Mateus 13

Jomepø Testamento (ZOSNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Je mismo jama tzu'ṉ Jesús tyøjcomo y maṉ po'cse majraṉvini.
1 Nati veya ta’imon Jesu bar itumar tit na harew kukuf sisibinamaim sabuw bai’obaiyih isan mara’iy.
2 Pero como cyønu'co'ñaj vøti pø'nis, tøjcøy Jesús barco'omo y jen po'csu. Y vøti pøn jen tzø'y majraṉvini.
2 Naatu sabuw moumurih maiyow hiru’ay hi’ar bebera’uh itih, basit wa bai inatait tafan mare, sabuw baise dones yan himarir hima.
3 Y Jesusis vøti aṉma'yocuy cha'maṉvajcu. Chamu jujche yosnømbase nascøsi va'cø tø aṉmayø. Yøcse nømu:
3 Imaibo ma sawar moumurih na’in oroubonamaim eo hima hinowar. Naatu ana oroubon ta i iti na’atube eo, “Ana veya ta orot masaw bowayan ana ub tanumamih tit in.
4 Cuando nømna'ṉ vyijcu tømbu, vene quecyaj tu'ṉomo y jyu'cyaju paloma'is.
4 Ana ub afa tata’asiyen i ef yanamaim hire, naatu mamu hire hibow hi’aa,
5 Y vene quecyaj tza'cøs ijtumø tzeja nas. Y tumø ora nayu porque nasatzejati.
5 Ana ub afa i to’ato yan hire’ere ana kamar men gagamin imih saisewat hikubounih hiyen. Anayabin kamar baban i fokarin.
6 Pero cuando put ja'maṉsøṉ, poṉga'u; nascøtøjtzøyu porque ja tøjcøy jojmo vyatzi.
6 Baise veya yey ana mar wabuburinamaim ub etei hi’arat, naatu hikimow hire anayabin wairoroh men babanika hire.
7 Y vene apijta'nø'omo quecyaju, y ye'ṉyaj ta'nø, ñu'scøpajcøyu ta'nø'is, y ja chocyaj nipi.
7 Ub afa kokor wanawanan hire, naatu kokor ana fafa’amaim isuken.
8 Pero vene quec vøjpø nasomo, y tzojcu, tø'maj vøjø. Vene'cse'nomo tum kilo nijpu chi' mosis kilo; vene'csye'ṉomo tum kilo nijpu chi' sesenta kilo; y vene'csye'ṉomo tum kilo nijpu chi' veinte kilo.
8 Naatu ub afa i me gewasin yan hire hikuboubunih hiyen gewas ro’oro’oh hiya, afa hibiw 100 na’atube, afa i 60 na’atube, afa i 30 na’atube.
9 Ijtam mi ṉgoji, ¡cøma'nøtyamø!
9 Imih o yait tain nama’am tur inanowar.”
10 Entonces ñøtuṉdøvø'is cyømiñaj Jesús, min 'yocva'cyaje:
10 Naatu Jesu ana bai’ufununayah hina hibatiy hi’o, “Aisim oroubonamaim sabuw kubi’obaiyih?”
11 Jesusis 'yaṉdzoṉu ñøjmayaju:
11 Jesu iyafutih eo, “Orereb ana so’ob wa’iwa’irin mar ana aiwob isan i God kwa it, men iti sabuw itihimih.
12 Porque ñø'ijtupø'is qui'psocuy va'cø cyønøctøyøyø, tzi'aṉøtyøjpa más qui'psocuy más vøti va'cø cyønøctøyøyø, y ja itøpø'is qui'psocuy va'cø cyønøctøyøyø, yac jøcøjatyøjpa lo que ñø'ijtupø usyi.
12 Imih orot yait orereb ana so’ob biyan ema’am, God boro tafan naya’abar nitin ana so’ob nara’at, baise orot yait nati so’ob men biyan ema’am naatu ana so’ob kikimin nati biyanamaim ema’am God boro nabosair.
13 Por eso ndzajmayajpa historia; porque a'myajpa pero ji'n isyaje; y myañajpati pero ji'n cyøma'nøyaje, ni ji'n cyønøtøyøyaje.
