João 18
Autaahaatɨhomɨ Pɨwɨha Gaaha Wanɨha (AGM) vs NVT
1 Saiwa sata katatɨ Sapɨhopɨ Jisaasiho gaapundatɨ owemamapɨ komɨ otɨpɨpatɨhiyaisatɨ waapɨhinjɨ kinjamɨ ambɨpatɨ Kitɨronɨhinjainɨ nuwɨ kinjamɨ gwaahorɨhɨrɨ nahaitawaayopo. Sinjɨ waapinjamɨ wihɨnɨ mɨhihɨnɨ tandɨpɨho mmaipɨ amoepatamɨ osaataatɨ waatɨ ahetihɨ kaatɨ nuwɨ noaipawaayopo.
1 Depois de dizer essas coisas, Jesus atravessou com seus discípulos o vale de Cedrom e entrou num bosque de oliveiras.
2 Judaasiho Jisaasihoai komɨ tiworisaamɨ ikwɨraatɨhɨ awusaitandɨho saatɨ osaataatɨ mmonahore amɨ Jisaasiho komɨ otɨpɨpatɨhiyaisa sapɨhɨ ahoyanɨhauhɨ iwinjahoso.
2 Judas, o traidor, conhecia aquele lugar, pois Jesus tinha ido muitas vezes ali com seus discípulos.
3 Siyatɨ mmonahosɨ ko Judaasiho Romɨhiyaamɨ pwɨsɨpɨ yaipa kaiwɨ tunnɨwɨ yahwɨnohiyɨhiyai Jisaasihoai kaatɨ tandɨpɨho mmaipɨ amoepatɨ ipatamɨ osaataatɨ isɨpɨ nepɨ wɨraitaatɨwɨ numwaasi notaise. Aihɨ amɨ Autaahaatɨhomɨ Aŋɨ Awaindɨhandaatɨhɨ pɨrisihiya isɨhiyaapɨ otɨpɨpatɨ kaiwɨ nandapa kohasɨpɨho tɨhɨwɨ Autaahaatɨhoai dɨpumanɨwɨ waamaitumahohiyɨhiyaamɨ mɨtɨhiya awaisawɨhiya jɨhiyaunɨ amɨ Parisihiyaunɨ tingaatɨhaisahiya usa Autaahaatɨhomɨ Aŋɨ Awaindɨhandɨ jaawɨ bitohohiyɨhiyai natɨwusaasauhɨ Judaasihoaisawunɨ amɨ Romɨhiyaamɨ tunnɨwɨ yahwɨnohiyɨhiyaisawɨ maasɨ nowaayopo. Nowaawɨ kiya tunnɨwɨ yahwɨnohiyɨhiyaunɨ tingaatɨhaisahiyaunɨ amɨ apatindɨtɨhisɨ sisɨha norɨhɨrunɨ amɨ ramɨhandunɨ tɨpopɨ isɨpɨ amɨ pwɨsɨpɨ yaipatɨ kiyaamɨ tiworisaisawɨ tundaatɨwɨhandamataiwɨ wɨrapɨ isɨsi nowaayopo.
3 Os principais sacerdotes e fariseus tinham dado a Judas um destacamento de soldados e alguns guardas do templo para acompanhá-lo. Eles chegaram ao bosque de oliveiras com tochas, lanternas e armas.
4 Amɨ Jisaasiho isɨhiya kiya koaisɨ kawitaatɨwiyohɨpɨpa nahataapa aimɨ mmonahosɨ kiyaamɨhinɨ detɨ notɨ kiyai saundataase. “Sahɨ utaaho diyaamahopɨ taawɨ daahopo?” undatɨ nunjenataise.
