João 5
Autaahaatɨhomɨ Pɨwɨha Gaaha Wanɨha (AGM) vs AAI
1 Amɨ saiwa siyatɨ sanaihɨ Judaahiya Jerusaremɨhanda ahoyanɨwɨ kiyaamɨ kimbapɨho wo mmonawaayopo. Iyauhɨ amɨ Jisaasiho Jerusaremɨhanda kimbapɨho ko mmondandɨ niyataise.
1 Veya bai’ab sawar ufunamaim, Jew hai hiyuw aa isan Jesu yen in Jerusalem.
2 Iyataatɨ Jerusaremɨhanda sipɨsipɨhandamɨ onepatɨ awaipatamɨ detɨ kapɨhɨ durɨhɨrɨ waapatɨhɨrɨ gwɨharaahɨrɨ wɨrɨ ahendaise. Iyataatɨ sɨrɨ duriramɨ ambɨpatɨ Judaahiyaamɨ pɨwɨha Aramaikɨhaara katawaawɨ Betesɨta tɨwɨ ambɨhɨtɨwɨhɨre. Iyataatɨ sɨrɨ duriramɨ mangɨrainɨ aŋaaŋɨ usaaŋaipɨhonya (mbarandaahonya) ikwɨrɨ naasairɨ 5 kiyatɨhonya aŋɨmatauhɨ sapɨhɨ aŋɨmatɨndataise.
2 Jerusalem wanawanan efan wabin For Hirahir sisibinamaim i harew kukuf, naatu ana seboseb etei umatroun hiwowaben Aramek fanahimaim tisusu’ub Betsaida,
3 Aihɨ sapɨhɨ aŋɨ usaaŋaiponyaapɨhɨ isɨhiya timbɨpaisahiya taahiyɨhiya bindawaayopo. Iyawaawɨ kiyaamɨ usa ndɨha niyotahiyaare amɨ usa ikwauhɨrɨ napotɨ bɨwatetɨ namɨhatahiyaare. Amɨ kiyaamɨ usa watɨpɨhandɨ kiya andɨtitɨtaatɨwɨhandɨ owehiyaare. (Iyataatɨ durirɨ sɨrɨ ahoainɨhonɨhapɨ sapɨhɨ jatawaayopo.
3 nati sebosebomaim sabuw sawusawuwih moumurin maiyow hiya hi’inu’in, matah fim, ah umah kafikafirih, naatu ah umah ririmih hima hikakaif harew tabi’etaw isan.
4 Amɨ asisɨha wiwa wiwetɨ yamɨhapataatɨhapɨ Autaahaatɨhomɨ otɨpɨpatɨho enjerɨho nasatɨ duriri netɨ ahoyonɨhapɨ. Siyatɨ ko duriri netɨ ahoyonɨhɨ ketɨ kuraanɨhɨ timbiyohiyɨhiyaamɨ wo jɨhɨ notɨ tɨmandainjɨho komɨ timbɨpa kura ketɨ owendaise).
4 Anayabin veya ta ta Regah ana tounamatar boro nara’iy harew kukuf nabenei niyabat rarouw nayen. Naatu sabuw sawow ana yumat ta ta hibow hina ti’inu’in, yait wan nara’iy nakifukif i boro nayawas.
5 Aihɨ utaaho wo sapɨhɨ ko timbiyatoaatihɨ kɨnaungwɨha 38 kiyatɨ sanausoho bindataise.
5 Orot ta sawow bai ma kwamur etei 38 i nati wanawanahimaim.
6 Aihɨ Jisaasiho koai iwinjataatɨ ko aimɨ apɨpaahɨ kɨnaungwɨha utaarɨhandɨ timbainjahotihɨ gwɨnyaataise. Amɨ siyatɨ usonataatɨ koai saundataase. “Kɨnyɨ kinyɨ timbɨpa owetanɨhɨ noaipapɨ gaahoŋimatɨtaapɨ maaritapaino?” undatɨ koai Jisaasiho nunjenataise.
6 Jesu nuw orot nati’imaim inu’in itin, naatu so’ob orot sawow nati bai virurumin maiyow, imih orot ibatiy, “O kukokok inayawas?”
