Lucas 12

Jomepø Testamento (ZOSNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Mientras jetse tujcu, oy tu'myaj vøti pøn ji'n musicsye'ṉom ndø mayø, hasta que na cøte'nøyajtøju. Y Jesusis vi'na ñømdzo'tzayaj ñøtuṉdøvø:
1 Nati ana veya’amaim sabuw hiruru’ay ana itinin i sibisib na’atube, naatu sabuw himour kwanekwan efan etei hibai karam hi’a’abinamo hibat. Jesu ana bai’ufununayah iuwih eo, “Pharisee hai yeast isan mata toniwa’an, nati sabuw ufuhine ana itinin i gewasin baise wanawanah i rerekabin, imih a tur ao’owen.
2 Porque como mumu tiyø cøvø'nupø eya jama maṉba mustøji; jetse maṉba musayajtøj qui'psocuy jujche yatzita'm.
2 Abisa hisabuw inu’in boro sabusabuw hinabosair, naatu abisa wa’iwa’irin inu’in boro nirerereb.
3 Así es que mumu ti mi nu'mdzamba pi'tzø'omo, sø'ṉgø'om maṉba mandøji. Lo que mi nu'mgø'o'nøyupø cyojicø'mø tøjcomo, maṉba vejpøtøj tøjcøsi va'cø myandøj aunque juti ya'isye'ṉomo.
3 Abisa guguminamaim kuo boro natit marakawamaim hinanowar, naatu abisa akisimo bar etawan ihir taituwa taininamaim kubitarasib boro bar faifiy wan hinabat hinao rereb.
4 ”Pero øtz mi nøjandya'mbøjtzi, øjtzø mi ndøvøta'm: uy ña'tztam yaj ca'papø'is ndø coṉña; y tø yaj ca'tøju'cam, ni ti más ji'n mus tø tzøjcatyamø.
4 “Au ofonah a tur ao’owen sabuw iyab biya hina’a’asabun isan men kwanabir, anayabin nati ufunamaim boro men abisa ta hinasinaf.
5 Pero ma'ṉbø mi ndzajmatyame i va'cø mi na'tztamø: Na'tztam muspapø'is mi ṉgyojtam yatzi'ajcu'yomo mi ⁿyaj ca'ujcam. Jet mi ndzamvøjøtzøjcatya'mbøjtzi, jet vøj va'cø mi na'tztamø.
5 Orot yait kwana bibiruw i anao kwananowar. God i kwanabiruw, anayabin biya na’a’asabun ufunamaim ana fair ema’am boro baimakiy ana efanamaim nitaiy kwanare. Imih a tur ao’owen God i kwanabiruw.
6 ”Ndø ⁿma'ajpa mosay che'pø paloma metza pesocøsi. Pero aunque ji'n vyaletzøc más, ni tumø je paloma ji'n jyajmbø' Diosis.
6 Mamu kwikwik etei five hai biyan i two toea tetotobon, baise God boro men kafa’imo nati mamu kikimin ta isan nuhin eburuburumih.
7 Y mijtzi hasta mi vañdya'm mi ṉgopajcøsta'mbø mumu mayecøspøte. Por eso uy mi ña'tztamu, porque más mi yamdamba que ji'n vøti che'pø paloma.
7 Na’atube ukwarimaim arib eretei bai’ab tebatabat God i so’ob, imih men kwanabir. Kwa a baiyan i ra’at men mamu kwikwik na’atube.
8 ”Øtz mi ⁿnøjandyambøjtzi: o'ca aunque i'is chamba pø'nis vyi'naṉdøjquita'm que va'ṉjamba øjtzi mumu Pø'nis chøṉ Tyøvø; entonces øtz ma'nbø ndzamgue't Diosis 'yaṉgelesis vyi'naṉdøjquita'm que jic pøn øjtzene.
