Mateus 26

Jomepø Testamento (ZOSNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Entonces cuando yaj jetsepø aṉmacuy, Jesusis ñøjayaj ñøtuṉdøvø:
1 Jesu bi’obaibiyih ufunamaim, ana bai’ufununayah isah eo,
2 ―Mi mustambati que metza jamacøs maṉba sø'ṉajyaj pascua søṉ. Y jicsye'c øjtzi mumu Pø'nis chøṉ Tyøvø maṉba tzi'ocuyajtøji va'cø yaj ca'tøj ma'møtyøjupø cruzcøsi.
2 “Kwanaso’ob veya rou’ab ufunamaim Tar Nowaten ana hiyuw enan. Nati ana veya’amaim Orot Natun boro hinab rakit sabuw umahimaim hinayai hina’onaf.”
3 Entonces tu'mbø'yaj pane covi'najø, y aṉgui'mguji'ṉ aṉma'yoyajpapø, y Israel tzambøn. Tu'mbøyaju más myøja'ṉombø pane covi'najø'is 'yaṉgui'mguy tøjcomo; más myøja'ṉombø pane covi'najø ñøyipø'is Caifás.
3 Imaibo Firis ukwarih naatu regaregah ai’in etei firis gagamin Kaiafas ana baremaim hiru’ay.
4 Jeni qui'pscøpoyaju jujche va'cø ñu'mnucyaj Jesús va'cø yaj ca'yajø.
4 Naatu Jesu wa’iwa’iramaim fatumin bain asabunin isan hiyakitifuw.
5 Pero nømyaju:
5 Baise hio, “Men hiyuw tanabowabow wanawananamaim, anayabin rakit boro tanaku’ub was hinagiy.”
6 Entonces cuando ijtuna'ṉ Jesús Betania cumgu'yomo, o covit Simo'nis tyøjcomo. Simón yachputzi'øyuna'ṉ vi'na.
6 Jesu na Bethany orot Simon biyan kokom ani’anin ana baremaim tit,
7 Mientras que jendi ijtu, cyømin Jesús tum yomo'is. Je yomo'is ñø'min tum alabastro tza'pø cojtocuy ijtupø'om suñi viquicpapø perfume vøti coyojapø. Y mientras que Jesús po'csuna'ṉ mesacø'mø, yomo'is cyøtijtøjay cyopac perfumeji'ṉ.
7 mare ma bay eaa auman babin ta kibub kikimin kabay wabin alabaster imaim hikwak raiy ana baiyan gagamin hisuwai batabat bai na run Jesu aribun yan isuwai re.
8 Pero cuando Jesusis ñøtuṉdøvø'is isyaju ti chøjcay Jesús, qui'syca'yaju, nømyaju:
8 Ana bai’ufununayah hi’itin yah so’ar hio, “Iti sawar i yabin en asir esisinaf.
9 O'cana'ṉ ja titpø'ø, muspana'ṉ ndø ma'ajø vøti tumingøsi, y ndø tzi'tambana'ṉ tumin pobre.
9 Igewasin iti raiy ana baiyan tatayara’ah hitatubun kabay tatab, sabuw yababan wairafih tatitih.”
10 Cuando Jesusis myusu ti nø chamyaju, ñøjayaju:
10 Baise Jesu so’ob abisa hio, imih iuwih eo, “Babin men yumatanamaim kwana’umih. Anayabin sawar gewasin maiyow ayu isau esisinaf.
11 Porque pobre mumu jama mitzji'ṉ ityajpa, pero øtz ji'nø ma it mumu jama mitzji'ṉda'm.
11 Sabuw yababan wairafih boro mar etei bairi kwanama kwanibaisih, baise ayu i boro men mar etei bairi tanama’amih.
12 Porque cuando cøtijtøjay øjtzi perfumeji'ṉ, jetse chøjcu va'cø vyøjøtzøc ø ngoṉña va'cø niptøjø.
12 Iti babin ayu biyau raiy erabirab i ayu au morob isan eyayabuna.
13 Viyuṉse mi ndzajmatya'mbøjtzi, aunque juti tzamgøpucstøjpa yøṉ vøjpø ote aunque nasindumø, jetseti maṉba tzambotyøjque't ti chøc yøṉ yomo'is va'cø jyajmøtzøctøjø.
