Atos 24

Autaahaatɨhomɨ Pɨwɨha Gaaha Wanɨha (AGM) vs VC

Sair da comparação
VC Versão Católica
1 Aihɨ Porɨho aŋɨhandɨ kandaatɨhɨ napwɨtatɨ bimihɨ asisɨha 5 kiyatɨ sanausotaise. Sanawihɨ pɨrisihiyaamɨ pɨrisiho mɨtɨhotihɨ amɨ isɨhiya awaisawɨhiya gwɨnyaahiyaatihɨ amɨ utaaho wo komɨ ambɨpatɨ Tetaraasihotihɨ Sisariyaahandaahapɨ nasawaayopo. Iyataatɨ Tetaraasiho so Romɨhiyaamɨ wɨnɨhapɨpaapɨ biyatɨ gwɨnyaahosɨ kapa wɨnɨhapɨpa japepihɨratɨ Porɨhopɨ siyahore siyahore undatɨ awaisɨho Perikɨsɨhoai netɨ kaundɨto tɨwɨ koai kiya numwaasi maasɨ nasawaayopo. Aihɨ kiya napɨwɨ awaisɨho Perikɨsɨhoaapɨhɨ noaipapɨ Porɨhopɨ siyahore siyahore undɨwɨ awaisɨho ko Perikɨsɨhoai kaundawaayopo.
1 Cinco dias depois, desceu o sumo sacerdote Ananias com alguns anciãos e Tertulo, advogado. Compareceram eles ante o governador para acusar Paulo.
2 Aihɨ awaisɨho Perikɨsɨho Porɨhoai gaata numwaasɨhɨ ko nasataise. Aimɨ napihɨ utaaho wo Judaahiyaamɨ mɨtɨhiyaamɨ pɨwɨha netɨ kaundɨtandɨho Tetaraasiho pɨwɨha Porɨhopɨha satatɨ ausaatɨ kaundataase “Awaisɨhoŋɨ Perikɨsɨhonye, kɨnyɨ nyangisɨ baimbɨ itatamanɨpɨ nyainjaapɨ biminɨhɨ nyahɨ biyaatɨ bindɨhaayo. Aimbɨ kɨnyɨ nyainjaapɨ biminɨhɨ pwɨsɨpatɨ kɨhaiwa kɨhaiwa naaŋɨhaiwa wɨndɨ namoaipase. Iyataatɨ kɨnyɨ gwɨnyaahingɨtɨhandɨ gaahandaahɨ nyamɨ isɨhiyaisɨ iwɨtatamanɨpɨ aunahɨpatɨ nahatewaara naaŋɨhaiwa kɨhaiwa kɨhaiwa noaipasɨhɨhaiwa ipɨhatimbɨhoŋe.
2 Este foi citado e Tertulo começou a acusá-lo nestes termos: Graças a ti nós gozamos de paz, e pela tua providência se têm corrigido muitos abusos em nossa nação.
3 Aihɨ kɨnyɨ saimbɨ kaingɨtɨhandapɨ nyahɨ mmonahaawɨ apɨpaahɨ aungwohandɨ asakiyaatɨ gaare taatɨ maaritahaayo.
3 Nós o reconhecemos em todo o tempo e lugar, excelentíssimo Félix, com toda a gratidão.
4 Aisɨ nyamɨ pɨwɨha nɨnɨ wɨndɨ utaarɨha kamaahɨtɨtaanɨ maipɨhonjɨ kahɨtisaihɨ gaahatɨ kanyimbɨ napaisaatɨ nyamɨ pɨwɨha atɨnyime.
4 Mas, para não te enfadar por mais tempo, rogo-te que, na tua bondade, nos ouças por um momento.
5 Kɨmo utaamoai nyahɨ usonɨhonɨhɨ maipɨhaiwa pɨhɨtatɨ kiyahore. Iyataatɨ ko Judaahiya yapɨhɨ nahatewaara bimohiyɨhiyaamɨ otɨhapɨhɨ daayatɨ ndɨhetɨ itɨhɨnnɨwɨ kaitaatɨwɨhaiwa kiyatɨ amɨ isɨhiya tundaatɨwɨhaiwa kiyahore. Iyataatɨ sorɨ nyamɨ isɨhiya usa natapaatɨwɨ yandɨhɨ utaaho Nasaretɨhandaahapɨhomɨhɨretɨ japepihɨrohiyɨhiyaamɨ awaisɨhore.