8 A tur ao’owen, orot yait ayu isou sabuw etei nahimaim eo’orereb, Orot Natun auman boro God ana tounamatar etei nahimaim nati orot isan naorereb.
9 Pero o'ca aunque i'is chamba pø'nis vyi'nandøjquita'm que ji'nø va'ṉjam øjtzi, entonces øtz ma'ṉbø ndzamgue't Diosis 'yangelesis vyi'naṉdøjquita'm que jic pøn ji'ndyet ø ne'.
9 Baise orot yait sabuw etei nahimaim ayu eyayaubu. Orot Natun auman boro na’atube God ana tounamatar etei nahimaim ibo nayaub.
10 ”O'ca aunque i'is tze'mba øjtzi mumu Pø'nis chøṉ Tyøvø, Diosis manba yaj cotocoye. Pero oca aunque i'is cyø'o'nøpya Masanbø Espiritu Santo, ji'nam ma yaj cotocoy Diosis.
10 Yait Orot Natun isan tur nao kakaf na’at boro nanotawiy, baise orot yait Anun Kakafiyin isan tur kakafin nao nabi’ib boro men nanotawiy.
11 ”Cuando mi ñømaṉdandøjpa pø'nista'm cyonocscuy tøjcomo, o sea aunque jutipø aṉgui'mba'is vyi'nomo va'cø mi ṉgyøtza'møtyandøjø; uy 'yuṉgui'ajtame jujche maṉba mi aṉdzo'ṉotyame o ti maṉba mi ndzamdame.
11 Baibabatiyi isan hinabuwi kwanan Kou’ay Baremaim, o gawan sabuw nahimaim, o aiwob sabuw nahimaim, men taiyuw wasfafari isan, o tur mi’itube eo isan kwaniyababanamih.
12 Porque je misma hora Masanbø Espiritu Santo'is maṉba mi ⁿyac mustame jujche vøj va'cø mi ndzamdamø.
12 Anayabin God Anun Kakafiyin nati ana veya’amaim boro tur ni’obaiyi kwanao.”
13 Entonces tum pøn vøti pø'nomo nømu:
13 Rou’ay wanawanahimaim orot ta Jesu iu, “Bai’obaiyenayan, ayu akokok tuwai ana tur ina’owen, tamai momorob ana kwahan nafaram airi ana bow.”
14 Y Jesusis 'yaṉdzoṉu:
14 Jesu iya’afut eo, “Aro, ayu au ef men ema’am boro anibasit tuwat airi a sawar kwahan ana faram?”
15 Y Jesusis ñøjmayaj mumu pøn:
15 Naatu Jesu tatabir sabuw etei iuwih eo, “Mata toniwa’an sawar moumurih na’in bow isan men mata nananan niwa’an. Anayabin yawas wanatowan boro men orot ana sawar moumurih imaim hinafufun hinitinimih.”
16 Entonces Jesús aṉma'yoyu historiaji'ṉ, nømu:
16 Naatu Jesu oroubon ta eo, “Ana veya ta orot sawar wairafin ana masaw bo ana ub hiyen gewas hiw ro’oh moumurih na’in hiya itah,
17 Y pø'nis qui'pspana'ṉ choco'yomo y nømu: “¿Tiyø ø ndzøcpa? Ja it jut ngotpa ø ṉgosecha”.
17 basit mare ma not. ‘Ayu boro mi’itube ana sinaf? Anayabin iti bay hinafafour efan i boro en.’
18 Entonces nømu: “Yøcse ma'ṉbø ndzøqui. Ma'ṉbø yaj ø ndroja y ma'ṉbø más møja ndzøqui. Y jen ma'ṉbø ṉgojtaṉne'c mumu ø ṉgosecha y mumu lo que nø'ijtupø øjtzi.
18 Naatu ana notamaim eo, ‘Ayu boro iti na’atube ana sinaf, bay hai bar atamanih ana ku’uben hinare naatu gagamih ana wowab. Saise au bay ana ya naatu au sawar afa auman imaim ana ya.’