13 Anababatun a tur ao’owen, tafaram wanawananamaim iti Tur Gewasin hinabibinan ana maramaim abisa gewasin iti babin sisinaf boro kik owe’owen na’atube auman hinabinan.”
14 Entonces tum macvøstøjcapyø nøtuṉdøvø ñøyi'ajupø'is Judas Iscariote maṉ 'yo'nøyaje pane covi'najø.
14 Imaibo bai’ufununayah nah 12 wanawanahimaim orot wabin Judas Iscariot tit in firis ukwarih biyah tit,
15 Y ñøjayaju:
15 naatu ibatiyih, “Ayu Jesu anab kwa anabit boro abisa ayu kwanitu?” Naatu matanamaim kabay hibotait hiyab in 30 na’atube hiya’asair.
16 Y desde jicse'c Judasis jyajme'tzu jujche va'cø chi'ocuyaj Jesús.
16 Nati ana veya’amaim Judas ef ana gewasin nuwet Jesu batih isan.
17 Entonces je jama cuando tzo'tz sø'ṉajcuy cuando cyø'syajpa ja pyoṉoṉapø pan, ñøtuṉdøvø'is cyønu'cyaj Jesús y 'yocva'cyaju ñøjayaju:
17 Faraw Wanawanan Yeast En ana hiyuw veya wantoro’ot bubusuruf, Jesu ana bai’ufununayah hina hio, “Menamaim kukokok Tar Nowaten ana bay anabogaigiwas?”
18 Y Jesusis ñøjayaju:
18 Jesu iyafutih eo, “Kwanan Jerusalem bar merar kwanatit orot iti ana tur kwana’owen kwanao, ‘Bai’obaiyenayan eo, ayu au veya i natit, akokok au bai’ufununayah bairi boro o abaremaim Tar nowaten ana hiyuw anaa aniyasisir.’”
19 Como jujche chajmayajuse Jesusis, jetse chøcyaj ñøtuṉdøvø'is. Jen cyomeque'ajyaj cu'tcuy pascua sø'ṉgøtoya.
19 Bai’ufununayah Jesu eobaimanih na’atube hisinaf, Tar Nowaten ana hiyuw hibogaigiwas.
20 Y cuando tzu'i'ajnømu, jendina'ṉ po'csyaj Jesús mesacø'mø macvøstøjcay ñøtuṉdøvøji'ṉ.
20 Naatu nati rabirab bai’ufununayah etei 12 Jesu bairi himare hibusuruf bay hiaa.
21 Mientras nømna'ṉ vi'caṉbacyaju, ñøjayaj Jesusis:
21 Bay hiaa wanawananamaim Jesu eo, “Turobe a tur ao’owen, kwa wanawanamaim orot ta boro babau inao anamorob.”
22 Entonces maya'co'ñaju y 'yocva'cyaj Jesús tumdum pø'nis:
22 Ana bai’ufununayah hai yababan ra’at, naatu ta’ita’imon hibusuruf Jesu hibabatiy hio, “Regah, nati i men ayu’umih?”
23 Y 'yaṉdzonyaj Jesusis ñøjayaju:
23 Jesu iyafutih eo, “Orot menatan ayu airi tew wanawanan ai rafiy anabubutu’ub, nati orot i boro ayu babau nao.
24 Viyuṉsye como jujche it jachø'yuse totocøsi, jetse ma'ṉbø ca'e øjtzi mumu Pø'nis chøṉ Tyøvø. Pero lástima jic pøn maṉbapø'is ø tzi'ocuyaje porque maṉba is toya. Mastina'ṉ vøjø jic pøn o'ca ja pyø'najøna'ṉ.
24 Orot Natun i boro namorob Bukamaim hikirum hio na’atube. Baise orot yait ayu babau nao, nati orot i boro yababan gagamin na’in nab. Gewasin nati orot tafaramamaim men tatufuwamih!”