5 Encontramos este homem, uma peste, um indivíduo que fomenta discórdia entre os judeus no mundo inteiro. É um dos líderes da seita dos nazarenos.
6 Iyataatɨ ko nyamɨ aŋɨ awaindɨhandaatɨhɨ utaaho wo Judaahiyaamatɨpɨmetahoai numwaasi nandaataise. Iyataatɨ sandaahɨ nyamɨ aŋɨ awaindɨhandɨ netɨ maipiyatɨ nanyopɨsasɨtotataihɨ nyahɨ koai napuwɨtotaatɨ isɨwɨhaayo. Iyaatɨ nyahɨ nyamɨ wɨnɨhapɨpaapɨ koaisɨ kɨnyɨ nepɨ nopɨsasapaise undɨtotaatɨ isɨwahaayo.
6 Tentou mesmo profanar o templo. Nós, porém, o prendemos.
7 Siyaatɨ koai kaundɨtotaatɨ isɨwonɨhandɨ kandɨ tunnɨwɨ yahwɨnohiyɨhiyaamɨ mɨtɨho Risiyaasiho nasatɨ apɨhɨmaanyatatɨ nyamɨ ikwɨraatɨhapɨ Porɨhoai andɨtitatɨ ahɨwatɨ numwaataise.
7 {Quisemos julgá-lo segundo a nossa lei, mas, sobrevindo o tribuno Lísias, no-lo tirou das mãos com grande violência, ordenando que os seus acusadores comparecessem diante de ti.}
8 Iyatɨ ko Risiyaasiho nyahɨ Porɨhoai isɨwaatɨ pɨwɨha kaundohiyɨhiyaanangi awaisɨho Perikɨsɨhoaapɨhɨ pɨwɨha tɨtɨhemaitaatɨwɨ komɨ ndɨhetɨ noaipapɨse nyatataase. Noaipapɨse nyatihɨ nasahaayo. Isɨ kɨnyɨ kɨwahoŋɨ koaisɨ nunjesamɨhɨ ko sawahomɨ maahomwaaŋapɨ biyatɨ nyamɨ pɨwɨha kaundaatɨ isɨhohɨtɨhandapɨ kahɨtonɨhɨ kɨnyɨ baimbɨ atimbɨ gwɨnyaitaape,” undatɨ Tetaraasiho Perikɨsɨhoai kaundataase.
8 Tu mesmo, interrogando-o, poderás verificar todas essas coisas de que nós o acusamos.
9 Satatɨ Tetaraasiho Perikɨsɨhoai Porɨhopɨ siya siya kiyahoe undisɨhaapɨ Judaahiya nahatiya sa pɨwɨha akaahaare undɨwɨ Perikɨsɨhoai kaundawaatopo.
9 Os judeus apoiaram o advogado, confirmando que as coisas de fato eram assim.
10 Aiwɨ kiyaamɨha kaundɨwɨ owetihɨ Perikɨsɨho Porɨhoai kinyɨha pɨwɨha wanɨ katɨme undataase. Undihɨ Porɨho komɨha Perikɨsɨhoai saundataase, “Kɨnyɨ kɨnaungwɨha taahɨwaiwetɨ Judaahiyaanangi nyainjaapɨ bindapaapɨ nyangi tɨtɨhepɨnyamapɨ biminɨhɨ kɨnyɨ saimbɨ kaingɨwaiwaapaahɨ aimɨ gwɨnyaatɨ mmonɨtɨhonɨne. Isɨ kɨmiya nisapɨ siyahoe siyahoe tɨwɨ kahɨtohɨhaapɨ amɨ nisɨha ausaatɨ kahɨtɨtandɨ maaritataayo.
10 Depois disso, a um sinal do governador, Paulo respondeu: Sabendo eu que há muitos anos és governador desta nação, é com confiança que farei a minha defesa.
11 Aisɨ Jerusaremɨhanda Autaahaatɨhopɨ gaapundɨtondɨ nisɨ nasohɨtɨhandapɨ kɨmiyai nunjesamaahɨ akɨtatise tisaihɨ kɨnyɨ kɨwahoŋɨ baimbɨ atimbɨ gwɨnyaitaise. Iyataatɨ asisɨha wɨndɨ taahɨha pɨhɨtatɨ sanamaise. Nehɨ ikwɨmwaindɨmwɨtihɨ auhɨramɨ yahurɨ 12 kiyahanya aimɨ sanotaise.