7 Nunjesɨhɨ amɨ timbaisɨho Jisaasihoai saundataase. “Awaisɨhonye, durɨhɨrɨ waapɨhaatɨ ahoainatɨ tiwayaahonɨhura nɨngi netɨ durɨhɨraatɨhɨ nɨmandaitandɨho utaaho wo nɨnɨ owehonɨne. Iyataatɨ waapɨhaatɨ durɨhɨrɨ ahoainjɨhura nɨnɨ taatɨ nasonɨhɨ utaaho wo jɨhɨ nɨngi nanɨtipatɨ notɨ durɨhɨraatɨhɨ tɨmandainjɨhe,” undataase.
7 Orot iya’afut eo, “Regah, anamaramaim harew iyabat rarouw eyey, men yait ta boro nibaisu nabuwu anara’iy harew kukuf yan. Ayu misir ra’iyemih abiwa’an, sabuw afa i wan hira’iyeka.”
8 Saundihɨ amɨ Jisaasiho koai saundataase. “Kɨnyɨ nepapɨ tɨtɨhɨ dope. Dopɨ kinyɨ yutɨhɨrɨ gwaumbwɨ nanohingɨpɨpa nawopɨ isɨsi numwe,” undataase.
8 Naatu Jesu orot isan eo, “Kumisir! A ir kunu naatu kuremor kwen.”
9 Saundihɨ nehɨ ketɨ kuraanɨhɨ utaaso soai gausendaise. Iyatɨ komɨ ambɨpatɨ ikwauhɨrɨ andɨtitɨtandɨhandɨ watɨpɨhandɨ ko netaise. Netɨ ko dotɨ komɨ yutɨhɨrɨ nawotɨ isɨsi notaise. Asisɨha sura Jisaasiho utaasoai tɨtɨhemwasura Judaahiyaamɨ asisɨha ikɨnohɨha Sapaatɨhandetɨ Saararehuraare.
9 Mar ta’imon orot yawas; misir ana ir nu bat remor.
10 Aihɨ amɨ sandapɨ Judaahiyaamɨ awaisawɨhiya utaaso tɨtɨhɨwimainjoai nɨwisapuposawɨ bitosɨhɨ saundawaatopo. “Kɨma asisɨma nyamɨ Sapaatɨhandetɨ ikɨndɨhaahuraasɨ kɨnyɨ kinyɨ yutɨhɨrɨ nawopɨ tɨpwɨtɨpɨ napaapɨ nyamɨ asisɨ Sapaatɨmandɨ nanyopɨsasise? Nyamɨ wɨnɨhapɨpa satiso ‘Kɨnyɨ kinyɨ yutɨhɨrɨ gwaapwingɨpɨpa nawopɨ isɨpɨ dahomaime,’ tiso,” undɨwɨ nunjenawaayopo.
10 Naatu Jew sabuw orot yayawas isan hi’o, “Iti boun i Baiyarir ana veya, ata ofafar men ebibasit o a ir ina’abar.”
11 Kiya koai saundauhɨ amɨ ko komɨha kiyai saundataase “Utaaho nɨngi tɨtɨhenɨmasɨho satatɨ kandihe, ‘kɨnyɨ kinyɨ yutɨhɨrɨ gwaapwingɨpɨpa nawopɨ isɨsi numwe,’ ndihe,” undataase.
11 Baise iya’afutih eo, “Orot yait ayu biyawasu iuwu, ‘Kumisir a ir kunu naatu kubat kuremor.’”
12 Saundihɨ amɨ kiya koai saundɨwɨ nunjenawaayopo. “Utaaso so gi satatɨ, ‘kɨnyɨ kinyɨ yutɨhɨrɨ nawopɨ isɨsi numwe,’ hɨtiso diyaamahore,” undɨwɨ nunjenawaayopo.
12 Imih hibatiy, “Nati orot i yait uwi a ir inu i’abar ibat kureremor?”
13 Saundɨwɨ kiya koai nunjenɨhauhɨhandɨ kandɨ utaaho komɨ timbɨpa owetatɨ tɨtɨhɨwimainjɨho koai tɨtɨhɨwisɨhopɨ wɨndɨ monatɨ gɨmunyaase, amɨ kapɨhɨ isɨhiya apɨpaahɨ taahiyɨhiya wɨrɨsandɨhandɨ bitohauhɨ amɨ kiyaamɨhatɨhɨ Jisaasiho nihɨrɨnatɨ wometiho.
