Mateus 22

Ri utzilaj tzij re ri kanimajawal Jesucristo (ACR_TNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Ri Jesús xujek tanchic cacꞌutun rucꞌ tak cꞌambal naꞌoj chiquiwach, jewaꞌ xubiꞌij:
1 Naatu Jesu iban maiye oroubon tabo sabuw hai tur eowen eo,
2 «Ri cuꞌana chupa rutakanic ri Dios petinak chilaꞌ chicaj e pachaꞌ ri xucꞌulumaj jun rey echiriꞌ xuꞌan jun nimalaj nimakꞌij re rucꞌulaniquil rucꞌajol.
2 “Mar ana Aiwob ana itinin i boro iti na’atube. Ana veya ta aiwob orot natun tabin isan ana hiyuw bogaigiwas.
3 »Echiriꞌ xopon ri kꞌij re ri cꞌulaniquil, ri rey xebutak bi ri raj chaquib cucꞌ ri esiqꞌuim pa ri cꞌulaniquil chaꞌ queꞌquibiꞌij chique quepetic, pero rique na xcaj taj xepetic.
3 Naatu ana akir wairafih iyunih kob hin sabuw iyabowat hiyuw aamih hibowabow isah, baise etei’imak hikwahir hima.
4 »Ewi xebutak tanchi ubi jujun chic raj chaquib, xubiꞌij bi chique: “Chibiꞌij chique ri esiqꞌuim chic: Ri kajaw uyijbam chi ronoje ri waꞌim; tak ri nawiloꞌib y tak ri mekꞌ etiꞌoꞌjirisam chic, ya xecamisaxic. Ronoje cꞌu riꞌ yijbital chic. Peta cꞌu alak riꞌ pa ri nimakꞌij re cꞌulaniquil” quixchaꞌ.
4 “Imih aiwob orot iban maiye ana akir wairafih afa’abo iyunih eo, ‘Kwanan sabuw iyabowat na hiyuw aamih au’uwih hai tur kwana’owen, masanuw etei arauw hitab, naatu hiyuw etei abogaigiwas sawar, imih kwanan tabin ana hiyuw tanaa.’
5 »Noꞌj ri esiqꞌuim chic, na xeboc ta il che. Jun chique xeꞌrila ri rulew, jun chic xeꞌec pa cꞌayij.
5 “Baise hin hi’o, sabuw hiyuw aayah tur men hinowar, hai kokomaim hire nanabin hin. Orot ta au masaw in, orot ta re ana sitow bowamih in.
6 Yey jujun chic xequichap ri raj chaquib ri rey, lic xquiꞌan cꞌax chique y jelaꞌ xequicamisaj.
6 Naatu sabuw afa akir wairafih hibow hirouw, afa hi’asbunubunuw himorob.
7 »Ecꞌuchiriꞌ xuta waꞌ ri rey, lic xpe royowal che. Xebutak cꞌu bi rusoldados re queꞌquisacha quiwach ri e camisanel y queꞌquiporoj ri quitinamit.
7 Aiwob orot anababatun yan so’ar, basit ana baiyowayah iyafarih hin sabuw ana akir wairafih hi’asbunubunuw etei hibow hirouw himorob naatu hai bar etei hi’afusar.
8 »Tecꞌuchiriꞌ, xubiꞌij chique ri raj chaquib: “Ronoje yijbital chi che ri cꞌulaniquil; noꞌj cꞌu ri esiqꞌuim nabe, na takal ta chi chique queboc pa ri nimakꞌij.
8 “Imaibo aiwob orot ana akir wairafih afa’abo eaf hina iuwih eo, ‘Tabin ana hiyuw i abogaigiwas sawar, baise sabuw au’uwih men yait ta namih.
9 Jix cꞌu riꞌ woꞌora pa tak nimabe y chebisiqꞌuij lo pa ri cꞌulaniquil janipa tak ri winak quebiriko” xchaꞌ.
9 Imih kwanatit kwanan ef gagamih yahimaim sabuw kwana’i’itih etei kwana’uwih hinan tabin ana hiyuwamaim hinarun.’
10 »Xebel cꞌu bi ri raj chaquib pa tak be y xequimol lo quichiꞌ conoje tak ri winak xequiriko xa tob e chinok; jecꞌuriꞌlaꞌ ri luwar pa caꞌan wi ri cꞌulaniquil xnoj che winak cꞌacꞌ esiqꞌuim.
10 Basit akir wairafih hitit hin ef gagamih yahimaim orot babin hi’itih etei hibow, kakafin, gewasin etei hiteten hinatabin ana efanamaim hitit.
11 Ecꞌuchiriꞌ, xoc bi ri rey y xeril ri esiqꞌuim chic. Xril cꞌu jun achi cꞌo chiriꞌ y na ucojom ta rukꞌuꞌ re cꞌulaniquil.
