João 12

Jomepø Testamento (ZOSNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Cuando faltatøcna'ṉ tujtay jama va'cø cho'tz pascua sø'ṉajcuy, entonces Jesús min Betania cumgu'yomo. Betania cumgu'yomo ijtuna'ṉ Lázaro lo que oyupø yac visa' Jesusis cuando ca'u'c.
1 Veya six nasasawar ufunamaim i Tar Nowaten ana veya, Jesu na Bethany tit, Lazarus morobone biyawas i ana bar merar.
2 Y jiṉø chøjcayaj Jesús cu'taṉbajcuy y cu'tcuchøjcu Marta, y Lázaro po'cs mesacø'mø Jesusji'ṉ.
2 Nati’imaim rabirab ana bay hibogaigiwas Jesu bairi aa isan, Martha ibaisih bairi bay hisemor. Lazarus orot afa auman Jesu bairi himarir gem sisibinamaim hima’am.
3 Y Maria'is ñømin como medio litro jasocuy suñi viquicpapø nardopø perfume caro coyojapø, jetji'ṉ Maria'is jyajsay Jesusis cyoso, y cyømojcay cyoso vyayji'ṉ. Y vyiquijcoctas tøc perfume'is.
3 Raiy yamurin mamarin wabin nard i ai rourin hibun iroro’on hibai. Nati raiy iroro’on ana baiyan i gagamin na’in, Mary bai na isuwei ra’iy Jesu an rororon ihurufen, naatu aribunamaim safam. Naatu yamurin ana mamarin bar wanawanan etei itakwar.
4 Jendina'ṉ it Judas Iscariote, Simo'ṉis 'yune, Jesusis ñøtuṉdøvøte. Más jøsijcam Judasis chi'ocuyaj Jesús 'yenemigo'is cyø'omo. Y Judas nømu:
4 Baise ana bai’ufununayan orot ta, Judas Iscariot boro ufibo baban nao, i eo,
5 ―¿Ti'ajcuy ja mya'ay yøṉ jasocuy, tumin va'cø chi'yaj pobreta'mbø pøn? Porque valetzøcpa vøti pesu.
5 “Ana gewasin iti raiy yamurin mamarin ana baiyan 300 silver coins tatayai sabuw hitatubun naatu kabay tatab bai’akirayah tatibaisih.”
6 Judas ja ñøm jetse porque sunbana'ṉ cyotzoṉyaj pobre, sino porque nu'mbapøte y je'sna'ṉ ñø'ijtu tumingotcuy y ñu'mba Jesusis ñøtuṉdøvø'is tyumin.
6 Iti tur eo’o, asir sabuw hinanot i akir sabuw baibaisih isah not eo hinarouw, baise i bainowan orot ta, anayabin hai kabay koukufet kakaif, abistan ekokok i ebai ana kokomaim esisinaf.
7 Entonces Jesusis ñøjay Judas:
7 Jesu iya’afut eo, “Babin kwaihamiy! Abistan biyanamaim ema’am i ayu anamorob hinayaya’u isan eyayabuna.
8 Porque pobreta'mbø mumu jama ityajpa mitzji'ṉ, pero øtz ji'n ma it mitzji'ṉ mumu jama.
8 Kwa boro mar etei akir sabuw wanawanahimaim kwanama, baise ayu boro men mar etei kwa bairit tanama’amih.”
9 Entonces vøti Israel pø'nista'm myusyaju que jen ijtu Jesús Betania cumgu'yomo y jiṉ maṉyaju. Pero ji'n sólo maṉyaj Jesús va'cø isyajø, sino maṉaju va'cø a'myajque't Lázaro lo que opøm ca'e y visa'u.
9 Sabuw moumurin maiyow tur hinowar Jesu i na Bethany ma’am, imih sabuw Jesu itinamih hin, men i akisin itinamih hin baise Lazarus morobone Jesu biyawas auman itinamih hin.
10 Pero pane covi'najøta'm tzamdu'mbajcayaju va'cø yaj ca'yajque'tati Lázaro.
10 Imih firis gagamih ef hinuwet hiyakitifuw Lazarus auman hitarab tamorob isan.
11 Porque Lázaro visa'u aṉcø, sone Israel pø'nis nømna'ṉ chacpø'yaj pane covi'najø va'cø maṉ vya'ṉjamyaj Jesús.
11 Anayabin Lazarus biyanamaim abistan matar hi’itin Jew sabuw moumurin maiyow himisir firis gagamih hikwahirih naatu Jesu isan higeger hitumitum.
