Atos 21

Autaahaatɨhomɨ Pɨwɨha Gaaha Wanɨha (AGM) vs NAA

Sair da comparação
NAA Nova Almeida Atualizada 2017
1 Aihɨ Porɨhoaisaatɨ nyahɨ isɨhiyai namasi sipɨhandotɨ yamwaawaatɨ niyahaayo. Niyaatɨ tɨtɨhɨ yapɨpatɨ durɨhɨramɨ otɨhaatɨ ahetihɨhata noaipɨhaayo. Satɨ yapitamɨ ambɨpatɨ Kosihande. Aihɨ nyahɨ aunahɨpatɨ Kosihanda nanowaatatɨ bowihɨ kapɨhɨ namasi niyaatɨ yapɨpatɨ wɨtɨ durɨhɨramɨ otɨhaatɨ ahetihɨhata noaipɨhaayo. Iyataatɨ satɨ yapitamɨ ambɨpatɨ Rosɨhande. Aihɨ nyahɨ katɨ yapɨpatɨ Rosɨhandamɨ aunahɨpatɨ Rosɨhanda nanohaayo. Nanowaatatɨ bowihɨ Rosɨhanda namasi niyaatɨ yapɨpatɨ wɨtɨ Risiyaahandamɨ aunahɨpatɨ Pataraahanda noaipɨhaayo. Noaipawaatɨ kapɨhɨ Pataaraahanda nanohaayo.
1 Depois de nos separarmos deles, navegamos diretamente para a ilha de Cós. No dia seguinte, chegamos a Rodes, e dali fomos a Pátara.
2 Nanowaatatɨ bowihɨ sipɨhandɨ wɨndɨ yapɨpatɨ Pinisiyaahandaahapɨ naitandɨhandɨ ahotihɨ mmonaatɨ kandotɨ yamwaawaatɨ niyahaayo.
2 Encontrando um navio que ia para a Fenícia, embarcamos nele, seguindo viagem.
3 Niyaatɨ yapɨpatɨ wɨtɨ Saipɨraasihandɨ ikwɨrɨ konaamohɨraihoaaŋɨ ahetihɨ nehɨ usonaatɨ nusatipawa niyahaayo. Niyawaatɨ yapɨpatɨ Siriyaahandamɨ aunahɨpatɨ Taiyaahanda sipɨhandɨ ikɨpɨpa ahaitandɨ notɨ ahotihɨ nyahɨ kapɨhɨ tɨmahiyɨhaayo.
3 Quando a ilha de Chipre já estava à vista, deixando-a à esquerda, navegamos para a Síria e chegamos a Tiro, pois o navio devia ser descarregado ali.
4 Tɨmahiyaatɨ isɨhiya Jisaasihopɨ gɨwunyaahohiyɨhiyaapɨ daahaayo. Daawaatɨ kiyai usonɨhaayo. Usonaatɨ kiya Jisaasihopɨ gɨwunyaahohiyɨhiyaisaatɨ bimonɨhɨ Saararehɨrɨ naasairɨhɨ sananyotaise. Aihɨ Autaahaatɨhomɨ Itɨpɨho Jisaasihopɨ gɨwunyaahohiyɨhiyai netɨ gɨwunyaasɨhɨ kiya Porɨhoai saundawaatopo, “Kɨnyɨ Jerusaremɨhandaahapɨ namaime,” undawaatopo.
4 Encontrando os discípulos, permanecemos lá durante sete dias. Movidos pelo Espírito, eles recomendavam a Paulo que não fosse a Jerusalém.
5 Undɨwɨ Porɨhoai kaundauhɨhandɨ kandɨ nyamɨ asisɨha aimɨ naitɨhaahuraatihɨ namawaatɨ kapɨhɨ namasi niyahaayo. Niyonɨhɨ isɨhiya Jisaasihopɨ gɨwunyaahohiyɨhiya nahatiya usɨhiya kiyaamɨ apwaatiya mwaaya maatiyaunɨ nanyamaasi nowaayopo. Aihɨ maasɨ nowaatɨ aunahɨpatamɨ mangɨrainɨ durɨhɨramɨ aripataatɨhɨ noaipɨhaayo. Noaipawaatɨ aripataatɨhɨ nahatiyaanɨnɨ atotɨpɨwesaatɨ bindɨhaawɨ Autaahaatɨhopɨ gaapundɨhaayo.