19 Yøcse ma'ṉba ṉgui'ps ø ndzocø'yomo: Yøti nø'it øtz vøti mumu tiyø aṉne'cupø para vøti amecøtoya. Ma'ṉbø sapøqui, ma'ṉbø cu'ti, ma'nbø uqui, ma'ṉbø casøyi”.
19 Imaibo anao, ‘Darik orot, anababatun abow, kwamur manin na’in ana fofonin sawar etei abogaigiwas sawar, imih bounabo hamen ana mare anama gewas, anaa anatom taiyuwu aniyasisir!’
20 Pero ñøjay Diosis: “ⁿJyovi mijtzi. Yøṉ tzu'cøsi maṉba mi ⁿyajandyøj mi ṉguenguy, y mi aṉne'ṉgupø aunque tiyø, eyapøcøtoya maṉba tzø'y”.
20 Baise God iu, ‘Kwikwekwe’aw gewas! Boun gugumin boro inamorob naatu a sawar iti ibobogaigiwas boro yait nabow?’”
21 Jetse tucpa pøn aṉne'cupø'is aunque tiyø para vyingøtoya, y ja it ricu'ajcuy Diosis vyi'naṉdøjqui.
21 Naatu Jesu ana tur yomaninamaim eo, “Imih itinin i ta’imon, sabuw iyab aurih sawar karam hiya tetototo God matanamaim i men sawar wairafih.”
22 Y Jesusis ñøjmay ñøtuṉdøvø:
22 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah iuwih eo, “A yawas isan a tur ao’owen men kwaniyababan kwanao, ‘bay boro menamaim anab ana’aan,’ o biya isan kwanao, faifuw boro menamaim anab ana’us.
23 Porque ndø quenguy valetzøcpa mas que ndø cu'tcuy; y ndø coṉña mas valetzøcpa que ndø tucu.
23 Anayabin it etei taso’ob yawas i sawar gagamin men bay na’atube naatu biyat i sawar gagamin men ar faifuw na’atube.
24 Tzøjcatyam cuenda palomata'm, que ji'n ñipyaje ni ji'n piṉyaje, ni ti ja ñø'it 'yaṉne'cupø; ni troja ja ñø'ityajø; y Diosis pyø'nøyajpa. Pero mijtzi más vøti mi ⁿyac yamdamba que ji'n palomata'm.
24 Baise kwanuw mamu awaw kwana’itih, i men me hikwair hitar, masaw hibo, naatu hifour hitab te’aa’umih en, na’atube men bay hai bar hiwowab imaim bay teya’aya’amih en, baise God akisin ebituwih! Imih kwa i God ana sawar gagamin men mamu na’atube!
25 ¿Será que it mijtzomda'm muspapø ye'ṉaṉøy medio metro maya'pa aṉcø? Pues ji'n mus ndø tzøc jetse.
25 Isan imih iti sawar isah kwana biyababan ana gewasin i boro abisa namatar? Kwanotanot nati kwana biyababanamaim boro kwamur tabo ayawas tafan hina yara’ah namanin kwanama? Men karam.
26 Entonces o'ca ni ti ji'n mus mi yac tzøctam maya'cu'is, ¿ti'ajcuy mi myaya'ndamba aunque ticøsi?
26 A yababan iti sawar gidigidih isah kwabiyababan men emamatar, aisim sawar gagamih isah kwabiyababan?
27 ”Tzøctam cuenda jøyø, jujche tzocyajpa. Ji'n yosyaje, ni ji'n pi'tyaje, pero mi nøjandya'mbøjtzi que ni møja'ṉ aṉgui'mba Salomón vøjpø itcu'yomo ja o mescøyoje va'cø chi'ṉø como tum jøyø chi'ṉbase.
