Atos 23
Autaahaatɨhomɨ Pɨwɨha Gaaha Wanɨha (AGM) vs NVT
1 Aihɨ Porɨho kiya awaisawɨhiya ahoyanɨwɨ bimohiyɨhiyai biyatɨ winjatataatɨ kiyai sata kaundataase, “Naisɨhiyaate, nisɨ daindɨ bimohɨtɨhandɨ Autaahaatɨhomɨ ndɨhetɨ tɨtɨhɨ kiyataayo. Kiyataatɨ sandapɨ nisɨ maarɨho gandaise. Aindɨ nɨnɨ itatamanɨndɨ bimaamɨ napɨtɨ wanɨ asisɨma kɨmetɨndaise,” undatɨ kiyai kaundataase.
1 Paulo olhou fixamente para o conselho dos líderes do povo e disse: “Irmãos, tenho vivido diante de Deus com a consciência limpa”.
2 Undatɨ Porɨho kiyai kaundihɨhura Ananaiyaasiho pɨrisiho mɨtɨho isɨhiya usa Porɨhomɨhinɨ detɨ bitohohiyɨhiyai saundataase “Samɨ woŋɨ Porɨhomɨ mipatɨ jɨhaapɨse,” undataase.
2 No mesmo instante, o sumo sacerdote Ananias ordenou aos que estavam perto de Paulo que lhe dessem um tapa na boca.
3 Undihɨ Porɨhomɨha Ananaiyaasihoai sata kaundataase. “Matoaatɨpatɨ tiwatɨhetɨ ngandaatɨ otɨhatɨhɨ kahɨho nanatɨ maipɨtindɨhandamatetisɨhoŋe, kɨnyɨ kɨmbɨhɨ bindapaapɨ wɨnɨhapɨpa japepihɨrɨpɨ tɨtɨhɨ kɨretɨ kandɨtaape. Aihɨhandɨ kandɨ kɨnyɨ wɨnɨhapɨpa nopɨsasɨpɨ isɨhiya nɨngi nɨwɨtaatɨwɨ kaundapaase. Isɨ Autaahaatɨho akɨtɨnɨhɨ gisɨ tɨhɨwɨtaise,” undatɨ Porɨho Ananaiyaasihoai kaundataase.
3 Então Paulo lhe disse: “Deus o ferirá, seu grande hipócrita! Que espécie de juiz é o senhor, desrespeitando a lei ao mandar me agredir dessa forma?”.
4 Sata kaundihɨ isɨhiya Porɨhomɨhinɨ detɨ bitohohiyɨhiya Porɨhoai saundawaatopo. “Kɨnyɨ Autaahaatɨhomɨ pɨrisiho otɨpɨpatɨhoai satɨpɨ maipɨhandɨ napaapɨ kaundise?” undɨwɨ Porɨhoai itɨhundawaatopo.
4 Os que estavam perto de Paulo lhe disseram: “Você ousa insultar o sumo sacerdote de Deus?”.
5 Aihɨ Porɨhomɨha wihoaaŋɨha kiyai saundataase. “Naisɨhiyaate, nɨnɨ sopɨ Autaahaatɨhomɨ Pɨrisiho mɨtɨho awaisɨhoe ndɨ wɨndɨ baindɨ gɨmunyaaho. Iyataatɨ Autaahaatɨhomɨ pɨwɨha utɨpɨhoaatɨhɨ satatɨ ahotisɨhaapaahɨ nɨnɨ aimɨ gwɨnyaatɨhonɨne. ‘Kɨnyɨ kinyɨ mɨtɨho isɨhiyai iwinjatisɨhopɨ maipɨhandɨ wɨndɨ kamaatɨme,’ tatɨ ahotisɨhaapaahɨ nɨnɨ gwɨnyaatɨhonɨne,” undatɨ Porɨho kiyai kaundataase.
5 “Irmãos, não sabia que ele era o sumo sacerdote”, respondeu Paulo. “Pois as Escrituras dizem: ‘Não fale mal de suas autoridades’.”