13 Orot nati yayawas i men kafa’imo so’ob orot i yait, anayabin sabuw moumurin maiyow nati’imaim hibatabat Jesu sorabon in kasiy.
14 Aihɨ kapɨhata wonjɨ otɨhɨtihɨ utaaso soai Jisaasiho Aŋɨ Awaindɨhandaatɨhɨ usonataise. Usonataatɨ koai saundataase. “Kɨnyɨ maipɨhandɨ jɨhaatɨ wɨndɨ kamaime amɨ wiwa kɨnyɨ apɨpaahɨ daahɨ awaindɨhandɨ naaŋɨhandɨ nepɨ nopɨsasɨndaino,” undatɨ Jisaasiho koai kaundataase.
14 Nati ufunamaim Jesu Tafaror Bar wanawanan tita’ur naatu iu, “Kwi’itin, o iyawas. Bowabow kakafih inihamiyen o sawar kakafin anababatun boro biyamaim namatar.”
15 Aihɨ utaaso sapɨhɨ namasi notɨ Judaahiyaamɨ awaisawɨhiyai saundataase. “Utaaho nɨngi tɨtɨhɨnisɨho Jisaasihore,” undataase.
15 Orot nati’imaim tit in, Jew sabuw hai tur eowen i Jesu iyawas.
16 Aihɨ sandɨ Jisaasiho kaindɨmandɨ ko Judaahiyaamɨ asisɨha ikɨndaatɨwɨha Sapaatɨhandetɨ Saararehura kaihɨ kandapɨ Judaahiyaamɨ awaisawɨhiya Jisaasihoai naaŋɨhandɨ nunyawaayopo.
16 Imih hibusuruf Jesu isan turamaim hi’u hi’a’a’afiy, anayabin i Baiyarir ana veya sawar iti na’atube sinaf isan.
17 Iyauhɨ amɨ Jisaasiho komɨha kiyai saundataase. “Nisɨ Apɨho isɨhiyai iwɨtatamanɨtandɨ otɨpɨpatɨ nasisoaarɨ konɨhɨ taatɨ kaihɨ amɨ nisangi ko kaime dirɨhɨretɨ isɨhiyai netɨ iwɨtatamanɨtandɨ otɨpɨpatɨ taatɨ kiyataayo,” undatɨ kaundataase.
17 Jesu isah eo, “Ayu Tamai i mar etei ebowabow, imih ayu auman boro anabow.”
18 Amɨ Judaahiyaamɨ awaisawɨhiya sandɨ atisawaawɨ kandapɨ Jisaasihoai soho koaisɨnɨhɨ nemaitaatɨwɨ mɨtaahɨ awaindɨhandɨ waatɨ gwɨnyaawaayopo. Sandɨ apaapɨmaahe, amɨ ko Judaahiyaamɨ asisɨha ikɨndaatɨwɨha Sapaatɨhandamɨ wɨnɨhapɨpa satatɨ, “Isɨhiya asisɨha kɨmetɨ ikɨndaatɨwɨhuraasɨ otɨpɨpatɨ kamaiwɨse,” tatɨ katimbɨpa netɨ nopɨsasatunɨ amɨ ko satatɨ, “Autaahaatɨho nisɨ Apɨhore,” ndaatɨ ko noaipatɨ sawaho Autaahaatɨhoaisatɨ nauratetatɨ amɨ ko Autaahaatɨhoemainjɨhe.
18 Ana’an iti isan Jew hisinaftobon ef hinuwet Jesu asabunin isan; men Baiyarir ana ofafar ea’eastu’ub akisin, baise God isan Tamah rouw eo’omaim, iwa’an taiyuwin bai yen in God hairi anafofonin matar.
19 Aihɨ Jisaasiho komɨha wihoaaŋɨha kiyai saundataase. “Nɨnɨ sangi akɨtɨnɨhɨ kasatataato, nɨnɨ Autaahaatɨhomɨ Mwaahonɨnɨ nehɨ nɨngisunyaatɨ nɨnɨ nɨwahonɨnɨ wapa kiyataamaayo. Nisɨ Apɨho taatɨ kaihɨ iwinjahohɨpɨpa sapaahɨhɨ nɨnɨ komɨ Mwaahonɨnisangi taatɨ kiyataayo.