27 “Kwanuw rarab bogay ebatabat kwa’itin, men masaw hitar tebob, o ar faifuw tesasakir en, baise a tur ao’owen aiwob orot Solomon ana bar bonamanamarinamaim ma’am ana veya ana faifuw eo’osen hai gewasih i men iti beran ana gewasin na’atube’emih en.
28 Jetse Diosis suñi yaj quenba ta'nø tza'ma'omo, aunque ta'nø yøti ijtu y jomi ndø cotpa juctyøjcomo. Pero más seguro Diosis maṉba mi yac mescøyojtam mijta'm; mijtzi mi mbyønda'm usypøtite mi va'ṉjajmoṉgutya'm.
28 Imih kwana’itin, God ar faifuw kutor fotan ius ana itinin gewasin maiyow boun ina’itin baise maras boro nakimow naha’obow nare hinab hinan wairaf wan hina yara’ah na’arah ni’en. Baise kwa i God ana sawar gagamin fai mar etei boro nakaifi ar faifuw nit kwana’osen, aisim a not ebikikimin!
29 Por eso u mi ñømdamu: ¿Ti maṉba ndø cu'jtame, ti manba ndø ⁿuctame? U mi uṉgui'ajtamu jetse.
29 Imih men mar etei aa tom isan kwananot kwaniyababanamih.
30 Porque mumu jetseta'mbø tiyø qui'psme'chajpa mumu nascøsta'mbø pø'nis. Pero ndø Janda Diosis nømdi myusu que jetseta'mbø tiyø mi sundamba.
30 Anayabin Eteni Sabuw iti tafaram wanawanan tutufin etei iti sawar isah hinuwet tibiyababan, naatu kwa Tamat iti sawar etei isah kwakok kwabiyababan i so’ob.
31 Mejor me'tztamø va'cø 'yaṉgui'm Dios mi ndzoco'yomda'm, entonces Diosis maṉba mi ñchi'aṉøtyam aunque ti'is mi nchøjcatyamba falta.
31 Baise wan i God ana aiwob kwananuwih kwanab dogoromaim nama, imaibo iti sawar isah kwanot kwabiyababan boro etei nit.
32 ”U mi ña'tztamu, usy mi ndu'mdambapø'is, como borregose ø mi ṉgoquengutya'm. Porque it mi Janda Diosis gyusto va'cø mi 'yaṉgui'mdamø y va'cø mi ṉgyoquendamø.
32 Kwa i ayu au bobaituw na’atube imih men kwanabir, anayabin Tamat aiwob bait isan i ebiyasisir boro nit.
33 Por eso ma'ajtam mi nø'ijtamupø y sajtzi'tam pobreta'mbø. Jetse maṉba mi nø'ijtam como si fuera tumingotcuy ji'n pyeca'ajepø, maṉba mi nø'ijtam vøjta'mbø tiyø aṉne'cupø tzajpomo, ji'n myaṉba yajepø, ji'n ñu'quimø nu'mbapø; ni pønbø'nis ji'n yac yø'imø ni tiyø.
33 Imih a sawar eretei sabuw kabay wairafih ku’uwih tetobon naatu o kabay kubai yababan wairafih kufaramih, saise a kaukut no maramaim inabaib boro men natakweb; a sawar etei maramaim inaya’ay boro men ta nakasiy, o boro men ta bainowan hinabain naatu boro men ta ganidor hina’aanimih en anababatun.
34 Porque jut ijtumø mi riṉgu'ajcuy, jen sunba mi indø.
34 Anayabin o sawar menamaim kuya’aya a not tutufin etei boro imaim na’in.
35 ”Como tum pøn vajtupø cintura, no'a ja'pøyupø it listo, jetse mitz ijtaṉgue't listo.
35 “Mar etei inabobuna a ar uwakamukamut inarab, a ramef inito’ab namarakaw o mata nuwinuwin inama, anayabin o men iso’ob boro abisa namatar.
