Atos 6
Autaahaatɨhomɨ Pɨwɨha Gaaha Wanɨha (AGM) vs NVT
1 Aihɨ suraanɨhɨ isɨhiya Jisaasihopɨ gɨwunyaahohiyɨhiya noaipapɨ taahiyɨhiyaimatawaayopo. Taahiyɨhiyaatawaawɨ pɨwɨha Judaahiyaamɨha pɨwaatohiyɨhiyaisawɨ Judaahiyaamɨha pɨwaamaatohiyɨhiyaisawɨ itɨhɨnnawaatopo. Itɨhɨnnɨhotɨmandɨ Judaahiyaamɨ pɨwɨha pɨwaamaatohiyɨhiya Judaahiyaisawɨ sanawaatopo, “Sahɨ asisɨha nahatewetɨ isɨhiyai nandapa nunyawaawɨ nyamɨ osɨnɨhiyai nandapa wɨndɨ baiwɨ mmonɨwɨ namunyopo,” nnɨwɨ itɨhɨnnawaatopo.
1 À medida que o número de discípulos crescia, surgiam murmúrios de descontentamento. Os judeus de fala grega se queixavam dos de fala hebraica, dizendo que suas viúvas estavam sendo negligenciadas na distribuição diária de alimento.
2 Itɨhɨnnɨhauhɨ aposerɨhiya namapɨ isɨhiya gɨwunyaahohiyɨhiya nahatiyai gaatɨwɨ numwaapɨ kiyaisɨ aposerɨhiya pɨwɨha satɨwɨ kaundawaatopo. “Nyahɨ aposerɨhiyaanɨnɨ Autaahaatɨhomɨ pɨwɨha isɨhiyai ausaawa kaundɨtɨhaahandɨ namɨhaawaatɨ nehɨ nandapaahɨhɨ isɨhiyai numwɨtɨhaawɨ sandɨ tɨtɨhɨmaahe.
2 Por isso, os Doze convocaram uma reunião com todos os discípulos e disseram: “Nós, apóstolos, devemos nos dedicar ao ensino da palavra de Deus, e não à distribuição de alimentos.
3 Isɨ naisɨhiyaatɨ nyamataiwɨ Kɨraisihopɨ gɨwunyaahohiyɨhiyaate, sahɨ samɨ otɨhatɨhapɨ usa ikwɨrɨ naasairamɨ yahurɨtahiya 7 kaiwɨ amɨtɨha gaaha mmonɨwɨ nepɨ gwɨnyaapɨ isɨhiyaamɨ ndɨhetɨ gaahiya noaipapɨ bitopɨ amɨ Autaahaatɨhomɨ Itɨpɨho kiyaamɨ omaŋɨtɨtɨhɨ tisaitahiyaapɨ mmonɨwɨ sahɨ daapɨ katɨtaatɨwe. Katisaihɨ nyahɨ kiya osɨnɨhiyai iwinjaawɨ bimɨtaatɨwɨ ahɨwitaano.
3 Sendo assim, irmãos, escolham sete homens respeitados, cheios do Espírito e de sabedoria, e nós os encarregaremos desse serviço.
4 Ahɨwisaatosa nyahɨ yawanaanɨnɨ Autaahaatɨhopɨ gaapundaatunɨ Autaahaatɨhomɨ pɨwɨha isɨhiyai ausaawaatɨ kaundaatɨ katawaunjɨtaano,” undɨwɨ aposerɨhiya kiyai kaundawaatopo.
4 Então nós nos dedicaremos à oração e ao ensino da palavra”.
5 Kaundauhɨ isɨhiya nahatiya pɨwɨha sa atisawaawɨ gaare tɨwɨ maaritawaayopo. Maaritawaawɨ utaaho wo Sɨtipenɨho komɨ Kɨraisihopɨ gɨwunyaasɨtɨhandɨ apɨpaahɨ watɨpɨhandɨ awaindɨhandisaho amɨ Itɨpɨho komɨ omaŋɨtɨtɨhɨ tisaitahosɨ kopɨ katawaatopo. Aiwɨ Piripɨhoaisunɨ Pɨrokoraasihoaisunɨ Naikenaahoaisunɨ Timonɨhoaisunɨ Pamenaasihoaisunɨ Nikoraasihoaisunɨ siyaapɨ ambɨhɨtɨwɨ katawaatopo. Iyataatɨ Nikoraasiho so aunahɨpatɨ Andiyokɨhandaahapɨhore. Ko Judaahomendaahandɨ kandɨ jɨhura ko Judaahiyaamɨhɨretɨ kiyatɨ aunɨhɨhɨrɨ katɨwɨ gaapundohɨrɨhɨretɨ netɨ kiyatɨ bimainjatɨ Jerusaremɨhanda niyatɨ Jisaasihomɨ pɨwɨha biyatɨ atisatɨ bimainjahore.