5 Passados aqueles dias, saímos para continuar a viagem. Todos os discípulos, cada um com a sua mulher e os seus filhos, nos acompanharam até fora da cidade; e, ajoelhados na praia, oramos.
6 Gaapunda kiyaatosaatɨ kiyai ipɨhɨrete undawaamapɨ sipɨhandotɨ yamwaahaayo. Yamwaahonɨhɨ kiya nyangi nyainjamapɨ kiyaamɨ aŋɨpɨpɨhapɨ japɨhɨ niyawaayopo.
6 Despedindo-nos uns dos outros, embarcamos; e eles voltaram para casa.
7 Aihɨ nyahɨ aunahɨpatɨ Taiyaahanda namasi sipɨhandotɨ kiyaanɨnɨhɨ niyaatɨ aunahɨpatɨ Toremesihanda noaipɨhaayo. Noaipawaatɨ kapɨhɨ isɨhiya Jisaasihopɨ gɨwunyaahohiyɨhiyai usonaatɨ pɨwaundɨhaayo. Aihɨ kapɨhɨ kiyaisaatɨ Toremesihanda asisɨha naasaahɨ bindɨhaayo.
7 Quanto a nós, concluindo a viagem iniciada em Tiro, chegamos a Ptolemaida, onde saudamos os irmãos, passando um dia com eles.
8 Bimainjaatɨ nanowaatatɨ bowihɨ kapɨhɨ Toremesihanda namasi niyaatɨ aunahɨpa Sisariyaahanda noaipɨhaayo. Noaipawaatɨ utaaho wo Piripɨho Epenjerisiho Jisaasiho katatɨ kaiwaiwaapɨ pɨwɨha ausaasɨhomɨ aŋɨpɨpɨhɨ maasɨ koaisaatɨ bindɨhaayo. Iyataatɨ so Piripo jɨhura aposerɨhiyai andɨtɨwipɨ otɨpɨpatɨ maasɨ kaitotɨwɨ Jerusaremɨhanda 7 kaiwɨhiyai ahɨwisohiyɨhiyaamɨ wore.
8 No dia seguinte, partimos e fomos para Cesareia. E, entrando na casa de Filipe, o evangelista, que era um dos sete, ficamos com ele.
9 Iyataatɨ so Piripɨhomɨ maatiya sangɨ namaatɨwɨhiya 4 kaiwɨhiya bindawaayopo. Iyataatɨ Piripɨhomɨ maatiya siya Autaahaatɨhomɨ Itɨpɨho ketɨ gɨwunyaasɨhura Autaahaatɨhomɨ pɨwɨha isɨhiyai andɨtɨwiwɨtandɨha ausaapɨhiyaare.
9 Filipe tinha quatro filhas solteiras, que profetizavam.
10 Aihɨ nyahɨ Porɨhoaisaatɨ aunahɨpa Sisariyaahanda asisɨha taahonyonyehɨ bindɨhaayo. Bimonɨhɨ utaaho Autaahaatɨhomɨ pɨwɨha atisatɨ netɨ ausaasɨho komɨ ambɨpatɨ Akapaasiho yapɨpatɨ Judiyaahanda namasi nasataise.
10 Demorando-nos ali alguns dias, veio da Judeia um profeta chamado Ágabo,
11 Nasatɨ kapɨhɨ Sisariyaahanda nyangi nyainjataise. Aihɨ ko Akapaasiho Porɨhomɨ apotɨhɨrɨ gwɨharaahɨrɨ yamepatamatiyatɨ wɨsasainjɨrɨhɨrɨ netaise. Netɨ sawahomɨ ikwauhɨrɨ namawatɨ wɨsasanataise. Wɨsasanataatɨ sata kanyatataase, “Autaahaatɨhomɨ Itɨpɨho sandaase, ‘Isɨhiya Judaahiya Jerusaremɨhanda bimohiyɨhiya kɨmɨrɨ apotɨmɨrɨ yamepatamatiyahɨra wɨsasanɨhohɨrɨmɨramɨ satɨhoai saiwɨ wɨsasɨtaapo. Wɨsasawɨ isɨhiya usa Judaahiyaamatɨpɨmetahiyai numwɨtaapo tatɨ Autaahaatɨhomɨ Itɨpɨho kandaase,” tatɨ Akapaasiho nyangi kanyatataase.
