Mateus 12
Jomepø Testamento (ZOSNT) vs AAI
1 Jic eyaco jama, nømna'ṉ cyøtyaj Jesús trigo cama'omo co'aṉjamguy jama'omo. Y Jesusis ñøtuṉdøvø nømna'ṉ 'yosyaju. Por eso quitpøcyaj trigo'is tyøm va'cø cyø'syajø.
1 Veya bai’ab na’atube sawar ufunamaim, Jesu Baiyarir Ana Veya sanabey wanawanah remor inan ana bai’ufununayah a himorob, basit sanabey afa hirut hikeb ro’oro’oh hibow hi’aa.
2 Pero cuando fariseo va'ṉjajmocuy ñø'ijtupø'is isyaju que jetse nø chøcyaju, ñøjayaj Jesús:
2 Naatu ofafar bai’obaibiyenayah hi’itih basit Jesu hi’u, “A bai’ufununayah ku’itih, abis tisisinaf i ata ofafar te’a’a’stu’utu’ub, anayabin boun i Baiyarir ana veya.
3 Pero ñøjayaj Jesusis:
3 — ausente —
4 Mi ndu'ndambati jujche tøjcøyaj David Diosis tyøjcomo y cyø'syaj cyømasa'nøyu pan, lo que ji'na'ṉ musipø cyø'sø. Davijdis cyø's ñøtuṉdøvøji'ṉ, pero jetsepø pan na's pane'is muspa cyø'sø. Ja it derecho va'cø cyø's eyapø'is jetsepø paṉ. (Pero David ji'n mi ṉgojatzi'tame.)
4 — ausente —
5 Y mi ndu'ndambati aṉgui'mgu'yomo que pane muspa yosyaj masandøjcomo co'aṉjamguy jama'omo y ji'ṉ cyojapa'tyaje.
5 Naatu Moses ana ofafar ta kwaiyab kwa’itin? Baiyarir ana veya firis terun Tafaror Bar teyayabuna men ofafar te’a’astu’ub? En.
6 Masandøc myøja'ṉombøte; pero mi nøja'ndya'mbøjtzi que yø'c ijtøjtzi más myøja'ṉ aṉgui'mbapø chøṉø que ji'n masandøc.
6 Baise boun i a tur ao’owen, sawar gagamin anababatun i na tit, men iti Tafaror Bar na’atube’emih.
7 It jachøyupø que Dios nømu: “Øtz su'nbøjtzi va'cø mi ndyoya'ṉøyø más que ji'nø suni va'cø mi ndzi' pane aunque tiyø ø ṉgüentacøsi”. O'cana'ṉ mi ṉgønøctøyøpya ti sunba cham jetse, ja mi ṉgyojacøtzøjcøyøna'ṉ ja itø'is cyoja.
7 Buk Atamaninamaim i iti na’atube eo, ‘Kabeber i akokok men sibor.’ Kwa iti sawar yabin anababatun kwatasoso’ob na’at sabuw gewasih boro men kwatakusairih.
8 Porque øjtzi mumu Pø'nis chøṉ Tyøvø, øtz aṉgui'mba ti muspa ndø tzøcø sapøjcuy jama'omo.
8 Anayabin Orot Natun i Baiyarir Tamah anababatun.”
9 Jesús tzu'ṉ jen y maṉ conocscutyøjcomo.
9 Jesu nati efan itumar na hai Kou’ay Bar ta wananwanan run,
10 Jen ijtuna'ṉ pøn tøtzpø'upø'is cyø', y va'cøti pya'tyaj ticøs cyøva'cøyaj Jesús, 'yocva'cyaj Jesús fariseo'is:
10 orot ta uman murubin ma’ama’amaim, naatu sabuw afa nati’imaim hima’am i ef hinunuwet Jesu gamin uwin isan, imih Jesu hibatiy hio, “It ata ofafaramaim Baiyarir ana veya orot babin boro taniyawas ai en?”
11 Y Jesusis ñøjayu:
11 Baise Jesu iyafutih eo, “Bo o orot ta a sheep Baiyarir ana veya hub tare’er, boro itatain tayen o itihamiy ta’in tamorob?