4 Jesus, sabendo tudo que ia lhe acontecer, foi ao encontro deles. “A quem vocês procuram?”, perguntou.
5 Ko saundatɨ nunjesɨhɨ amɨ kiya koai wihoaagɨha saundawaatopo. “Nyahɨ Jisaasiho Nasaaretɨhandaahapɨhopɨ daahaayo,” undawaatopo. Saundauhɨ amɨ Jisaasiho kiyai saundataase. “Nɨnɨ kɨmɨkonɨne,” undataase. Aihɨ Judaasiho Jisaasihoai tiwɨtaatɨwɨhiyai nusepaasɨho sapɨhɨ tunnɨwɨ yahwɨnohiyɨhiyaisatunɨ tingaatɨhaisahiyaisatunɨ bitondaise.
5 “A Jesus, o nazareno”, responderam. “Sou eu”, disse ele. (Judas, o traidor, estava com eles.)
6 Aihɨ amɨ Jisaasiho kiyai “Nɨnɨ kɨmɨkonɨne,” undihɨ atisawaawɨ kiya namapɨ japɨhɨ kiya nasohihihoaaŋɨ onɨhitɨwɨ yapɨpatetɨ yatɨhɨ tɨmahiyawaayopo.
6 Quando Jesus disse: “Sou eu”, todos recuaram e caíram para trás, no chão.
7 Tɨmahiyauhɨ Jisaasiho kiyai jɨhaatɨ saundatɨ nunjenataise. “Sahɨ utaaso diyaamahopɨ taawɨ daahopo?” undatɨ nunjenataise. Saundatɨ nunjesɨhɨ amɨ kiya wihoaaŋɨha koai saundawaayopo. “Nyahɨ Jisaasiho Nasaaretɨhandaahapɨhopɨ taawɨ daahaayo koai isɨwa newa wɨraitɨhaawo,” undawaatopo.
7 Mais uma vez, ele perguntou: “A quem vocês procuram?”. E, novamente, eles responderam: “A Jesus, o nazareno”.
8 Saundauhɨ Jisaasiho kiyai wihoaaŋɨha saundataase. “Nɨnɨ sangisɨ aimɨ kasatohaare. Nɨnɨ kɨmɨkonɨne satɨto. Isɨ amɨ sahɨ nisapɨ taawɨ daawaawaahɨ kɨmiya nɨngi nanipinjohiyɨhiyai nawɨsawitɨwɨ nuwɨse undɨwise,” undataase.
8 “Já lhes disse que sou eu”, respondeu ele. “E, uma vez que é a mim que vocês procuram, deixem estes outros irem embora.”
9 Sandaahɨ ko pɨwɨha jɨhɨ satatɨ katisɨha noaipatɨ akaahaimatataise. Kɨmiya isɨmiya kɨnyɨ natɨpusoaasinɨhɨ nɨngisenda nasohiyɨmiyaamɨ wo namihɨrinje tatɨ katisɨha noaipatɨ akaahaimatataase.
9 Ele fez isso para cumprir sua própria declaração: “Não perdi um só de todos que me deste”.
10 Aihɨ Pitaaho namatanaatɨ kosasaihɨrɨ wɨrɨ kɨramɨ aŋɨhandopɨ wiwatɨ gwɨsinji nasahosɨ kɨrɨ napatɨ Autaahaatɨhomɨ Aŋɨ Awaindɨhandaatɨhɨ otɨpɨpatɨ kaiwɨ pɨrisihiya isɨhiyaapɨ nandapa kohasɨpɨho tɨhɨwɨ Autaahaatɨhoai dɨpumanɨwɨ waamaindumwahohiyɨhiyaamɨ pɨrisiho mɨtɨho awaisɨho jɨhomɨ otɨpɨpatɨhomɨ atihɨrɨ gaatɨhɨrɨ tisatamasɨhɨ mɨhaapɨ yapɨpatetɨ tɨmahiyataise. Iyataatɨ so otɨpɨpatomɨ ambɨpatɨ Marɨkusihoe.