11 que, aproximando-se de nós, pegou o cinto de Paulo e, amarrando com ele os próprios pés e mãos, declarou: — Assim diz o Espírito Santo: É isto que os judeus em Jerusalém farão ao dono deste cinto para entregá-lo nas mãos dos gentios.
12 Satatɨ kanyatihɨ nyahɨ atisɨhaawɨ nyahɨ Porɨhoaisa maasɨ niyohiyɨhiyaanɨnunɨ isɨhiya kapɨhapɨhiyaunɨ nahatiyaanɨnɨ Porɨhoai Jerusaremɨhandaahapɨ namaime undaatɨ ipɨhatisahaayo.
12 Quando ouvimos estas palavras, tanto nós como os daquele lugar rogamos a Paulo que não fosse a Jerusalém.
13 Ipɨhatisonɨhɨhandɨ kandɨ Porɨhomɨha pɨwɨha wihoaaŋɨha satatɨ kanyatataase, “Sahɨ saiwɨ gowaawɨ Jerusaremɨhandaahapɨ naitondɨ nisɨ gwɨnyaahohɨtɨhandɨ napaapɨ nepɨ nɨpɨhatisopo? Iyataatɨ nɨnɨ napwɨtɨtandɨhandapaahɨhɨ tɨmanɨndɨ jatataamaayo. Owetise. Nɨnɨ Awaisɨho Jisaasihomɨhandapɨ napwɨtandɨhandapɨ Jerusaremɨhanda tɨmanɨndɨ jatataayo,” tatɨ nyangi Porɨhomɨha kanyatataase.
13 Mas ele respondeu: — O que estão fazendo, ao chorar assim e partir o meu coração? Pois estou pronto não só para ser preso, mas até para morrer em Jerusalém pelo nome do Senhor Jesus.
14 Satatɨ Porɨho kanyatihɨ nyahɨ koai ipɨhatitɨhaahandɨ owetihɨ bɨpi namɨhaawaatosaatɨ koai sataatɨ kaundɨhaato, “Gaasɨ Awaisɨhomɨhandisɨ kaitandaahɨ koai kiyatɨ kiyane,” undɨhaato.
14 Como Paulo não se deixou persuadir, conformados, dissemos: — Seja feita a vontade do Senhor!
15 Aihɨ nyahɨ kapɨhɨ Sisariyaahanda bimonɨhɨ asisɨha wanya sananyihɨ nyamɨ ikɨpɨpa tɨmanɨnaatɨ bimainjaatɨ kapɨhɨ namasi Jerusaremɨhandaahapɨ niyahaayo.
15 Passados aqueles dias, tendo feito os preparativos, fomos para Jerusalém.
16 Niyonɨhɨ isɨhiya usa aunahɨpa Sisariyaahandaahapɨhiya Jisaasihopɨ gɨwunyaahohiyɨhiya nyangi nanyamaasi niyawaayopo. Nanyamaasi naiwɨ utaaho wo nyahɨ koaisaatɨ maasɨ bimɨtɨhaahomɨ aŋɨpɨpɨhɨnyamawaayopo. Iyataatɨ so utaasomɨ ambɨpatɨ Nesonɨhore. Iyatɨ ko yapɨpatɨ Saipɨraasihandaahapɨhore. Iyatɨ ko Nesonɨho jɨhura aimɨ nepemaitatɨ Jisaasihopɨ gɨwunyaahosɨ konɨhɨ andɨtitatɨ gɨwunyaatɨ bindataise. Aihɨ koaisaatɨ nyahɨ maasɨ bindɨhaayo.
16 Alguns dos discípulos também vieram de Cesareia conosco, trazendo consigo Mnasom, natural de Chipre, velho discípulo, com quem nos deveríamos hospedar.
17 Bimainja niyaatɨ Jerusaremɨhanda noaipɨhaayo. Noaipahonɨhɨ isɨhiya Jisaasihopɨ gɨwunyaahohiyɨhiya nyangi maaritɨwɨ nanyamaawaayopo.
17 Quando chegamos a Jerusalém, os irmãos nos receberam com alegria.
18 Nanyamaahauhɨ maasɨ nanowaatatɨ bowihɨ nepasi Porɨhoaisaatɨ Jemɨsihoai usonaatɨ pɨwaundɨtɨhaawɨ nohaayo. Nowaatɨ Jemɨsihomɨ aŋɨpɨpɨhɨ mmonɨha isɨhiya Jisaasihopɨ gɨwunyaahohiyɨhiyai iwinjaawɨ bimohiyɨhiya awaisawɨhiya nahatiya ahoyanɨwɨ bimauhɨ usonahaayo.