12 Pero pøn masti coyoja'øyu que ji'ṉ borrego. Por eso va'cø ndø tzøc vøjø, ji'n ya'induc Diosis co'aṉjamguy jama'omo, muspa ndø tzøcø.
12 Orot ana yawas i ra’at kwanekwan men for na’atube’emih. Isan imih Baiyarir ana veya orot babin tanabibais i men tasisinaf kakaf ofafar ta’a’astu’ubimih.”
13 Entonces ñøjay Jesusis tøtzpø'upø'is cyø':
13 Imaibo orot uman murubin isan eo, “Uma ku’otofair a’itin.” Naatu orot uman otofair naatu uman igewasin uman rounane na’atube matar.
14 Pero cuando tzu'ṉyaju jeni fariseo, tza'maṉdø'pyaju a ver jujche muspa yaj ca'yaj Jesús.
14 Basit Pharisee Jesu hihamiy hitit ufun, rabin morob isan hiyakitifuw.
15 Pero cuando Jesusis myusu jujche nø yach cøqui'psøyaju, tzu'ṉ jeni y maṉ emøc. Y vøti pø'nis maṉ pya'tyaje. Y mumu ca'eta'mbø yaj cøyindzocyaju.
15 Jesu rabinamih hiyayanuw tur nowar naatu efan nati ihamiy sa’ab in, sabuw rou’ay gagamin na’in hi’itin hi’ufunun bairi hinan, iyabowat hisawow hinan etei iyawasih.
16 Jesusis chajmayaju va'cø jana cyotzamyajø ipø pønete.
16 Naatu eo fafarih eo, “Sabuw afa hai tur men kwana’owenamih.
17 Jetse chøjcu va'cø viyu'ṉajø lo que jujche chajmayuse tza'maṉvajcopyapø Isaiasis. Isaiasis jyachø'yu que jujche nøm Dios:
17 Iti i abisa dinab orot Isaiah ana bukamaim kikirum na iturobe.
18 Jicø ø nu'cscuy ṉgøpi'ṉøjtzi,
18 ‘Iti orot i ayu isau bowamih arubin,
19 Jic ø nu'cscuy ji'n ma quipi, ji'n ma vyejaṉgøti;
19 I boro men nagam naatu boro men fanan aumetawat niwow;
20 Como cape ca'tzuse ja itø'is pyømi, jet maṉba cyotzove;
20 Sawasaw ririmih hikimow tere’er boro men na’abar faifiyen,
21 Y mumu pø'nis maṉba vya'ṉjamyaje.
21 Naatu sabuw etei hai not hai baitumatum i biyanamaim hinayai.’”
22 Entonces ñønu'cyaj Jesuscø'mø tum pøn to'tipø y umapø porque yatzi'ajcu'is yacsutzøjcu. Y Jesusis yac tzojcu va'cø mus 'yone y va'cø isoya.
22 Imaibo sabuw afa orot ta matan fim naatu demon awan gugin toun bububur ma’am hibai hina Jesu biyan hitit iyawas naatu misir tur eo naatu matan igewasin nuw.
23 Entonces ñømaya'yaju jutznøm tzojcu, y nømyaju:
23 Sabuw rau’ay gagamin na’in Jesu abisa iwa’an hi’i’itin hai hikasiy ra’at hio, “Iti orotom David uwan ta?”
24 Cuando fariseo'is myusyaju que jetse nø ñømyaj pøn, entonces fariseo nømyaju que Jesús yospa yatzi'ajcu'is cyovi'najøji'ṉ ñøyipø'is Beelzebul, je'is cyotzoṉba va'cø myacpø'yaj yatzi'ajcuy.
24 Baise Pharisees hinonowar hio, “Iti orot demon enununih, anayabin demon hai ukwarin wabin Beelzebul fair itin, nati esisinaf.”
25 Jesusis myusu ti nø qui'psyajupø y ñøjayaju:
25 Jesu abisa hinotanot so’ob, naatu uwih eo, “Tafaram ta’imon hinakusib rou’ab namatar hinabiyow boro men manin hiniyowamih, naatu bar meraramaim o ain uf rara’amaim hinakusib hinabiyow hai ma boro hini’afiy.