6 Aihɨ isɨhiya Judaahiyaamɨ awaisawɨhiya ahoyanohiyɨhiyaamɨ usa Satiyusihiyaatihɨ amɨ usa Parisihiyaatihɨ bimauhɨ usonataatɨ gwɨnyaataise. Siyatɨ gwɨnyaataatɨ awaisawɨhiyai pɨwɨha waapɨhɨtatɨ sata kaundataase. “Nisɨ naisɨhiyaate, nɨnɨ isɨhiya Parisihiyaamɨhonɨne. Aihɨ nisɨ niyɨ apiyaisangɨ Parisihiyaamɨhasanyure. Aihɨ nɨnɨ isɨhiya napowawɨ akɨtɨnɨhɨ japɨhɨ nepaitaapo ndɨ gwɨnyaataatɨ sandapɨ pɨwɨha ausaatɨ kaundonɨhɨ kandapɨ pɨwɨha netaayo,” undatɨ kiyai kaundataase.
6 Sabendo Paulo que alguns membros do conselho dos líderes do povo eram saduceus e outros fariseus, gritou: “Irmãos, sou fariseu, como eram meus antepassados! E estou sendo julgado por causa de minha esperança na ressurreição dos mortos!”.
7 Undatɨ kiyai pɨwɨha sataha kaundihɨ kaapɨ isɨhiya Parisihiya wihoaaŋɨtihɨ Satiyusihiya wihoaaŋɨtihɨ itɨhɨnnawaatopo.
7 Quando Paulo disse isso, o conselho se dividiu, fariseus contra saduceus,
8 Kiya itɨhɨnɨhohɨtɨmandɨ tanyaaha siyɨhaape. Satiyusihiya satɨwɨhiyaare, ‘Isɨhiya napohiyɨhiya japɨhɨ anɨmwaahɨpatombɨ wɨndɨ namepaitaapo. Iyataatɨ kiyaamɨ maarɨho wapɨhapɨ wɨndɨ noaipasi namaayatɨ nehɨ owetɨtaise. Iyataatɨ Autaahaatɨhomɨ otɨpɨpatɨhiya yamɨhapataatɨhɨ wɨndɨ bimɨtaatɨwɨhandɨ apɨpaahɨ owetise tɨwɨhiyaare. Aihɨ amɨ isɨhiya Parisihiya satɨwɨhiyaare, isɨhiya napohiyɨhiya japɨhɨ nepaitaapo tɨwɨ amɨ maarɨhopɨ yaiho bindataise tɨwɨ gwɨnyaapɨhiyaare. Aiwɨ Autaahaatɨhomɨ enjerɨhiya otɨpɨpatɨhiya yamɨhapataatɨhapɨhiya yaihiya bindawaayopo,’ tɨwɨ gwɨnyaapɨhiyaare. Isɨ sandapɨ Porɨho kiyai kaundihɨ Parisihiyaunɨ Satiyusihiyaunɨ atisawaawɨ kandapɨ itɨhɨnnawaatopo.
8 pois os saduceus afirmam não haver ressurreição, nem anjos, nem espíritos, mas os fariseus creem em todas essas coisas.
9 Saiwɨ waapɨhɨnɨwɨ itɨhɨnnawaawɨ Parisihiya kiyaamɨ usa Mosesihomɨ pɨwɨha baiwɨ gwɨnyaapɨ katɨwunjohiyɨhiya dopawɨ satawaatopo. “Nyahɨ mmonɨhonɨhɨ kɨmo utaamo ainahɨhosɨ Autaahaatɨhomɨ enjerɨho otɨpɨpatɨho yamɨhapataatɨhɨ bimisɨho koai kaundiho,” tawaatopo.
9 Houve grande alvoroço. Alguns dos mestres da lei que eram fariseus se levantaram e começaram a discutir energicamente. “Não vemos nada de errado com este homem!”, gritavam. “Talvez um espírito ou um anjo tenha falado a ele!”