18 No dia seguinte, Paulo foi conosco encontrar-se com Tiago, e todos os presbíteros se reuniram.
19 Usonɨhaawɨ Porɨho kiyaisɨ ipɨhɨrete undataase. Undatɨ Porɨho sawahomɨ otɨpɨpatɨ isɨhiya Judaahiyaamatɨpɨmetahiyaapɨhɨ kaimɨ naihɨ amɨ komɨhetapɨ nahatapa Autaahaatɨho kaimbɨpaapɨ awaisawɨhiyai ausaatɨ kaundataase.
19 E, tendo-os saudado, contou em detalhes o que Deus tinha feito entre os gentios por seu ministério.
20 Kaundihɨ kiya pɨwɨha sa atisawaawɨ Autaahaatɨhomɨ ambɨpatɨ maaritɨwɨ nɨwimaawaayopo. Nɨwimaawaawɨ Porɨhoai kiya saundawaatopo, “Naisohoŋe, Judaahiya Jerusaremɨhandaahiya ambɨpatɨ owehandɨ tɨtaahiyɨhiya nepemaitɨwɨ Jisaasihopɨ gɨwunyaawaayopo. Aiwɨ kiya gɨwunyaahohiyɨhiya nahatiya Mosesihomɨ wɨnɨhapɨpa japepihɨrauhɨ kɨnyɨ aimɨ gwɨnyaapɨhoŋe.
20 Ouvindo isso, eles deram glória a Deus e lhe disseram: — Você percebe, irmão, que há milhares de judeus que creram, e todos são zelosos da Lei.
21 Iyataatɨ isɨhiya Jisaasihopɨ gɨwunyaahohiyɨhiya kɨmbɨhapɨhiyai isɨhiya usa kinyapɨ pɨwɨha satɨwɨha kaundawaayopo. ‘Judaahiyaanamɨ usa nuwɨ isɨhiya Judaahiyaamatɨpɨmetahiyaisawɨ maasɨ bimohiyɨhiyaisɨ Porɨho saundataase, “Sahɨ Mosesihomɨ wɨnɨhapɨpa namapɨse. Aiwɨ maaha wohonya sangɨhonyaamɨ ambɨpatɨ nahomaamandipapɨ namɨhaapɨse. Aiwɨ nyahɨ jɨhura nahatewa kiyohɨwaiwa namapɨse,” undatɨ Porɨho kaundatɨ daayataise,’ tɨwɨ isɨhiya kɨmbɨhapɨhiyai kaundawaatopo.
21 Eles foram informados que você ensina todos os judeus entre os gentios a apostatarem de Moisés, dizendo-lhes que não devem circuncidar os filhos, nem andar segundo os costumes da Lei.
22 Isɨ kinyapɨ Porɨho aimɨ napise tɨwɨ gwɨnyaapɨ atitaawɨ kiya pɨwɨha satɨwɨ kinyapɨ katohɨhaapɨ jaiwɨtɨwɨha katawaatopo taatɨ nunjɨtɨhaawɨ nyahɨ napitiyaatɨ kaitɨhaawe?
22 Que faremos, então? Certamente saberão que você já chegou.
23 Aisɨ nyahɨ wanɨ saimbɨ kaime hɨtaatɨ kahɨtisaihɨ tɨtɨhɨ kiyaapɨ baimbɨ kaitaape. Nyamɨ isɨhiya usa murɨtihɨ murɨtihɨ pɨwɨha wa Autaahaatɨhomɨ ndɨhetɨ katɨwɨ wɨsasawɨ ahiyawɨhiya yaihiya bindawaayopo.
