maneira nenhuma entrará nele.
16 Sata Jisaasiho kiyai kaundatosatɨ metɨhonyai numwaatɨ komɨ ikwɨra namaahatata nahatonyai kiyaamɨ mɨtɨhoaatɨhɨ ikwɨrɨ ahɨwisatɨ urɨpatisatɨ saundataase. “Autaahaatɨho sangisɨ gaahandɨ kasisane,” undataase.
16 E, tomando-os nos seus braços, e impondo-lhes as mãos, os abençoou.
17 Jisaasiho sapɨhɨ namasatɨ taatɨ namasisɨ naihɨ utaaho wo ŋuhɨti nasatɨ Komɨ utatototɨ tɨmahiyatɨ komɨ atotɨpatɨ atotɨpɨwesatɨ bindata sata nunjenataise. “Katɨpunjingɨhoŋɨ gaahoŋe, nɨnɨ napitiyataatɨnɨhɨ gaahandɨ asɨtimatɨtandɨhandɨ netɨ nasisoaarɨ bimɨtande?” undatɨ nunjenataise.
17 E, pondo-se a caminho, correu para ele um homem, o qual se ajoelhou diante dele, e lhe perguntou: Bom Mestre, que farei para herdar a vida eterna?
18 Siyatɨ ko nunjesɨhɨ Jisaasiho koai wihoaaŋɨha sata kaundataase. “Nɨngi kɨnyɨ napaapɨ gaahoŋe ndɨpɨ kandise? Nehɨ Autaahaatɨhohɨhɨ gaahoso.
18 E Jesus lhe disse: Por que me chamas bom? Ninguém há bom senão um, que é Deus.
19 Kɨnyɨ wɨnɨhapɨpaamɨ pɨwɨhaapɨ aimɨ gwɨnyaapɨhoŋe. Wɨnɨhapɨpa sandaase.
19 Tu sabes os mandamentos: Não adulterarás; não matarás; não furtarás; não dirás falso testemunho; não defraudarás alguém; honra a teu pai e a tua mãe.
20 Aihɨ ko Jisaasihoai saundataase. “Katɨpɨnyasingɨhonye, nɨnɨ metɨhonɨnɨhuraapɨ sapa wɨnɨhapɨpa nahataapa japepihɨrɨmɨ napɨtɨ wanɨ kɨmurandaise,” undataase.
20 Ele, porém, respondendo, lhe disse: Mestre, tudo isso guardei desde a minha mocidade.
21 Aihɨ Jisaasiho koai tɨtɨhɨ iwinjatataatɨ maarɨho nunyatɨ maarɨho wɨwiwatɨ koai saundataase. “Kɨnyɨ wɨnɨhapɨpa nga japepihɨrapaahandɨ kandɨ nehɨ naasaindɨhɨ wɨndapaahɨhɨ nenoaahɨtapaise. Isɨ wanɨ numbwɨ kinyɨ ikɨpɨpa kahapaamapɨpa nahataapa nepɨ isɨhiya usaisɨ nunyapɨ nawɨho nepe. Nunyapɨ nawɨho nepɨ isɨhiya ikɨpɨpa apɨpaahɨ owehatɨmai nawɨho ko nunye. Kɨnyɨ saimbɨ kiyapaapaahɨ kinyapɨhaiwa apɨpaahɨ gaahaiwa yamɨhapataatɨhɨ ahisotɨtaise. Numbwɨ saimbɨ kaimbɨmapɨ nambɨ nɨngi nanipinje,” undataase.
21 E Jesus, olhando para ele, o amou e lhe disse: Falta-te uma coisa: vai, vende tudo quanto tens, e dá-o aos pobres, e terás um tesouro no céu; e vem, toma a cruz, e segue-me.