11 “Aiwob orot na nanawan hai merar yi ibabatiyih inan, basit orot ta tabin ana faifuw usina’e na ma’am itin.
12 »Xubiꞌij cꞌu che: “Wamigo, ¿chaꞌtaj xatoc lo wara we na acojom ta rakꞌuꞌ re cꞌulaniquil?” xchaꞌ. Noꞌj rachi na xchꞌaw ta qꞌuenok.
12 Naatu ibatiy eo, ‘Au begon, o mi’itube’emih tabin ana faifuw usina’e ina irun kuma’am, etawan menane irun?’ Baise orot men tur ta eo.
13 »Ecꞌuchiriꞌ, xubiꞌij ri rey chique ri queniman chwa ri mexa: “Wa jun achi na uwikom ta rib, chiyutu tak ri rakan y rukꞌab y chicꞌaka bi pa ri kꞌekuꞌm. Chiriꞌ cꞌu riꞌ cokꞌ wi y cakichꞌichꞌ wi ruwi reꞌ” xchaꞌ.
13 “Basit aiwob orot ana akir wairafih iuwih eo, ‘Orot an uman kwafatum kwabai kwan ufun kwaisaroun ere gugumin wanawanan nama, narerey wan nitarfofor naso’ob.’”
14 »Ma tob lic e qꞌui ri esiqꞌuim, xa e jujun ri echaꞌtal chique» xcha ri Jesús.
14 Naatu Jesu ana tur yomaninamaim eo, “Sabuw moumurih na’in God ea’afih, baise matan ta’amo boro narubinih.”
15 Xebel cꞌu bi ri fariseos chiriꞌ y xquichꞌaꞌtibej chiquiwach suꞌanic caquicꞌam upa ri Jesús rucꞌ tak ri cubiꞌij chaꞌ caquicoj umac.
15 Basit Ofafar Bai’obaiyenayah afa hin sa’ab akisihimo hiku’ay Jesu baikubibiruwin isan hiyakitifuw.
16 Xequitak cꞌu bi ri quitijoꞌn rique junam cucꞌ jujun chique ri quitakem ri rey Herodes. Ecꞌu rique xquibiꞌij che ri Jesús: —Lal tijonel, riꞌoj ketaꞌam lic katzij ri cabiꞌij la y lic jusucꞌ cacꞌutun la chwi ri be re ri Dios. Yey na caxiꞌij tane ib la che tak ri caquibiꞌij ri ticawex; ma rilal junam quiwach quebil la conoje, tob cꞌo quiwach o na jinta quiwach.
16 Imaibo hai bai’ufununayah afa naatu Herod ana kou’ay sabuw afa hin Jesu biyan hitit hio, “Bai’obaiyenayan, aki aso’ob. O i anababatun turamaim kuo, God ana sabuw isah abisa ekokokomaim kubi’obaiyih, abisa sabuw tenotanot isan men kubiyababan, anayabin o men orot babin ufuhine ku’i’itin.
17 Biꞌij cꞌu la chike: ¿Usucꞌ nawi cakaꞌan tojonic che ri nimalaj takanel re Romao na usucꞌ taj? —xechaꞌ.
17 Imih kuo anowar. Caesar isan kabay tanabibaiyan boro ata ofafar tana’astu’ub, ai en? O mi’itube kunotanot?”
18 Ri Jesús, ruma retaꞌam ri retzelal quicꞌuꞌx, jewaꞌ xubiꞌij chique: —¡Xa queb palaj alak! ¿Suꞌchac cacꞌam alak nupa?
18 Jesu mar ta’imon hio hai tur naniyan bai uwih eo, “Kwa i wanawan rerekabih! Aisim ayu kwabikubibiruwu?
19 Cꞌutu pe alak chwe juna meyo re caꞌan tojonic rucꞌ —xchaꞌ. Ecꞌuchiriꞌ, xquicꞌut jun denario che.
19 Kabay kwabai kwana kwai’obaiyu aitin.” Naatu kabay hibai hina hitin.
20 Ecꞌu ri Jesús xutzꞌonoj chique: —¿China re wa cꞌaxwach y china re wa biꞌaj cꞌo chwach wa meyo? —xchaꞌ.
20 Itin sawar imaibo eo, “Iti kabayamaim i yait ayubin naatu wabin tema’am?”
21 Rique xquicꞌul uwach: —Re ri nimalaj takanel re Roma —xechaꞌ. Xubiꞌij cꞌu ri Jesús chique: —Yaꞌa alak che ri nimalaj takanel re Roma janipa ri takal che rire, yey yaꞌa cꞌu alak che ri Dios janipa ri takal che ri Dios —xchaꞌ.