23 Faça, portanto, o que vamos dizer: Estão entre nós quatro homens que, voluntariamente, fizeram um voto.
24 Isɨ kiya yaihiyaasɨ kɨnyɨ numwaasi naime. Naimbɨ maasɨ kiyaisapɨ nyahɨ Judaahiyaanɨnɨ noaipawaatɨ gaahiyaanɨnimatɨtɨhaawɨ tɨtɨhɨ kiyohɨrɨhɨretɨ baimbɨ maasɨ kiyaisapɨ kaime. Aiwɨ kiya sandɨ kaiwɨ mɨsisɨha tisatɨndaatɨwɨ nawɨho Autaahaatɨhomɨ aŋɨ awaindɨhandamɨ awaisawɨhiyai nunye. Saimbɨ tɨtɨhɨ kamwaaŋɨ kasamaahɨ kiya nahatiya kinyapɨ pɨwɨha katohɨha jaiwɨtɨwɨhaaso tɨwɨ gwɨnyaitaapo. Aiwɨ amɨ kiyaisangi kinyapɨ koaisangi Mosesihomɨ wɨnɨhapɨpa biyatɨ japepihɨrahore tɨwɨ gwɨnyaitaapo.
24 Leve esses homens, participe da cerimônia de purificação com eles e pague a despesa deles, para que rapem a cabeça. Assim todos saberão que não procede a informação que receberam a respeito de você e que, pelo contrário, você mesmo vive de conformidade com a lei.
25 Aihɨ nyahɨ isɨhiya Judaahiyaamatɨpɨmetahiya Jisaasihopɨ gɨwunyaahohiyɨhiyaapɨ utɨpɨho aimɨ jɨpatɨpiyaatɨ nusoaaso. Nusoaasɨhaawɨ nyahɨ pɨwɨha sata kataatɨ nusoaasohɨhaare: “Autaahaatɨho jaiwɨtɨwɨhoai isɨhiya nandapa amɨ kohasɨpɨho tipɨ tɨhɨwɨ nunyohɨpɨpaamɨ nawɨpɨpa sahɨ nepɨ wɨndɨ namaanɨwɨse. Aiwɨ kohasɨpɨho asɨpɨpa biyatɨ tɨhomaatatɨ jɨtɨpatɨ noaahapa wɨndɨ namaanɨwɨse. Aiwɨ sahɨ isɨhiya usɨhiya amɨ asɨhiya kɨhiyaisawɨ irɨmunɨwɨse taatɨ aimɨ nusoaasohɨhaare,” tɨwɨ Porɨhoai awaisawɨhiya kaundawaatopo.
25 Quanto aos gentios que creram, já lhes transmitimos decisões para que se abstenham das coisas sacrificadas a ídolos, do sangue, da carne de animais sufocados e da imoralidade sexual.
26 Kaundauhɨ nanotatɨ bowihɨ Porɨho isiya siyai numwaasi niyataise. Numwaasi niyatɨ tɨtɨhɨ kaundohɨrɨhɨretɨ japepihɨratɨ kiyaisatɨ noaipatɨ gaahoematɨtandɨhɨretɨ kiyataise. Kiyamapɨ Autaahaatɨhomɨ aŋɨ awaindɨhandaatɨhɨ niyatɨ nandaataise. Nandaatɨ pɨrisihiya usa isɨhiyaapɨ nandapa tɨhɨwɨ Autaahaatɨhoai nunyohiyɨhiyai sata kaundataase, “Saararehɨrɨ naasairɨhɨ saniyonɨhɨ isɨhiya murɨ murɨ noaipapɨ aimɨ gaahiyaatawaahura kiya nandapa nesi napisaihɨ sahɨ kapa nandapa nepɨ kiyaapɨ tɨhɨwɨ Autaahaatɨhoai numwɨtaatɨwɨ napɨtaapo,” undamapɨ Porɨho japɨhɨ notaise.
26 Então Paulo, levando aqueles homens, no dia seguinte, tendo-se purificado com eles, entrou no templo, acertando o cumprimento dos dias da purificação, até que se fizesse a oferta em favor de cada um deles.
27 Aihɨ asisɨha saniyonɨhɨ isɨhiya sura kuraapɨ nandapa tɨhɨwɨ Autaahaatɨhoai numwɨtaatɨwɨ ahiyohɨha aimɨ detɨndaise. Detɨtihɨ Porɨho niyatɨ aŋɨ awaindɨhandaatɨhɨ nandaatɨ bindataise. Bimihɨ Judaahiya usa yapɨpatɨ Esiyaahandaahapɨhiya napɨwɨ Porɨhoai usonawaayopo. Usonawaawɨ isɨhiya kapɨhɨ ahoyanohiyɨhiyai Porɨhopɨ apowɨtandɨha pɨwɨha katɨwɨ Porɨhoai isɨwawaayopo.