11 Podes verificar que não há mais de doze dias que eu subi a Jerusalém para fazer minhas devoções.
12 Aindɨ nɨnɨ isɨhiya usaisatɨ aŋɨ awaindɨhandaatɨhɨ wɨndɨ itɨhɨmanɨhonɨhɨ amɨ Judaahiya wɨndɨ maanisonɨhopo. Iyataatɨ Jerusaremɨhanda aŋɨ awaindɨhandaatɨhunɨ aunahɨpatɨ katamɨ otɨhatɨhɨ isɨhiyai apowɨtandɨha pɨwɨha wɨndɨ kamaatonɨhɨ isɨhiya wɨndɨ ŋuŋaatɨwɨ tɨmunɨhauhɨ Judaahiya nɨngi maanisonɨhopo.
12 Não me acharam disputando com alguém, nem amotinando o povo, quer no templo, quer nas sinagogas, ou na cidade.
13 Isɨ kɨma pɨwɨma Judaahiya nɨngi jaiwɨndɨwɨ kandohɨmaapɨ kiya pɨwɨha siyahaape hɨtɨwɨ kamaahɨtisaihɨ kɨnyɨ kiyaamɨ pɨwɨha kaamɨ tanyaaha wɨndɨ baimbɨ atɨhomimbɨ gɨmunyaitaise.
13 Nem tampouco te podem provar as coisas de que agora me acusam.
14 Iyataatɨ nisapɨ kiya Nasaretɨhandaahapɨhomɨhɨretɨ daiwɨ bitopɨ japepihɨrohiyɨhiyaamɨhore tohɨtɨmandɨhɨ akɨte. Nɨnɨ Nasaretɨhandaahapɨhomɨhɨretɨ japepihɨrohɨtɨmandɨ nyamɨ asoyaamɨ Autaahaatɨhomɨhɨretɨ japepihɨrataayo. Aihɨ sandapɨ tɨtɨhɨmaahe tɨwɨ Judaahiya katawaatopo. Aindɨ nɨnɨ Autaahaatɨhomɨ wɨnɨhapɨpa Mosesihoai numwimbɨpaapunɨ Autaahaatɨhomɨ pɨwɨha atiwɨ nepɨ ausaahohiyɨhiya pɨropetɨhiyaamɨ pɨwɨha nahatewa jɨpatɨpaiwɨ ahiyohɨwaiwaapunɨ baindɨ gwɨnyaatɨhonɨne.
14 Reconheço na tua presença que, segundo a doutrina que eles chamam de sectária, sirvo a Deus de nossos pais, crendo em todas as coisas que estão escritas na lei e nos profetas.
15 Aindɨ nɨnɨ isɨhiya gaahiyaunɨ maipɨhaiwa kiyohiyɨhiyaunɨ napowawɨ akɨtɨnɨhɨ Autaahaatɨho katonɨhɨ japɨhɨ nepaitaapo ndɨ Judaahiya kɨmiyaamataindɨ naasɨkatɨ kaindɨ baindɨ gwɨnyaataayo.
15 Tenho esperança em Deus, como também eles esperam, de que há de haver a ressurreição dos justos e dos pecadores.
16 Aindɨ nɨnɨ Autaahaatɨhomunɨ isɨhiyaamunɨ ndɨhetɨ nahatewetɨ andɨtitɨtɨ tɨtɨhɨ nga kaindɨ bindataayo. Aihɨ sandapɨ nisɨ maarɨho gandaise.
16 Por isso, procuro ter sempre sem mácula a minha consciência diante de Deus e dos homens.
17 “Aihɨ nɨnɨ nundɨ aunahɨpatɨ wiwaara bimonɨhɨ kɨnaungwɨha waiwa sananihɨ japɨhɨ nisɨ naisɨhiyenda Jerusaremɨhanda nasataayo. Nasataatɨ nawɨho isɨhiya nenoaahɨtisawɨhiyai numwɨtandɨ isɨsi nasataayo. Aindɨ aimɨ napɨtɨ bindataatɨ nandapa aŋɨ awaindɨhandaatɨhɨ nesi naindɨ pɨrisihiya isɨhiyaapɨ nandapa tɨhɨwɨ Autaahaatɨhoai nunyohiyɨhiya pɨrisihiyai nunyonɨhɨ kiya nandapa tɨhɨwɨ Autaahaatɨhoai nisapɨ nunyawaayopo. Saurɨ yatɨmwɨ kaitandɨ japɨhɨ napɨtɨhonɨne.
