Mateus 27
Jomepø Testamento (ZOSNT) vs AAI
1 Y sø'ṉbø'nømu'cam, mumu pane covi'najø'is y Israel pø'nomda'mbø tzambø'nis qui'pscøpo'yaju jujche va'cø yaj ca'yaj Jesús.
1 Maraumanika Firis ukwarih etei naatu regaregah ai’in bairi Jesu morob isan hio hiyabunai sawar.
2 Y myo'csyaju jetse ñømaṉyaju va'cø chi'ocuyaj Poncio Pilatocøsi porque jic gobernadojrete.
2 Basit uman hifatum hibai hitit Roman hai gawan Pilate umanamaim hiyai.
3 Y cuando myan Judasis, chi'ocuyajupø'is, que maṉba yaj ca'yaj Jesús, qui'psvitu'u, cyømaṉyaj pane covi'najø y tzambønda'm va'cø maṉ chacvitu'i treinta platapø tumin.
3 Judas, yanuwayan Jesu kakafinamaim hiya’iyai i’itin ana veya dogoron rusib, kabay 30 bai matabir na Firis ukwarih naatu regaregah ai’in nahimaim tit, eo
4 Ñøjayaju:
4 “Ayu asinaf kakaf orot gewasin baban ao emomorob.” Hiya’afut hio, “Nati o a yababan, o akisimo ina’itin inayabunai.”
5 Y Judasis pyatzcajpø'u tzajcu tumin jen masandøjcomo, tzu'ṉ jeni, maṉ jyø'mga' vyin.
5 Judas kabay nati Tafaror Bar kabay teya’aya’amaim itaiy re naatu ihamiyih tit in sikan warasa yai morob. Judas kabay bai na rouw ere’er|alt="Judas throwing money down" src="cn01832b.tif" size="col" loc="Mat 27.5" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.5"
6 Y pi'ṉaṉdø'pyaj tumin pane covi'najø'is, y nømyaju:
6 Firis ukwarih kabay hibai hio, “Iti i rara ana kabay, ata ofafar men ebibasit boro Tafaror Bar ana kabay ya’aya’amaim tanayai na’in.”
7 Por eso qui'pscøpoyaju va'cø jyujyayaj nas ñøyi'ajupø'is tzica tzøcpapø'is ñas; jiṉ va'cø ñipyaj emøc tzu'ṉbapø viti.
7 Etei’imak hio hibibasit ufunamaim, kabay hibai noukwat bu’urayan ana kamar hitubun, saise nah touman sabuw hai rah ana efan namatar.
8 Jetcøtoya cyojtayaj ñøyi jeni Nø'pin Nas, y jetse ñøyi hasta yøti.
8 Ana’an nati isan kamar wabin “Rara ana Kamar” hibiwab in na iti boun ana veya tit.
9 Y jetse tujcu lo que chamuse tza'maṉvajcopyapø Jeremiasis cuando nømu: “Y pyøcyaj treinta platapø tumin, porque vyø'møyaj Israel pø'nis va'cø cyoyojyajø je'nche'ṉomo va'cø cya' je pøn.
9 Naatu abistan dinab orot Jeremiah eo ina iturobe.
10 Y je tuminji'ṉ jyujyayaj tzica tzøcpapø'is ñas, porque jetse tzajma'yøjtzi ndø Comi'is”.
10 Noukwat bu’urayan ana kamar hitubun Regah ayu iu’uwu na’atube.”
11 Entonces Jesús te'nuna'ṉ gobernadojris vyi'naṉdøjqui. Y je'is 'yaṉgøva'cu:
11 Jesu Roman gawan nanamaim bat, naatu gawan Jesu ibatiy, “O Jews sabuw hai aiwob?” Jesu iya’afut eo. “Nati kuo, ayu boro abi tur anao.”