10 Então Simão Pedro puxou uma espada e cortou a orelha direita de Malco, o servo do sumo sacerdote.
11 Aihɨ Jisaasiho Pitaahoai saundataase. “Kɨnyɨ kinyɨ namatanaatɨ kosasaihɨrɨ kɨramɨ aŋaaŋɨ pausihandopɨ japɨhɨ wipe. Nɨnɨ nisɨ ambɨpatɨ maarɨho yaasɨhaiwa naitandɨ nisɨ Apɨho maaritatɨ gwɨnyaasɨtɨhandɨ namaitandɨ kɨnyɨ gwɨnyaapaapo?” undataase.
11 Jesus, porém, disse a Pedro: “Guarde sua espada de volta na bainha. Acaso não beberei o cálice que o Pai me deu?”.
12 Aihɨ amɨ tunnɨwɨ yahwɨnohiyɨhiyaunɨ kiyai tɨhaapundohiyɨhiyaunɨ amɨ Judaahiyaamɨ tingaatɨhaisahiya Autaahaatɨhomɨ Aŋɨ Awaindɨhandɨ jaawɨ bitohohiyɨhiyaunɨ Jisaasihoai nepɨ isɨpɨ wɨrɨhɨrɨ ipipata komɨ ikwɨrɨ maindɨmwɨ wɨsasawaayopo.
12 Assim, os soldados, seu comandante e os guardas do templo prenderam Jesus e o amarraram.
13 Aihɨ koai jɨhɨ pɨrisihiya isɨhiyaapɨ Autaahaatɨhomɨ Aŋɨ Awaindɨhandaatɨhɨ otɨpɨpatɨ kaiwɨ nandapa kohasɨpɨho tɨhɨwɨ Autaahaatɨhoai dɨpumanɨwɨ waamaitumwahohiyɨhiyaamɨ pɨrisiho mɨtɨho awaisɨho jɨho Anaasihoaapɨhɨ numwaasi nowaayopo. Iyataatɨ Anaasiho so Kaiyapaasihomɨ sanaahoe. Iyataatɨ Kaiyapaasiho so jɨhura pɨrisihiya isɨhiyaapɨ nandapa kohasɨpɨho tɨhɨwɨ Autaahaatɨhoai dɨpumanɨwɨ Autaahaatɨhomɨ Aŋɨ Awaindɨhandaatɨhɨ otɨpɨpatɨ kiyohiyɨhiyaamɨ mɨtɨho awaisɨho jɨhoematatɨ bimainjahore. Iyataatɨ Kaiyapaasiho so kɨnaungwɨha setɨ sura pɨrisiho mɨtɨho jɨho awaisɨhoematatɨ bindataahore.
13 Primeiro, levaram Jesus a Anás, pois era sogro de Caifás, o sumo sacerdote naquele ano.
14 Iyatɨ nehɨ kɨmɨko Judaahiyaamɨ awaisawɨhiyai satatɨ kaundisɨhoe. “Utaaho nehɨ naasohɨhɨ isɨhiya nahatiyaamɨ aunahɨpa netɨ kiyaapɨ nanɨpimatɨ napwɨtandɨ gaare,” undatɨ kaundisɨhore.
14 Caifás foi quem tinha dito aos outros líderes judeus: “É melhor que um homem morra pelo povo”.
15 Saimonɨ Pitaaho utaaho wo Jisaasihoai nɨwipinjohiyɨhiyaamɨ woaisamɨ Jisaasihoai tiworisa nepɨ wɨrasi niyauhɨ kurɨ Jisaasihoai nɨwipinjai komɨ ipotɨ niyamaise. Naimɨ ko Jisaasihoai nɨwipinjohiyɨhiyaamɨ so Jisaasihoai nɨwipinjai awaisɨho jɨho pɨrisihiya isɨhiyaapɨ Autaahaatɨhomɨ Aŋɨ Awaindɨhandaatɨhɨ otɨpɨpatɨ kaiwɨ amɨ nandapa kohasɨpɨho tɨhɨwɨ Autaahaatɨhoai waamaindumapɨ dɨpumanɨhohiyɨhiyaamɨ mɨtɨhomɨ masaataatɨ nandaataise. Iyataatɨ utaaso soai pɨrisiho awaisɨho jɨho mɨtɨho biyatɨ usonatɨ pɨwaundatɨ nahowisahosɨ nandaataise.