21 Hiya’afut hio, “Caesar.” Basit Jesu iuwih eo, “Abisa Caesar nowan Caesar kwanitin, naatu abisa God nowan God kwanitin.”
22 Echiriꞌ xquita waꞌ, lic xcam canimaꞌ che. Xquiya cꞌu can ri Jesús y xebec.
22 Iti na’at eo hinonowar ana maramaim hifofor men kafaita. Naatu hihamiy himatabir maiye hin.
23 Chupa cꞌu laꞌ la jun kꞌij, xecꞌun rucꞌ ri Jesús jujun chique ri saduceos, ri caquibiꞌij na jinta cꞌastajibal chique ri ecaminak. Xquitzꞌonoj cꞌu che ri Jesús,
23 Nati veya ta’imon kau’ay ta wabin Sadducee hai sabuw afa hina Jesu biyan hitit hio, “Sabuw morobone boro men hinayawas maiye.”
24 jewaꞌ xquibiꞌij: —Lal tijonel, ri Moisés xubiꞌij canok: “We cꞌo juna achi xcamic yey na e jinta can ralcꞌoꞌal, ecꞌu riꞌ ruchakꞌ cacꞌuliꞌ rucꞌ rixok malcaꞌn canok y jecꞌulaꞌ quecꞌojiꞌ ralcꞌoꞌal rucꞌ pubiꞌ ri ratz xcamic” xchaꞌ.
24 Naatu hio maiye, “Bai’obaiyenayan Moses eo tautabin orot ain natun en namomorob tain boro tuwah ana kwafur ni’aawan, saise hairi hina’in kek hinatufuw tuwah efanin.
25 »Julaj e cꞌo wukub achijab quichakꞌ quib xejekiꞌ chikaxoꞌl. Ri nabe chique xcꞌuliꞌic yey ecꞌu riꞌ waꞌ xcamic y na e jinta can ralcꞌoꞌal rucꞌ ri rixokil. Ewi rucaꞌm xcꞌuliꞌ rucꞌ rixok malcaꞌn canok.
25 Imih marasika orot, ain uf nah etei seven hima’am, basit orot ain tabin naatu kek en morob. Ana kwafur tain i’aawan.
26 Jelaꞌ cꞌu riꞌ rucaꞌm xcamic y na e jinta can ralcꞌoꞌal rucꞌ rixok. Yey je tanchi laꞌ xucꞌulumaj rurox, rucaj y chiquijujunal ri wukub achijab.
26 I auman kek en morob. Naatu tain ta bo kwafur i’aawan maiye. Kek en morob ef ta’imon na’atube hisinaf re in yomanin hi’asa’ub.
27 Qꞌuisbal cꞌu re, e xcam rixok.
27 Uf toro’ot, babin morob.
28 »Chupa cꞌu rukꞌijol ri cꞌastajibal, ¿chinok chique ri wukub achijab cuꞌana rachijil rixok? Ma conoje xecꞌuliꞌ rucꞌ —xechaꞌ.
28 Orot etei i babin ta’imon hi’aawan, imih ana maramaim morobone hinamimisir maiye, babin i boro menatan ni’aawan?”
29 Ri Jesús xucꞌul uwach: —Ralak lic sachinak alak, ma na majom ta alak usucꞌ Ruchꞌaꞌtem ri Dios y ruchukꞌab ri Dios.
29 Jesu iyafutih eo, “Kwa i a not hikwaris. Anayabin Buk Atamanin men kwaso’ob, naatu God ana fair auman men kwaso’ob.
30 Ma echiriꞌ quecꞌastaj lo ri ecaminak, na quecꞌuliꞌ ta chic yey na quequiya ta chi ne ri calcꞌoꞌal pa cꞌulaniquil; quebuꞌana cꞌu pachaꞌ ri ángeles re ri Dios chilaꞌ chicaj, ma ri ángeles na quecꞌuliꞌ taj.
30 Anayabin morobone hinamimisir ana veya tounamatar maramaim tabina’e tema’am na’atube bairi boro hinama.
31 Yey puwi ri cꞌastajibal que ri ecaminak, ¿na ajilam ta neba alak rubiꞌim ri Dios echiriꞌ xubiꞌij:
31 Naatu morobone hinamisir maiye isan God eo Buk Atamaninamaim hikirum inu’in kwaiyab kwa’itin ei en? God iti na’atube eo,
32 “In ri Dios re ri Abraham, re ri Isaac y re ri Jacob”? Yey ri Dios na e ta Dios que ri ecaminak, ma e Dios que ri e cꞌaslic—xchaꞌ.
32 ‘Ayu i Abraham ana God, Isaac ana God, naatu Jacob ana God.’ Nati God i sabuw yawasih hai God men sabuw murubih hai Godamih.”