12 Y cuando pane covi'najø'is y tzambø'nis cyøtza'møyaju, Jesusis ja 'yaṉdzova, ni ti ja chamø.
12 Firis ukwarih naatu regaregah ai’in Jesu ubar hitin tur kakafin isan hio men kafa’imo iyafutimih.
13 Entonces Pilato'is ñøjayu:
13 Basit Pilate Jesu iu, “Sabuw kakafih isan ubar hit teo’orereb kunonowar?”
14 Pero Jesús ni jujche ja 'yaṉdzo'ṉoya. Jetcøtoya ñømaya'comø'nu gobernadojris ticøtoya ja 'yaṉdzova.
14 Baise Jesu men kafa’imo awanamaim tur ta tit, naatu Gawan orot ana kasiy ra’at ifofofor men kafaita.
15 Pero tumdum pascua sø'ṉomo syombø'pana'ṉ tum preso governadojris lo que jutipø syuñajpana'ṉ vøti pø'nis va'cø syombø'tøjø.
15 Tar Nowaten hiyuw ana veya, gawan hai binanakwar eo na’atube, mar etei dibur barane sabuw hai kok orot menatan tirurubin i ebobotait.
16 Jicsye'c ijtuna'ṉ tum pøn preso'omo ñøyipø'is Barrabás; aunque i'is cyomusu iyete.
16 Nati ana veya orot wabin gagamin Jesu Barabas dibur ma’am.
17 Y cuando jendina'ṉ ityaj tumø'omo, 'yocva'cyaj Pilato'is:
17 Naatu sabuw hiru’ay sawar, basit Pilate ibatiyih, “Orot menatan kwakokok diburune anabotait, Jesu Barabas o Jesu Keriso?”
18 Porque Pilato'is chi' cuenta que chi'ocuyaju'is qui'sayaj Jesús porque más syuñaj Jesús sone pø'nis.
18 Anayabin sabuw bobowenamaim Jesu hibai Pilate umanamaim hiya’iyai i so’ob.
19 Y mientras Pilato jendina'ṉ po'cs aṉgui'mgu'yomo, cyø'vejay ote ñe yomo'is, ñøjayu: “U mi ndzøjcay ni ti jic pøn ja itø'is cyøja, porque tzu'yi vøti toya'isøjtzi napasyi'omo porque jic pøn nambasyi'ø'yøjtzi”.
19 Pilate baibabatiyen ana efanamaim ma’am, aawan tur iyafar na eo, “Orot nati gewasin isan men abisa ta inasinaf, anayabin fai ayu mim fokarin maiyow isan amim au not ekakasiy”
20 Pero pane covi'najø'is y tzambø'nis ñøjayaj vøti pøn va'cø vya'cyajø va'cø syombø'tøj Barrabás y va'cø yaj ca'tøj Jesús. Y al fin vyø'møyaj vøti pø'nis jetse va'cø vya'cyajø.
20 Baise firis ukwarih naatu regaregah ai’in sabuw tafah fair hiyai, Barabas botaitin naatu Jesu asabunin isan Pilate hiokikin.
21 Y entonces gobernadojris ñøjayaj vøti pøn:
21 Pilate sabuw ibatiyih, “Orot i rou’ab, imih orot menatan kwakokok ana botait?” Etei’imak hiya’afut hio, “Barabas!”
22 Y Pilato'is ñøjayaju:
22 Pilate sabuw ibatiyih, “Bo Jesu wabin Keriso isan boro mi’itube anasinaf?” Etei’imak hiya’afut hio, “Ku’onaf!”
23 Y gobernadojris ñøjayaju:
23 Pilate ibatiyih, “Abisa kakafin sinaf?” Baise sabuw hitar koukuw hio, “Ku’onaf!” Sabuw rou’ay gagamin nahimaim Pilate Jesu ibatiy|alt="Jesus placed before crowd" src="CN01822b.tif" size="col" loc="Mat 27.23" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.23"
24 Entonces chi' cuenta Pilato'is que ji'n mus yajayaj vøti pø'nis qui'psocuy, sino que más manba so'natejyaje. Por eso vya'c nø' va'cø ñømijnatyøjø, y cø'che'u vøti pø'nis vyi'naṉdøjqui como seña que ja it cyoja, y nømu:
24 Pilate naniyan bai men karam boro ef ta tasinaf, naatu sabuw auman kougeyagey hibusuruf, imih harew bai sabuw etei nahimaim uman sauwen eo, “Ayu iti orot namomorob isan men ana ubar anabaimih. Nati i kwa akis a ubar.”