15 Simão Pedro e outro discípulo seguiram Jesus. Esse outro discípulo era conhecido do sumo sacerdote, de modo que lhe permitiram entrar com Jesus no pátio do sumo sacerdote.
16 Nandaasɨhɨ Pitaaho mɨhapaahɨ ipaahaapɨ onepatainɨ bitondaise. Aihɨ Jisaasihoai nɨwipinjohiyɨhiyaamo jɨhaapɨ mɨhaapɨ ipaahaapɨ matambɨpaamɨ onepataapɨhɨ noaipataise. Noaipatɨ apopaatɨ otɨpɨpatɨhaatɨ onepataapɨhɨ jatisaamaati pɨwaundatɨ Pitaahoai numwaasi mɨhatɨhɨ pɨrisihiya isɨhiyaapɨ Autaahaatɨhomɨ Aŋɨ Awaindɨhandaatɨhɨ otɨpɨpatɨ kaiwɨ nandapa tɨhɨwɨ Autaahaatɨhoai waamaindumapɨ dɨpumanɨhohiyɨhiyaamɨ awaisɨho jɨho mɨtɨho pɨrisihomɨ aŋɨtɨtɨhɨ masaataatɨ nandaamaise.
16 Pedro teve de ficar do lado de fora do portão. Então o discípulo conhecido do sumo sacerdote falou com a moça que tomava conta do portão, e ela deixou Pedro entrar.
17 Nandaasɨhɨ apopaatɨ onepatɨ jatisaamaatɨ Pitaahoai saundataase. “Gisangi kɨmo utaamoai (Jisaasimoai) nɨwipinjingɨhoŋɨnaahoetise?” undatɨ nunjenataise. Aihɨ Pitaaho kaati saundataase. “Owetise. Nɨnɨ koai nɨwipinjohɨhonɨnɨmaahe. Nɨngi wonɨne,” undataase.
17 A moça perguntou a Pedro: “Você não é um dos discípulos daquele homem?”. “Não”, respondeu ele. “Não sou.”
18 Aihɨ amɨ mbwaasɨhɨ sapɨhɨ otɨpɨpatɨhiyaunɨ amɨ tingaatɨhaisahiyaunɨ sisɨha tɨhoaawaayopo. Aiwɨ kiyaamɨ ambɨpatɨ dɨwimaatɨtandɨ sisɨhetɨ bitotawa tɨhwindawaayopo. Iyauhɨ amɨ Pitaahoaisangi kapɨhɨ notɨ kiyaisatɨ maasɨ bitondaatɨ komɨ ambɨpatɨ dimaatɨ tɨhwindataise.
18 Como fazia frio, os servos da casa e os guardas tinham feito uma fogueira com carvão e se esquentavam ao redor dela. Pedro estava ali com eles, esquentando-se também.
19 Aihɨ sura pɨrisihiya isɨhiyaapɨ nandapa kohasɨpɨho tɨhɨwɨ Autaahaatɨhoai waamaindumapɨ dɨpumanɨhohiyɨhiyaamɨ awaisɨho jɨho mɨtɨho Jisaasihoai komɨ otɨpɨpatɨhiya koai nɨwipinjohiyɨhiyaapunɨ amɨ pɨwɨha ko isɨhiyaisɨ kataunjiwaiwaapunɨ nunjenataise.