13 Ana’an nati ayu oroubonamaim sabuw abi’obaiyih.
14 Mismo jetseti chøcyajque'tpa como chamuse tza'maṉvajcopyapø Isaiasis. Isaías nømu:
14 Dinab orot Isaiah ana Bukamaim eo kikirum i na ibiturobe.
15 Porque choco'yom yøṉ pø'nis ji'n syunaj vøjpø tiyø,
15 Anayabin ukwarih fokar,
16 ”Pero mijtzi contentoco'ni mi ijtamu porque mi istamba mi vindø'mis y mi myandamba mi ṉgoji'is.
16 Baise Kwa i kwabiyasisir, anayabin matayan kwa’i’itin naatu tain yan tur kwanonowar.
17 Porque viyuṉse mi ndzajmatyamba que sone ya'møcpø tza'maṉvajcoyajpapø'is y vøjta'mbø pø'nis sunbana'ṉ isyajø lo que mitz mi istambase, pero ja isyajø. Y sunbana'ṉ myañajø lo que mitz mi mandambase, pero ja myañajø.
17 Anababatun a tur ao’owen, dinab orot moumurih na’in naatu sabuw gewasih hikok kwanekwan, kwa abisa kwa’i’itin i hita’itin naatu abisa kwanonowar i hitanowar. Baise nati ana maramaim sawar men matar boro hita’itin.”
18 ”Yøti cøma'nøtyamø; maṉba mi ndzajmatyame ti sunba cham tømbu aṉma'yocu'is.
18 “Tain kwanarub ub tanumayan ana oroubon ao kwananowar naniyan kwanab, yabin kwanaso’ob.
19 Como tømbu quecpa tuṉgøsi y jyu'cpa paloma'is, jetsetique't cuando pø'nis myanba Tzajpombø'is 'yaṉgui'mguy y ji'n nøctøyøyi, entonces minba yatzipø y yac tzu'ṉapya chococøspø ote lo que nu'c chococyøsi como tømbu quecpase nascøsi.
19 Sabuw iyab mar ana aiwob isan Tur Gewasin ao tenonowar naatu naniyan men tabaib i ub ef yanamaim orot ta’asiy re’er na’atube, Tur Gewasin tenonowar ana maramaim demon kakafin ena hai not ebikwaris.
20 Y como vene tømbu quecyaj tzejamø nas tza'cøsi, jetseti itque't pyøjcøchoṉu'is Diosis 'yote yøti, y casøyajpa.
20 Naatu orot ana ub afa to yan hire’ere ana itinin i sabuw iyab tur tenonowar ana maramaim i tibiyasisir.
21 Pero como tømbu'is 'yune ja choca, jetsetique't pø'nis usyaṉ ora vya'ṉjamba, pero cuando nøm isu'c toya y yacsutzøctøjpa porque vya'ṉjamba Diosis 'yote, entonce jyajmbø'pa, ji'nam vya'ṉjajme.
21 Baise dogoroh wanawanan nati ub wairoron i men re eof barur, imih Tur Gewasin isan hina’uwih hinarurukaukuwih boro mar ta’imonamo hai baitumatum hinihamiy.
22 Y como vene tømbu quec ta'nø'omo y apijta'nø'is ja choca, jetsetique't vene pø'nis cyøma'nøjayajpa Diosis 'yote, pero qui'pspa jujche va'cø cyøjtay jama, y qui'pspa va'cø ricu'ajø, y Diosis 'yote ji'ṉ chøjcay cuenda. Entonces ni ti ja itø.
22 Naatu orot ana ub afa fotan wanawanan hire’er ana itinin i sabuw iyab tur tenonowar, baise iti tafaram ana yasisir isan tibiyababan naatu totobuyoy hai not ebikwaris imih tur ana ro’on men emamatar.
23 Y como vene tømbu quecyaj vøjpø nasomo, jetsetique't it cyøma'nøjayu'is Diosis 'yote y cyønøctøyøpya y vøj itpa. Y como vene'csye'ṉomo tum kilo nijpu chi' mosis, y vene'csye'ṉomo sesenta, y vene'csye'ṉomo treinta; jetseti pøn vene vø'ajyajque'tpati vøti y vene vyø'ayajpa usyta'm.
23 Baise orot ana ub me gewasin yan ta’asiy hire’ere ana itinin i sabuw iyab Tur Gewasin tenowar naatu naniyan tabai tiw tehahamu, afa ro’oh 100, afa 60, afa 30.”
24 Chajmayaj Jesusis eyapø aṉmacuy, nømu:
24 Jesu oroubon tabo iti na’atube eo, “Mar ana aiwob i iti na’atube, ana veya ta orot ana ub bow in ana masawamaim tanum.