10 Aihɨ kiya waatɨ awaindɨhandɨ itɨhɨnnawaatopo. Itɨhɨnnɨhauhɨ tunnɨwɨ yahwɨnohiyɨhiyaamɨ mɨtɨho siyatɨ gwɨnyapenataise, Porɨhoai wihɨwihoaaŋapɨ ahɨwawaawɨ komɨ ambɨpatɨ nepɨ nurɨsɨpasaihɨ napwɨtaiso tatɨ gwɨnyaataatɨ yayataise. Siyatɨ gwɨnyaataatɨ tunnɨwɨ yahwɨnohiyɨhiyaamɨ mɨtɨho tunnɨwɨ yahwɨnohiyɨhiyai saundataase. “Sahɨ nuwɨ Porɨhoai numwaasi tunnɨwɨ yahwɨnohiyɨhiyaatamɨ aŋɨhandaatɨhɨ maasɨ nandaapɨse,” undataase.
10 A discussão ficou cada vez mais violenta, e o comandante teve medo de que Paulo fosse feito em pedaços. Assim, ordenou que os soldados o retirassem à força e o levassem de volta à fortaleza.
11 Aihɨ tunnɨwɨ yahwɨnohiyɨhiya Porɨhoai numwaasi naiwɨ aŋaaŋɨmɨhauhɨ bindataise. Bimihɨ apatɨhɨ Awaisɨho Jisaasiho Porɨhomɨhinɨ detɨ akohɨ bitondaatɨ Porɨhoai saundataase. “Kɨnyɨ wɨndɨ yamaimbɨ andɨtitɨpɨ bime. Aimbɨ nɨnɨ kiyohɨwaiwaapɨha pɨwɨha kɨmbɨhɨ Jerusaremɨhandaahɨ aimɨ andɨtitɨpɨ ausaapɨ kaundapaise. Aimbɨ Romɨhanda nopaapɨsangisɨ naasɨkatɨ kaimbɨ nɨnɨ kiyohɨwaiwaapɨha pɨwɨha baimbɨ andɨtitɨpɨ anusaape,” undatɨ Awaisɨho Jisaasiho kaundataase.
11 Naquela noite, o Senhor apareceu a Paulo e disse: “Tenha ânimo, Paulo! Assim como você testemunhou a meu respeito aqui em Jerusalém, deve fazê-lo também em Roma”.
12 Aihɨ bowihɨhura isɨhiya Judaahiya ahoyanawaayopo. Ahoyanɨwɨ bindawaawɨ satɨwɨ katawaatopo, “Akɨtɨnɨhɨ Porɨho sohoai tiwɨtɨhaawɨ Autaahaatɨhomɨ ndɨhetɨ katɨtɨhaawo tɨwɨ satawaatopo. ‘Nyahɨ nandapa waapoho namaanaatɨ japarɨ bimainjaatɨ Porɨho sohoai tiwɨhaawaahɨ sura nandapa waapoho nandɨhaawe. O amɨ Porɨhoai tɨmaawɨhaawaahɨ Autaahaatɨhomɨ ndɨhetɨ aimɨ kataahandɨsɨ naaŋɨhandɨ ko nanyamɨtaise,’” tɨwɨ pɨwɨha wɨsasawaayopo.
12 Na manhã seguinte, alguns judeus se juntaram para conspirar, jurando solenemente que não comeriam nem beberiam antes de matar Paulo.
13 Siya Porɨhoai tiwɨtaatɨwɨ pɨwɨha wɨsasohiyɨhiya 40 kaiwɨhandɨ waatɨ nusatipɨhaapɨhiyaare.
13 A conspiração envolveu mais de quarenta homens.
14 Isɨ kiya nuwɨ pɨrisihiyaamɨ mɨtɨhiya pɨrisihiyaisunɨ isɨhiya usa awaisawɨhiya gwɨnyaahiyaisunɨ satɨwɨ kaundawaatopo. “Nyahɨ Porɨho sohoai tiwɨtɨhaawɨ Autaahaatɨhomɨ ndɨhetɨ pɨwɨha sataatɨ katahaayo. ‘Nyahɨ nandapa waapoho namaanaatɨ bimainjaatɨ Porɨho sohoai tiwɨhaahura sura nandɨhaawo,’ taatɨ kataatɨ wɨsasa ahiyɨhaayo.
14 Foram aos principais sacerdotes e aos líderes do povo e lhes disseram: “Juramos solenemente, sob pena de castigo divino, que não comeremos nem beberemos antes de matar Paulo.