19 Lá dentro, o sumo sacerdote começou a interrogar Jesus a respeito de seus discípulos e de seus ensinamentos.
20 Aihɨ amɨ Jisaasiho ko awaisɨho jɨho mɨtoai saundataase. Nɨnɨ nasɨsoaarɨ isɨhiya nahatiyaisɨ pɨwɨha auta kaundɨtɨ kandunjataayo. Nɨnɨ isɨhiyaisɨ kandunjohɨwaiwa nahatewa isɨhiya nahatiya Autaahaatɨhomɨ Aŋɨ Awaindɨhandaatɨtunɨ amɨ aŋɨ gwɨharaahonya isɨhiya ahoyanɨwɨ Autaahaatɨhopɨ gɨwunyaapɨ gaapundopɨpɨhɨ kiya ahoyanɨhauhɨ kapɨhɨ kandunjo. Nɨnɨ pɨwɨha wa isɨhiya usa atɨhomaanisauhɨ noaatɨtɨ wɨndɨ kamaato. Owetise.
20 Jesus respondeu: “Falei abertamente a todos. Ensinei regularmente nas sinagogas e no templo, onde o povo se reúne.
21 Isɨ amɨ kɨnyɨ nɨngisɨ napindapɨ nanɨsehise? Nɨnɨ pɨwɨha katohɨwaiwa isɨhiya atɨniwɨ nehohiyɨhiyaisɨ nunjeme nisɨ kaundohɨwaiwaapɨ kiya gwɨnyaapɨhiyaaso.
21 Por que você me interroga? Pergunte aos que me ouviram. Eles sabem o que eu disse”.
22 Jisaasiho sa satatɨ katihɨhura kapɨhɨ isɨhiya daitatɨ kaiwɨ jaawɨ bitohohiyɨhiyaamɨ wo Jisaasihoai ndɨmaahomwaaŋɨ pɨhaapɨpatɨ tɨwihɨwatɨ saundataase. “Napaapɨ kɨnyɨ awaisɨho jɨho mɨtɨmoai pɨwɨha sɨretɨ saimbɨ kaundise?” undataase.
22 Um dos guardas do templo que estava perto bateu no rosto de Jesus, dizendo: “Isso é maneira de responder ao sumo sacerdote?”.
23 Aihɨ amɨ Jisaasihomɨha wihoaaŋɨha koai saundataase. “Nɨnɨ pɨwɨha maipɨha mɨmaipɨndɨ katisanaahɨ sa satinɨhɨto tɨpɨ kɨmbɨhɨ isɨmiya nahatiyai kaunde. Iyataatɨ amɨ nɨnɨ tɨtɨhɨ gaahaahɨhɨ katisanaahɨ kɨnyɨ nɨngisɨ napaapɨ ndɨmaahomwaaŋɨ nɨwihise?” undataase.
23 Jesus respondeu: “Se eu disse algo errado, prove. Mas, se digo a verdade, por que você me bate?”.
24 Aihɨ amɨ Anaasiho Jisaasihoai pɨrisiho awaisɨho jɨho mɨtɨho wo Kaiyapaasihoaapɨhapɨ netɨ natausaasataise. Natausaasihɨ komɨ ikwɨrɨ wɨsasohɨrɨhɨrɨ kɨrɨnɨhɨ wɨsasandihɨhoai tingaatɨhaisahiya numwaasi nowaayopo.
24 Então Anás amarrou Jesus e o enviou a Caifás, o sumo sacerdote.
25 Pitaaho sapɨhɨ konɨhɨ daahɨ bitondaatɨ komɨ ambɨpatɨ dimaatɨ sisɨhaapɨhɨ tɨhwindataise. Aihɨ amɨ kapɨhɨ isɨhiya usa bitohohiyɨhiya koai saundawaatopo. “Gisangi utaaho kɨmoai (Jisaasihoai) nɨwipinjohiyɨhiyaamɨ woŋe,” undɨwɨ koai kaundawaatopo. Saundauhɨhandɨ kandɨ ko daahɨ noaasatɨ sandaase. “Owetise. Nɨnɨ koai (Jisaasihoai) nɨwipinjohiyɨhiyaamɨhonɨnɨmaahe,” ndaase.