36 Ijtam mijtzi como jujche muchacho nø jyo'cyaju'is cyomi, o'ca oy cyomi co'tøjcajcu'yomo y maṉba vitu'i. Y mientras muchacho tzø'yaj cyomi'is tyøjcomo y tiene que va'cø jyo'cyaj cyomi hasta ti hora nu'cpa, va'cø jø'nø jø'nøti aṉvajcay aṉdyuṉ cyomicøtoya cuando minba y yuschi'pa.
36 Ana’itin akir wairafih hai orot ukwarin tabin ana hiyuwane matabir maiye nan isan hima hikakaif, hai orot ukwarin matabir na etawan rurukikitar ana veya mar ta’imon hinowar naatu etawan hibotawiy rur na’atube.
37 Contento maṉba ityaj jic muchacho o'ca tzu'queñaju nø jyo'cyaju cuando minba cyomi, y jetse pya'tyajpa cyomi'is nø jyo'cyajupø. Viyunsye mi nøjambya que mismo vø'tøjquis maṉba chøc cu'tcuy y maṉba yac po'csyaj muchacho mesyacø'mø, y maṉba chi'yaj cu'tcuy.
37 Anababatun a tur ao’owen, akir wairafih iyab matah nuwinuwin hinama’am hai orot ukwarin namatabir nan na’i’itih ana veya, yasisir boro gagamin maiyow hinab! Anayabin i boro ana akir wairafih na’uwih hinamare naatu orot ukwarin boro bay semosemor ana faifuw na’us bay nasemor nitih hinama hinaa.
38 O'ca nu'cpa paṉguctzu, sino a las tres, ti hora nu'cpa; o'ca pya'tpa muchacho nø jyo'cyajupø, entonces contento maṉba ityaj jicø muchacho.
38 Akirwairafih hina bobuna matah nuwinuwin hina ma’am hai orot ukwarin nan natit, o mar natot auman nan natit na’i’itih na’at, boro yasisir gagamin maiyow hinab!
39 Yøṉø mustamø: o'ca myuspana'ṉ vøtøjquis tiyø ora minbana'ṉ nu'mbapø, viyuṉsye jyo'cpana'ṉ, y ji'na'ṉ chaque va' yac tøjcøy tyøjcomo va' ñu'mø.
39 Imih iti tur ao i naniyan kwanab naatu kwananot, orot bar matuwan bainowan mowan bainuwinamih enan ana veya nasoso’ob na’at, ana bar boro men nihamiy bainowan mowan nakwib narun nabainuwimih en.
40 Jetseti mitzta'mgue't ijtamø jajmecøsi. Porque je hora mi ṉgomo'pya que ji'n ma nu'qui, jicsye'c ma'ṉbø nu'c øjtzi mumu Pø'nis chøṉ Tyøvø.
40 Imih itinin ta’imon i nati, kwa auman kwana bogewas mata nuwinuwin kwanama, anayabin Orot Natun boro men veya kwa kwanotanotamaim natitamih.”
41 Entonces ñøjay Pedro'is Jesús:
41 Peter eo, “Regah, iti oroubon kuo i aki isai, o sabuw eretei isah kuo?”
42 Ñøjmay Pedro ndø Comi'is:
42 Regah iya’afut eo, “Anababatun a tur ao’owen Akir wairafin orot gewasin naatu ana not rerekabin, orot ukwarin nati akir wairafin boro nab akir wairafih afa isah ni’ukwarin naatu hai bay baitih isan boro ana veya’amaim nitih hinaa.
43 Contento maṉba it je chøsi o'ca minba cyomi y pyatpa nø chøjcupø jujche aṉgui'muse.
43 Anayabin orot ukwarin matabir nan nati akir wairafin bowabow gewasin maiyow bowabow itin, imih iyasisir ana akir wairafin bai yara’ah bowabow gagamin na’in itin!