19 Jesu iyafutih eo. “Turobe a tur ao’owen, Orot Natun akisin ana kok men karam nasinaf; baise Tamah abistan sinaf i i’itinimaim boro nasinaf, anayabin Tamah abistan isisinaf na’atube Natun isisinaf.
20 Amɨ nisɨ Apɨho nɨnɨ komɨ Mwaahonɨnɨhi maarɨho naninyataatɨ ko sawaho taatɨ nahataapa kaimbɨpa nɨngi netɨ nanɨsataise. Amɨ kɨmaiwa wanɨ nɨnɨ taatɨ kiyohɨwɨmaiwai nusatipɨhaatɨ apɨpaahɨ awaiwaiwa nɨnɨ sɨwipatɨ watɨpɨhatɨ kaitandɨ nɨngi Apɨho nanɨsɨtaise. Iyonɨhɨ nɨnɨ kaiwa kaisanɨhɨ amɨ sahɨ ese tɨwɨ samɨ maarɨho jandohaiwa mmonɨwɨ pɨhɨtɨwɨ gwɨnyaitaapo.
20 Anayabin Tamah i Natun iyabuw sawar etei esisinaf na’atube Natun i’obaiy imaim esisinaf. Turobe, kwa a baifofofor isan, i boro sawar gagamihika ni’obaiy nasinaf men boun iti na’atube.
21 Iyataatɨ amɨ nisɨ Apɨho isɨhiya napohiyɨhiyai ahowimasɨhɨ kiya nepahauhɨ asɨtimatɨtaatɨwɨhandɨ kiyai nunyahore. Isɨ amɨ sɨrɨ Apɨho kairirɨ kɨretɨ nɨnɨ komɨ Mwaahonɨnɨ nɨnɨ gwɨnyaatɨ maaritɨtɨ isɨhiya kawitaahinyonɨhiyai amɨ kiya asɨtimatɨtaatɨwɨhandɨ numwɨto.
21 Tamah murumurubih imisiruwih yawas ebitih na’atube, nati ef ta’imon Natun ekok yait yawas baitinamih boro nitin.
22 Iyataatɨ amɨ nisɨ Apɨho isɨhiyai netɨ tipɨtapa tɨtɨhɨ gaahiyai asɨtimatɨtaatɨwɨhandunɨ amɨ maipɨhiyai kiya kiyaanɨhɨ napwɨtaatɨwɨhandunɨ numwɨtandɨhandɨ sawaho wɨndɨ miwatise. Satɨ otɨpɨpatɨ isɨhiyai netɨ tipɨtapaatɨ usonɨtɨ gaahiyai asɨtimatɨtaatɨwɨhandɨ nunyatɨ amɨ maipɨhiyai kiya napwɨtaatɨwɨhandɨ numwɨtandɨhandɨ nahandɨ nɨnɨ komɨ Mwaahonɨngi satɨ otɨpɨpatɨ kinyɨhate ndatɨ naninyataise.
22 I na’atube Tamah men yait ta ebibatiy, baise baibabatiyen ana fair tutufin etei Natun itin.
23 Amɨ isɨhiya nisɨ Apɨhoai nepɨ mepɨ autaahemwahohiyɨya amɨ sɨrɨ kɨretɨ nɨnɨ komɨ Mwaahonisangi nepɨ nanimaapɨ nɨngi kiya mepɨ autaahepɨnɨmaitaatɨwo. Iyataatɨ amɨ isɨhiya usa nɨnɨ komɨ Mwaahonɨngi maaritɨwɨ nepɨ wɨndɨ mepɨ autaahepɨnɨmaanɨmahohiyɨhiya amɨ kiya sɨrɨ kɨretɨ nisɨ Apɨho Autaahaatɨho nɨngi natanoaasihɨ nasohɨhoai maaritɨwɨ wɨndɨ mepɨ autaahepumaamawaayopo.
23 Saise sabuw etei Tamah tirurusagiy na’atube, Natun boro hinarusagiy. Imih o yait Natun men kururusagiy, Tamah, i ana baiyonenayan auman men kururusagiy.