25 Entonces tzi'ocuyajpapø'is Judasis ñøjay Jesús:
25 Judas yanuwayan Jesu ibatiy eo, “Regah, o kunotanot i men ayu’umih?” Jesu iya’afut eo, “O wai.”
26 Mientras que nømna'ṉ cyu'tyaju, Jesusis pyøc pan y ñøjay Dios yøscøtoya, y vyendzi'yaj ñøtundøvø. Entonces ñøjmayaju:
26 Bay hia wanawanan Jesu rafiy bai, i gegewasin sawar, imasib, ana bai’ufununayah itih eo, “Iti i ayu biyau kwabai naatu kwa’aan.”
27 Y luego pyøc tasa, y ñøjacye't Dios yøscøtoya. Y entonces chi'yaj ñøtundøvø ñøjayaju:
27 Imaibo wine kerowasamaim hisuwai batabat bai God ana merar yi sawar, itih eo, “Kwa etei’imak iti kwanatom.
28 Porque yøṉ vino øjchøṉ nø'mbin. Ø nø'mbin señate que Diosis chøc jomepø contrato. Ø nø'mbin maṉba jøtpø vøti pøngøtoya va'cø yaj cøtocojayajtøj cyoja.
28 Iti i ayu au rara, au Obaibasit Boubun abisuwai sabuw moumurih hai bowabow kakafih notawiyen isan.
29 Mi nøjandyamba mijtzi que ji'n majtøc ma ndø'ṉe uva tø'mis ñø' hasta jicsye'ctøc ma'ṉbø ndo'ṉvøjøtzøqui jomepø mitzji'nda'm ndø Janda Dios 'yaṉgui'mbamø.
29 A tur ao’owen, ayu iti wine boro men anatom, anama’am nati ana veya’amaim wine boubun kwa bairit Tamai ana aiwobomaim tanatom.”
30 Entonces vañaj tum vane y después tzu'ṉyaju maṉyaj Olivo cotzøjcøsi.
30 Naatu himisir ew ta hitabor hitit hin Olive Oyawamaim hitit.
31 Y jeni Jesusis ñøjayaju:
31 Imaibo Jesu hai tur eowen eo, “Iti boun gugumin kwa etei boro kwanabihir ayu kwanihamiyu, Buk Atamaninamaim eo na’atube,
32 Pero después cuando visa'pa øjtzi, maṉba vi'na mave Galilea nasomo, y mitz maṉba maṉdyam jøsi'jcam.
32 Baise ayu morobone anamimisir ufunamaim boro au na ani’iyon wan anan Galilee anatit.”
33 Entonces Pedro'is ñøjay Jesús:
33 Peter iya’afut eo, “Turau’unah boro hinabihir, baise ayu boro men anabihir o anihamiyimih.”
34 Pero ñøjay Jesusis:
34 Jesu Peter iu, “Anababatun a tur ao’owen, boun gugumin o boro ayu inayaubu mar tounu, naatu i ufunamaim kokorere boro nao’o inanowar.”
35 Y ñøjay Pedro'is:
35 Peter raro’on rab eo, “Ayu boro men kafa’imo tur nati ana’omih, morobomih na’at airit tanamorob.” Naatu bai’ufununayah etei tur ta’imon hio.
36 Y jicsye'c nu'cyaj Jesús ñøtuṉdøvøji'ṉ tum lugajromo ñøyi'ajupø'is Getsemaní, y ñøjayaj Jesusis:
36 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah bairi hitit hin Gethsemane hitit naatu iuwih eo, “Iti imaim kwamare kwama, ayu anan auweyane anayoyoban.”
37 Y ñømaṉyaj Jesusis Pedro y metzcuy Zebedeo'is 'yune; maṉyaj más jojmo y jeni Jesús vøti tzocotocho'tzu maya'cu'is.
37 Peter naatu Zebedee natunatun rou’ab buwih bairi hin, ana not kwaris naatu dogoron wanawanan ana yababan ra’at
38 Y ñøjayaj Jesusis:
38 iuwih eo, “Dogorou wanawanan au yababan i ra’at kwanekwan dogorou emama’afut. Imih iti’imaim kwamare mata nanuw bairit tanama.”