15 Isɨ sahunɨ isɨhiya usa awaisawɨhiyaunɨ tunnɨwɨ yahwɨnohiyɨhiyaamɨ mɨtɨhopɨ pɨwɨha satɨwɨ nusoaasɨtaatɨwe. ‘Porɨhomɨ pɨwɨha japɨhɨ biyaatɨ atitaanɨ kɨnyɨ tunnɨwɨ yahwɨnohiyɨhiya usaisapɨ Porɨho nyangisenda ahoyana bimɨtaanɨ kapɨhɨ napɨta natɨpusoaase,’ undɨwɨ jaiwɨtɨwɨ pɨwɨha nusoaasɨtaatɨwe. Aisaihɨ nyahɨ Porɨhoai tiwɨtɨhaahiyaanɨnɨ daihɨra otɨhapɨhɨ tɨmanɨnaatɨ jaawa timɨtɨhaawe. Timainjaatɨ sangisenda sangɨ nasonɨhɨ otɨhapɨhɨ ketɨ sohoai tiwɨtaano,” undawaatopo.
15 Agora peçam, vocês e o conselho dos líderes do povo, que o comandante traga Paulo de volta ao conselho. Finjam que os senhores desejam examinar o caso com mais detalhes. Nós o mataremos no caminho”.
16 Saiwɨ kiya Porɨhoai otɨhapɨhɨ bimambɨwɨ tiwɨtaatɨwɨ pɨwɨha kanɨhauhɨ utaaho waimwaaho wo Porɨhomɨ sanaamaatamɨ mwaaho atɨwisataise. Atɨwisamapɨ ko waimwaaho tunnɨwɨ yahwɨnohiyɨhiyaamɨ aŋɨpɨpɨhɨ niyatɨ nandaatɨ Porɨhoai tiwɨtaatɨwɨ katohɨha ka Porɨho saanɨhoai tɨtɨhɨ kaundataase.
16 Contudo, o sobrinho de Paulo, filho de sua irmã, soube do plano deles e foi à fortaleza contar a seu tio.
17 Kaundihɨ Porɨho aimɨ atisatosatɨ tunnɨwɨ yahwɨnohiyɨhiyaamɨ mɨtɨhomɨ yatɨhɨ awaisawɨhiyaimatɨwɨ bimohiyɨhiyaamɨ woai gaata numwaataise. Numwaatɨ koai saundataase. “Kɨmo waimwaamo tunnɨwɨ yahwɨnohiyɨhiyaamɨ mɨtɨhoai pɨwɨha wa kaundɨta numwaasi naime,” undataase.
17 Então Paulo mandou chamar um dos oficiais romanos e disse: “Leve este rapaz ao comandante. Ele tem algo importante para lhe contar”.
18 Undihɨ ko awaisɨho waimwaaho koai numwaasi niyataise. Niyatɨ tunnɨwɨ yahwɨnohiyɨhiyaamɨ mɨtɨhoai saundataase. “Napwɨtatɨ bimisɨho Porɨho gaatihɨ nundɨ iwinjahonɨhɨ kɨmo waimwaamo pɨwɨha wa isɨsihosɨ mɨtɨhoai kaundɨta numwaasi naime ndihɨ numwaasi nasataayo,” undataase.
18 O oficial o levou ao comandante e explicou: “O preso Paulo me chamou e pediu que eu trouxesse ao senhor este rapaz, pois ele tem algo a lhe contar”.
19 Undihɨ tunnɨwɨ yahwɨnohiyɨhiyaamɨ mɨtɨho waimwaaho pɨwɨha kaundonɨhɨ isɨhiya atɨwitauhɨ namatɨ waimaaho koai ikwɨra iwisi notɨ yandɨhɨ maasɨ bitotamaamɨ saundatɨ, “Nɨngi pɨwɨha napitɨtɨpɨha kandɨtaape?” undatɨ nunjenataise.