27 Quando já estavam por findar os sete dias, os judeus que tinham vindo da província da Ásia, ao verem Paulo no templo, alvoroçaram todo o povo e o agarraram,
28 Isɨwatawaawɨ satɨwɨ kaahaatawaatopo, “Isɨraherɨhiyaate, utaaho kɨmoai itɨhundɨtɨhaawɨ nyangisenda napɨwɨse,” tawaatopo. Tɨwosawɨ satawaatopo, “Utaamo kɨmo nyahɨ Isɨraherɨhiyaanamɨ kiyohɨwaiwaunɨ Mosesihomɨ wɨnɨhapɨpaunɨ nyamɨ aŋɨ awaindɨhandunɨ netɨ nopɨsasatɨ ipɨhatisamaitandɨ nahataapɨpɨhɨ daayatɨ isɨhiyai kaundisɨhore. Iyataatɨ utaamo kɨmo amɨ wɨndɨ siya kiyahore isɨhiya usa Judaahiyaamatɨpɨmetahiyai numwaasi aŋɨ awaindɨmandɨ kɨmandaatɨhɨ nasahore. Iyataatɨ isɨhiya usa Judaahiyaamatɨpɨmetahiya nyamɨ aŋɨ awaindɨhandaatɨhɨ nanyapɨtaatɨwɨ itɨhɨtaahapɨhɨtihɨhandɨ kandɨ Porɨho kɨmo isɨhiya kiyai numwaasi nasataatɨ sandaahɨ Autaahaatɨho sawahopɨ namɨhainjɨpɨpɨhɨ netɨ Autaahaatɨhomɨ ndɨhetɨ kipatɨ atɨha ahiyatɨ nanyopɨsasataise,” tɨwɨ katawaatopo.
28 gritando: — Israelitas, socorro! Este é o homem que por toda parte anda ensinando todos a serem contra o povo, contra a Lei e contra este lugar. E mais ainda: introduziu até gregos no templo e profanou este recinto sagrado.
29 Iyataatɨ sandɨ isɨhiya Judaahiyaamatɨpɨmetahiyaapɨ katohɨtɨmandɨ utaaho wo aunahɨpatɨ Epesaasihandaahapɨho komɨ ambɨpatɨ Tɨropɨmaasiho Porɨhoaisatɨ maasɨ daayatɨ bimihɨ usonɨwɨhiyaare. Usonɨwɨhiyaasɨ Porɨho koai numwaasi maasɨ aŋɨ awaindɨhandaatɨhɨ nandaataise tɨwɨ gwɨnyaawaawɨ sandɨ katawaatopo.
29 Disseram isso, pois antes tinham visto Trófimo, o efésio, em sua companhia na cidade e pensavam que Paulo o havia levado para dentro do templo.
30 Satɨwɨ kaahaatɨwɨ katauhɨ isɨhiya atisawaawɨ pɨwɨha ka nesi satɨ aunahɨpitɨ Jerusaremɨhanda ketɨ kanɨwɨ gaamatawaayopo. Aihɨ isɨhiya apowihɨ ŋuŋaatɨwɨ itɨhɨtɨwɨ nahatiya naupwasi napɨwɨ ahoyanawaayopo. Aiwɨ Porɨhoai nepɨ aŋɨ awaindɨhandaatɨhapɨ aisɨ nehɨhaatɨ noaipawaayopo. Noaipɨhauhɨ isɨhiya usa aŋɨ awaindɨhandamɨ maasomwaaŋɨ nahatewa ketɨ kuraanɨhɨ nepɨ napuwawaayopo. Sandɨ maasomwaaŋɨ nahatewa ketɨ nepɨ napuhohɨtɨmandɨ apaapɨmaahe, isɨhiya isɨhiyai aŋɨ awaindɨhandaatɨhɨ tiwɨtaatɨwɨhandapɨ itɨhɨtɨwɨhandɨtihɨ Porɨhoai katɨhɨ tiwɨtaawo tɨwɨ gwɨnyapenawaawɨ mɨhaapemapɨ napuwawaayopo.
30 Toda a cidade ficou em grande alvoroço, e o povo veio correndo. Agarraram Paulo e o arrastaram para fora do templo; e imediatamente as portas foram fechadas.