25 'Yandzoṉyaj vøti pøn y nømyaju:
25 Sabuw etei hiya’afut hio, “I namomorob ana ubar i aki anab naatu natunatu auman ana ubar hinab.”
26 Entonces Pilato'is syombø'u Barrabás y yac nacstochøctøj Jesús. Y chi'ocuyaju va'cø mya'møyaj cruzcøsi.
26 Imaibo Pilate Barabas botait, naatu Jesu wabir ana baiyowayah iuwih, onafin isan hibai hin.
27 Entonces gobernadojris syoldado'is ñømaṉyaj Jesús aṉgui'mguy tøjcomo. Jen vyejtu'myaj mumu soldado y cyotyaj cujcomo Jesús.
27 Imaibo Pilate ana baiyowayah Jesu hibai hin gawan ana bar hitit, nati’imaim baiyowayah etei hiru’ay hibebera’uh.
28 Ñe' tyucu yac tzacyaju, tzapas tucu yac mesyaju.
28 Ana faifuw hi’oromen, faifuw namar hibai hi’us,
29 Pye'tyaj apit corona y yac mesyaj cyopajcomo y chø'naṉbø cyø'omo cyojtayaj cuy. Entonces cutquecyaju vyi'naṉdøjqui, cyøsijcøyaju va'cø qui'tzcu'ajyajø. Ñøjayajpana'ṉ:
29 kokor hififin ukwarin ana raramamih hiyara’ah, uman ana asukwafune tu hitin, nanamaim suh hiyowen hi’i’iyab hio, “Jews hai aiwob tanabora’ara’ah.”
30 Y cyøtzujøyajpana'ṉ, y pyøjcayaj cyø'ombø cuy y jetji'ṉ jyo'tznacsnacsvøyajpana'ṉ cyopajcøsi.
30 Yumatan hikwaitututur, uman tu hibosair ukwarinamaim hiborabirab.
31 Jetse qui'tzcu'ajyaj Jesús. Y después yac tzacyaj tzapas tucu y yac mesque't ñe'. Entonces ñømaṉyaju va'cø mya'møyaj cruzcøsi.
31 Hibi’i’iyab ufunamaim, faifuw hi’us ma’am hibosair ana faifuw hibow hina hi’us, imaibo hibai hin onafin isan.
32 Cuando nømna'ṉ myaṉyaj cumgu'acapoya'omo, pya'tyaj Cirene gumgu'yombø pøn ñøyipø'is Simón. Jet pyena tzøcyaju va'cø ñømajṉay Jesusis cruz.
32 Hitit hinan efamaim Sairini orot wabin Simon bairi hitar naatu baiyowayah hi’ukikin Jesu ana onaf bai e’abar.
33 Y nu'cyaj ñøjayajpamø Gólgota, que sunba ñømø: Cyo'cøpacmø.
33 Hina efan wabin Golgotha imaim hitit, nati efan hibiwab yabin efan ana itinin i orot ukwarin ana gifow na’atube.
34 Jeni chi'yaj Jesús vinagre mojtupø tzuchniviji'ṉ va'cø tyo'ṉa. Y tyo'ṉisu'cti, ja syun tyo'ṉa.
34 Nati’imaim wine harew tenakuyakuy auman hisartabir Jesu tomanih hitin bai kakartubun ufunamaim kwahir.
35 Entonces soldado'is mya'møyaj Jesús cruzcøsi, y después cyøsijayaj tyucu va'cø vye'ñayaj ñe'comda'm. Jetse viyuṉaju tza'maṉvajcopyapø'is chamuse, nømu: “Vye'nbø'jayaj ø nducu ñe'comda'm, cyøsijayaj ø nducu”.
