Marcos 9

Jomepø Testamento (ZOSNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Y ñøjayajque'tu:
1 Jesu sabuw iuwih eo, “Turobe a tur ao’owen kwa afa iti kwama’am boro morobo’e yawas kwanama’am maramaim God ana aiwob fairin boro nanan kwana’itin.”
2 Cøjtu'cam tujta jama ñøjmayu'c jetse, Jesusis ñømaṉyaj Pedro y Jacobo y Juan tum ye'ṉupø cotzøjcøsi. Jiṉna'ṉ ityaj myacscucø'yi, y min eyati quene Jesús je'tis vyi'naṉdøjquita'm.
2 Veya etei six sasawar ufunamaim Peter, James naatu John, Jesu buwih bairi akisihimo hiyen hin oyaw tafantoro’ot hitit. Nati’imaim matah yan hi’itin Jesu ana yumat botabir.
3 Tyucu o'ca tise popo sø'ṉgomø'nu. Ja it nascøs cøtze'opyapø muspapø'is yac popo'aj jetse.
3 Naatu ana faifuw hina hikwes anababatun, men karam tafaramamaim orot babin ta na’atube tasouwen hitikwes.
4 Jicsye'c quejyaju Elías y Moisés. Jena'ṉ nø chamdzamneyaju Jesusji'ṉ.
4 Nati’imaim Elijah, Moses hairi hirerereb Jesu bairi hibat hio’o bai’ufununayah nah tounu hi’itih.
5 Entonces Pedro'is ñøjmay Jesús:
5 Peter Jesu isan eo, “Regah aki bairi tanan i gewasin maiyow, aki boro sis tounu ana wowab, ta o isa, ta Moses isan, naatu ta Elijah isan.”
6 Jetse nømu porque ji'na'ṉ myus ti va'cø chamø; porque na'tzco'ñaju.
6 Nah tounu hai bir ra’at Peter tur erekasiy auman eo kwanekwan.
7 Entonces min o'na y cyømøṉ gøtzøjcøyaju y myañaju Diosis 'yote o'na'omo nø ñømupø:
7 Naatu sakuk earuw na ana youninamaim tarsumih naatu sakuk wanawanan orot fanan hinowar eo, “Iti i ayu Natu au yabow, tain kwanarub nao kwananowar!”
8 Jicsye'cam ñøtuṉdøvø'is cyenme'chaju y ni ja isyajø mas que tumdina'ṉ it Jesús ñe'cji'n.
8 Naatu matah doda iwa’an hibat hibinuwanuw men yait ta hi’itin, baise Jesu akisinamo bairi hibatabat hi’itin.
9 Cuando nømna'ṉ myø'ñaj cotzøjcøsi, Jesusis 'yaṉgui'myaju ñøjmayaju:
9 Oyawane hire hinan auman abisa hi’itin isan Jesu tur fokarin maiyow eofafarih eo, “Men yait ta ana tur kwana’owen kwanama’am Orot Natun morobone namisiribo.”
10 Y ja chajmayaj ni iyø ti isyaj cotzøjcøsi, pero na ñø'ocva'cyajtøju tiyacsque't chamba que maṉba visa'e.
10 Jesu abistan eo i fanan hibai, baise morobone misir maiye eo anayabin hikasiy taiyuwih hima hibabatiyih.
11 Entonces 'yocva'cyaj Jesús:
11 Imaibo Jesu hibatiy, “Aisim Ofafar bai’obaiyenayah hio Elijah i boro wan nan?”
12 Y Jesusis ñøjayaju:
12 Jesu iyafutih eo, “Kwanaso’ob Elijah i wan Roubininenayan orot aunan i’iyon na sawar etei yabuna, baise aisimamih Bukamaim hikikirum hio, ‘Orot Natun nanan i boro hinakwahir naatu bai’akir gagamin na’in nab.’
13 Pero mi ndzajmatya'mbøjtzi que minu'am Elías y pø'nis chøjcayaju lo que syuñajuse, jujche jyayajuse ya'møcpø tza'maṉvajcoyajpapø pø'nis.
13 Baise a tur ao’owen, Elijah i marasika na naatu sabuw hai kokomaim yawas kakafin maiyow isan hisinaf mi’itube Bukamaim eo na’atube.”
14 Y entonces Jesús y vityajupøji'ṉ vitu'yaj ityajumø eyata'mbø ñøtuṉdøvø. Y isyaju vøti pøn que nø vyocøvitu'yajupø'is ñøtuṉdøvø. Y ityajque'tutina'ṉ aṉgui'mguy myusyajpapø'is que ñø'onguipyaju Jesusis ñøtuṉdøvø.