12 Jyo'pit ityajuna'ṉ sone pøn miñajupø søṉgøtoya, y myañaju que Jesús nø myinu Jerusalén gumgu'yomo.
12 Marto sabuw rou’ay gagamin maiyow hiru’ay Tar Nowaten ana Hiyuw isan, tur hinowar Jesu i enan au Jerusalem.
13 Y tucyaj palma ay y maṉ choṉyaj Jesús, y vejyaju:
13 Sabuw ai rourih hikakir naatu hitit hin Jesu nan bairi baitaramih, hitarkoukuw hi’o, “God tanifai! Regah wabinamaim enan, God nigegewasin! Israel hai aiwob inigegewasin!” Hitit hin bairi hitar.
14 Y Jesusis pya'tu tum burro unepøtøc y jetcøs po'csu, porque jetseti jachø'yupø Diosis libru'omo. Jen chamba:
14 Bobaituw boubun wabin donkey hitita’ur naatu afe’enamaim mara’at ma remor yen in. Buk Atamaninamaim hikirum hi’o na’atube.
15 U ña'tztamu mi Sión cumgu'yomda'mbø'is.
15 “O Zion Natun Babitai, Men inabir;
16 Pero a la hora tujcu jetse, Jesusis ñøtundøvø'is ja cyønøctøyøyaja'm que nøm tyuc como jachø'yuse. Pero después que Jesús visa'u y maṉ tzajpomo, entonces jyajmu chøcyaju que jetseti it jachø'yupø jujche maṉba tuc Jesús, y jetse tujcu.
16 Abistan nati ana veya himamatar ana bai’ufununayah men hiso’ob. Baise Jesu ana fair nabaib ufunamaim, imaibo hina’itin hinaso’ob. Buk Atamaninamaim i isan hi’o hikirum, naatu hisinafen himatar.
17 Jiṉ ityajupø'is isyajupø'is jujche vyejtzu'ṉu tzatøjcomo Lázaro ndø Comi'is y yac visa'u, je'is chamyaj lo que isyajuse jujche yac visa' Lázaro ndø Comi'is.
17 Sabuw iyab Jesu bairi hin rahemaim hitit Lazarus morobone yawas misir hi’i’itin hi’o tur ra’at tasasar.
18 Y porque myañaju que chøc jetsepø milagro'ajcuy, por jetcøtoya pø'nista'm maṉ choṉyaj Jesús.
18 Sabuw moumurin maiyow hitit hin Jesu biyan hitit, anayabin tur hinowar i ina’inan iti na’atube men tisinaf emamatar i sinaf matar.
19 Fariseo pønda'm nay ñøjayajtøju:
19 Imih Pharisee taiyuwih himare hi’o, “It abistan tayayakitifuw men kafa’imo emamatar. Sabuw etei i’etaw tebi’ufunun kwa’i’itin!”
20 Ityajque'tu griego pønda'm oyajupø va'cø cyøna'tzøyaj Dios sø'ṉomo Israel pønji'ṉ.
20 Greek sabuw afa wanawanahimaim bairi hiyen hin Jerusalem hiyuw ana veya imaim kwafirin isan.
21 Jic griego pø'nis cyønu'cyaj Felipe, Betsaida cumgu'yombø, Galilea nasombø y ñøjayaju:
21 Hina Philip biyan hitit, i Betsaida orot Galilee wanawanan, isan hifefeyan hi’o, “Aro, aki akokok Jesu ana’itin.”
22 Entonces Felipe'is maṉ chajmay Andrés, y Andres'is y Felipe'is maṉ chajmayajque't Jesús.
22 Philip in Andrew ana tur eowen, naatu Andrew Philip hairi hin Jesu ana tur hi’owen.
23 Y Jesusis 'yaṉdzoṉyaju nøjmayaju:
23 Jesu iyafutih eo, “Orot Natun baifa’in naatu bora’ara’ahin isan ana veya na kabom.
24 Viyuṉsye mi nøjandya'mbøjtzi: Tømbu o'ca ji'n ndø nipi nascøsi, itpa tyumgø'y, pero o'ca quecpa nascøsi, napya y más vøti'ajpa tyøm. Jetse øtz tiene que va'cø ca'que'tati va'cø niptøjø y va'cø vi'sa'que'ta va'cø vøti'ajyaj va'ṉjambapø'stzi.
24 Ayu turobe a tur ao’owen, sanabey tutufin ta’imon hinama’ub me yan hinataun na’inu’in, naatu nabikubobun boro moumurih na’in hinayen naatu ani’anin boro moumurih na’in naya.