17 Depois de muitos anos {de ausência} vim trazer à minha nação esmolas e oferendas {rituais}.
18 Aihɨ nɨnɨ noaipatɨ gaahonɨnimatɨtandɨhandɨ aimɨ kaindɨ owetihɨ gaahonɨnɨ aŋɨ awaindɨhandaatɨhɨ nandaatɨ pɨrisihiya isɨhiyaapɨ nandapa tɨhɨwɨ Autaahaatɨhoai nunyohiyɨhiya nisapɨ nandapa tɨhɨwɨ Autaahaatɨhoai numwɨtaatɨwɨ nunyatɨ bimonɨhɨ suraanɨhɨ nɨngi nɨwɨtaatɨwɨhiya nisonawaayopo. Iyataatɨ sura isɨhiya nɨngisawɨ taahiyɨhiya wɨndɨ bɨmimopo. Iyataatɨ amɨ sura isɨhiya wɨndɨ pɨwɨha ŋuŋaatɨwɨhaiwa kamaatopo.
18 Nesta ocasião, acharam-me no templo, depois de uma purificação, sem aglomeração e sem tumulto.
19 Iyataatɨ yapɨpatɨ Esiyaahandaahapɨ Judaahiya nɨngi nipɨ pɨwɨha kandohiyɨhiya pɨwɨha wa ahotanaaraahɨ nisapɨ ko sisaihe tɨwɨ gi kiya kahɨtɨtaatɨwɨ kɨmbɨhɨ aimɨ napɨtɨhiyaasɨ wɨndɨ namaasopo.
19 Viram-me ali uns judeus vindos da Ásia, e estes é que deviam comparecer diante de ti e me acusar, se tivessem alguma queixa contra mim.
20 Namaapɨwɨ owetisɨ nɨnɨ jɨhɨ Judaahiyaamɨ awaisawɨhiya kɨmiyaamɨ ndɨhetɨ bitondaatɨ maipɨhandɨ wɨndɨ kaisanɨhɨ nisonawaawaahɨ gi ausaapɨ kahɨtɨto.
20 Ou digam estes aqui que crime terão achado em mim, quando eu compareci diante do Grande Conselho.
21 O nɨnɨhɨ pɨwɨha owetisɨ nehɨ pɨwɨha wa isɨhiya kɨmiyaamɨ ndɨhetɨ bitondaatɨ jɨhɨ saundɨtɨ kaundataayo, ‘Autaahaatɨho isɨhiya napohiyɨhiyai ahowimahonɨhɨ japɨhɨ nepaitaapo ndɨ nɨnɨ baindɨ gwɨnyaataatɨ isɨhiyai ausaatɨ kaundonɨhɨ sandapɨ sahɨ wanɨ kɨmura pɨwɨha kandawaatopo,’ undɨtɨ awaisawɨhiyai jɨhɨ kaundataayo,” undatɨ Porɨho Perikɨsɨhoai kaundataase.
21 A não ser esta única frase que proferi em voz alta no meio deles: Por causa da ressurreição dos mortos é que sou julgado hoje diante de vós!
22 Iyataatɨ awaisɨho Perikɨsɨho Jisaasihopɨ gɨwunyaahohiyɨhiyaamɨ kiyohɨwaiwaapɨ aimɨ gwɨnyaahore. Aihɨ ko Perikɨsɨho namatɨ Porɨhoaisunɨ Judaahiyaamɨ awaisawɨhiyaisunɨ saundataase, “Tunnɨwɨ yahwɨnohiyɨhiyaamɨ mɨtɨho Risiyaasiho nasonɨhura sɨhɨ samɨ pɨwɨha atindɨ tipɨtapaatɨ mmondaanɨ sɨhapɨ jatɨwɨse,” undataase.
22 Félix conhecia bem esta religião e, adiando a questão, disse: Quando descer o tribuno Lísias, então examinarei a fundo a vossa questão.