33 Echiriꞌ xquita waꞌ, ri winak lic xcam canimaꞌ che tak rucꞌutunic.
33 Sabuw rou’ay gagamin iti tur hinonowar, hifofor men kafaita, anayabin abisa bi’obaiyih i tur anababatun.
34 Ri fariseos xquimol quib echiriꞌ xquetaꞌmaj ri saduceos na xquirik ta chi ucꞌulic uwach ri Jesús.
34 Jesu tur eo Sadducee sabuw hai tur etei rabirab ana maramaim Pharisee sabuw hi’itin. Basit etei hina hita’imon.
35 Cꞌo cꞌu jun chique raj cꞌutunel re ri tzijpixab xraj xucꞌam upa ri Jesús, jewaꞌ xutzꞌonoj che:
35 Wanawanahimaim ofafar so’obayan orot ta na Jesu ikubibiruw eo,
36 —Lal tijonel, chupa Rutzij Upixab ri Dios, ¿pachique ri takanic más chirajawaxic? —xchaꞌ.
36 “Bai’obaiyenayan, obaiyunen tur menatan i gagamin ofafar etei wanawanahimaim?”
37 Ri Jesús xubiꞌij che: —“Cꞌax chanaꞌa ra Dios Kajawxel rucꞌ ronoje awanimaꞌ, rucꞌ ronoje acꞌuꞌx y rucꞌ ronoje anaꞌoj.”
37 Jesu iya’afut eo, “Regah, a God isan dogor tutufin etei, a not tutufin etei, naatu biya tutufin etei iniyabuw.
38 Waꞌ e nabe tzijpixab lic chirajawaxic y e ucꞌuꞌxibal Rutzij Upixab ri Dios.
38 Iti ofafar i gagamin naatu ofafar ana ukwarin.
39 Yey rucaꞌm jewaꞌ cubiꞌij: “Cꞌax chanaꞌa rawatz-achakꞌ jelaꞌ pachaꞌ ri cꞌax canaꞌ awib riꞌat.”
39 Naatu ofafar bairou’abin i iti. ‘Taituwa isah iniyabow o taiyuw isa kubiyabow na’atube.’
40 Ucabichal waꞌ e ucꞌuꞌxibal Rutzij Upixab ri Dios tzꞌibital can ruma ri Moisés y cuma ri kꞌalajisanelab —xchaꞌ.
40 Moses ana ofafar tutufin etei naatu God ana dinab oro’orot hai bai’obaiyen etei i iti ofafar rou’ab tebi’ukwarih.”
41 Ecꞌuchiriꞌ cꞌa quimolom quib ri fariseos, ri Jesús xutzꞌonoj chique:
41 Pharisee sabuw hiru’ay hita’imon, basit Jesu ibatiyih
42 —¿Saꞌ ri cachꞌob alak chwi ri Cristo, Ruchaꞌoꞌn lo ri Dios? ¿China che upetebem wi lo rire? —xchaꞌ. Xquicꞌul cꞌu uwach: —E ralcꞌoꞌal can ri rey David —xechaꞌ.
42 eo, “Kwa a notamaim Keriso isan mi’itube kwanotanot? I boro orot yait natun?” Naatu i hiya’afut hio, “Keriso i boro David ana agirane nan.”
43 Ecꞌuchiriꞌ, ri Jesús xutzꞌonoj chique: —¿Chaꞌtaj cabiꞌx che ri Cristo e ralcꞌoꞌal can ri David? Ma ruma ri Ruxlabixel ri Dios, ri David xubiꞌij “Wajawal” che ri Cristo echiriꞌ rire xubiꞌij:
43 Naatu Jesu ibatiyih eo, “Bo aisim Anun Kakafiyin ana fairamaim David iwanasum, Regah isan eo,
44 — ausente —
44 ‘Regah au Regah isan eo, Umau au asukwafune kumare inama’am. Ana maramaim ayu boro anatit a kamabiy sabuw anabow babamaim anaya.’
45 Ecꞌu ri David cubiꞌij “Wajawal” che Ruchaꞌoꞌn lo ri Dios. ¿Suꞌbe cꞌu riꞌ cabiꞌxic e Ralcꞌoꞌal can ri rey David?—xchaꞌ.
45 “David Roubininenayan orot isan i ana Regah rauw eo, imih men karam Roubininenayan orot i David ana agir narauw nao.”
46 Y na jinta junok xrikow ucꞌulic uwach. Chwi cꞌu riꞌ laꞌ la jun kꞌij, conoje caquixiꞌij quib caquiꞌan tzꞌonobal che.
46 Men yait ta Jesu ana tur wan yimih. Nati ana veya’amaim men yait ta baibat afa bow na Jesu ibatiyimih.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.