22 Aihɨ ko Jisaasiho pɨwɨha kaundisɨha atisataatɨ namatɨ mandɨropatatɨ wɨndɨ maarɨmitatɨ maarɨho naaŋawisaho notaise, amɨ ko ikɨpɨpa taahɨpɨpaisahondaato.
22 Mas ele, pesaroso desta palavra, retirou-se triste; porque possuía muitas propriedades.
23 Siyatɨ ko aimɨ naihɨ Jisaasiho komɨ otɨpɨpatɨhiyai gaamatɨ winjatataatɨ kiyai saundataase. “Isɨhiya ikɨpɨpa asaketahiya Autaahaatɨho iwinjatɨtandɨhandaatɨhɨ napɨwɨ nandaitaatɨwɨ apɨpaahɨ naaŋamaitaise,” undataase.
23 Então Jesus, olhando em redor, disse aos seus discípulos: Quão dificilmente entrarão no reino de Deus os que têm riquezas!
24 Aihɨ Jisaasiho pɨwɨha sata kaundihɨ kiya komɨ otɨpɨpatɨhiya atisawaawɨ waatɨ aungwohandɨ yaiwɨmapɨ gwɨnyapenawaayopo. Saiwɨ yaiwɨpwitauhɨ amɨ Jisaasiho kiyai jɨhaatɨ saundataase. “Nisɨ metɨhonyaate, utaaho wo Autaahaatɨho iwinjatindɨhandaatɨhɨ nandaitandaisɨhoai amɨ koai Autaahaatɨho iwinjatɨtandɨ apɨpaahɨ kimbimatatɨ naaŋamataise.
24 E os discípulos se admiraram destas suas palavras; mas Jesus, tornando a falar, disse-lhes: Filhos, quão difícil é, para os que confiam nas riquezas, entrar no reino de Deus!
25 Sandɨ utaaho wo ikɨpɨpa asaketahoai Autaahaatɨho iwinjaatɨ bimɨtandɨ apɨpaahɨ watɨpɨtatɨ naaŋamatɨ nɨwipɨndaise. O amɨ Kamerɨhandɨhɨ jaatɨhɨramɨ daundirɨhɨra wɨndɨ namitanatɨ wɨndɨ napasɨpasinatɨ kamaayatɨ nga nanɨhiyatɨ napaisaatɨ nandaasi nutaise,” undataase.
25 É mais fácil passar um camelo pelo fundo de uma agulha, do que entrar um rico no reino de Deus.
26 Aihɨ ko Jisaasiho sata kiyai kaundihɨ, kiya komɨ pɨwɨha atisawaawɨ maarɨho owetihɨ yaiwɨ waatɨ gwɨnyaawaayopo. Saiwɨ waatɨ gwɨnyaawaawɨ kiya sawana sanawaatopo. “O siyonaahɨ, utaaho nɨnapitiyahoai Autaahaatɨho japɨhɨ numwaatɨ asɨtimatɨtandɨhandɨ numwɨtaise?” nɨwɨ nasenawaayopo.
26 E eles se admiravam ainda mais, dizendo entre si: Quem poderá, pois, salvar-se?
27 Aihɨ Jisaasiho komɨ otɨpɨpatɨhiyai tɨtɨhɨ iwinjatata kiyaamɨ nasenɨhohɨhaapɨ wihoaaŋɨha saundataase. “Sandɨ apɨpaahɨ naaŋɨhandisɨ isɨhiya kiyaamɨ maaritɨwɨ andɨtitotɨhanda namwaipaitaise, owetɨtaise. O Autaahaatɨhohɨ ngaatɨtaise. Isɨ Autaahaatɨhohɨ komɨ maaritatɨ gwɨnyaasɨrɨhɨretɨ katonɨhɨ nahatewa nga noaipaitaise,” undataase.
27 Jesus, porém, olhando para eles, disse: Para os homens é impossível, mas não para Deus, porque para Deus todas as coisas são possíveis.