14 Hire hinan ana bai’ufununayah afa bairi hibita’imon ana veya sabuw hiru’ay hi’a’ar bebera’uh hi’itih. Naatu Ofafar bai’obaiyenayah afa auman hina hibusuruf bairi higam.
15 Cuando isyaju Jesús, maya'co'ñaj vøti pøn y popya cyønu'cyaj Jesús y yuschi'yaju.
15 Sabuw hiru’ay Jesu hi’i’itin ana veya hifofofor men kafaita naatu hinunuw hin hibai ana merar hiyi.
16 Entonces Jesusis ñøjayaju:
16 Jesu ana bai’ufununayah ibatiyih, “Abistan isan bairi kwagamigam?”
17 Jicsye'c onbujtu tum pøn sone pø'nomo, ñøjayu:
17 Orot ta kou’ay wanawanan iya’afut eo, “Bai’obaiyenayan ayu au kek abai ana o isa, anayabin afiy kakafin iwanasum awan bofafaren tur men eo’omih.
18 Aunque jut ñucpa espiritu'is, yac pitivitpa y aṉ'upu'øpya, y cyø'spa tyøtz, y nø tyøtzpø'u. O'yø va'ṉgayaj pyasencia'ajcutya'm mi nønduṉdøvø va'cø yac tzu'ṉyaj yatzipø espiritu, y ja mus yac tzu'ṉyajø.
18 Naatu afiy kakafin kaun eyey ana veya ebai erouw me yan ere awan fusifusin ekubar naatu wan eyob takitak tebiwa’an naatu an uman etei’imak tewowofaf. Ayu a bai’ufununayah afiy kakafin nuninamih auwih, baise men karam hitasinaf.”
19 Jesusis ñøjmayaju:
19 Jesu iuwih eo “Kwa iti boun ana sabuw ayu men kwabitutumu, mar boro bai’ab bairi tanama? Ayu boro men manin kwa bairit tanama tanabow? Kek kwabai kwana aitin.”
20 Jicsye'c ñønu'cyaju. Cuando yatzipø espiritu'is isu'c Jesús, ṉga'e yac tu'yu; y quejcu nasomo, pitivijtu y aṉ'uputeju.
20 Kek hibai hina Jesu biyan hitit, afiy kakafin nuw Jesu i’itin ana veya kek busuruf an uman duduwar rab naatu me yan re rab firur awan fusifusin kubar.
21 Entonces Jesusis 'yaṉgøva'c ṉga'e'is jyata, ñøjayu:
21 Jesu kek tamah ibatiy, “Iti kek sawow maninaka bai ma?” Tamah iya’afut eo, “Tasiyar ana mareika sawow bai,
22 Y vøti nac yatzipø espiritu'is yaj quecpa juctyøjcomo o nø'cø'mø va'cø yaj ca'ø. Pero o'ca muspa mi ndø yac tzojcayø, tø toya'ṉøtyamø y tø cotzoṉdamø.
22 matan fufur asabuninamih ebai en wairaf wan eyey naatu harew yan ere’er, baise o baiyawasin isan isa nakakaram na’at basit kwiwanbabanu baibais kwiti.”
23 Y Jesusis ñøjayu:
23 Jesu iya’afut eo, “Karam, o inabitumatum na’at sawar etei o isa boro hamehameh maiyow hinamatar.”
24 Entonces ṉga'e'is jyata pømi veju ñøjayu:
24 Kek tamah mar ta’imonamo iya’afut eo, “Ayu abitumatum baise kwibaisu au baitumatum tafan kuya’abar era’at.”
25 Jicsye'c is Jesusis que nø pyoyatu'mdu'mneyaju vøti pøn. Y 'yojnay yatzipø espiritu ñøjayu:
25 Jesu sabuw i’itih i hina yaten hiyey, imih Jesu afiy kakafin isan tur fokarin maiyow eaf iu, “O afiy tain gugurin awa gugin au’uwi kek biyanamaim kwihamiy kutit naatu men ina’intabir inarun maiye!”
26 Y espiritu veju y yac søtøt ṉga'e algo y chajcu. Y ṉga'e tzø'y como ca'upøse. Por eso pøn nømyaju:
26 Afiy kakafin iwow itarakouw kek busuruf an uman duduwar rab, naatu afiy kakafin rauwatait bihir kek re imamayay in, naatu sabuw hinot i morob hirouw.