26 Entonces jetsetique't o'ca Satanasis ñu'cscuy quipyajpana'ṉ ñe'comda'm, entonces ve'nbø'tøjpana'ṉ y pronto maṉbana'ṉ ocyaj Satanasis 'yaṉgui'mguy.
26 Imih Demon Ana Aiwob wanawananamaim hinakusib taiyuwih hinabiyow, i ana aiwob wanawanan ana fair boro naririm.
27 Y o'ca yatzi'ajcu'is cotzoṉbana'ṉtzi va'cø macpø'yaj yatzi'ajcuy, entonces ¿será que yatzi'ajcu'is cyotzoṉyajque'tpa mi fariseo tøvø va'cø myacpøyajø yatzi'ajcuy? Entonces ji'n mus mi ndø queyaṉ gøtza'møyø porque mi nønduṉdøvø'is jetseti chøcyajque'tpa.
27 Naatu kwa i ayu Beelzebul fair baitu demon nunih kwarouw kwa’o. Bo kwa a bai’ufununayah i yait ana fairamaim demon tenununih? Isan imih kwa taiyuw abai’ufununayah hai sinafumaim ebi’obaiyi God ana baibatiyen i wan kwamara’at.
28 Pero o'ca øtz macpø'yajpa yatzi'ajcuy Diosis Espirituji'ṉ, entonces Diosis mi yac istamba 'yaṉgui'mguy.
28 Baise ayu i God Anunin Kakafiyin ana fairamaim demon anununih, imih nati ebi’obaiyit mar ana aiwob i na tit kwa wanawananamaim.
29 ”Ni i'is ji'n mus tøjcøy pømi'øyupø pø'nis tyøjcomo va'cø pyøcpø'jay cyote mientras que jendi it vø'tøc. Solamente o'ca myocspa vø'tøc, entonces cyøpøcpa.
29 “Orot fairin ana bar boro men asir hinarun ana sawar hinabainomih, baise wantoro’ot orot hinab hinafatum nabat, imaibo ana sawar hinabainuw.
30 ”Ji'n vyø'mø'is øtzji'ṉ va'cø itø, qui'sapyøjtzi, i'is ji'n sun yos øtzji'n va'cø vyejtu'myaj pøn, je'is yac potyocoyajpa.
30 “Orot yait ayu airi men abita’imon i ayu au wosai, naatu orot yait men ayu ibaisu airi bobaituw abigenamih, nati orot i wasgeyayan.
31 ”Jetcøtoya mi nøjandya'mbøjtzi; aunque jujche it cyoja, aunque jujche cø'o'nø'opya pøn, Diosis yaj cotocojapya cyoja. Pero o'ca pø'nis cyø'o'nøpya Masanbø Espiritu Santo, nunca ji'n jutznøm yaj cøtocoye; cojapa'tu tumanajcøtoya.
31 Ana’an nati isan imih a tur ao’owen, bowabow kakafih ta ta naatu bai’ib tur ta ta God boro nanotawiyen, baise orot yait Anun Kakafiyin ni’ib isan tur kakafin na’o, i ana bowabow kakafih boro men nanotawiyimih.
32 O'ca pø'nis cø'o'nøpya øjtzi, øtz mumu Pø'nis chøṉ Tyovø, pues Diosis yaj cøtocopya. Pero o'ca pø'nis cyø'o'nøpya Masanbø Espiritu Santo, nuṉca ji'n cyøtocoye, ni yøti y ni jujchøc.
32 Naatu orot yait Orot Natun isan tur kakafin na’o nabigigim boro ana bowabow kakafin nanotawiyen, baise orot yait God Anun Kakafiyin isan na’o nabi’iyab, i boro tafaramamaim men nanotawiy na’atube maramaim.
33 ”Ndø muspa que o'ca cuy vøjpøte, tyøm vøjpøtique't. Y o'ca ji'n vyøj cuy, ji'n vyøj tyøm. Porque tø'mis tø tzi'pa cuenta jujchepø cuyete. Jetseti ndø tzi'que'tpa cuenta pøn o'ca jujchepø pønete o'ca vøjpø ti chøcpa.
33 “A ai inakaif gewas boro ro’on gewasin inab, a ai men inakaif gewas ro’on boro kakafin inab, anayabin ai i boro ro’onamaim ina’inan.