28 Aihɨ amɨ Pitaaho pɨwɨha wa Jisaasihoai saundataase. “Nyangi nyasome! Nyahɨ nyamɨ kahapaamapɨpa isɨwasohɨpɨpa namasisɨ gi nangipinjai nasahaayono,” undataase.
28 E Pedro começou a dizer-lhe: Eis que nós tudo deixamos, e te seguimos.
29 — ausente —
29 E Jesus, respondendo, disse: Em verdade vos digo que ninguém há, que tenha deixado casa, ou irmãos, ou irmãs, ou pai, ou mãe, ou mulher, ou filhos, ou campos, por amor de mim e do evangelho,
30 — ausente —
30 Que não receba cem vezes tanto, já neste tempo, em casas, e irmãos, e irmãs, e mães, e filhos, e campos, com perseguições; e no século futuro a vida eterna.
31 Isɨ isɨhiya taahiyɨhiya wanɨ kɨmura noaipapɨ jɨhimatohiyɨhiya ipotɨhura kiya noaipapɨ ipotɨhiyaimatɨtaapo. Iyonɨhɨ amɨ isɨhiya wanɨ kɨmura noaipapɨ ipotɨhiyaimatohiyɨhiya ipotɨhura kiya noaipapɨ jɨhiyaimatɨtaapo,” undatɨ Jisaasiho kiyai kaundataase.
31 Porém muitos primeiros serão derradeiros, e muitos derradeiros serão primeiros.
32 Aihɨ Jisaasihotihɨ komɨ otɨpɨpatɨhiyaatihɨ daihɨra taawɨ daimɨ niyawaayopo, amɨ kiya aunahɨpa Jerusaremɨhandaahapɨ niyawaawo. Aihɨ Jisaasiho komɨ otɨpɨpatɨhiyai ipotema ko kiyaamɨ jɨhɨ daimɨ niyataise. Iyataatɨ amɨ komɨ otɨpɨpatɨhiyai yawihɨ yaiwɨ niyawaayopo. Aihɨ amɨ isɨhiya usa ipotɨ nɨwipinjai niyohiyɨhiyaisangi waatɨ yayawaayopo. Aihɨ Jisaasiho komɨ otɨpɨpatɨhiya 12 kaiwɨ ikwɨmaindɨmwɨtihɨ auhɨramɨ yahurɨtahiyaisaahɨhɨ yandɨhɨ nawisaiwa numwaatɨ koai wapa Jerusaremɨhanda nusoaipahonɨhɨ amɨ isɨhiya komɨ ambɨpatetɨ yaawɨhaiwa nunyawɨ kawitaatɨwɨhaiwaapɨ nɨngi sanitaapo undatɨ saundataase.
32 E iam no caminho, subindo para Jerusalém; e Jesus ia adiante deles. E eles maravilhavam-se, e seguiam-no atemorizados. E, tornando a tomar consigo os doze, começou a dizer-lhes as coisas que lhe deviam sobrevir,
33 “Sahɨ nisɨ pɨwɨma atɨniwɨse. Nyahɨ wanɨ taawa Jerusaremɨhandaahapɨ niyahaayo. Isɨ kapɨhɨ Jerusaremɨhanda nɨnɨ Autaahaatɨhomɨ Isɨhiyaamɨ Saahonɨnɨ Jɨhonɨnɨ Awaisɨhonɨnɨhi nipɨ nanɨmaapɨ pɨrisihiya isɨhiya isɨhiyaapɨ Autaahaatɨhoai nandapa tɨhɨwɨ dɨpumanɨhohiyɨhiyaamɨ mɨtɨhiyaamunɨ amɨ wɨnɨhapɨpa Katɨwunjohiyɨhiyaamɨ ikwɨraatɨhɨnɨmasaihɨ nɨnɨ napwɨtandɨhandapɨ kiya pɨwɨha nepɨ nisɨhetɨ yanutaapɨ, ‘Kɨnyɨ wɨnɨhapɨpa nemapainɨ napope,’ ndɨwɨ pɨwɨha wɨsasɨtaapo. Saiwɨ pɨwɨha wɨsasawɨ isɨhiya Judaahiyaamɨ dawaapɨpɨhɨ bimohiyɨhiyaamɨ ikwɨraatɨhɨnɨmaitaapo.