44 Viyuṉsye mi nøjmambya: jicø chøsi cyotpa cyomi'is va' yaṉgui'moy mumu ticøsi lo que ñø'ijtupø.
44 Ana bar wanawanan sawar tutufin etei i akisin i’ukwarin kaif.
45 Pero supongamos jicø chøsi nømba choco'yomo: “Maṉbatøc ya'e ø ṉgomi, ji'ndøc ma mini”, y chaṉdzo'chajpa cyoyospa tøvø, y chaṉdzo'chajpa coyomo, y cu'tpa y ucpa y no'tpa.
45 Baise akir wairafin na’at nao, ‘Orot ukwarin bisaise enan, no’om boro ma hamen hamen erurubirabir, imih ayu boro au kokomaim anasinaf.’ Naatu namisir bowabow sabuw, oro’orot baibin nabow narouw kwanekwan ni’a’afiyih, naatu ana kokomaim naa natom kwanekwan nikoko’aw nanan ana veya.
46 Pero je jama ji'n nø ni'aṉjajmu'øc o'ca ma mini, y nu'cpa je jama je chøsi'is cyomi, y nu'cpa je hora ji'n nø myusu'øc o'ca ma nu'qui. Y vøti maṉba cyastigatzøc cyomi'is y maṉba tumø cot ji'n vyøjpø chøsiji'ṉda'm.
46 Imaibo Orot ukwarin boro nan natit, veya men nati akir wairafin so’ob ma ekakaifimaim boro nanamih, naatu na isan ana veya boro baimatnuwina’e nama’am nan natit. Naatu orot ukwarin nan natitit ana veya nati akir wairafin boro nab nabeyah natarsisib nisaroun baifanasairayah hai efanamaim bairi hinama.”
47 ”Y o'ca chøsi'is myusu jujche nø syun cyomi'is y ja 'yalistatzøcø, y ja chøc cyomi'is syunuse, jic maṉba nacstøj vøtinac.
47 “Akir wairafin ana orot ukwarin abisa sinafumih kokok i so’ob baise men saife taiyuwin yabuna ana orot ukwarin abisa kok eo’omaim sisinaf, nati orot boro hinawabir biyababan gagamin na’in nab.
48 Pero o'ca chøsi'is ja myusø ti nø syun cyomi'is, aunque chøcø ji'n syunise y por eso maṉbana'ṉ nacstøji; jet usyti manba nacstøji, porque ja myusø ti nø syunu. Porque chi'upø vøti, jet maṉba sujnatyøji va'cø chi'vitu' vøti. Y chamdzajcupø pøngøs vøti, jetcøsi maṉba vya'cvitu'yaj más vøti.
48 Baise akir wairafin ana orot ukwarin abisa sinafumih kokok i men so’ob, naatu isisinaf kwanekwan biyababan enunuwih boro au hamenamo hinawabir biyan nababan. Sabuw iyab sawar gagamin na’in tebaib, i na’atube sawar gagamin na’in boro wan hinay maiye. Orot yait gagamin anababatun tibitin i auman boro gagamin anababatun isan hinafefeyan nitih maiye.
49 ”Øtz mi'nøjtzi va'cø nøndzo'tz quipcuy nascøsi como si fuera juctyøc ndø ja'mbø'pase. Y vøjna'ṉ o'ca ja'pøtyøju'am; jetse nø sungomø'nu.
49 “Ayu i wairaf abai iti tafaram afuninamih ana atit, au kok gagamin na’in i mi’itube iti tafaram marasika tabusuruf ta’arah.
50 Øtz tiene que va' nøcøj toya vøti, y vøti maya'pøjtzi ø ndzoco'yomo hasta que cøtpa.
50 Ayu i bapataito fokarin maiyow nou’umaim ema’am boro wanawanan ana run anab, imih boun dogorou wanawanan i yababan awan karatan ama anotanot anan yomanin anisawar imaibo nuhunafot!