27 Pero Jesusis ñuc cyø'cøsi y jyitite'nu, y ṉga'e te'ndonchu'ṉu.
27 Baise Jesu na ofere kek uman bai ibais imisiruw misir.
28 Entonces Jesús tøjcøy tøjcomo, y nøtuṉdøvø'is ne'ti 'yaṉgøva'cyaju ñøjayaju Jesús:
28 Nati ufunamaim Jesu bar wanawanan run naatu ana bai’ufununayah wa’iwa’iramaim hibatiy, “Aisim aki afiy kakafin men anun titamih?”
29 Y ñøjayaj Jesusis:
29 Jesu iyafutih eo, “Men abistanamaim boro sawar iti na’atube hinamataramih, baise yoyoban akisinamo.”
30 Tzu'ṉyaj jeni y cøtyaj Galilea nasomo, y Jesusis ji'na'ṉ syuni va'cø myus ni i'is o'ca jena'ṉ ijtu.
30 Jesu ana bai’ufununayah bairi nati efan hihamiy, i hibusuruf Galilee wanawanan hiremor hin. Jesu men kok sabuw etei hitaso’ob i menamaim hinan.
31 Porque nømna'ṉ chajmayaj ñøtuṉdøvø, ñøjayaju:
31 Anayabin i ana bai’ufnunenayah bi’obaibiyih. Naatu ana bai’obaiyenamaim iuwih eo, “Orot Natun boro hinabonawiy gawan umahimaim hinayai naatu hina’asabun namorob, veya tounu ufunamaim boro namisir maiye.”
32 Pero ñøtuṉdøvø'is ja cyønøctøyøyaj jujchepø tiyø nø cham Jesusis, y ja 'yocva'cyajø'am Jesús na'tzcupit.
32 Bai’ufnunenayah iti tur bi’obaiyih naniyan men hibai naatu baibatiyin isan hibir.
33 Y nu'cyaj Jesús Capernaum gumgu'yomo; y cuando tøjcomo ijtu'øc, Jesusis 'yaṉgøva'cyaj ñøtuṉdøvø:
33 Imaibo hina Capernaum hitit, naatu hirun bar wanawanan hima’am Jesu ibatiyih, “Efamaim tanan kwa abisa isan kwagamigam?”
34 Pero ja 'yaṉdzoṉyajø, porque tu'ṉomo nømna'ṉ 'yonguipyajto'u ñe'comda'm a ver jutipø nøtuṉdøvø mas covi'najø'ajupø.
34 Baise fanan men hiya’afutimih, anayabin efamaim hinan i taiyuwih higam yait i orot gagamintoro’ot.
35 Entonces Jesús po'csu y vyejtu'myaj macvøstøjcay ñøtuṉdøvø y ñøjayaju:
35 Jesu mare ana bai’ufnunenayah nah 12 eafih hina biyan hitit naatu iuwih eo, “Yait wan bai’iyonamih, i taiyuwin boro nan uftoro’ot nabat, sabuw etei’imak isah ni’akir nabow.”
36 Y Jesusis pyøc tum une y cyot cujcomo. Jicsye'c jyotzcøtøjcøy une y ñøjay ñøtuṉdøvø:
36 Naatu kek bai na nahimaim iu bat, uman kek tuwabunamaim rauwabon naatu eo,
37 ―O'ca mi mbøjcøchoṉba tum une yø'csepø ø nøyiṉgøsi, mi ndø mbøjcøchoṉgue'tpa øjtzi; y o'ca mi ndø pøjcøchoṉba, ji'n saṉ øtz mi ndø pøjcøchove, sino mi mbøjcøchoṉgue'tpati cø'vejupø'stzi.
37 “O yait ayu wabu’umaim kek gidigidih inabuwih hai merar inayiy, ayu au merar kuyiy, naatu o yait ayu au merar kuyiy, men ayu akisu au merar kuyiy baise yait ayu iyunu anan auman ana merar kuyiy.”
38 Entonces Jua'nis ñøjay Jesús:
38 John eo, “Bai’obaiyenayan aki orot ta o wabimaim wagabur kakafih nununih ai’itin naatu a’otan, anayabin i men it ata kou’ay orot ta’amih.”