25 Porque ñajsom ñip vøjpø tømbu. Entonces øṉyaju'csye'ṉom pøn, min vø'nipi'is 'yenemigo, y je'is ñijpay yachta'nø trigo'omo, y maṉu.
25 Baise gugumin sabuw etei hi’inu’in ufut, orot ana rakit mowan fotan kakafih bow na sanabey wanawanah tanum naatu bihir.
26 Y nay trigo y cuando min po' jyøyø, entonces quejque'tuti yachta'nø.
26 Sanabey hikuboubunih hiyey wanawanahimaim fotan kakafih auman hikubounih bairi hiyen.
27 Entonces cyoyosyajpapø pø'nis cyønu'cyaj vø'nipi y ñøjayaju: “Señor, como vøjpø tømbu mi nijpu nasomo, ¿jutznøm nay yach ta'nø?”
27 “Orot ana bowayah hina hio, ‘Regah, o ub gewasih a masawamaim itanum, baise aisim fotan kakafih auman hikuboubunih teyey?’
28 Y vø'nipi'is ñøjayaju: “Ø enemigo'is jetseti tzøjcayu”. Entonces yosyajpapø pø'nis ñøjayaj vø'nipi: “¿Vøjøm ndø cøvisø?”
28 “Orot iyafutih eo, ‘Rakit sabuw afa hisinaf.’ Naatu akir wairafih hibatiy hio, ‘Bo kukokok anan fotan ana uyarir?’
29 Pero vø'nipi'is ñøjayaju: “Ji'nda, porque o'ca mi ⁿvispa yach ta'nø, parejo maṉba visputque't trigo.
29 “Orot iyafutih eo, ‘En. Fotan kakafih kwana’u’uyarir boro sanabey afa auman kwana’uyarir.
30 Mejor tzactamø va'cø tumø ye'ṉø hasta que ndø tucpa. Entonces ma'ṉbø ⁿnøjayaj tyucyajpapø'is: Vi'na vispujtam yachta'nø y vajtaṉdø'pø va'cø ndø poṉdam juctyøjcomo. Y trigo cojtamø aṉne'cu'yomo”.
30 Imih kwaihamiyih bairi hinayen hiniw naatu tarin ana veya boro tarayah aniyafarih hinan, fotan wan hinatar hinafatum hinabow hinan hina’afusar, imaibo sanabey hinatar hinabow hinan bar hinaya.’”
31 Jesusis chajmayajque't eyapø aṉma'yocuy, nømu:
31 Jesu ana oroubon tabo eo, “Mar ana aiwob ana itinin ta i iti na’atube, orot ana ai momor ro’on kikimin maiyow bai in ana masaw yan tanum.
32 Viyuṉse mostaza tømbu más chøtøtya'mbø que eyapø tømbu, pero cuando tzocpa, møja'ajpa pyoc más que eyata'mbø nipi, como cusye møja'ajpa, y miñajpa sitityajpapø paloma y chøcyajpa ño'sa 'yaṉmaṉgøsi. (Jetseti Diosis 'yaṉgui'mguy møja'ajque'tpa).
32 Iti ai ro’on i men ai ro’on afa gagamih na’atube’emih, baise tanum kuboun yey ana veya’amaim ra’at ai gagamin na’in matar naatu mamu hina famefamenamaim hibatar hima.”
33 Jesusis chajmayajque't eyapø aṉma'yocuy; nømu:
33 Jesu iban oroubon tabo eo maiye, “Mar ana aiwob itinin ta i iti na’atube. Babin yeast ebai ana faraw wanawanan eyai ekamat inu’in era’at eyey na’atube.”
34 Mumu yøcseta'mbø tiyø cha'maṉvajcayaj Jesusis vøti pøn. Siempre chamu mumu ti ndø ispa yø'c nascøsi, entonces cha'maṉvajcu que Diosis 'yañma'yocuy jetsetique't.
34 Jesu sawar iti etei isah i oroubonamaim eo sabuw rou’ay gagamin bi’obaiyih; ana bai’obaiyenamaim i mar etei oroubonamaim sabuw bi’obaiyih.