35 Naatu hi’o’onaf ana veya arowamaim ana faifuw hikusib hifaram hibow.
36 Entonces jen aṉbocsyaju, va'cø cyoqueñajø.
36 Imaibo nati’imaim himarir Jesu hima’uh hima.
37 Y mya'møyaj tabla cruzcøsi Jesusis cyopajcomo, tablacøsi it jachø'yupø ti cyoja. Yø'cse nømu: “Yøṉete Jesús, Israel pø'nis myøja'ṉ Aṉgui'mbata'm”.
37 Naatu tafanamaim ubar hibitin ana tur hikirum hikubar, “ITI I JESU, JEW SABUW HAI AIWOB.”
38 Entonces mya'møyajque't eyata'mbø cruzcøsi metcuy nu'mbapø; tum Jesusis chø'na'ṉomo, y tum 'yaṉña'yomo.
38 Naatu bainowan orot rou’ab Jesu bairi hi’onafih, ta ana beyawane ta ana asukwafune.
39 Y cøtyajpapø'is 'yo'nindze'myaju, cyopacti myi'cu'jayaju.
39 Sabuw nanane hinan ukwarih hita’asi’asiy ubar hitin tur kakafih maiyow Jesu hi’i’iyab hio,
40 Nømyaju:
40 “Tafaror bar tarabounin veya tounu wanawananamaim wowabin sawaramih io! Bo o God Natun na’at kwiyawasi cross afe’enane kure’eban a’it?”
41 Jetseti 'yonguitzcu'ayajque'tu pane covi'najø'is y aṉgui'mguji'n aṉma'yoyajpapø'is y fariseo'ista'm y tzambø'nista'm. Nømyajpana'ṉ:
41 Ef ta’imon firis ukwarih, Ofafar Bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in auman Jesu hi’i’iyab hio,
42 ―Eyapø yaj cotzocyaju, y vyin ji'n mus yaj cotzoca. O'ca jicø ndø Aṉgui'mbata'm tø øtz Israel pønda'm chøṉø, ¿ti'ajcuy ji'ṉ myø'n cruzcøsi yøti? O'ca mø'nbana'ṉ cruzcøsi, ndø va'ṉjamdambana'ṉ.
42 “Sabuw afa iyawasih, baise i taiyuwin men karam boro niyawas, Israel sabuw hai aiwob! Bo cross afe’enane boun nare tana itin boro tanitumitum.
43 Nømu que Diosis 'yayudatzøcpa, pero o'ca de veras syunbapøte Diosis, ¿ticøtoya ji'n mini va'cø yaj cotzoca? Porque nømu: “Øtz Diosis chø 'Yune”.
43 God i bitumitum, bo God boun iyawasiban ta’itin, anayabin i taiyuwin i God Natun rouw eo.”
44 Jetseti 'yongui'tzcuyajyaj Jesús nu'myajpapø'is jetji'ṉ ityajupø ma'møyajtøj cruzcøsi.
44 Ef ta’imon bainowah orot rou’ab Jesu bairi hi’onafih hi’inu’in ubar hitin tur kakafih hi’u.
45 Entonces paṉguc jamase'ṉomo pi'tzø'ajnømu mumu nasindumø y hasta las tres de la tarde min sø'ṉbø'nøṉgue'te.
45 Veya yen tafat yan tafaram etei gugum inu’in veya botabir re 3 korok bai.
46 Y como a las tres de la tarde pømi vej Jesús, nømu:
46 Veya 3 korok na’atube, Jesu fanan aumetawat rerey eo, “Eloi, Eloi Lema Sabachthani?” Anayabin, “Au God, au God, aisim ihamiyu?”