19 O comandante tomou o rapaz pela mão e o levou à parte. “O que você quer me dizer?”, perguntou.
20 Undatɨ nunjesɨhɨ waimwaahomɨha saundataase, “Judaahiyaamɨ awaisawɨhiya Porɨhoai numwaasi bousonɨhɨ ahoyanɨwɨ pɨwɨha pɨwaatohɨpɨpɨhɨ namme hɨtɨtaatɨwɨ pɨwɨha aimɨ katɨwɨ wɨsasawaayopo. Sandɨ Porɨhoai tiwɨtaatɨwɨ jaiwaiwɨ Porɨhomɨ pɨwɨha japɨhɨ biyaatɨ tanyaahaapɨ atitaanɨ numwaasi namme hɨtɨtaapo.
20 O sobrinho de Paulo respondeu: “Alguns judeus pedirão que o senhor apresente Paulo diante da reunião do conselho amanhã, fingindo que desejam obter mais informações.
21 Iyataatɨ isɨhiya taahiyɨhiya kiyaamɨ usa 40 kaiwɨhiyai nusatipɨhaapɨ taahiyɨhiya satawaatopo. ‘Nyahɨ nandapa waapoho namaanaatɨ bimainjaatɨ Porɨho sohoai tiwɨhaahura nandɨhaawe,’ tɨwɨ Autaahaatɨhomɨ ndɨhetɨ katɨwɨ ahiyawaayopo. Aiwɨ kɨnyɨ Porɨhoai natɨpusoaasisamɨhɨ niyonɨhɨ otɨhapɨhɨ timambɨwɨ sohoai tiwɨtaatɨwɨ tɨmanɨnɨwɨ jatawaayopo. Isɨ Judaahiyaamɨ awaisawɨhiya pɨwɨha sa kahɨtisaihɨ kiyaamɨ pɨwɨha wɨndɨ atɨhomaawime,” undatɨ waimwaaho tunnɨwɨ yahwɨnohiyɨhiyaamɨ mɨtɨhoai kaundataase.
21 Não acredite neles. Há mais de quarenta homens emboscados para matar Paulo. Juraram solenemente, sob pena de castigo divino, que não comeriam nem beberiam antes de matá-lo. Estão de prontidão, apenas esperando sua permissão”.
22 Kaundihɨ tunnɨwɨ yahwɨnohiyɨhiyaamɨ mɨtɨho atisatosatɨ waimwaaho koai saundataase. “Kɨma pɨwɨma kɨnyɨ nɨngi kandingɨmaapɨ saindɨ tunnɨwɨ yahwɨnohiyɨhiyaamɨ mɨtɨhoai nɨnɨ kaundo undɨpɨ isɨhiya usaisɨ wɨndɨ kamundɨme,” undatɨ waimwaahoai waatɨ kaundatɨ natausaasataise.
22 O comandante despediu o rapaz e o advertiu: “Não deixe ninguém saber que você me contou isso”.
23 Aihɨ tunnɨwɨ yahwɨnohiyɨhiyaamɨ mɨtɨho komɨ yatɨhɨ awaisawɨhiyaimatɨwɨ bimohiyɨhiyaamɨ utaahurɨ yahuri gaata numwaataise. Numwaatɨ kuri saundataase, “Sahuraahɨ tunnɨwɨ yahwɨnohiyɨhiya naihɨrɨ isɨpɨ matoaatɨpatɨ niwowɨ yapɨpataapɨhɨ daayohiyɨhiyaamɨ taahiyɨhiya pɨhɨtɨmɨ 200 kaiwɨhiyai numwaapɨse. Aimɨ tunnɨwɨ yahwɨnohiyɨhiya yaipatɨ utaarɨhataahɨ yapɨpataapɨhɨ dɨndaahaiwɨ ikwɨraahɨ yahwɨnohiyɨhiyaamɨ taahiyɨhiya pɨhɨtɨmɨ 200 kaiwɨhiyai numwaapɨse. Aimɨ tunnɨwɨ yahwɨnohiyɨhiya osihandɨ awaindɨhandaasɨnɨ pwɨsɨpɨ yaipatɨ isɨpɨ daayohiyɨhiyaamɨ taahiyɨhiya 70 kaimɨhiyai numwaapɨse. Saimɨ numwaapɨ ahoaimɨ apatɨhɨ Porɨhoai numwaasi aunahɨpatɨ Sisariyaahandaahapɨ maasɨ nutaatɨwo.