35 Jetse chøc Jesúsis va'cø yac viyuṉajø lo que Diosis ñucscu'is cha'maṉvac vi'napø ora'omo. Diosis ñu'cscuy nømu:
35 Iti na’atube sisinaf anayabin abisa dinab orot eo kikirum tan titurobe isan.
36 Entonces Jesusis ñøjmayaj vøti pøn va'cø myaṉyajø, y Jesús tøjcøy tøjcomo. Y ñøtuṉdøvø'is cyønu'cyaj Jesús y ñøjayaju:
36 Jesu sabuw rou’ay ihamiyih naatu na bar wanawanan run, ana bai’ufununayah ufun hina hirun hibatiy hio, “Masaw yan fotan kakafin ana oroubon i kukubuna anowar.”
37 Entonces Jesusis ñøjayaju:
37 Jesu iyafutih eo, “Orot ub gewasih tatanum i Orot Natun.
38 Y yoscuñas, nasacopajquete; y vøjpø tømbu, vya'ṉjamyajupø'is Diosis 'yaṉgui'mguy. Yachta'ṉø, vya'njamyajpapø'is yatzi'ajcuy.
38 Masaw ana itinin i tafaram, naatu ub gewasin i sabuw iyab mar ana aiwob isan tebowabow, naatu ub kakafin i Demon Kakafin natunatun.
39 Y ñijpupø'is yachta'nø, diablo'isete. Cuando yajpa'c nasacopac, entonces tyucyajpa tøm; tyucyajpapø'is aṉgelesta'mete.
39 Naatu rakit orot ub kakafin bai na masaw yan tatanum i Demon Mowan. Naatu masaw biyamur i mar yomanin na’atube, masaw fourayah i God ana tounamatar.
40 Jetsemete como jujche vyajtandø'pyajpa yachta'nø y pyoṉbø'yajpa juctyøjcomo, jetseti ma tujque'te cuando yajpa'c yøṉ nasacopac.
40 “Imih mar yomanin iti ub kakafih hi’uyarir hifatum hibow hin hi’a’afusar na’atube boro namatar.
41 Øtz mumu Pø'nis chøṉ Tyøvø, øtz ma'ṉbø ṉgø'vejyaj ø aṉgelesta'm va'cø piṉaṉdø'pyaj mumu pøn yac tocoyajpapø'is tyøvø y mumu chøcyajpapø'is yatzitzoco'yajcuy. Y maṉba ñøputyaje va'cø chu'ṉyaj jeni ne'c aṉgui'mbamø.
41 Orot Natun boro ana tounamatar niyafarih hinatit, sinaf kakafih naatu sabuw iyab bowabow kakafin kura’ahih hima kakafih tisisinaf etei i ana aiwob wanawananamaim boro fotan kakafin na’atube hinatar hinafatum.
42 Y pi'ṉaṉdø'jpøyajupø maṉba pyajtzøyaj juctyøjcomo. Jiṉ maṉba vejyaje, maṉba tøtz cø'syaj toyapit.
42 Naatu hinabow hinan wairaf wan hinaya hina’afusar, nati’imaim boro na’arahih wah takitak niwa’an hina’in hinarerey.
43 Entonces chøcyajpapø'is Diosis syunbase maṉba sø'ṉyaj como jamase ndø Janda Diosis itcu'yomo. Ijtu mi ṉgojita'm ¡cøma'nøtyamø!
43 Imaibo God ana sabuw gewasih nabow mar ana aiwobomaim hinarun veya na’atube hinararan. Imih o yait tain nama’am iti tur inanowar.
44 ”Como tumin nipcøvø'nupø yoscuñasomo, jetsetique't tzajpombø aṉgui'mguy. Cuando pø'nis pya'tpa tumin aṉgøvø'nupø yoscuñasomo, mismo jiṉdi cyøvø'ngue'tpa, y casøpya y maṉba y mya'apya mumu lo que ñø'ijtupø, va'cø jyuy nas jut pya'tumø tumin.
44 “Mar ana aiwob itinin ta i iti na’atube, orot ta nugunug hibun inu’in itin bai, naatu me nati nugunug titita’urimaim kair maiye ibun, naatu yasisir auman in ana sawar etei sabuw hitobon naatu matabir maiye na nati me tutubun na’atube.
45 ”Jetsetique't como tum namcha ma'a vitu'vitu'opyapø myetzpapø'is vøjta'mbø namcha, jetseti tzajpombø aṉgui'mguy.
45 “Naatu mar ana aiwob itinin tabo iti na’atube. Orot sawar tobonayan wakek enunuwet na’atube.