39 Entonces Jesús ma'ṉaṉøcye't usyøc y japneyu'c nascøsi, 'yo'nøy Dios nømu:
39 Jesu akisinamo nabinamaim in yumatan au babe ra’iy yoyoban eo, “Tamai, karam iti biyababan ana kerowas ayu biyau’umaim itabosair, baise men ayu au kok, o a kok.” Bai’ufununayah bay hibow tefafaram|alt="Jesus praying in garden" src="cn01810B.tif" size="col" loc="Mat 26.39" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="26.39"
40 Y vitu'u ityajumø ñøtundøvø, y øṉupø pya'tyaju. Y ñøjay Pedro:
40 Naatu matabir maiye na ana bai’ufununayah nah tounu hi’inu’in itih, Peter isan eo, “Anayabin aisim nataunu’uka mata hifot kwa’inu’in, karam one hour na’atube mata tanuw bairit tatama?
41 Jana co'øṉguy ijtamø y o'nøtyam Dios va'cø jana mi ṉgyojapa'tamø. Viyuṉsye mi ndzoco'yomo sunba mi ndø jo'ctamø, pero mi sis mochita'mbøte.
41 Mata to iwa’an kwayoyoban, saise men routobon kwanabaimih. Anun i ekokok yoyoban, baise biya i himorob.”
42 Y myenajcøsi vøcomaṉgue'tuti y 'yo'nøy Dios, ñøjayu:
42 Mar bairou’abin Jesu in maiye yoyoban eo, “Tamai, iti biyababan ana kerowas bosairin isan ana ef men nama’am na’at, basit anatom, saise a kokok anasinaf namatar.”
43 Y vituque'tu, y øṉupøti pyatyajque'tu ñøtuṉdøvø porque cyøpøcyaj øvi'is.
43 Matabir maiye nan matah kou bit hi’in yugaranih inan itih.
44 Y chacyaju, jiṉdi vøcomangue't Jesús jojmo. Y jetseti 'yo'nøcye't Dios tu'cay na'como mismo oteji'ṉ.
44 Naatu ihamiyih hi’in i mar baitonin matabir in tur ta’imon eo yoyoban maiye.
45 Jøsi'cam cyømiñajque't Jesusis ñøtuṉdøvø y ñøjayaju:
45 Imaibo matabir na ana bai’ufununayah biyah tit eo, “Kwa boro’ika kwa’in kwabiyarir? Mata tinuw, kwamisir, Orot Natun ana veya i natit, sabuw kakafih umahimaim eyey.
46 Te'nchu'ṉdama'am va'cø tø maṉdamø. Jicø nøm min maṉbapø'is ø tzi'ocuyaje.
46 Kwamisir tan! Orot yanuwayanaban iti enan kwa’i’itin.”
47 Y jetsetøc nø ñømu'c Jesús, cuando nu'c Judas, Jesusis ñøtuṉdøvøque't. Jesusis ñøtuṉdøvø ta'ñaj doce Judasji'ṉ. Y Judasji'ṉ miñajque't vøtipøn espadaji'ṉ y cuji'ṉ, pane covi'najø'is y Israel tzambø'nis cyøvejyaju.
47 Jesu eo ana tur sawara’e, bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot ta, wabin Judas, sabuw kou’ay gagamin na’in, firis ukwarih naatu regaregah ai’in hibiyafarih nawiyih kaiy, kefat, mis hiteten auman bairi hina hitit.
48 Chi'ocuyajupø'is oyuna'ṉ chajmayaje jutznøm ma musyaj jutipø ma ñucyaje, nømu:
48 Orot yanuwayan sabuw eobaimanih eo, “Orot menatan anamamamay orotoban nati kwanab kwanafatum.”
49 Y cuando nu'c Judas, entonces viyuṉ maṉ Jesuscø'mø, y ñøjayu:
49 Judas mutufor in Jesu biyan tit eo, “Tufuw isa nama Bai’obaiyenayan!” naatu mamay.
50 Y Jesusis ñøjayu:
50 Jesu iya’afut eo, “Au begon, abisa isan inot inan saife kusinaf.” Imaibo sabuw hibatabat hitit Jesu uman hibai hibukikin.