33 Dizendo: Eis que nós subimos a Jerusalém, e o Filho do homem será entregue aos príncipes dos sacerdotes, e aos escribas, e o condenarão à morte, e o entregarão aos gentios.
34 Saiwɨ kiya nɨngi nepɨ kiyaamɨhetɨnɨmasaihɨ amɨ kiya tiworisa nɨngi sisɨpɨhɨndɨwɨ maahoaipɨnupwɨ amɨ irɨhɨra maahwɨtɨwɨ nɨndipapɨ amɨ sohonɨngi nɨwisaihɨ nɨnɨ napwɨto. Napomatatɨ ipotɨ asisɨha mairɨma saniyonɨhura asohonɨnimandɨ japɨhɨ nepaito,” undataase.
34 E o escarnecerão, e açoitarão, e cuspirão nele, e o matarão; e, ao terceiro dia, ressuscitará.
35 Aihɨ Jepetihomɨ mwaahurɨ Jemɨsiyɨ Joniya namɨ detɨ Jisaasihoai saundamaase. “Katɨpɨnyasingɨhonye, kɨnyɨ yɨhoaanyangi wapa kanyitaapɨhandapɨ gisɨ nangɨsendɨhaawiyo,” undamaase.
35 E aproximaram-se dele Tiago e João, filhos de Zebedeu, dizendo: Mestre, queremos que nos faças o que te pedirmos.
36 Aihɨ Jisaasihomɨha wihoaaŋɨha kuri saundataase. “Nɨnɨ sɨhoaasangi napindɨ kasitande?” undatɨ nunjenataise.
36 E ele lhes disse: Que quereis que vos faça?
37 Aihɨ kuramɨha wihoaaŋɨha gwɨnyaasɨha Jisaasihoai saundamaase. “Ipotɨhura kɨnyɨ kinyɨ gaahaiwa sisɨhaamatiyatɨ otiwa kaumbwaatɨ isɨhiyai nɨwusainjɨtɨhandaatɨhɨ kinyɨ ganɨho gaahoaasɨnɨ ambɨpatɨ wandɨha awaisɨha nepɨ isɨhiyai iwinjatapaahura kɨnyɨ yɨhoaanyangi kanyatisamɨhɨ kinyatiyaha ambɨpatɨ amɨ wandɨha awaipatɨ neha wonɨnɨ kinyɨ ikwɨrɨ gaatɨhɨraihoaaŋɨtanɨhɨ amɨ wonɨnɨ kinyɨ ikwɨrɨ konaamohihoaaŋɨ gisaha isɨhiyai iwinjaaha bimɨtɨhaawɨto,” undamaase.
37 E eles lhe disseram: Concede-nos que na tua glória nos assentemos, um à tua direita, e outro à tua esquerda.
38 Aihɨ Jisaasihomɨha wihoaaŋɨha kuri saundataase. “Sahuraahɨ sa pɨwɨma nɨngisɨ nanɨsepɨ kandisaapɨ wɨndɨ baimɨ gɨmunyaapɨ monɨmɨhuraahe. Owetise. Nɨnɨ yaasɨhandɨ waapoho sawinjɨho ipɨho yahohomatiyahandɨ nandandiyohɨtɨhandɨ sahuraahɨ nga nɨngisamɨ maasɨ maingwanaanɨnɨ newaatɨ nandaano? Iyataatɨ isɨhiya waapɨhaatetɨ nandaahauhɨ waapɨhaatɨ nurɨmaasasɨpatamatiyatɨ nɨngi yaasɨhandɨ awaindɨhandɨ siyatɨ nanɨmaasaitaise. Isɨ siyatɨ yaasɨhandɨ nanɨmaasahonɨhɨ sɨhoaahɨ kandɨ nisɨ maarɨho ambɨpatɨ nahandɨ yaasindɨhandaatɨhɨ maasɨ maingwanaanɨnɨ nandaasaihɨ maingwanaanangi ahoyatɨ nanyamaasaitaiso?” undataase.