31 Aihɨ isɨhiya ahoyanohiyɨhiya Porɨhoai tiwɨtaatɨwɨyauhɨ isɨhiya usa Romɨhiya tunnɨwɨ yahwɨnohiyɨhiyaamɨ mɨtɨhopɨ pɨwɨha satɨwɨ nusoaasawaayopo, “Isɨhiya Jerusaremɨhandaahiya nahatiya pɨwɨha ŋuŋaatɨwɨ pɨwaatɨwɨ ahoyanawaayopo,” tɨwɨ pɨwɨha nusoaasawaayopo.
31 Procurando eles matá-lo, chegou ao conhecimento do comandante das tropas romanas que toda a Jerusalém estava amotinada.
32 Satɨwɨ pɨwɨha nusoaasauhɨ Romɨhiya tunnɨwɨ yahwɨnohiyɨhiyaamɨ mɨtɨho sa pɨwɨha atisataatɨ isɨhiya usa yatɨhɨ awaisawɨhiyaimatɨwɨ bimohiyɨhiyaisunɨ tunnɨwɨ yahwɨnohiyɨhiyaisunɨ numwaasi isɨhiya ahoyanɨwɨ ŋuŋaatohɨpɨpɨhɨ notaise. Naihɨ isɨhiya ahoyanɨwɨ Porɨhoai tiwɨtaahiyohiyɨhiya kiyai usonawaawɨ Porɨhoai tɨmapɨ bɨpi namɨhaawaayopo.
32 Então este, levando logo soldados e centuriões, correu para o meio do povo. Ao verem chegar o comandante e os soldados, pararam de espancar Paulo.
33 Aihɨ tunnɨwɨ yahwɨnohiyɨhiyaamɨ mɨtɨho notɨ Porɨhoai isɨwatataatɨ nangɨpuwɨtande undataase. Undatosatɨ ko mɨtɨho tunnɨwɨ yawɨnohiyɨhiyai saundataase, “Utaaho kɨmomɨ ikwɨhatɨmurɨ maindɨmuretɨ wɨrɨhɨrɨ senɨhandɨ wɨretɨ wɨndɨ wɨretɨ wɨndɨ wɨrapɨse,” undatɨ kaundataase. Kaundihɨ kiya Porɨhomɨ ikwɨhatɨmurɨ maindɨmuretɨ wɨrawaayopo. Aihɨ tunnɨwɨ yahwɨnohiyɨhiyaamɨ mɨtɨho isɨhiya kapɨhɨ ahoyanohiyɨhiyai satatɨ nunjenataise, “Kɨmo diyaamahore? Iyatɨ kɨmo napitaihe?” undatɨ kiyai nunjenataise.
33 O comandante se aproximou e ordenou que Paulo fosse preso e amarrado com duas correntes. Então perguntou quem era e o que havia feito.
34 Nunjesɨhɨ isɨhiya kapɨhɨ ahoyanohiyɨhiya utaaho kɨmo siyɨhandɨ wɨndɨ kaihe undɨwɨ tunnɨwɨ yahwɨnohiyɨhiyaamɨ mɨtɨhoai wɨndɨ kamundopo. Kamundɨwɨ usa wɨretɨ ŋuŋaatɨwɨ pɨwaatauhɨ amɨ usa naasɨkatɨ kaiwɨ kiyai wɨretɨ ŋuŋaatɨwɨ pɨwaatawaayopo. Aihɨ tunnɨwɨ yahwɨnohiyɨhiyaamɨ mɨtɨho pɨwɨha kaamɨ akaaha biyatɨ nusesɨpatɨtandɨ namese. Nametaatɨ ko namatɨ Porɨhoai numwaasi tunnɨwɨ yahwɨnohiyɨhiyaamɨ aŋaaŋɨ watɨpɨhandaatɨhɨ naitaatɨwɨ tunnɨwɨ yahwɨnohiyɨhiyai kaundataase.
34 Na multidão, uns gritavam uma coisa, outros gritavam outra. Não podendo ele, porém, saber a verdade por causa do tumulto, ordenou que Paulo fosse recolhido à fortaleza.
35 Kaundihɨ kiya tunnɨwɨ yahwɨnohiyɨhiya Porɨhoai numwaasi naiwɨ detɨ maasomwaaŋɨ noaipaitaahetihɨhura isɨhiya Porɨhoai tiwɨtaatɨwɨ asakiyawaayopo. Asakaimɨ pɨniyauhɨ namapɨ tunnɨwɨ yawɨnohiyɨhiya Porɨhoai nepɨ autaahɨ isɨsi niyawaayopo.