34 ¡Mitz tzanse mi ⁿyandzita'm! ¿Jutznøm muspa mi ndzamdam vøjpø tiyø? Porque mi ne'c mi ⁿyandzita'mdique't. Porque ndø tzoco'yomo ndø qui'pspa tiyete, entonces ndø aṉnaca'is chamba.
34 Kwa i tuwamorob foufuh, dogor wanawanan kakafin ema’am boro mi’itube tur gewasih kwana’o. Anayabin abisa dogor wanawanan ema’am i awamaim etitit.
35 Vøjpø pø'nis ñø'it choco'cyøsi vøjpø tiyø aṉne'cupø, y jetseti chamgue'tpa vøjpø tiyø. Y yatzipø ti ñø'it aṉne'cupø chocoyomo yatzipø pø'nis, y yatzipø ti chamgue'tpati.
35 Orot gewasin ana bar wanawanan sawar gewasih ya ti’inu’in boro nabow naya taiten, naatu orot kakafin ana bar wanawanan sawar kakafih ya ti’inu’in boro naya taiten.
36 Jetcøtoya mi nøjandya'mbøjtzi: mumu ti joviseti mi ndzamba, tiene que va'cø mi yaṉdzo'ṉoya Diosis vyi'naṉdøjqui ticøtoya jetse o mi ndzame. Jetse maṉba tyuc jic jama cuando Diosis maṉba cyøme'tzay aunque i'is cyoja.
36 Imih a tur ao’owen, baibatebat ana maramaim sabuw etei awahimaim tur abisa hi’o boro God ana tur hina’owen aisim nati tur hi’o.
37 Porque o'ca vøjpø ti mi ndzamu, jetse mi ṉgyotzocpa, o'ca yatzipø ti mi ndzamu, jetse mi ndyocopya.
37 Naatu o taiyuw a tur io’omaim God boro nibatiyi, naatu o taiyuw a turamaim boro naorereb o i gewas o kakaf.”
38 Entonces ityajuna'ṉ 'yaṉmayajpapø'is aṉgui'mguy y fariseo aṉma'yocuy nø'ityajupø'is. Je'is ñøjayaj Jesus:
38 Imaibo Pharisee naatu Ofafar bai’obaiyenayah afa himisir hi’o, “Bai’obaiyenayan, aki akokok ina’inan ta iniwa’an ana’itin.”
39 Pero Jesusis ñøjayaju:
39 Baise Jesu iyafut eo, “Kwa iti mar boun nan ana sabuw a fanasair ra’at, ina’inan itinamih kwa’o. Baise ina’inan boro men ta kwana’itinamih, ina’inan ta’imon nati dinab orot Jonah biyanamaim kwa’itinika.
40 Oy it Jonás møja coque'is chejcomo tu'cay jama chuji'ṉ jamaji'ṉ. Jetsetique't øtz mumu Pø'nis chøn Tyøvø øtz ca'upø maṉba it tzatøjcomo tu'cay jama chu'ji'ṉ jamaji'ṉ.
40 Jonah siy gagamin tonan yan wanawanan in fai tounu auyit tounu na’atube, Orot Natun boro fai tounu auyit tounu me wanawanan na’in.
41 Nínive cumgu'yomda'mbø pø'nis cyøma'nøyaju ti o chambucsi Jonasis, y qui'psvitu'yaju. Jic jama cuando Diosis maṉba cyøme'chaj mumu pøn cyojaji'ṉ, entonces Nínive cumgu'yomda'mbø maṉba tumø'ityaje yøtita'mbø pønji'n y maṉba istøji que más vøti yøtita'mbø pø'nis cyoja. Porque yøti yø'c ijtøjtzi más myøja'ṉombø chøṉ que ji'n Jonás, y ji'n ø va'ṉjamyaje.
41 Jonah binan Nineveh sabuw hinonowar ufunamaim hai bowabow kakafih hisisinaf etei hihamiyen, imih baibatebat ana veya boro hinamisir kwa kwabiwa’an kakaf isan boro hina’uwi, anayabin binan iti boun abit i men marasika Jonah bibinan na’atube’emih!