38 Mas Jesus lhes disse: Não sabeis o que pedis; podeis vós beber o cálice que eu bebo, e ser batizados com o batismo com que eu sou batizado?
39 Aihɨ kurɨ saundamaase. “Ye, yɨhoaanyangisangi kɨnyɨ naaŋɨhandɨ kinyɨ ambɨpatɨ amɨ maarɨho nahatoŋɨ yaasahandɨ naitaapaingɨwɨmaiwaamaahɨ amɨ kiyaha naito,” undamaase. Aihɨ Jisaasiho komɨha wihoaaŋɨha kuri saundataase. “Akɨtɨnɨhɨ sɨhoaahɨ nga waapoho nandandiyohɨho nanɨmɨ amɨ yaasatɨ naaŋɨhandɨ nɨngi waapɨhaatamatiyatɨ nanɨmaasaitandaindɨmandɨ sɨhoaasangisangi nga nasamaasaitaise.
39 E eles lhe disseram: Podemos. Jesus, porém, disse-lhes: Em verdade, vós bebereis o cálice que eu beber, e sereis batizados com o batismo com que eu sou batizado;
40 Nasamaasahonɨhandɨ kandɨ nɨnɨ sɨhoaasangisɨ woŋɨ nisɨ ikwɨrɨ gaatɨhɨraihoaaŋɨtanɨhɨ amɨ woŋɨ konaamohihoaaŋɨtanɨhɨ nɨngisapɨ woŋɨ otɨpɨpatɨ satɨ kaimbɨ amɨ woŋɨ satɨ kaime satɨtandɨhandɨ sandɨ nisɨhandɨmaahe. Owetise. Sandɨhɨ Autaahaatɨhomɨhande. Autaahaatɨhomɨhandisɨ isɨhiya satɨ otɨpɨpatɨ amɨ aunahɨpa naitaatɨwe tatɨ netɨ tɨmanatɨ namɨhanatɨ kiyaapɨ gwɨnyaasawɨhiyai numwɨtaise. Nunyatɨ ahɨwitaise,” undataase.
40 Mas, o assentar-se à minha direita, ou à minha esquerda, não me pertence a mim concedê-lo, mas isso é para aqueles a quem está reservado.
41 Aihɨ amɨ otɨpɨpatɨhiya sasaahoya ikwɨmaindɨmwɨ 10 kaiwɨhiya kurɨ Jisaasihoai saundɨmɨ nunjesɨhaapɨ atisawaawɨ kiyai Jemɨsiyɨ Joniyaapɨ apousataise.
41 E os dez, tendo ouvido isto, começaram a indignar-se contra Tiago e João.
42 Aihɨ Jisaasiho komɨ otɨpɨpatɨhiya nahatiyai numwaatɨ detematosatɨ ko pɨwɨha sata kaundataase. “Sahɨ kɨmandɨ aimɨ mmopɨ gwɨnyaapɨhiyaate. Isɨhiya usa Judaahiyaanamɨ dawaataatapɨhiyaamɨ mɨtɨhiya awaisawɨhiya isɨhiyaisɨ iwinjaawɨ bindawaawɨ nyahɨ awaisawɨhiyaaniso tɨwɨ maaritɨwɨmapɨ wandɨha ambɨpatɨ awaipatɨ nunjawɨ kiyaamɨ isɨhiyai nepɨ urɨpatiwɨ otɨpɨpatɨ aungwohaiwa kimbimatahaiwa waatɨ nunyawaayopo. Aiwɨ amɨ kiyaamɨ awaisawɨhiya Kiŋɨhiyaisangi kiyaamɨ watɨpɨhandɨ wandɨhaaraahɨ isɨhiyai nepɨ yatɨhɨ otɨtɨhemapɨ saundɨwɨ, ‘Sahɨ nyamɨ yatɨhɨ pɨnuwɨ nyamɨ pɨwɨha baiwɨ atɨnyiwɨse,’ undɨwɨ maaritɨwɨ apɨpaahɨ watɨpɨtɨwɨmapɨhiyaare.