23 Então o comandante chamou dois de seus oficiais e ordenou: “Preparem duzentos soldados para partir a Cesareia hoje às nove da noite. Levem também duzentos lanceiros e setenta soldados a cavalo.
24 Aimɨ amɨ Porɨhopɨ osihaurɨ yatɨmwɨ numwaapɨ turɨmanɨmɨse. Aisaihɨ Porɨho osihaurɨ kauramɨ wuwoaasɨnɨ niyonɨhɨ sahɨ baiwɨ numwaasi nuwɨ awaisɨho gamanɨho Pirikɨsihoaapɨhɨ noaipaitaatɨwe,” undatɨ tunnɨwɨ yahwɨnohiyɨhiyaamɨ mɨtɨho awaisururɨ kuri kaundataase.
24 Providenciem um cavalo para Paulo e levem-no em segurança ao governador Félix”.
25 Kaundatosatɨ tunnɨwɨ yahwɨnohiyɨhiyaamɨ mɨtɨho pɨwɨha wa satɨha jɨpatɨpiyataise.
25 Em seguida, escreveu a seguinte carta ao governador:
26 “Nɨnɨ Kɨrotiyaasɨ Risiyaasihonɨnɨ kɨmandɨ utɨpɨmandɨ kɨnyɨ awaisɨhoŋɨ gamanɨhoŋɨ Perikɨsɨhonyapɨ jɨpatɨpaindɨ nusoaasataayo.
26 “De Cláudio Lísias ao excelentíssimo governador Félix. Saudações.
27 Isɨhiya Judaahiya utaamo kɨmoai isɨpɨ numwaapɨ sohoai tiwɨtotɨwɨyauhɨ nɨnɨ atisataatɨ kopɨ Romɨhiyaamɨhoe tauhɨ nɨnunɨ nisɨ tunnɨwɨ yahwɨnohiyɨhiyaunɨ nowa kiyaamɨ ikwɨraatɨhapɨ numwaasi nasahaayo.
27 “Este homem foi capturado por alguns judeus que estavam prestes a matá-lo quando cheguei com meus soldados. Ao ser informado de que ele era cidadão romano, transferi-o para um lugar seguro.
28 Aihɨ saiwɨ Judaahiya koai tiwɨtaahiyohɨtɨhandamɨ tanyaahaapɨ nɨnɨ baindɨ atindɨ mmondondɨ koai numwaasi isɨhiya Judaahiyaamɨ awaisawɨhiya ahoyanohɨpɨpɨhɨ notaayo.
28 Então levei-o diante do conselho supremo dos judeus para investigar o motivo das acusações.
29 Numwaasi nundɨ kiyaamɨ pɨwɨha atisata sawana Judaahiyaamɨ wɨnɨhapɨpaapɨ ko netɨ nanyopɨsasataise tɨwɨ nehɨhandɨ kaundawaatopo. Iyataatɨ kiyaarɨ siyahandɨ kaihe tisaihɨ nyahɨ ko sohoai tiwaatɨsangɨ amɨ napuwawaatisangi kaito taatɨ mmonaatɨ atisonɨhɨ pɨwɨha akaaha wa wɨndɨ atɨhomiso.
29 Não demorei a descobrir que ele era acusado de algo relacionado à lei religiosa, sem dúvida nada que justificasse a pena de morte ou mesmo a prisão.
30 Aihɨ Judaahiyaamɨ usa kɨmo utaamo sohoai tiwɨto tɨwɨ nisapɨ noaasawɨ pɨwɨha kanɨwɨ wɨsasawaayopo. Aihɨ pɨwɨha ka nɨnɨ ketɨ atisataatɨ namatɨ koai kinyapɨ nandusoaasataayo. Aindɨ nɨnɨ isɨhiya kɨmoai pɨwɨha kaundɨwɨ tiwɨtaahiyohiyɨhiyai kinyapɨ komɨ ndɨhetɨ siyahandɨ kaihe undɨwɨ ausaapɨ pɨwɨha kaundɨtaatɨwo undɨtɨ aimɨ kaundo. Isɨ kiya sawana kahɨtisaihɨ kɨnyɨ baimbɨ atimbɨ gwɨnyaitaape,” tatɨ tunnɨwɨ yahwɨnohiyɨhiyaamɨ mɨtɨho jɨpatɨpiyatɨ awaisururɨ isɨsi nutaatɨmɨ nunyataise.