25 Por eso tyoya'ṉøpya'is vyin yø'qui y ji'n sun cya'ø, tocopya. Pero chi'ocuyajpa'is vyin yø'c nascøsi, pya'tpa quenguy mumu jamacøtoya.
25 Orot yait taiyuwin ana yawas ebiyabuw i boro yawas narusa’ir, naatu yait iti tafaramamaim taiyuwin ana yawas ekwakwahir boro nabotan yawas wanatowan isan.”
26 Y sunbapø yos øjtzøcø'mø, tiene que va'cø min pa'tø. Y jut it øjtzi, jendi maṉba itque'te y lo que yospapø øjtzøcø'mø; jet maṉba vyingot ø Janda'is.
26 Yait ayu isou nabowabow, i ayu ni’ufnunu, naatu ayu menamaim ama’am au akir orot boro airi imaim anama. Yait ayu isou ebowabow Tamai boro nifai nabora’ara’ah.
27 ”Yøti nø maya'u y ji'n mus ti ndzamø. ¿Será que maṉba nømi: “Jatay, tø yaj cotzoca va'cø jana nøṉgøt toya”? Pues ji'n ma nøm jetse porque jetcøtoyam chø minu.
27 “Ayu dogorou i yababan awan karatan, Tamai ayu boro mi’itube anao? Iti bai’akir ana veya iniyawasu? ‘Aiyabin, Tamai iti bai’akir ana veya nan anabaib isan ana atit.
28 Mejor ma'ṉbø nømi: “Jatay, yac møja'ṉomaj mi nøyi”.
28 Tamai o wab anabora’ah.” Naatu marane fanan tit eo, “Ayu wab abora’ahika naatu boro anabora’ah maiye.’”
29 Jiṉ ityajupø'is myañaju ote y vene nømyaju que a'ṉøy rayu. Vene nømyaju que angelesis 'yo'nøyu.
29 Sabuw rou’ay nati’imaim hibatabat hinowar, afa hi’o, gunum rab naatu afa hi’o, “Tounamatar isan eo.”
30 Jesusis ñøjayaju:
30 Jesu eo, “Iti fanan i kwa isa eo, men ayu isou.
31 Yøti maṉba yaj co'aṉgøyaj Diosis yøṉ nascøsta'mbø. Yøti maṉba pyatzpø Diosis yatzi'ajcuy porque je'is yach aṉgui'mba nascøsta'mbø pøn.
31 Veya boun iti tafaram baibabatiyin isan naatu iti tafaram ana aiwob boun boro hinabosair.
32 Cuando øtz yaj qui'myajpa cruzcøsi, jetse øtz ma'ṉbø yac minbø'yaj mumu pøn øtzcø'mø.
32 Baise Ayu iti tafaramamaim hinabobora’ahu anamaramaim, sabuw etei boro anabonawiyih hinan ayu akisu biyou hinatit.”
33 Jetze cham Jesusis va'cø yac musyaj mumu pøn jujche maṉba ca'e.
33 Iti tur eo, i mi’itube ti’obaiyih i ana morob ana itinin boro mi’itube namorob.
34 Y pø'nis ñøjayaj Jesús:
34 Sabuw hi’o, “Aki ofafaramaim anonowar Keriso boro nama wanatowan, naatu o mi’itube ku’o’o, Orot Natun boro hinabora’ah. Iti Orot Natunam yait?”
35 Y Jesusis ñøjayaju:
35 Naatu Jesu uwih eo, “Kwa mar kafai boro marakaw kwanab, marakaw kwabaibimaim kwanaremor, imaibo gugumin nan natarsumi. Orot yait guguminamaim ereremor i men so’ob menamaim enan.
36 Mientras que øtz itpa mitzji'ṉda'm como sø'ṉgøse, tø va'ṉjamdam ndøvø va'cø mi ijtam como sø'ṉgø'ombø pønseti.
36 Marakaw nati kwabai kwama’am a baitumatum i kwanitin. Saise kwa boro kwanan marakaw natunatun kwanamatar.” Iti eo’o ufunamaim, Jesu sabuw ihamiyih naatu i taiyuwin ibunwa’ir.
37 Aunque Jesusis chøc sone milagro'ajcuy je'tis vyi'nomda'm, pero ja vya'ṉjamyajø.
37 Mensanet Jesu wanawanahimaim sawar faifirih imamataren, baise i boro’ika men tibitumitum.
38 Jetse viyuṉaju jujche chamuse tza'maṉvajcopapø Isaiasis. Isaiasis chamu:
38 Iti i mi’itube dinab orot Isaiah ana tur eo’o i titurobe isan. “Regah, yait aki tur a’o ebitumitum? Yait biyanamaim Regah ana fair ebirerereb?”