5 A ideia agradou a todos, e escolheram Estêvão, homem cheio de fé e do Espírito Santo, e também Filipe, Prócoro, Nicanor, Timom, Pármenas e Nicolau de Antioquia, que antes havia se convertido ao judaísmo.
6 Aihɨ siya ambɨhɨtohiyɨhiyai numwaasi naiwɨ aposerɨhiyaamɨ ndɨhetɨ ahɨwisawaayopo. Ahɨwisauhɨ aposerɨhiya kiyai Autaahaatɨhomɨ watɨpɨhandɨ numwɨtaatɨwɨ ikwɨrɨ mɨtɨhoaatɨhɨ ahɨwisawɨ gaapundawaayopo.
6 Esses sete foram apresentados aos apóstolos, que oraram por eles e lhes impuseram as mãos.
7 Aihɨ Autaahaatɨhomɨ pɨwɨha isɨhiya nesi kanɨwinjawaawɨ isɨhiya taahiyɨhiya Jisaasihopɨ gɨwunyaawaayopo. Aihɨ isɨhiya Jerusaremɨhandaahiyaisangi Jisaasihopɨ gɨwunyaahohiyɨhiya pɨhɨtɨwɨ taahiyɨhiya noaipawaayopo. Noaipapɨ Jisaasihopɨ gɨwunyaahauhɨ amɨ pɨrisihiya usa isɨhiyaapɨ nandapa tɨhɨwɨ Autaahaatɨhoai nunyohiyɨhiyaamɨ usa taahiyɨhiya Jisaasihopɨ gɨwunyaawaayopo.
7 Assim, a mensagem de Deus continuou a se espalhar. O número de discípulos se multiplicava em Jerusalém, e muitos sacerdotes também se converteram.
8 Aihɨ Sɨtipenɨhoai Autaahaatɨho gaahandunɨ watɨpɨhandunɨ numwihɨ ko noaipatɨ watɨpɨhondaise. Watɨpɨhondaatɨ isɨhiyaamɨ ndɨhetɨ Autaahaatɨhomɨ watɨpɨhanda kahatamatɨpetɨhandɨ awaiwaiwa kiyataise.
8 Estêvão, homem cheio de graça e poder, realizava milagres e sinais entre o povo.
9 Saiwa siyatɨ Sɨtipenɨho kaihɨ apowihɨ isɨhiya usa dopawɨ pɨwɨha watɨpɨha koai kaundawatopo. Aihɨ Sɨtipenɨhomɨha bɨpi napaisaatɨ kaundataase. Iyataatɨ isiya siya jɨhura isɨhiya iwinjaawɨ bimauhɨ kiyaamɨ otɨpɨpatɨ kawiwɨ bimambɨwɨhiyaasɨ wanɨ namapɨ nehɨ kiyaamɨhatɨ otɨpɨpatɨ kaiwɨ bimambɨwɨhiyaatihɨ kandapɨ isɨhiya kiyaapɨ nehɨhiye tawaatopo. Aihɨ kiyaamɨ aŋɨ awaindɨhandɨ satɨwɨ ambɨhɨtawaatopo, “Isɨhiya nehɨhiyaamɨ aŋaaŋɨ gwɨharaahaaŋe,” tɨwɨ ambɨhɨtawaatopo. Aihɨ isɨhiya nehɨhiyaamɨ usa Judaahiya aunahɨpatɨ Sairinihandaahapunɨ Arekɨsandɨriyaahandaahapunɨ napɨwɨhiyaare. Aihɨ kiyaisawunɨ isɨhiya usa Judaahiya yapɨpatɨ Sirisiyaahandaahapunɨ Esiyaahandaahapɨhiyaunɨ maasɨ ahoyainji Sɨtipenɨhoaisawɨ itɨhɨnnawaatopo.