51 Y misma hora tumø Jesusis ñøtuṉdøvø'is tyusput 'yespada y pane covi'najø'is ñu'cscu'is tyatzøc tyøcspø'jayu.
51 Bai’ufununayan orot ta ana kaiy bora’ah, firis gagamin ana akir wairafin tainin roun eafuw.
52 Y Jesusis ñøjmay chejtzupø'is:
52 Naatu Jesu iu, “A kaiy ana efanamaim kwiwan maiye, anayabin sabuw iyab umahimaim kaiy tema’am boro kaiyomaim hinamorob.
53 Mi mustambati que øtz muspana'ṉ ⁿva'ṉgø ø Jandacøsi vøti mil angeles va'cø cotzo'ṉøjtzi.
53 O men iso’obamih, ayu Tamai isan atabifefeyan boro mar ta’imon tounamatar sibisib na’atube tiyafarih ayu hitawasfafaru.
54 Pero o'ca jetse, ji'na'ṉ tyuqui jachø'yuse, porque it jachø'yupø yø'cse va'cø tyucø.
54 Baise nati na’atube anasinaf, Buk Atamaninamaim mataramih hi’o hikikirum boro men niturobe’emih.”
55 Y misma hora nøjmay Jesusis vøti pøn minu'is ñucyaje:
55 Naatu tatabir sabuw isah eo, “Ana itinin ayu bainowan mowan na’atube, imih kaiy kefat kwaiteten ayu yuwu rabu’umih kwanan. Mar etei Tafaror Bar wanawananamaim ama sabuw abi’obaiyih aisim men imaim kwatafatumu?
56 Pero yø'cse nø tyujcu va'cø viyu'ṉaj lo que jyayajuse tza'maṉvajcoyajpapø pø'nis.
56 Baise abisa God ana dinab oro’orot Buk Atamaninamaim hio hikikirum emamatar saife nan niturobe.” Nati’imaim ana bai’ufununayah etei hihamiy hibihir.
57 Entonces ñucyaju'is ñømaṉyaj Jesús más covi'najøpø pane Caifasis tyøjcomo. Jena'ṉ ityaj tu'myajupø aṉma'yoyajpapø aṉgui'mguji'ṉ y Israel pø'nis chambønda'm.
57 Sabuw Jesu hibai hifatum hibai hin firis gagamin wabin Kaiafas ana baremaim hitit, nati’imaim Ofafar Bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in hiru’ay hima’am.
58 Y Pedro'is maṉ pya'te, pero ya'i pactzø'yu. Oyuti nu'c hasta pane covi'najø'is tyøjcomo y jen tøjcøyu y po'cs coyosyajpapøji'ṉ. Maṉ a'm a ver jujche ma tuc Jesús.
58 Baise Peter yokaika Jesu i’ufunun bairi hina, firis gagamin ana bar sebosebomaim hitit naatu run ma’utenayan oro’orot bairi himare abisa tamamatar ta’itin isan.
59 Y pane covi'najø'sta'm y tzambø'nista'm y mumu aṉgui'myajpapø'is mye'tzayajpana'ṉ jujche muspa cyøsujtzøyajø Jesús. Sunbana'ṉ cyojacøtzøjcøyajø va'cø yaj ca'yajø.
59 Firis gagamin naatu kaniser ana kau’ay etei hiru’ay nuhinot tur hitabow hitit hitifufuwen Jesu tamorob isan.
60 Aunque nu'cyaj vøti cyøsujtzøyajpapø'is, pero ni jujche ja pya'tayaj cyoja. Al fin nu'cyaj metzcuy cyøsujtzøyajupø'is.
60 Baise nuhinot tur hinunuwet men ta hibai. Sabuw moumurih maiyow hitit Jesu morobomih hibifufuwen hai tur naniyan en.
61 Y nømyaju.
61 hiorereb hio “Iti orot eo, ‘Ayu i karam God ana Tafaror bar anagurus nare, naatu veya tounu wanawanan boro anawowab efanin namatar.’”