46 Cuando pø'nis pya'tpa más suñi quenbapø namcha, más coyoja'øyupø, entonces maṉba y mya'ajpa mumu lo que ñø'ijtupø va'cø mus jyuy jic coyoja'øyupø namcha.
46 Wakek nuwet inan wakek ta gewasin ana baiyan gagamin na’in tita’ur, naatu na ana sawar etei yataiten hitobon kabay bai in nati wakek tutubun na’atube.
47 ”También jujche ataraya nacsyajpa nø'cø'mø, jetsetique't tzajpombø aṉgui'mguy. Ataraya nacsyajpa nø'cø'mø y ñujcaṉdø'pdø'pvøyajpa aunque juchpø coque.
47 “Iban maiye mar ana aiwob i buwat na’atube. Orot siy bowayan ana buwat eya ema’am siy i yumatah ta ta te’ona’on.
48 Cuando taspa ataraya, jyøcøputyajpa acapoya y po'cschø'yajpa va'cø piṉyaj coque. Vøjta'mbø cyotyajpa vaca'omo, y ji'n vyøjta'mbø pyatzputputvøyajpa.
48 Naatu buwat awan ekakaratan ana veya etab erun dones yan ema siy gewasih ikiyarir fetan iwan, naatu kakafih ikiyarir ebow ebis rouruwen na’atube.
49 Jetseti ma chøjque't Diosis cuando yajpa nasasacopac. Maṉba vitputyaj aṉgeles va'cø piṉaṉdø'pyaj vøjta'mbø pøn, y ji'n vyøjta'mbø.
49 Imih mar yomanin nanan itinin i boro nati na’atube. God boro ana tounamatar niyafarih hinatit hinan sabuw gewasih wanawanahimaim sabuw kakafih hinabow
50 Ji'n vyøjta'mbø maṉba pyajtzøyaj juctyøjcomo. Jiṉø maṉba vejyaje vo'yaje, maṉba cyø'syaj tyøtz toyapit.
50 wairaf wan hiyara’aten na’arahih hina’in hina rerey wah takitak niwa’an.”
51 Entonces 'yocva'cyaju Jesusis:
51 Jesu ibatiyih eo, “Oroubon iti ao’oban naniyah kwabow?” Ana bai’ufununayah hiya’afut hio, “Naniyah abow.”
52 Y Jesusis ñøjayaju:
52 Naatu Jesu iuwih eo, “Isan imih, ofafar bai’obaiyenayan orot yait mar ana aiwob isan bai’obaiyen hibitin i bar matuwan matar, imih nati bar wanawanan ana sawar boubuh naatu atamanih etei boro nayataiten.”
53 Cha'maṉjej Jesusis jetsepø aṉma'yocuy, y cuando cøjtu, tzu'ṉu.
53 Jesu iti oroubon eo hinonowar ufunamaim nati efan itumar,
54 Ñu'c ñe' cyumgu'yomo. Jiṉ aṉma'yopyana'ṉ conocscutyøjcomo. Y ñømaya'yajpana'ṉ 'yaṉma'yocuy y nømyaju:
54 naatu remor na i ana bar meraramaim tit Kou’ay Bar ta wanawanan run, busuruf sabuw i’obaibiyih. Naatu sabuw hima hinonowar hifofor hio, “Iti orot ana ukwar rerekab naatu ina’inanen sinaf isan ana fair i menamaim bow?
55 Pues yøṉømete carpintero'is 'yune, y myama Mariate, y yø'c ityaj myuqui Jacobo, José, Simón, y Judas.
55 Iti orot tamah i bar wowabayan naatu hinah i Mary naatu James, Joseph, Simon, Judas i taitin.
56 Y yø'c ityaj myuqui yomota'mbø øjtzomda'm. ¿Jut jetse musoyu?
56 Naatu taitin baibitar auman bairit iti tama’am, imih iti sawar etei i menamaim bow?”
57 Por eso cyonocyaj Jesús. Pero Jesusis ñøjayaju:
57 Iti na’atube hio hina’ufut hin. Jesu iuwih eo, “Dinab orot tafaram afa’amaim i tekakafiy, baise i ana bar meraramaim naatu i tain tuwan i men tekakafiy.”
58 Y por eso ja chøcyaj Jesusis vøti milagro'ajcuy jiṉø porque ja vya'ṉjamdøjø.
58 Naatu nati’imaim men ina’inan moumurih sinafumih, anayabin nati sabuw aurih baitumatum en.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.