9 Um dia, porém, alguns homens da chamada Sinagoga dos Escravos Libertos começaram a discutir com ele. Eram judeus de Cirene, de Alexandria, da Cilícia e da província da Ásia.
10 Aihɨ Autaahaatɨhomɨ Itɨpɨho amɨtɨha gaaha gwɨnyaitandɨhandɨ gaahandɨ Sɨtipenɨhoai numwihɨ kiyaarɨ koaisɨ wɨndɨ ipɨhatiwɨmaamahopo.
10 Nenhum deles era capaz de resistir à sabedoria e ao Espírito pelo qual Estêvão falava.
11 Aihɨ koaisɨ ipɨhatitaatɨwɨhandɨ owetihɨ namapɨ pɨwɨha noaasawɨ isɨhiya usaisɨ saundawaatopo. “Sahɨ pɨwɨha jaiwɨtɨwɨha kopɨ katɨwɨse undɨwɨ kaundauhɨ kiya dopawɨ pɨwɨha wa kopɨ jaiwɨtɨwɨha satawaatopo. ‘Nyahɨ atisonɨhɨ so utaaso Mosesihopunɨ Autaahaatɨhopunɨ sisɨpɨhɨtahore,” ’ tawaatopo.
11 Então convenceram alguns homens a mentir a respeito dele, dizendo: “Ouvimos Estêvão blasfemar contra Moisés, e até contra Deus”.
12 Satɨwɨ jaiwɨtɨwɨ katauhɨ isɨhiya gwɨnyaahiyaunɨ wɨnɨhapɨpa katɨwunjohiyɨhiyaunɨ isɨhiya nahatiyaunɨ sa pɨwɨha jaiwɨtɨwɨha atisawaawɨ kiyaamɨ maarɨho wɨndotaise. Windosɨhɨ namapɨ kiya nuwɨ Sɨtipenɨhoai isɨpɨ numwaasi isɨhiya aŋɨ awaindɨhandamɨ awaisawɨhiyaapɨhɨ noaipawaayopo.
12 Com isso, agitaram o povo, os líderes religiosos e os mestres da lei, e Estêvão foi preso e levado ao conselho dos líderes do povo.
13 Numwaasisuwɨ ahɨwisawosawɨ pɨwɨha kopɨ jaipundɨtaatɨwɨhiyai kaundauhɨ kiya dopawɨ jaipɨtɨwɨ Sɨtipenɨhopɨ satɨwɨ katawaatopo. “Kɨmo utaamo jinjapɨhɨ nahatewetɨ aŋɨ awaindɨhandapunɨ wɨnɨhapɨpa Autaahaatɨho Judaahiyaapɨ Mosesihoai numwimbɨpaapunɨ sisɨpɨhɨtatɨ katahore.
13 As falsas testemunhas declararam: “Este homem vive falando contra o santo templo e a lei de Moisés.
14 Iyataatɨ nyahɨ atisonɨhɨ amɨ wa sata katahore, “Nasaretɨhandaahapɨ Jisaasihopɨ aŋɨ awaindɨhandunɨ Mosesiho asoyaisɨ nyapɨ wɨnɨhapɨpa numwimbɨpaunɨ netɨ nopɨsasɨtaise,” tatɨ katahore tawaatopo.
14 Nós o ouvimos dizer que esse Jesus de Nazaré destruirá o templo e mudará os costumes que Moisés nos deixou”.
15 Satɨwɨ katauhɨ isɨhiya nahatiya aŋɨhandɨ kaunjerɨhiya (Sanɨhetɨrenɨhiya) pɨwaatohɨtɨhandaatɨhɨ bimohiyɨhiya Sɨtipenɨhoai baiwɨ usonawaayopo. Usonawaawɨ Sɨtipenɨhomɨ ndɨmaahomwaaŋɨ noaipatɨ nausaatataatɨ Autaahaatɨhomɨ enjerɨho otɨpɨpatɨho yamɨhapataatɨhɨ bimisɨhomatetihɨ usonawaayopo.
15 Nesse momento, todos os membros do conselho olharam para Estêvão e viram que seu rosto parecia o rosto de um anjo.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.