25 Nesse meio-tempo, enquanto Simão Pedro estava perto da fogueira, esquentando-se, perguntaram-lhe novamente: “Você não é um dos discípulos dele?”. Ele negou, dizendo: “Não sou”.
26 Aihɨ sura sapɨhɨ pɨrisihiya isɨhiyaapɨ Autaahaatɨhomɨ Aŋɨ Awaindɨhandaatɨhɨ otɨpɨpatɨ kaiwɨ nandapa kohasɨpɨho tɨhɨwɨ Autaahaatɨhoai waamaindumapɨ dɨpumanɨhohiyɨhiyaamɨ pɨrisiho awaisɨho mɨtɨho jɨhomɨ otɨpɨpatɨho wo bindataise. Iyataatɨ so otɨpɨpatɨho Pitaaho atihɨrɨ tisatamasɨhomɨ naisohore. Isɨ amɨ ko Pitaahoai saundatɨ, “Kɨnyɨ Jisaasihoaisapɨ tandɨpɨhomɨ osaataatɨ bitohinɨhɨ gisahonɨ kɨnyɨ kɨmɨkoŋe,” undatɨ nunjenataise.
26 Mas um dos servos da casa do sumo sacerdote, parente do homem de quem Pedro havia cortado a orelha, perguntou: “Eu não vi você no bosque de oliveiras com Jesus?”.
27 Nunjesɨhɨ amɨ Pitaaho jɨhaatɨ satatɨ, “Owetise. Nɨnɨ Jisaasihoai nɨwipinjohiyɨhiyaamɨhonɨnɨmaahe,” ndaase. Satihɨ ketɨ kuraanɨhɨ otɨpwɨsɨpaatɨ sapɨho gandaase.
27 Mais uma vez, Pedro negou. E, no mesmo instante, o galo cantou.
28 Aihɨ Judaahiya Jisaasihoai numwaasi Kaiyapaasihomɨ aŋɨpɨpɨhɨ namasi gamanɨhomɨ awaisɨhomɨ aŋɨpɨpɨhɨ awaimbɨpɨhapɨ nowaayopo. Sandɨ kiya asisɨhaatɨhɨ kohokoaisawɨ kiyawaayopo. Numwaasi nowaahandɨ Judaahiyaamɨ awaisawɨhiya sawana mɨhatɨhɨ gamanɨhomɨ awaisɨhomɨ aŋɨtɨtɨhɨ wɨndɨ namɨndaahopo. Amɨ kiya kiyaamɨ kimbapɨho awaisɨho Pasopaahandapɨ maahoaipatɨ sipɨsipɨhandɨ amɨ kauho wapa tipɨ tɨhɨwɨ nandaatɨwɨhuraatihɨ amɨ wiwa kiya Autaahaatɨhomɨ ndɨhetɨ noaipapɨ kipopɨ ainjotahiyaanɨ taane tɨwɨ. Kiya tɨtɨhɨ popɨtɨhiya Autaahaatɨhomɨ ndɨhetɨ jɨhura Isipɨhanda Autaahaatɨho kiyai nehɨ iwinjasɨsɨhɨ nga bimotɨhandapɨ gwɨnyaapɨ maahoaipa kohasɨpɨho tipɨ tɨhɨwɨ nandaatɨwo.
28 O julgamento de Jesus diante de Caifás terminou nas primeiras horas da manhã. Em seguida, foi levado ao palácio do governador romano. Seus acusadores não entraram, pois se contaminariam e não poderiam celebrar a Páscoa.
29 Kiya saiwɨ gamanɨho awaisɨhomɨ aŋɨtɨtɨhɨ sawana wɨndɨ namɨndaapɨ ipaahaapɨ bindawaayopo. Iyauhɨ Pairatɨho noaipatɨ kiyai saundataase. “Napaapɨ kɨmomɨhetɨ sahɨ pɨwɨha nepɨ yawutaahopo?” undatɨ nunjenataise.