42 Mas Jesus, chamando-os a si, disse-lhes: Sabeis que os que julgam ser príncipes dos gentios, deles se assenhoreiam, e os seus grandes usam de autoridade sobre eles;
43 Isɨ siyahaiwa saiwa gaahaiwaametisɨ samɨ otɨhatɨhɨ saiwa apɨpaahɨ wɨndɨ namoaipane. Apɨpaahɨ owetane. Isɨ samɨ woŋɨ noaipapɨ usaamɨ jɨhimatɨpɨ awaisɨhoŋimatɨtaapaahɨ kɨnyɨ noaipapɨ nahatiyaamɨ nehɨ otɨpɨpatɨhoŋimate.
43 Mas entre vós não será assim; antes, qualquer que entre vós quiser ser grande, será vosso serviçal;
44 Iyataatɨ amɨ samɨ wo noaipa jɨho awaisɨhoematɨtandaahɨ ko noaipatɨ sahɨ nahatiyaatamɨ nehɨ otɨpɨpatɨho nehɨhoematane.
44 E qualquer que dentre vós quiser ser o primeiro, será servo de todos.
45 Sandɨ apaapɨmaato. Amɨ Nɨnɨ Isɨhiyaamɨ Saahonɨnɨ Jɨhonɨnɨ bwandɨpɨhonɨnɨ nasohɨtɨmandɨ otɨpɨpatɨ nɨngisɨ nɨtatamanatɨ andɨtɨniwɨtandɨhatɨ isɨhiya kaiwɨ nɨtatamanisaihɨ nga bimɨtandɨ nɨnɨ nasataamaayo. Owetise. Isɨhiya taahiyɨhiyai nɨnɨ iwɨtatamanɨtɨ amɨ Autaahaatɨho kiyai nunyatɨ numwaitandɨ nisɨ ambɨpatɨ nawɨhomataindɨ koai nunyandandɨ napɨtɨhonɨne. Nɨnɨ saindɨ nunyainjanɨhɨ Autaahaatɨho nisɨ ambɨpatɨ nunyatɨ isɨhiya taahiyɨhiyai numwaitando,” undataase.
45 Porque o Filho do homem também não veio para ser servido, mas para servir e dar a sua vida em resgate de muitos.
46 Kiya naiwɨ aunahɨpa Jerikohanda noaipawaayopo. Noaipapɨ Jisaasihotihɨ sapɨhɨ namasi taatɨ naihɨ komɨ otɨpɨpatɨhiyaunɨ amɨ isɨhiya taahɨtɨhandɨ kiyai nɨwipinjai niyohiyɨhiyaunɨ katɨ aunahɨpitɨ namasisɨ Jisaasihoaisawɨ taawɨ aimɨ niyawaayopo. Aihɨ utaaho wo komɨ ndɨha niyotaho Batimiyaasiho, Timiyaasihomɨ mwaaho isɨhiya daihɨra nuwɨ napɨwɨyohɨpɨpɨhɨ bindataise. Komɨ ndɨha siyatɨ niyotahosɨ isɨhiya daihɨra nuwɨ napɨwɨyauhɨhiyai nawɨho kahapaamapɨpaapɨ itundatɨ daihɨra mangɨrainɨ bindataise.