23 Undatosatɨ komɨ tunnɨwɨ yahwɨnohiyɨhiyaamɨ awaisɨhoai saundataase. “Kɨnyɨ Porɨhoai numwaasi numbwɨ awaisɨho Erotɨhomɨ aŋɨhandaatɨhɨ ahɨwise. Ahɨwisamɨhɨ tunnɨwɨ yahwɨnohiyɨhiyaamɨ wo iwinjaatɨ bimone. Bimonɨhɨ Porɨho detɨ masapɨpɨhɨ daayatɨ bimone. Iyatɨ amɨ Porɨho wapaapɨ nenoaahɨtanaahɨ komɨ naisɨhiya pɨwaundɨwɨ nandapaunɨ amɨ kahapaamapɨpa numwɨtaatɨwɨ gaare ndaato,” undatɨ tunnɨwɨ yahwɨnohiyɨhiyaamɨ awaisɨhoai Perikɨsɨho kaundataase.
23 Ordenou ao centurião que o guardasse e o tratasse com brandura, sem proibir que os seus o servissem.
24 Aihɨ Perikɨsɨho bimainjatɨ asisɨha waiwa aimɨ sanaihɨ Perikɨsɨhounɨ komɨ apwaataatɨ Dɨrusiraahaatunɨ mainjanyurɨ nasamaise. Iyataatɨ komɨ apwaataatɨ Dɨrusiraahaatɨ isɨhiya Judaahiyaamɨhaate. Aihɨ kasanyurɨ namɨ bindamaamɨ Perikɨsɨho Porɨhopɨ nasane tatɨ gaatihɨ Porɨho niyatɨ koai iwinjataise. Iyataatɨ Porɨho isɨhiya Jisasɨ Kɨraisihopɨ gɨwunyaahohɨtɨhandamɨ tanyaahaapɨ ausaatɨ biyatɨ kaundataase.
24 Passados que foram alguns dias, veio Félix com sua mulher Drusila, que era judia. Chamou Paulo e ouvia-o falar da fé em Jesus Cristo.
25 Iyataatɨ Porɨhomɨ pɨwɨha Perikɨsɨhoai kaundisɨha isɨhiya tɨtɨhɨ gaahaiwa kaiwɨ bimɨtaatɨwɨhandapunɨ amɨ isɨhiya ipatisanɨwɨ baiwɨ bimɨtaatɨwɨhandapunɨ kaundataase. Iyatɨ Porɨho amɨ Autaahaatɨho ipotɨhura maipɨhaiwa kiyohiyɨhiyai netɨ tipɨtapaatɨ yandɨhemaitandɨhandapunɨ ahoyatɨ kaundataase. Kaundihɨ Perikɨsɨho pɨwɨha sanya atisataatɨ yayataise. Yayataatɨ Porɨhoai saundataase, “Gaasɨ kɨnyɨ japɨhɨ numwe. Sɨhɨ asisɨha wa nehɨhaara japɨhɨ kinyɨ pɨwɨha atitandɨ gaatɨto,” undataase.
25 Mas, como Paulo lhe falasse sobre a justiça, a castidade e o juízo futuro, Félix, todo atemorizado, disse-lhe: Por ora, podes retirar-te. Na primeira ocasião, chamar-te-ei.
26 Iyataatɨ Perikɨsɨho Porɨhopɨ nawɨho naninyonɨhɨ bɨpi nandusoaasɨtando tatɨ gwɨnyaataatɨ nahatewetɨ Porɨhoai gaata numwaasɨhɨ naihɨ pɨhɨtɨmɨ pɨwaatamaise.
26 Esperava outrossim, ao mesmo tempo, que Paulo lhe desse algum dinheiro, pelo que o mandava chamar com freqüência e se entretinha com ele.
27 Aihɨ ipotɨhura Porɨho napwɨtatɨ bimihɨ kɨnaungwɨha yatairɨ aimɨ sanawihɨhura utaaho wo komɨ ambɨpatɨ Posiyasɨ Pesɨtaasiho Perikɨsɨhomɨ aunahɨpatɨ netɨ awaisɨho gamanɨhoematatɨ bindataise. Aihɨ Perikɨsɨho Judaahiyaapɨ nyamɨ pɨwɨha atɨnyisatɨ kiyataiso tɨwɨ maaritɨtota Porɨhoai daahɨ ipɨhatihɨ napwɨtatɨ bindataise.
27 Decorridos dois anos, Félix teve por sucessor a Pórcio Festo. Querendo, porém, agradar aos judeus, deixou Paulo na prisão.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.