24 “Amɨ nɨnɨ sangi apɨpaahɨ akɨtɨ akɨtɨnɨhɨ kasatataato. Isɨhiya wowaatɨ nisɨ pɨwɨha ka japepihɨrɨwɨ amɨ nɨngi natanoaasisɨho Autaahaatɨhopɨ gɨwunyaahohiyɨhiya aimɨ kɨmura wanɨ namasawɨ kiya asɨtimatɨtaatɨwɨhandɨ taawɨ newaayopo. Amɨ kiya aimɨ napwɨtaatɨwɨhandɨ namasi asɨtimatɨtaatɨwɨhandɨ taawɨ newaayopo. Isɨ Autaahaatɨho kiyai netɨ wɨndɨ pɨwɨhaapematɨ wɨndɨ tipɨtapaatɨ mausondaise. Owetɨtaise.
24 “Turobe a tur ao’owen, o yait ayu au tur inowar naatu menatan ayu iyafaru anan kubitumitum, o i yawas ma’ama wanatowan ibaika, naatu o boro men baibatebat inab, anayabin morobone irabon yawas wanawanan irun.
25 Nɨnɨ sangi apɨpaahɨ akɨtɨnɨhɨ kasatataato asisɨha wa yaha taatɨ nasataise. Iyataatɨ amɨ asisa sa aimɨ wanɨ kɨmɨkuraare isɨhiya asɨyɨhiya kiya amɨ kiyaamɨ maipɨhaiwaatɨhɨ bindawaawɨ aimɨ napomahohiyɨhiya nɨnɨ Autaahaatɨhomɨ Mwaahonɨnɨ pɨwɨha ausaatɨ kandɨ kandunjisanɨha atitaatɨwɨhuraaro. Iyataatɨ isɨhiya nisɨ pɨwɨha akɨtɨnɨhɨ atiwɨ nepɨ japepihɨrohiyɨhiya kiyai pɨwɨha ka nga numwaatɨ asɨtimatɨtaatɨwɨhandɨ nunyonɨhɨ asɨyɨhiyaimatɨtaapo.
25 Turobe a tur ao’owen, veya i enan naatu i na titaka, nati ana veya murumurubih boro God Natun fanan hinanowar naatu iyab fanan hinanonowar boro yawas hinab hinama.
26 Amɨ siyatɨ nisɨ Apɨho isɨhiya asɨtimatɨwɨ bimɨtaatɨwɨhandamɨ sawaho tanyaahosɨ amɨ isɨhiyai kiya wɨndɨ namaapopɨ asɨyɨhiyaimatɨtaatɨwɨhandɨ nunyataise. Amɨ sɨrɨ kɨretɨ nisɨ Apɨho isɨhiyai kiya asɨtimatɨtaatɨwɨhandɨ numwipatamataindɨ isɨhiyai kiya asɨtimatɨtaatɨwɨhandɨ numwɨtandɨ nɨngi watɨpɨhandɨ aimɨ nanɨmihɨ nɨnɨ noaipatɨ isɨhiya kiyaanɨhɨ asɨtimatɨtaatɨwɨhandamɨ tanyaahonɨnimatataayo.
26 Anayabin Tamah taiyuwin i yawas an, imih nati yawas ta’imon Natun itin yawas an matar.
27 Iyataatɨ ko Apɨho nɨngi isɨhiyai tipɨtapaatɨ usondandɨhandɨ watɨpɨhandɨ aimɨ nanɨmise amɨ Nɨnɨ Isɨhiyaamɨ Saahonɨnɨ Jɨhonɨnɨ Awaisɨhonɨnɨtiho.
27 Naatu i baibabatiyen ana fair Natun itin, anayabin i, i Orot Natun.
28 Kɨmandɨ taatɨ nɨnɨ sangi kasatohɨtɨmandapɨ sahɨ wɨndɨ pɨhɨtɨwɨ gɨmunyaapɨse amɨ asisɨha wa taatɨ nasataise ketɨ isɨhiya napohiyɨhiya kiya napopɨ ahotohɨpɨpɨhapɨ nisɨ pɨwɨha gapɨpa atɨnitaatɨwɨhuraaro.
28 “Tur iti ao isan men kwana’ororsa’ir; veya i nati namamataramaim enan, murumurubih etei boro fanan hinanowar,
29 Atɨnisawaawɨ kiya napopɨ yamwandɨwɨ ahotohɨpɨpɨhapɨ nepapɨ noaatɨwɨ doaitaapo. Nepapɨ tɨtɨhɨ gaahandɨ kiyohiyɨhiya asɨyɨhiyaimatisaihɨ amɨ maipɨhandɨ kiyohiyɨhiyai Autaahaatɨho saundatɨ, ‘Sahɨ maipɨhiyaatisɨ samɨ maipɨhaiwaapɨ pɨwɨha nepɨse,’ undatɨ kiyaamɨhetɨ pɨwɨha netɨ yawutaatɨ nemaitaise.