39 Pero Jesusis ñøjay Juan:
39 Jesu iya’afut eo, “Orot men kwana’otanimih! Orot yait ayu wabu’umaim ina’inan nati na’atube esisinaf boro men karam nati bowabow ufunamaim ayu isau tur kakafih na’omih,
40 Porque o'ca ji'n tø qui'saye, tø cotzoṉba.
40 anayabin orot babin yait men it isat ibiwosai, nati it nowat.
41 Viyuṉsye mi nøjandyamba, o'ca aunque i'is mi ñchi'pa usy nø' porque mitz Cristo'is mi ñe'nda'm, viyuṉsye maṉba pyøc cyoyoja.
41 Anababatun a tur o’owen, orot babin yait ayu wabu’umaim o harew it kutomatom anayabin o i ayu nowau, i turobe ana baiyan boro nab.
42 ”O'ca tum yøcsepø che'pø une'is va'ṉjamba øjtzi, y tum pø'nis yajapya jic une'is vya'ṉjajmocuy, entonces jic pøn más maṉba castigatzøctøji que menos toya o'ca patztøjcøtyøjuna'ṉ nø'cø'mø vyajtøjatyøjupø møjapø vacucha cyønøcø'mø.
42 Naatu ayu au bai’ufununayah hai baitumatum kikimin, orot yait nan hai not nabi’afiy, gewasin nati orot i boro sikan aumor hita’utan taiyan hititaiy tare.
43 Jetcøtoya o'ca mi ṉgø'is mi ⁿyaj cojapa'tpa, tøcspø'ø. Mas vøjø tu'maṉgø'pø va'cø mi ndyøjcøy ityajumø queñajpapø, que va'cø jana mi ñdyøjcøy mi mejchaṉgø'pø yatzipø'omo, ji'n tu'yipø juctyøjcomo.
43 O uma nabonawiy bowabow kakafin inasisinaf na’at, ku’afuw kwisaroun! Uma rounawat ma’ama wanatowanamaim inarur i gewasin, men basit uma rou’abaka itan efan kakafin wairaf wanatowan wan itayen,
44 Jen ji'n cya'yaj namchan vyi'cyajpapø'is ca'upø, y juctyøc ji'n tu'yi nunca.
44 motamot hita’ani naatu wairaf wanatowan in etoto’ab ta’arahi.
45 Y o'ca mi ṉgoso'is mi yaj cojapa'tpa, tøcspø'ø. Masti vøj tu'maṉgoso va'cø mi ndyøjcøy ityajumø queñajpapø que va'cø jana mi mbyajtzøtyøj mejchaṉ goso yatzipø'omo, nunca ji'n tu'yipø juctyøjcomo.
45 Naatu a nabonawiy bowabow kakafin inasisinaf na’at, ku’afuw kwisaroun! A dubon ma’ama wanatowanamaim inarur i gewasin, men basit a rou’abaka inan efan kakafin,
46 Jeni ji'n cya'yaj namchan vyi'cyajpapø'is ca'yajupø, y juctyøc ji'n tu'yi nunca.
46 motamot hina’aani naatu wairaf wanatowan in etoto’ab na’arahi.
47 Y o'ca mi vindø'mis mi yaj cojapa'tpa, nøputø. Mas vøjø tu'maṉ vitøm va'cø mi ndyøjcøy Dios aṉgui'mopyamø, que va'cø jana mi mbyajtzøtyøj metzaṉ vitømgø'i yatzipø'omo.
47 Naatu mata nabonawiy bowabow kakafin inasisinaf na’at, kukubai kwisaroun! Mata ta’imon God ana aiwobomaim inarur i gewasin, men basit mata rou’abaka hinisrouni efan kakafinamaim inare,
48 Jeni ji'n cya'yaj namchan vyi'cyajpapø'is ca'upø, y juctyøc ji'n tu'yi nunca.
48 nati’imaim
49 ”Porque mumu pøn maṉba vøjøtzøcyajtøj juctyøcji'ṉ, y mumu copøn yaj ca'yajupø para Dioscøtoya cana'øyupøte.
49 Sabuw etei’imak boro wairafamaim na’arahih narusouwih hinan riyabe hinamatar.
50 Pero o'ca cana seque'ajpa, ja it jujche va'cø ndø yaj cana'omvøjøtzøcø. Como cana'is yac omba cu'tcuy, jetse omba ijtam mi ndøvøji'ṉda'm.
50 Riy i gewasin baise naniyan nabi’en boro men karam hiniwa’an naniyan namatar maiye, imih kwa i riy wanawanamaim nama, saise taituwa bairi boro tufuwamaim kwanama.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.