35 Ao chegar às escadas, foi preciso que os soldados o carregassem, por causa da violência da multidão,
36 Aihɨ isɨhiya nahatiya ipotɨ itɨhɨtɨwɨ ŋuŋaatɨmɨ niyohiyɨhiya satawaatopo, “Porɨho napwɨta sohoai tiwɨtɨhaawo,” tɨwɨ kaahaatɨmɨ ipotɨ niyawaayopo.
36 pois a massa de povo o seguia gritando: — Mate-o!
37 Aihɨ tunnɨwɨ yahwɨnohiyɨhiya Porɨhoai aimɨ isɨsi kiyaamɨ aŋɨhandɨ watɨpɨhandaatɨhɨ nandaitotɨwiyauhɨ Porɨho tunnɨwɨ yahwɨnohiyɨhiyaamɨ mɨtɨhoai pɨwɨha Gɨrikɨhaara saundataase, “Nɨnɨ gisɨ pɨwɨha wa kahɨtɨtaano,” undatɨ nunjenataise. Nunjesɨhɨ ko tunnɨwɨ yahwɨnohiyɨhiyaamɨ mɨtɨho Porɨhoai saundataase, “Kɨnyɨ pɨwɨha Gɨrikɨha atimbɨ pɨwaatɨpɨhoŋo?” undatɨ nunjenataise.
37 E, quando Paulo ia sendo recolhido à fortaleza, disse ao comandante: — Seria possível dizer algo para o senhor? O comandante respondeu: — Você sabe grego?
38 Iyatosatɨ Porɨhoai ko saundataase, “Utaaho wo Isipɨhandaahapɨho isɨhiya maatɨmaatiwɨ tundaatɨwɨhiya taahiyɨhiya 4,000 kaiwɨhiyai ko numwaatɨ ahoyataise. Ahoyatɨ kiyaisatɨ maasɨ isɨhiya nyangi nyainjaawɨ bimohiyɨhiyai tiwatɨ nemaitotatɨ tiwataise. Tiwamapɨ isɨhiya numwaatɨ ahoaisawɨhiyaisatɨ maasɨ yanɨhɨmatɨ yapɨpatɨ isɨhiya owehataahapɨ notaise. Aihɨ nɨnɨ kinyapɨ kore diyataayo,” undataase.
38 Você não é, por acaso, aquele egípcio que algum tempo atrás começou uma revolta e levou quatro mil guerrilheiros para o deserto?
39 Undihɨ Porɨhomɨha pɨwɨha saundataase, “Nɨnɨ Isɨpɨhandaahapɨhonɨnɨmaahe. Owetise. Nɨnɨ Judaahiyaamɨhonɨne. Iyataatɨ nisɨ aunahɨpatɨ yapɨpatɨ Sirisiyaahanda ahendaise. Iyataatɨ nisɨ aunahɨpatɨ awaipatamɨ ambɨpatɨ Taasaasihande. Aisɨ nɨnɨ isɨhiya kɨmiyai pɨwɨha kaundɨtaanɨ gaaro?” undatɨ tunnɨwɨ yahwɨnohiyɨhiyaamɨ mɨtɨhoai nunjenataise.
39 Paulo respondeu: — Eu sou judeu, natural de Tarso, uma importante cidade da Cilícia. E peço ao senhor que me permita falar ao povo.
40 Nunjesɨhɨ tunnɨwɨ yahwɨnohiyɨhiyaamɨ mɨtɨho gaasɨ pɨwɨha kaunde undihɨ Porɨho aŋaaŋɨ utaarɨhaaŋamɨ mbwɨtɨhɨretɨ bitondaise. Bitondaatɨ pɨwɨha kaundɨtandɨ isɨhiyaamɨ ŋuŋaaha namɨhaitaatɨwɨ Porɨho ikwɨrɨ autaahɨ ahiyataise. Ahaihɨ isɨhiya nahatiya pɨwɨha namɨhaawaayopo. Namɨhaahauhɨ pɨwɨha Judaahiyaamɨha Ipɨruhaara kiyai sata kaundataase.
40 Obtida a permissão, Paulo, em pé na escadaria, fez com a mão sinal ao povo. Fez-se grande silêncio, e ele falou em língua hebraica, dizendo:

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.