29 hai rahane hinatit, naatu iyab gewasin hisisinaf boro hinamisir yawas hinab, iyab kakafih hinasisinaf boro hinakusairih.”
30 “Iyataatɨ nɨnɨ nehɨ nɨwahonisɨ watɨpɨhanda wapa wɨndɨ nga kamaito. Nehɨ Autaahaatɨho kɨnyɨ saimbɨ kaime ndatɨ kandatɨ amɨ nanɨsirɨhɨretɨ isɨhiyai netɨ tipɨtapaatɨ usonataayo. Sandɨ siyataatɨ isɨhiyai nehɨ tɨtɨhɨ nga tipɨtapaatɨ usonataayo. Amɨ sandɨ tɨtɨhɨtindɨmandɨ apaapɨmaahe amɨ nɨnɨ nisɨ Apɨho nɨngi natanoaasisɨhomɨ maaritimbɨpa kiyataate amɨ nɨnɨ nehɨ nɨwahonisɨ maaritohɨrɨhɨretɨ wɨndɨ kamaindo.
30 “Ayu men karam akisu au kok ana sinaf, baise abisa God iu’uwu’umaim sabuw abibabatiyih, imih ayu au baibatiyen i mutufor, anayabin men ayu au kokomaim asisinaf, baise orot yait ayu iyunu anan i anakok asisinaf.
31 “Amɨ nɨnɨ nɨwahonisapɨ pɨwɨha katisanɨhɨ isɨhiya wɨndɨ satɨwɨ, ‘kɨnyɨ kɨwahonyapɨ pɨwɨha katingɨha akɨtɨ akaahe,’ tɨwɨ wɨndɨ namaitaapo.
31 Ayu taiyuwu au sinaf isan ana’o’orereb na’at, au tur i men turobe’emih.
32 Iyataatɨ nisɨ Apɨho nisapɨ satatɨ, ‘Ko katatɨ kaiwaiwa akɨtɨhaiwe,’ tatɨ kandaataahɨ amɨ ko akɨtɨ nisapɨ kandaase.
32 Baise orot ta ayu isou eo’orereb, i a tur ao’owen i ana orereb ayu isou i turobe.
33 Iyataatɨ sahɨhɨ samɨ pɨwɨha Jonɨho Isɨhiyai Baawusisɨhoaapɨhɨ nasenɨwɨha nusoaasauhɨ ko nisapɨ satatɨ, ‘Isɨhiyai Japɨhɨ Numwaitandɨ Autaahaatɨho Ahɨwisɨhoe,’ tatɨ tɨtɨhɨ katise.
33 Kwaso’ob gewasomih kob abarayah John isan kwaiyafarih hinan John i turobe kwa a tur eowen.
34 Nɨnɨ sa pɨwɨha katohɨma nisapɨ Jonɨhoai sahɨ nunjenɨhauhɨ amɨ ko nisapɨ sangi tɨtɨhɨ kasatataase. ‘Komɨ Isɨhiyai Japɨhɨ Numwaitandɨ Autaahaatɨho Ahɨwisɨhoe,’ satatɨ kasatisɨhaapɨ kandaato. Amɨ nɨnɨ isɨhiya nisapɨ gwɨnyaahohɨrɨhɨretapɨ pɨhɨndɨ gwɨnyaataamaato.
34 Iti i men kwa orot maiyow isou kwataorereb, baise iti ao saise mi’itube kwa yawas kwatab isan.
35 Jonɨho isɨhiyai baawusisɨho komɨ otɨpɨpatɨ kiyatɨ pɨwɨha katatɨ ausaasɨwaiwa sisɨha norɨhɨrɨ ramɨhandɨ tɨhataatɨ nausaatipatamatiyatɨ nausaatataise. Aihɨ sahɨhɨ nehɨ apɨpaahɨ masɨhonjɨ maaritɨwɨ komɨ nausainjɨtɨhandetɨ masɨhonjɨ pɨnowaayopo.