39 Por eso ja mus vya'ṉjamyajø, porque Isaías nømgue'tu:
39 Anayabin iti isan, men karam hititumatum, imih Isaiah eo maiye;
40 Je'tis yac to'ti'ajyaju y yac nu'yu'ajyaj chocoy va'cø jana isoyaj vyitømji'ṉ,
40 “God iwa’an matah hifim
41 Jetsepø tiyø cham Isaiasis cuando omna'ṉ isay Jesusis myøja'ṉo'majcuy y oyu chame jujche ma chøqui.
41 Isaiah iti eo’o, anayabin Jesu ana marakaw itin naatu isan eo i nowar.
42 Aunquena'ṉ jetse, sone covi'najø'is oyuti vya'ṉjamyaj Jesús. Pero ja chamyajø o'ca vya'ṉjamyaju porque ña'chaj fariseo pønda'm. O'ca chamyajøna'ṉ que vya'ṉjamyaj Jesús, fariseo'is ji'na'ṉ ma yac tøjcøyaj conocscutyøjcomo. Por eso ja syun chamyajø que vya'ṉjamyaj Jesús.
42 Naatu nati veya ta’imon wanawanan Jew ukwa’ukwarih wanawanahimaim Jesu hitumitum. Baise anayabin Pharisee isah hibir, men karam hai baitumatum hitao rereb, i boro kou’ay barene hitabotaitih.
43 Así es que jetse syuñajpana'ṉ va'cø vya'ṉjamyaj pø'nis que vøjpø ti nø chøcyaju ñe'cø. Pero ji'na'ṉ chi'yaj cuenta o'ca Diosis vya'ṉjamba que vøjpø ti nø chøcyaju.
43 Anayabin i orot babin isah tibiyabow men boun God isan tebiyabow na’atube.
44 Entonces pømi vejvejney Jesús, nømu:
44 Basit Jesu fanan aumetawat eo, “Orot ayu ebitutumu, i men ayu akisu ebitutumu, baise yait ayu iyafaru anan auman ebitumitum.
45 Ispa'is øjtzi, isque'tpa cø'vejupø'is øjtzi.
45 Yait ayu i’itu anamaramaim, ayu iyafaru anan auman i’itin.
46 Mi'nøjtzi como tum sø'ṉgøse nascøsi va'cø yac musyaj viyuṉsepø tiyø, va'cø jana it como pi'tzø'ajcu'yomse va'ṉjambapø'is øjtzi.
46 Ayu i marakaw na’atube ana tafaramamaim atit, saise yait ayu ebitutumu i boro men guguminamaim nama.
47 O'ca aunque i'is myanba øtz ndzambase, y ji'n vya'ṉjajme, øtz ji'n ma yaj coja'aje. Porque ja mi'nøjtzi nascøsi va'cø yaj coja'ajyaj nascøsta'mbø pøn, sino mi'nøjtzi va'cø min yaj cotzocyajø.
47 Orot yait ayu au tur enonowar baise men ebaib, ayu boro men anibatiy. Ayu men tafaram fufuninamih ana atit, baise baiyawasinamih ana.
48 O'ca pø'nis ji'nø pøjcøchove, y ji'n vya'ṉjam øtz ndzambase, it i'is yaj coja'ajpa. Ø ondecøtoya maṉba yaj coja'ajtøji ultimopø jama o'ca ja vya'ṉjajmay ø onde.
48 Yait ayu ebifutuwu naatu au tur men ebaib i ana baibatiyenayan ema’am. Tur iti ayu a’o i boro mar yomaninamaim nibabatiyi.
49 Porque øtz ja ñcha'mø ø ne'ṉgø, sino ø Janda'is cø'vejupø'stzi, je'is aṉgui'm øjtzi jujche va'cø ndzamø.
49 Anayabin ayu men taiyuwu au kokomaim ao’omih, baise Tamai ayu iyafaru anan tarbaiyunu tur abistanawat anao naatu boro mi’itube ana’o.
50 Y muspøjtzi que vya'ṉjamyajpapø'is Diosis 'yaṉgui'mguy, queñajpa mumu jamacøtoya. Lo que øtz ndzambapø tiyø, jujche ø Janda'is tzajmay øjtzi, jetse ndzamgue'tpøjtzi.
50 Naatu ayu aso’ob i ana tarbaiyunen tur boro nabonawiy inan ma’ama wanatowan. Imih ayu abistan ao’o i mutufor, Tamai uwu imih ao’o.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.