30 Fui informado, porém, de uma conspiração para matá-lo e enviei-o de imediato ao senhor. Também informei aos acusadores que devem apresentar suas denúncias diante do senhor”.
31 Aihɨ tunnɨwɨ yahwɨnohiyɨhiya kiyaamɨ mɨtɨhomɨ pɨwɨha kaundisɨha atɨwiwɨ Porɨhoai numwaasi aunahɨpatɨ Sisariyaahandaahapɨ apatɨhɨ nowaayopo. Nuwɨ aunahɨpatɨ wɨtɨ otɨhapɨhɨ ahetihɨhata noaipawaayopo. Katamɨ ambɨpatɨ Andipatɨrisihande.
31 Naquela noite, os soldados cumpriram as ordens que haviam recebido e levaram Paulo até Antipátride.
32 Aiwɨ aunahɨpatɨ Andipatɨrisihanda noaipahauhɨ bourɨwataise. Bourɨwihɨ tunnɨwɨ yahwɨnohiyɨhiya nehɨ yapɨpataapɨhɨ kiyaamɨ auhɨra niyohiyɨhiya nahatiya kapɨhapɨ jɨhara kiyaamɨ aŋɨpɨpɨhapɨ nasawaayopo. Aihɨ tunnɨwɨ yahwɨnohiyɨhiya usa osihaiwaasɨnɨ niyohiyɨhiyaahɨhɨ Porɨhoai numwaasi Sisariyaahandaahapɨ nowaayopo.
32 Voltaram à fortaleza na manhã seguinte, enquanto a cavalaria prosseguiu com ele.
33 Nuwɨ Sisariyaahanda noaipawaayopo. Noaipapɨ utɨpɨhandɨ isɨsi niyohɨtɨhandɨ awaisɨho Perikɨsɨhoai nunyawaayopo. Aiwɨ Porɨhoai awaisɨho Perikɨsɨhomɨ ikwɨraatɨhɨmawaayopo.
33 Quando chegaram a Cesareia, apresentaram Paulo e a carta ao governador Félix.
34 Aiwɨmapɨ kiya tunnɨwɨ yahwɨnohiyɨhiya japɨhɨ niyauhɨ gamanɨho Perikɨsɨho utɨpɨhandɨ kandɨ awɨndaise. Awɨndaatɨ Porɨhopɨ Romɨhiyaamɨhore tatɨ gwɨnyaataise. Gwɨnyaataatɨ Porɨhoai satatɨ nunjenataise. “Romɨhiyaanɨnɨ yapɨpatɨ taahɨwaiwa jaawa bindɨhaayonɨ kɨnyɨ kaiwaamɨ yapɨpatɨ maahɨwɨtaahapɨhoŋe?” undatɨ nunjenataise. Nunjesɨhɨ Porɨhomɨha pɨwɨha wihoaaŋɨha saundataase. “Nɨnɨ yapɨpatɨ Sirisiyaahandaahapɨhonɨne,” undataase.
34 O governador leu a carta e perguntou a Paulo de que província ele era. “Da Cilícia”, respondeu Paulo.
35 Undihɨ awaisɨho Perikɨsɨhomɨha Porɨhoai saundataase. “Gaasɨ gi pɨwɨha kahɨtɨwɨ tɨhɨwɨtaahiyohiyɨhiya napisaihɨ nɨnɨ kɨnyɨhaunɨ kiyaamɨhaunɨ baindɨ atindɨ tipɨtapaitaano,” undatɨ Porɨhoai kaundataase. Kaundatosatɨ komɨ tunnɨwɨ yahwɨnohiyɨhiyai saundataase, “Sahɨ Porɨhoai numwaasi nuwɨ awaisɨho Erotɨhomɨ aŋɨhandɨ awaindɨhandaatɨhɨ napupwɨse,” undataase.
35 “Ouvirei seu caso pessoalmente quando seus acusadores chegarem”, disse o governador. Em seguida, ordenou que Paulo fosse mantido na prisão do palácio que Herodes havia construído.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 23, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.