42 Jic jama cuando Diosis maṉba cøme'chaj mumu pøn cyojapit; jic aṉgui'mbapø yomo minupø sujromo va'cø tyu'n ya'møcpø aṉgui'mba Salomón, je yomo maṉba te'ñaje yøti ityajupø pønji'ṉ Diosis vyi'naṉdøjqui; y yomo'is maṉba yaj queje que más ityaj cyoja yøti ityajupø pønis ñe' que menos je'is ñe'. Porque je yomo minu más ya'i nasomo va'cø cyøma'nøy Salomo'nis qui'psocuy, y yø'c it øjtzi más qui'psocu'yøyupø que ji'n Salomón, y ji'n va'ṉjamyaj øjtzi yøti ityajupø pø'nis.
42 Na’atube tafaram Sheba hai aiwob babin Solomon ana binan gewasin nowaramih ana tafaram ef yok na’in ihamiy na tur nowar, imih baibatebat ana veya boro namisir, kwabiwa’an kakaf isan na’uwi, anayabin Solomon bibinan i men boun ayu abibinan na’atube’emih!
43 ”Cuando yatzi'ajcu'is chacpa pøn, je yatzi'ajcuy maṉba viti tøtzø nasomo va'cø mye'tz jut muspa sapøcø, y ji'n pya'te.
43 “Demon kakafin orot biyanamaim ema’am tenun etit i boro watu owararinamaim ma baiyarir isan ana efan nanuwet, naatu efan men natitita’ur na’at,
44 Entonces nømba yatzi'ajcuy: “Øtz mismo pø'nomo ma'nbø vitu'que'te ju'tø pujtumø”. Cuando nu'cpa pyujtumø, pya'tpa pø'nis chocoy como tøc jojquipø, ocpejtupø, y vøjøtzøjcupø.
44 i boro na’o, ‘Ayu boro anamatabir maiye au ubar anan.’ Naatu namatabir nan ana bar natitit, ana bar wanawanan i owararin naatu hirereb hiyabuna inu’in boro na’itin.
45 Entonces mye'tzaṉøpya cu'yay espiritu tøvø más yatzita'mbø que ji'n ñe'cø. Y tøjcøyajpa va'cø ityaj mismo tumbø pø'nis choco'yomo jutipø'omo vi'na pujtumø. Y jetse más peor tucpa jic pøn que ji'n vi'na ijtusena'ṉ. Jetseti ma tucyajque'te yatzita'mbø pøn ityajupø yøti.
45 Imaibo boro namatabir maiye demon kakafih anababatun etei seven nanawiyih bairi hinan nati bar hinasusuw hinama. Naatu nati orot i boro na’af narauwabon men marasika ma’am na’atube’emih. Imih iti sabuw boun hima kakafih tesisinaf boro isah na’atube namatar.”
46 Jesús nømna'ṉ vyejvejneyaj pønji'ṉ y miñaj Jesusis myama y myuquita'm. A'ṉgom tzø'yaju, sunbana'ṉ 'yo'nøyaj Jesús.
46 Jesu eo, sabuw hima hinonowar ana tur baisawarina’e, hinah taitin hina hitit ufun hibat hi’o, “Aki akokok Jesu bairi ana’o.”
47 Y tum pø'nis ñøjay Jesús:
47 Basit orot ta run Jesu iu, “Hinat taiti hina ufun tebatabat, tekokok bairi kwana’o.”
48 Jesusis 'yaṉdzoṉu chajmayupø'is:
48 Jesu orot iya’afut eo, “Ayu hinai naatu taitu anababatun ana’o inanowar.”
49 Entonces Jesusis qui'psøjayaj cyø'ji'ṉ ñøtuṉdøvø y nømu:
49 Imaibo ana bai’ufununayah isah uman fufunih eo, “Ayu hinai naatu taitu i iti tema’am ku’itih.
50 Porque aunque jutipø chøcpa'is tzajpom ijtupø ø Janda Diosis syunbase, jicø øjtzø muṉgui, øjtzø mama.
50 Orot yait ayu Tamai maramaim eo na’atube fanan bai esisinaf i ayu taiu, ayu rubu naatu ayu hinai.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.