29 Então o governador Pilatos foi até eles e perguntou: “Qual é a acusação contra este homem?”.
30 Saundatɨ nunjesɨhɨ amɨ kiya kiyaamɨha wihoaaŋɨha Pairotɨhoai saundawaatopo. “Amɨ ko maipɨhandɨ wɨndɨ kamaayahotanaahɨ nyahɨ koai gisaapɨhɨ wɨndɨ numwaasi nasaatɨ pɨwɨha komɨhetɨ wɨndɨ newa yahomaawutaitaanɨhe,” undawaatopo.
30 Eles responderam: “Não o teríamos entregue ao senhor se ele não fosse um criminoso”.
31 Saundauhɨ Pairotɨho kiyai saundataase. “Sahɨ sawanaatɨ kɨmoai nepɨ samɨ wɨnɨhapɨpa katirɨhɨretɨ japepihɨrɨwɨ tipɨtapaapɨ usonɨwɨ sohoai tipɨse,” undataase. Saundihɨ kiya kiyaamɨha wihoaaŋɨha koai saundawaatopo. “Nyahɨ utaaho woai sohoai wɨndɨ tɨmaawɨto amɨ sahɨ Romɨhiyaatɨ nyahɨ Judaahiyaanangi sahɨ isɨhiya usai siyɨhiyai wɨndɨ tipɨse nyatɨwɨ kamaanyatowo,” undawaatopo.
31 “Então levem-no embora e julguem-no de acordo com a lei de vocês”, disse Pilatos. “Só os romanos têm direito de executar alguém”,
32 Kiya kɨma pɨwɨma satɨwɨ katohɨtɨmandɨ jɨhɨ Jisaasiho ko sawaho napwɨtandɨhɨretapɨ katisɨha netɨ akaahematɨtandɨ katawaatopo.
32 Assim cumpriu-se a previsão de Jesus sobre como ele morreria.
33 Pairotɨho gamanɨho awaisɨhomɨ aŋɨtɨtɨhɨ jɨhatɨhɨ nandaatɨ Jisaasihopɨ gaatihɨ tunnɨwɨ yahwɨndaatɨwɨhiya numwaasi koaapɨhɨ nandaawaayopo. Numwaasi nandaahauhɨ koai Pairotɨho saundatɨ nunjenataise. “Kɨnyɨ Judaahiyai iwinjaapɨ bimingɨhoŋɨ awaisɨhoŋo?” undataase.
33 Então Pilatos entrou novamente no palácio e ordenou que trouxessem Jesus. “Você é o rei dos judeus?”, perguntou ele.
34 Saundihɨ amɨ Jisaasiho Pairotɨhoai wihoaaŋɨha saundataase. “Sa pɨwa kɨnyɨ nɨngisɨ nanɨsenɨhingɨma kɨwahoŋɨ gwɨnyaapɨha kandapaino e isɨhiya usa nisapɨ gisɨ kahɨtauhɨha katapaino?” undataase.
34 Jesus respondeu: “Essa pergunta é sua ou outros lhe falaram a meu respeito?”.
35 Saundihɨ amɨ Pairotɨho Jisaasihoai saundataase. “Kɨnyɨ sandingɨma nɨnɨ Judaahonɨnɨtihɨno. Kɨnyɨ kɨwahonyɨ isɨhiya kiyaamɨ awaisawɨhiyaisawɨ nɨngisaapɨhɨ nangɨmaasi nasawaayopo. Kɨnyɨ napindɨ kainɨhe?” undataase.
35 “Acaso sou judeu?”, disse Pilatos. “Seu próprio povo e os principais sacerdotes o trouxeram a mim para ser julgado. Por quê? O que você fez?”