35 John i hinow na’atube to’ab marakaw kwa it, naatu mar kikimin kwa ana marakaw isan kwaiyasisir.
36 “Iyataatɨ nɨnɨ otɨpɨpatɨ nahataapa taatɨ kiyohɨwɨmaiwa nisapɨ isɨhiyai netɨ nunjataise, amɨ Jonɨho nisapɨ katiwaiwai nusatipɨhaatɨ awaindɨhando. Nɨnɨ nisɨ Apɨho otɨpɨpatɨ nɨnɨ kaindɨ owemaitandɨ nanɨmipatɨ kaindɨ taatɨ kiyohɨwɨmaiwa kaiwa nisapɨ isɨhiyai netɨ nunjatɨ anusaataise. Iyatɨ kɨmɨkaiwa isɨhiyai netɨ nisapɨ kaundatɨ anusaatɨ nunjataise koai Sapɨho natausaasihɨ nasahoe undato.
36 Baise ayu au orererebayan orot i gagamin, men iti John eo’orereb na’atube. Ayu au orererebayan i abisa Tamai iyunu ana asisinaf i eo’orereb, naatu nati ebi’obaiyi ayu i Tamai iyafaru anasinaf isan, orot ta eo’orereb i John eo’orereb natabir, anayabin iti bowabow ayu Tamai bitu i anisawar, naatu iti bowabowamaim eo’orereb Ayu Tamai iyunu ana i ana bowabow anabow.
37 Iyataatɨ amɨ nisɨ Apɨho nɨngi natanoaasihɨ nasohɨho sawaho nisapɨ ausaatɨ ko nisɨ maasɨhɨhoe tatɨ netɨ nasisatɨ pɨwɨha kandaase. Aihɨ amɨ sahɨhɨ ko nisapɨ pɨwaatisɨha wɨndɨ atɨhomiwɨhiyaate. Amɨ komɨ ndɨmaahomwaaŋɨ wɨndɨ mausopɨhiyaate.
37 Naatu Tamai iyunu anan i taiyuwin ayu isou eo’orereb. Kwa men kafa’imo fanan kwanowar naatu yumatan kwa’itin.
38 Iyawaawɨ sahɨ samɨ omaŋɨtɨtɨhɨ nisapɨ satɨwɨ, ‘Autaahaatɨho koai natausoaasihɨ napisɨho kɨmɨkore,’ tɨwɨ wɨndɨ gɨmaanunyaahopo.
38 Kwa ana tur men dogor wanawanan run, anayabin menatan ayu iyunu anan i men kwabitumitum.
39 Aiwɨ sahɨ Autaahaatɨhomɨ pɨwɨha jɨhɨ wapɨhɨ jɨpatɨpindiwaiwa baiwɨ itatamanɨwɨ baahaiwɨ mmonawaatawaayopo amɨ sahɨ saiwɨ gwɨnyaawaawo pɨwɨha ketapɨ nyahɨ asɨtimataatɨ bimɨtɨhaahandɨ naito tɨwo. Pɨwɨha jɨpatɨpindihɨ sahɨ awɨtɨwɨ mmonɨhohɨha nisapɨ pɨwɨha katatɨ nasisatɨ netɨ anusaataise.
39 Kwa Buk Atamaninamaim hikikirum kwaiyab kwabinotanot anayabin boro imaim yawas wanatowan kwanab. Nati tur i ayu isou eo,
40 Pɨwɨha saiwa sahɨ awɨtɨwɨ mmonɨhohɨwiwa nisapɨ kasatatɨ anusoaasɨhandɨ kandɨ sahɨ nisenda asɨtimatɨtaatɨwɨhandɨ nasamɨtandɨ namaasopo.
40 baise men kwakokok kwanan ayu biyau yawas kwanab.
41 “Iyataatɨ nɨnɨ isɨhiya nɨngi nepɨ mepɨ autaahepɨnɨmaitaatɨwo ndɨ waatɨ gwɨnyaatɨ daataamaayo.
41 “Ayu men orot babin bora’ara’ahu isan ao’omih.
42 Amɨ nɨnɨ sangi aimɨ jasoho sahɨ samɨ maarɨho Autaahaatɨhoai wɨndɨ apɨpaahɨ akɨtɨnɨhɨ namunyawɨhiyaatɨtiho.
42 baise kwa orot babin a yawas ayu aso’ob, kwa a yabow God isan dogoromaim i men ema’am.