62 Entonces te'nchu'ṉu más myøja'ṉombø pane y ñøjay Jesús:
62 Imaibo Firis gagamin misir Jesu isan eo, “O boro men tur ta inao? Orot hairi o a tur isan hio’orereb inonowar boro tur ta inao ai en?”
63 Pero Jesús ni jujche ja 'yoteputø. Entonces myøja'ṉombø pane'is ñøjmayu:
63 Baise Jesu awanamaim men tur ta titamih.
64 Jesusis 'yaṉdzoṉu:
64 Jesu iya’afut eo, “Tur i nati kuo, baise kwa etei a tur ao’owen. Mar boro nanan orot Natun boro God uman ana asukwafune nabat mar ana rofom wanawanan nanan kwana’itin.”
65 Entonces myøja'ṉombø pane'is chitz tyucu corajepit y nømu:
65 Firis gagamin iti tur nonowar ana veya ana faifuw bai sib eo, “Iti orot i tur kakafin maiyow eo God ebi’ib! Aisim boro tanama sif rubonayah afa’abo tananuwet? Kwa taiyuw bai’ib tur eo kwanowar,
66 ¿Ti mi ndzamdamba?
66 kwa a not i mi’itube?” Etei hiya’afut hio, “I bowabow kakafin sinaf imih namorob!”
67 Entonces vyi'nøc tzujøyaju y chaṉyaju. Eyapø'is vyi'nøctza'ṉøyaju.
67 Imaibo yumatan hikwaitututur, hiborabirab naatu sabuw afa hiboborabirab,
68 Y ñøjayaju:
68 hio, “Keriso, o God ana dinab orot na’at kuo anowar! Yait o rab?”
69 Mientras jetse tujcu, Pedro po'csuna'ṉ a'ṉgomo solajromo, y cyønu'c Pedro tum coyomo'is y ñøjayu:
69 Peter ufun bar ana seboseb wanawanan mare ma’am, Firis Gagamin ana bowayan babitai tit iu, “O auman i Galilee orot Jesu ana of ta.”
70 Pero Pedro'is ja vya'ṉjam o'ca jetji'n nø vyijtu; sone pø'nis vyi'naṉdøjqui nømu:
70 Baise Peter sabuw etei nahimaim yaub eo, “Ayu o a tur kuo yabin men aso’ob.”
71 Y Pedro maṉ aṉdyuṉgø'mø y jeni eyapø coyomo'is isu y ñøjayaj jiṉdi te'ñaj vene:
71 Naatu misir tit in bar ana etawan awanamaim tit, nati’imaim bowayan babitai ta itin naatu oro’orot nati’imaim hibatabat hai tur eowen eo, “Iti orot i Jesu Nazareth mowan ana of ta.”
72 Entonces Pedro'is jetseti mena'com chambøjcay Diosis ñøyi va'cøti ñømø:
72 Peter iban maiye yaub naatu ifaro eo, “Ayu nati orot men aso’ob.”
73 Y usyaṉ horacøsi jen ityajupø'is tyo'møyaj Pedro y ñøjayaju:
73 Hima kafa’imo orot afa nati’imaim hibatabat hina Peter biyan hitit hio, “O i anababatun ni’i orot ana of ta, anayabin a tur kuo ana nowarin naatu a sawar io’osen ana itinin i ta’imon.”
74 Entonces Pedro yach onu y chambøjcacye't Diosis ñøyi, nømu:
74 Imaibo Peter ifaro eo, “Ana bifufuwen na’at God ana orarafen anab, tur anababatun a tur ao’owen, ayu iti orot men aso’ob.” Mar ta’imon kokorere eo.
75 Y jyajmutzøjcu Pedro'is oyuse chajmay Jesusis; que Jesusis oy ñøjaye: “Antes que vejpa ṉgaylu, maṉba mi ñømi tu'cay nac que ji'n mi ndø ispøc ndøvø”. Entonces put Pedro a'ṉgomo y vo'tzocopajcu.
75 Basit Peter nuhin taseb Jesu eo not, “O boro mar tounu ayu inayaubu, imaibo kokorere boro nao.” Naatu Peter tit in ufun rerey igagagamat.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 26, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.