47 Y vene'aṉbø'nis jiṉø te'ñajupø'is myañaju ti cham Jesusis y nømyaju:
47 Sabuw afa nati’imaim hibatabat hinowar hio, “Elijah isan eafa’af kwanowar.”
48 Jicsye'c pochu'ṉ tumbøn maṉ mye'tz tzoja, ñuṉu vinagre'omo y cyot cape'omo y tyajøjayu capeji'ṉ Jesusis 'yaṉnaca'omo va'cø cyømu'cø.
48 Naatu orot ta nunuw in sawar ta biyan sou’usau bai, wine tenakuyakuy butu’ub, eot ra’ah Jesu awanamaim yai tomamih.
49 Pero eyapø nømyaju:
49 Baise sabuw afa hio, “Kubat, Elijah nan nabiyawas tana’itin!”
50 Pero Jesús pømi vejvøjøtzøjcu y yac maṉ 'yespiritu, ca'u.
50 Jesu iban maiye fanan aumetawat rerey, naatu ayubin tabaratait.
51 Y jicsye'c masandøjcombø tucu vo'te cucpo'tujcu; møji po'tzu'ṉ, hasta nascøsi po'nu'cu. Y mics nas hasta veñaj tza'.
51 Faifuw Tafaror Bar wanawanan hita’iy re efan kakafiyin hirafut inu’in yate rusib re in uran tit rou’ab himatar, iriyoy tit kabay hitaseseb.
52 Y aṉvacyaj tzatøc nijpoñømumø y visayaj vøti va'ṉjajmoyajpapø pø'nis cyoṉna oyupøm ca'yaje.
52 Rah awah hiha’e, sabuw kakafiyih moumurih na’in marasika himorob hi’inu’in etei hiyawas himisir.
53 Y después que Jesús visa'u, putyaj chatøjcomo y tøjcøyaj masanbø Jerusalén gumgu'yomo, y vøti pø'nis isyaju je ca'yajupø lo que oyu visa'yaje.
53 Hai rah hitumaren hitit, Jesu morobone mimisir ufunamaim, murumurubih etei hitit hin Jerusalem hitit, sabuw moumurih na’in hi’itih.
54 Pero cuando ca' Jesús, capita'nis y jetji'ṉna'ṉ nø cyoqueñaju'is, cuando aṉjamyaj nasamicscø y isyaj tiyø tujcu, entonces ca'yajpana'ṉ na'tze'is, nømyaju:
54 Baiyowayah hai orot ukwarih naatu baiyowayah afa bairi nati’imaim Jesu hima’uh hima’am iriyoy hitatam, naatu abisa’awat himamatar hi’itah hai bir ra’at hio, “Turobe iti orot i anababatun God Natun!”
55 Y jendina'ṉ ityaj sone yomo ya'itina'ṉ cyøque'nøyajupø'is. Yø'ṉis oyuna'ṉ pya'tyaj Jesús desde que tzu'ṉu Galilea nasomo y o cyotzoṉyaj Jesús.
55 Nati’imaim baibin moumurih na’in hina ef yokaika hibat abisa’awat himamatar hi’itah. Iti baibin i Galilee’ine Jesu hi’ufunun bairi hina hibibais.
56 Y je'tom ityajuna'ṉ María Magdalena, y Jacobo'is y José'is myama ñøyipø'sque't María, y jendina'ṉ itque't Zebedeo'is 'yune'is myamata'm.