43 Nɨnɨ nisɨ Apɨho Autaahaatɨho andɨtɨniwatɨ kandatɨ natanoaasihɨ nasonɨhandɨ kandɨ sahɨ wɨndɨ nɨngi nisonɨwɨ namaanɨmaahopo. Amɨ utaaho wo nehɨ koai sawahounyoaatɨ komɨ watɨpɨhandisa nasonɨhoai sahɨ numwaitaapo.
43 Ayu Tamai wabinamaim anan kwa men kwabuwu au merar kwayi, baise orot babin ta i taiyuwin wabinamaim nanan boro kwanab ana merar kwanay.
44 Iyataatɨ sahɨ sawanaatɨ mepɨ autaahematɨwɨ ambɨpatɨ awaipatɨ namɨndaatɨwɨ maaritawaayopo. Siyawaahandɨ kandɨ sangi Autaahaatɨho jasonatɨ samɨ ambɨpatɨ netɨ autaahɨ nasimaitandɨhɨretɨ sahɨ wapa kaiwɨ bɨmitohopo. Isɨ amɨ sahɨ napitaiwɨ nisapɨ gɨnunyaitaapo?
44 Kwa taiyuw baifa’i isan a kok gagamin, baise God ta’imonamo ana baifa’en i men kwakokok, imih ayu abisa ao boro kwanitutumu?
45 Amɨ sahɨ nisapɨ saiwɨ wɨndɨ gɨmunyaapɨse asisɨha ipotɨhetɨ ko komɨ Sapɨhomɨ ndɨhetɨ nyamɨ maipɨhaiwa netɨ anyusaatɨ yainyutaatɨ sahɨ maipɨhiyaate nyatɨtaiso tɨwo. Amɨ nehɨ Mosesihomɨ pɨwɨhaahɨhɨ sangi sandɨ kasitaise. Amɨ sahɨ Mosesihomɨ pɨwɨha gwɨnyaahaayo kapa nyangi andɨtinyaihonɨhɨ Autaahaatɨho sahɨ gaahiyaatɨ maipɨhandɨ owehiyaate nyatɨtaise tɨwɨ gwɨnyaawaayopo. Iyawaahandɨ kandɨ sahɨ Mosesihomɨ pɨwɨha wɨndɨ gɨmunyaahowɨ ka wɨndɨ sangi andɨtɨmaasiwɨtaise.
45 Men kwananot ayu boro Tamai nanamaim ubar kwa bait kwanarouw en, baise Moses kwa a not tutufin imaim kwayai kwama’am boro ubar nabit kwana’itin.
46 Iyataatɨ Mosesiho pɨwɨha nisapɨ katatɨ pɨwɨha jɨhura jɨpatɨpaise. Isɨ amɨ sahɨ komɨ pɨwɨha nisapɨ jɨpatɨpaisɨha akɨte tɨwɨ mmonɨwɨ gwɨnyaawaawaahɨ amɨ nɨnɨ wanɨ taatɨ kiyohɨwɨmaiwaapɨ akɨte tɨwɨ gwɨnyaapɨ gɨnunyaitauhe.
46 Moses kwatabitumitum na’at, ayu boro kwatitutumu, anayabin i ayu isou kirum.
47 Amɨ jɨhura Mosesiho pɨwɨha nisapɨ katatɨ jɨpatɨpiyataise. Jɨpatɨpaihɨhandɨ kandɨ sahɨ komɨ pɨwɨhaapɨ wɨndɨ gɨmunyaahopo. Amɨ komɨ pɨwɨha nisapɨ katatɨ jɨhɨ jɨpatɨpaisɨhaapɨ sahɨ gɨwunyaawaawaahɨ wanɨ nɨnɨ sangi taatɨ kasatɨtɨ kiyohɨwɨmaiwa amɨ sahɨ mmonɨwɨ gwɨnyaitauhe. Sahɨ saitɨhandɨ kandɨ sahɨ apɨpaahɨ wɨndɨ gɨmaanunyaahopo amɨ Mosesiho nisapɨ pɨwɨha katatɨ jɨpatɨpaisɨha sahɨ wɨndɨ monɨwɨ gɨmaawunyaapɨhiyaatɨndaato,” undatɨ Jisaasiho kaundataase.
47 Baise Moses abistan kikirum kwa men kwanabitumatum na’at, boro mi’itube ayu ao kwanitumatum?”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.