51 ¿Será que mi ngui'pstamba que mi'nøjtzi va'cø yac vøṉneñøm nascøsi? Nø'mbøjtzi que ji'nda, sino øtz maṉba yac it quipcuy nascøsi.
51 Kwa kwanotanot ayu i tufuw abai tafaramamaim ana? En, a tur ao’owen, ayu i men tufuw abai anamih, baise kauseb abai ana.
52 Desde yøti o'ca it mosay tumbø tøjcomo, maṉba quipyaje. Tu'capyø'is maṉba ñøquipyaj metzcuy, y metzcupyø'is maṉba ñøquipyaj tu'cay.
52 Mar iti boun orot aawan natunatunawat nah etei five boro hinakusib tounu rounane hinabat rou’ab rounane hinabat taiyuwih hinakusib hinigamigam.
53 Jyata'is maṉba ñøquipyaj 'yune, y 'yune'is maṉba ñøquipyaj jyata. Myama'is maṉba ñøquipyaj yomopø 'yune, y yomopø 'yune'is maṉba nøquipyaj myama. Saque mama'is maṉba ñøquipyaj syaque, y syaque'is maṉba ñøquipyaj syaquemama.
53 Kek tamah hairi boro taiyuwih hinakusib hinagam. Babitai hinah hairi boro hinakusib hinagam na’atube babine rawan babin hairi boro hinakusib hinagam.”
54 También ñøjmayaj vøti pøn:
54 Jesu sabuw isah iban eo maiye, “Veya ra’iyinane sakuk nayen nabi’afar badowan kwana’i’itin ana maramaim, kwa boro mar ta’imon kwanao, ‘boun boro toun nayar’, naatu toun eyarayar.
55 Y cuando popya jamsava, mi ñømdamba: “Maṉba nutznømi”, y jetse tucnømba.
55 Naatu gurufune gagub nayen narab kwananowar kwa boro kwanao, Veya boro nararan, naatu veya erararan.
56 Mi aṉgøma'cø'otyambapø'is, muspa mi ṉgøque'nøtyam ti nø cyotzamu tzajpis y nasis o'ca maṉba ij tuj, o'ca maṉba it jama. Entonces ¿ti'ajcuy ji'n mi ṉgøque'nøtyam ti nø tyujcu yøṉ jama'omo?
56 Wanawanan rerekabih! Me kamar hai sawar naatu gagub wanawanan hai sawar abisa temamatar i kwa’itah kwa’inanen kwaso’ob kwa’o. Baise aisim sawar abisa iti boun temamatar hai yabih men kwaso’ob?
57 ”¿Ti'ajcuy ji'n mi ṉgøpiṉdam mi ne'ṉgø vøjpø tiyø?
57 Aisim sawar abisa gewasin sinaf isan men taiyuw kwabibabatiyi?
58 O'ca it mi ngøva'cøpa'is, mientras je'is mi ñømaṉba aṉgui'mbacøsi, me'tz modo jujche va'cø mi ⁿvyøjøtzøc jetji'ṉ tu'ṉomdi; va'cø jana mi ñømaṉ aṉgui'mbacø'mø. Uytim mi nchi'ocuyaj policiacøsi aṉgui'mba'is; uytim mi syomu policia'is.
58 Sabuw baibatiyih isan hinabuwi kwanan inasinaftobon airi kwanayabuna kwanitounuw, imaibo kwananan baibatiyenamaim kwanatit. Baise o men inasisinaf na’at, i boro nabuw narab natain kwekwetar kwanan baibabatiyenayan orot nanamaim kwanatit naatu i boro nabuw furisiman nitih hinabuwi dibur hina yariyi.
59 Øjtzø mi nøjmambya que ji'n ma mi mbyuti jeni hasta que ji'n mi ṉgoyojpø' último centavo.
59 A tur ao’owen, o boro dibur bar imaim inama agim hio na’atube inibaiyan imaibo boro dibur barene hinabotaiti inatit.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.