46 E depois, foram para Jericó. E, saindo ele de Jericó com seus discípulos e uma grande multidão, Bartimeu, o cego, filho de Timeu, estava assentado junto do caminho, mendigando.
47 Isɨ ko daihɨra mangɨrainɨ bindataatɨ isɨhiya satɨwɨ, “Nasaretɨhandaahapɨ Jisaasiho yamo taatɨ nasataise,” tɨwɨ katauhɨ atisataise. Atisataatɨ ko waatɨ kaahaata sandaase. “Jisaasihoŋe, Daawitɨhomɨ mwaahoŋɨ Satɨhoŋe, kɨnyɨ nisapɨ maarɨho tɨhɨtane,” tatɨ kaahandaase.
47 E, ouvindo que era Jesus de Nazaré, começou a clamar, e a dizer: Jesus, filho de Davi, tem misericórdia de mim.
48 Aihɨ isɨhiya taahiyɨhiya koai itɨhundɨwɨ, “Kinyɨ kaahaapa bɨpi namɨhaape,” undɨwɨ nɨwisapuwawaayopo. Saiwɨ kiya koai namɨhaape undauhɨhand kandɨ ko kiyaamɨha atɨhomaawisa waatɨ asakata kaahaata, “Daawitɨhomɨ Mwaahoŋɨ Satɨhoŋe, kɨnyɨ nisapɨ maarɨho tɨhɨtane,” tatɨ kaahandaase.
48 E muitos o repreendiam, para que se calasse; mas ele clamava cada vez mais: Filho de Davi! tem misericórdia de mim.
49 Aihɨ Jisaasiho komɨ gapɨpa atisataatɨ namatɨ kapɨhɨ bitondaise. Bitondaatɨ saundataase. “Napɨta sopɨ gaatɨwɨse,” undataase. Aihɨ kiya so ndɨha niyotisoai gaatɨwɨ saundawaatopo. “Kɨnyɨ maaritɨpɨ dosisɨ name Jisaasiho kinyapɨ ko nasane ndaaso,” undawaatopo.
49 E Jesus, parando, disse que o chamassem; e chamaram o cego, dizendo-lhe: Tem bom ânimo; levanta-te, que ele te chama.
50 Aihɨ ko atisataatɨ komɨ apotɨhɨrɨ tiwatɨhaatɨ nipaatirɨhɨrɨ nausohaatɨ yotamapɨ dosisɨ Jisaasihoaapɨhɨ notaise.
50 E ele, lançando de si a sua capa, levantou-se, e foi ter com Jesus.
51 Aihɨ Jisaasiho koai saunda nunjenataise. “Nɨnɨ gisɨ napindɨ kahitandɨ gaatise,’ undatɨ nunjenataise. Aihɨ komɨha wihoaaŋɨha saundataase. “Katɨpɨnyasingɨhonye, nisɨ ndɨha nanorɨhaatonɨhɨ japɨhɨ nga baindɨ jaitandɨto,’ undataase.
51 E Jesus, falando, disse-lhe: Que queres que te faça? E o cego lhe disse: Mestre, que eu tenha vista.
52 Aihɨ Jisaasiho komɨha wihoaaŋɨha saundataase. “Kɨnyɨ nisapɨ ko nisɨ ndɨha netɨ nga nanorɨhaitaise tɨpɨ andɨtitɨpɨ gɨnunyaahingɨtɨhandaahɨ kinyɨ ndɨha nangorɨhaatonɨhɨ numwe,” undataase. Aihɨ Jisaasihomɨ pɨwɨhetɨ ketɨ kuraanɨhɨ komɨ ndɨha biyatɨ nusorɨhaatihɨ biyatɨ jatɨ Jisaasihoai nɨwipinjai daihɨra notaise.
52 E Jesus lhe disse: Vai, a tua fé te salvou. E logo viu, e seguiu a Jesus pelo caminho.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.