56 Baibin wanawanahimaim i Mary Magdalene, Mary, James, Joseph hairi hinah naatu Zebedee aawan.
57 Y después min tza'i'cam tum ricupø pøṉ, Arimatea cumgu'yombøna'ṉete; ñøyipø'is José; y mismo Jesusis ñøtuṉdøvøque't.
57 Birabirab auman orot sawar wairafin, wabin Joseph ana tafaram Arimathea’ane na tit. Iti orot i Jesu ana bai’ufununayan ta, baise wa’iwa’iramaim bi’ufununun. Tafaror bar wanawanan faifuw taseb ro’ab himatar|alt="temple veil being torn down" src="CN01843B.TIF" size="col" loc="Mat 27.57" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.57"
58 Je'is cyønu'c Pilato y vya'cay Jesusis cyoṉna. Entonces Pilato'is chi' aṉgui'mguy va'cø vya'ctzi'ayaj cyoṉña.
58 Joseph na Pilate nanamaim tit, Jesu biyan bai na ya’in isan fefeyan, naatu Pilate ana baiyowayah uwih Jesu biyan hibai hitin.
59 Y Jose'is maṉ pyøc je cyoṉna y myojnayu popo sabana'omo.
59 Joseph, Jesu biyan bai faifuw boubunamaim sum
60 Y cyot ñe jomepø chatøjcomo; tza'cotzøc yac ocnojtøju, cuando ca'pa va'cø jen niptøjø. Pero jen o cyojtatyøj Jesusis cyoṉna. Y entonces piti'aṉga'm je chatøc møjapø tza'ji'ṉ y maṉyaju.
60 bai in hub boubun i isan iti boro’omo to naiwanamaim bai inu’in, imaim Jesu yai naatu kabay ifururuw na sou hir naatu ana ubar in.
61 Y jena'ṉ po'csyaj María Magdalena y eyapø María; jen 'yaṉbocsyaj tzatøc metzcupø yomo'is.
61 Mary Magdalene naatu Mary, James, Joseph hairi hinah i rah rewan rounane himare hima hi’itin.
62 Entonces jyo'pit cøjtu'cam jama cyomeque'ajyaju'c sapøjcuy jamacøtoya, tu'myaj pane covi'najø y fariseo va'cø maṉ 'yo'nøyaj Pilato.
62 Mar natot i boro Sabbath ana veya, imih Firis ukwarih naatu Pharisee hina Pilate nanamaim hitit
63 Y ñøjayaju:
63 hio, “Regah ni’i orot baifufuwenayan yawasin ma’am eo, ‘Ayu boro veya tounu ufunamaim morobone anamisir.’ Iti na’atube eo i aki anotanot.
64 Por eso jetcøtoya tzi' aṉgui'mguy va'cø cyoquendøj tzatøc niptøjumø hasta que ta'nba tu'cay jama, jana maṉ ñu'mnøputyaj tzu'cøsi ñøtuṉdøvø'is. Y jøsi'cam maṉba nømyaje: “Visa'u'am ca'upø”. O'ca jetse aṉgøma'cø'oyajpana'ṉ, más peor jetsena'ṉ tø tucpa que vi'nase.
64 Isan imih akokok baiyowayah afa iniyafarih hinan rah hinama’uh hinama veya tounu, saise ana bai’ufununayah boro men hinan biyan hinabain hinabihir, naatu morobone misir maiye hinarouw hinao sabuw hinifuwihimih. Anayabin baifuwen iti boun natitit boro kakafin anababatun men wan anabifuwen na’atube’emih.”
65 Y pilato'is ñøjayaju:
65 Pilate iyafutih eo, “Ma’utenayah orot kwa aso’obamaim kwanabuwih naatu kwana’uwih matah toniwa’an rah hinama’uh gewas hinama.”
66 Entonces maṉyaju y 'yaṉga'myaj mø'chøqui tzatøc. Syello'øyaj tza' aṉga'mupøji'ṉ y jen chacyaj maṉba'is cyoqueñaje.
66 Basit hitit hin rah ana etawan kabay tafanamaim kwah hiyai, naatu ma’utenayah orot nati’imaim rah hima’uh hima. Mautenayah rah awan hibat firis bairi teo|alt="soldiers guarding tomb" src="cn01849b.tif" size="col" loc="Mat 27.66" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="27.66"
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 27, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.