36 Saundatɨ nunjesɨhɨ amɨ Jisaasiho Pairotɨhoai komɨha wihoaaŋɨha saundataase. “Nɨnɨ isɨhiya awaisawɨhiya maapɨ yapɨmbataapɨhɨ jatohiyɨhiyaamataindɨhonɨnɨmaahe. O amɨ nɨnɨ isɨhiya awaisawɨhiyaimatɨwɨ maapɨ kɨmbɨhɨ yapɨmbataapɨhɨ jatohiyɨhiyaamataindɨhonɨnɨtisanaahɨ amɨ isɨhiya nɨngi nanipinjohiyɨhiya nisapɨ nisɨ tiworisaisawɨ dopɨ tunnɨwɨ yahwɨndaapo amɨ nɨngi Judaahiyaamɨ awaisawɨhiyaamɨ ikwɨraatɨhepɨmaanɨmaitaatɨwo. Nisɨhiya nga saitɨhandɨ kandɨ amɨ owetise. Amɨ nɨnɨ usa maapɨ kɨmbɨhɨ yapɨmbataapɨhɨ awaisawɨhiyaimatɨwɨ jatohiyɨhiyaamatɨmaindɨhonɨnɨtiho,” undataase.
36 Jesus respondeu: “Meu reino não é deste mundo. Se fosse, meus seguidores lutariam para impedir que eu fosse entregue aos líderes judeus. Mas meu reino não procede deste mundo”.
37 “Amɨ kɨnyɨ awaisɨhoŋɨ isɨhiyai iwinjapɨ bimingɨhoŋe,” undatɨ Pairotɨho Jisaasihoai kaundataase. Pairotɨho saundihɨ amɨ Jisaasiho wihoaaŋɨha saundataase. “Amɨ saahɨ nehɨ kɨnyɨ kɨwahonyɨ pɨwɨhaare. Nɨnɨ maapɨ yapɨmbataapɨhɨ napɨtɨ nisɨ naatɨ nanɨmwindɨmandɨ tanyaaha nehɨ kɨma naasaape. Pɨwɨha nehɨ akɨtɨnɨhɨ akaahaahɨhɨ katisanɨhɨ isɨhiya pɨwɨha nehɨ akaahaamɨhihoaaŋɨ pɨniyohiyɨhiya ka atɨniwɨ mmonɨwɨ naitaatɨwo,” undataase.
37 Pilatos disse: “Então você é rei?”. “Você diz que sou rei”, respondeu Jesus. “De fato, nasci e vim ao mundo para testemunhar a verdade. Todos que amam a verdade ouvem minha voz.”
38 Saundihɨ amɨ Pairotɨho Jisaasihoai saundatɨ nunjenataise. “Pɨwɨha akɨtɨnɨhɨ akaasa sa naasaahɨ napitiyahaapɨse?” undatɨ nunjenataise.
38 Pilatos perguntou: “Que é a verdade?”. Depois que disse isso, Pilatos saiu outra vez para onde estava o povo e declarou: “Ele não é culpado de crime algum.
39 Amɨ sahɨ nɨnɨ kiyatoaasohɨtɨhandapɨ mmonɨwɨhiyaate. Kɨnaungwɨha nahatewetɨ samɨ kimbapɨho Pasopaahandapɨhura naputohiyɨhiyaamɨ wo sahɨ kopɨ maaritauhɨhoai nutusoaasonɨho. Isɨ amɨ nɨnɨ samɨ awaisɨho sangisɨ jainjaatɨ bimisɨhoai (Jisaasihoai) nutusoaasɨtando?” undatɨ nunjenataise.
39 Mas vocês têm o costume de pedir que eu solte um prisioneiro cada ano, na Páscoa. Vocês querem que eu solte o ‘rei dos judeus’?”.
40 Saundatɨ nunjesɨhɨ kiya kaahaatɨwɨ saundawaatopo. Owe. Somaahe. Nyahɨ Barapaasihopɨ maaritɨhaayo undawaatopo. (Barapaasiho so maatɨmaatisatɨ tunnatɨ ikonahore).
40 Eles, porém, gritaram: “Não! Esse homem, não! Queremos Barrabás!”. Esse Barrabás era um criminoso.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.