João 11
Jomepø Testamento (ZOSNT) vs AAI
1 Ijtuna'ṉ tum pøn ñøyipø'is Lázaro. Oyu ca'e'aje, Betania cumgu'yomna'ṉ ijtu. Mismo cumgu'yom ityajuna'ṉ je'is tyøvø María y Marta.
1 Orot wabin Lasarus i Bethany orot imaim ma’am sawow, nati i Mary tain Martha hairi hai bar hai merar.
2 Jic Maria'is jøsiti oyu jyajsay ndø Comi'is cyoso perfumeji'ṉ y cyømojcay vyayji'ṉ. Maria'is tyøvø Lázaro oy ca'e'aje.
2 Iti Mary raiy yamurin mamarin Regah aribun yan isuwei rara’iy naatu aribunamaim an sasafam, i boun rubun orot Lazarus sawow.
3 Entonces tyøvø'is cyø'vejayaj ote Jesús va'cø ñøjayø:
3 Imih i ruburubun tur hiyafar Jesu isan, “Regah orot o ibiyabuw i sawow.”
4 Jesusis myanu jetsepø ote, y nømu:
4 Jesu iti tur nonowar anamaramaim eo, “Nati Lazarus ana sawow boro men nan morobomaim natitamih. En, iti i God ana fair bairerereb isan, saise i wanawananamaim God Natun hinifai hinabora’ara’ah.”
5 Jesusis syuñajpana'ṉ María y Maria'is tyøvø Marta y Lázaro.
5 Martha tuwah babitai hairi naatu rubun orot Lazarus, Jesu iyabuwih kwanekwan.
6 Pero cuando myanu que ca'e'aju, ya'que'tutøc metza jamana mismo ijtumøna'ṉ.
6 Baise Lazarus sawow inu’in ana tur Jesu nonowar i men saise in, i nati’imaim ma veya rou’ab sawar.
7 Jøsijcam ñøjayaj ñøtuṉdøvø:
7 Naatu ana bai’ufununayah isah eo, “It tanamatabir maiye tanan Judea.”
8 Ñøtuṉdøvø'is ñøjayaj Jesús:
8 Baise bai’obaiyenayan, ana bai’ufununayah hi’o, “Iti boro’omo Jew sabuw kafa’imo kabayamaim hitarabi, naatu o baise imatabir maiye imaim kwenan.”
9 Y Jesusis 'yaṉdzoṉyaju:
9 Jesu iya’afutih eo, “Veya ta’imon erararan ana manin men tarsisib in 12. Anayabin veya kusisiar tafaram marakaw itin, imih orot mar nuw enan boro men an narusukun nara’iy.
10 Pero o'ca tø vitpa tzu'yi tø quejca'ṉajpa, porque ji'n syø'ṉnømi.
10 Baise guguminamaim naremor nanan boro an narusukun nara’iy, anayabin i aurin marakaw en.”
11 Jøsijcam ñøjayaj Jesusis:
11 Iti tur eo ufunamaim, ibanak ikofan hai tur eowen eo, “It ata of Lazarus i matanfot inu’in; baise ayu imaim anan anibunibun namisir.’
12 Entonces ñøjayaj Jesús ñøtuṉdøvø'is:
12 Ana bai’ufununayah hiya’afut hi’o, Regah, i matan nafot na’inu’in na’at, i boro matannanuw namisir.”
13 Pues Jesús jetse nømu: “Øṉbajcu” pero ca'upøte. Y pø'nis cyomo'yaju que nømu que viyuṉse øṉupøte, que nø syapøjcu.
13 Jesu Lazarus ana morob isan eo’o, baise ana bai’ufununayah hinotanot i boun matat efot ta’inu’in na’atube hirouw.
14 Entonces Jesusis chamdujcayaju ñøjayaju:
14 Naatu imaibo mutuforomo hai tur eowen, “Lazarus i morob.
15 Y cajsøpyøjtzi aunque jay tø ijtamøna'ṉ jiṉø porque jetse masti vøj para mitzcøtoyata'm va'cø mi va'ṉjamdamø. De toda manera tø maṉdya'i jiṉø ijtumø Lázaro.
15 Naatu ayu men nati’imaim ama’am isan abiyasisir anayabin, kwa taiyuw kwana’itin kwanaso’ob naatu kwanitumatum. Boro’obo tan ta’itin.”
16 Entonces Tomás, nøyi'ajque'tpapø mechipø, je'tis ñøjayaju ñøtuṉdøvø:
16 Thomas wabin ta Kikifukek bai’ufnunenayah etei’imak isah eo, “It auman tan, bairit tamorob youn.”
17 Entonces maṉyaj Jesús jiṉø ijtumø Lázaro. Y cuando nu'cyaju, nøjayajtøju que ijtumna'ṉ macscuy jama niptøjumø.
17 Jesu natitit ana veya imaibo so’ob Lazarus i rahemaim hiyai in veya kwafe’en sawar.
18 Como Betania cumgu'is tyome'ispa Jerusalén gumguy, como media leguasye'ṉomodi ispa,
18 Jerusalem ef i men yok inan Bethany inatit,
19 por eso vøti Israel pøn miñaju va'cø tyu'ñaj Marta y María va'cø jana más maya'yajø porque ca'u aṉcø tyøvø.
19 naatu Martha, Mary hairi rubuh bihamiyih isan. Jew sabuw moumurih na’in hina koubainunub baitihimih.
20 Y cuando Marta'is myusu que nø minu Jesús, maṉ chove. Pero María tzø'y tyøjcomo po'csupø.
20 Jesu nan Martha ana tur nonowar anamaramaim, hairi baitaramih tit in, baise Mary i bar ma.
21 Entonces Marta'is ñøjay Jesús:
21 Martha Jesu isan eo, “Regah, o iti’imaim itama’am na’at, ayu tuwai i boro men tamorob.
22 Pero aunque ca'u'am, muspøjtzi que aunque ti mi ⁿvacpa Dioscøsi, Diosis mi ñchi'pa.
22 Baise ayu aso’ob veya iti boun auman karam abistan isan inafefefeyan God boro nit.”
23 Jesusis ñøjayu:
23 Jesu Martha isan eo, “O tuwat boro nayawas namisir maiye.”
24 Marta'is ñøjayu:
24 Martha iya’afut eo, “Ayu aso’ob nati i mar yomaninabo nayawas namisir.”
25 Pero Jesusis ñøjayu:
25 Jesu Martha isan eo, “Ayu i misir maiye naatu yawas. Yait ayu ebitutumu boro yawasin nama naatu namomorob auman yawasin nama.
26 Y aunque iyø quenbapøtøc y va'ṉjamba'is øjtzi, ji'n maṉ cya'e nuṉca. ¿Mitz mi vya'ṉjajmombaja jetse?
26 Naatu yait ta ayu’umaim ema’am naatu ebitutumu boro men kafa’imo namorob. Iti tur ao’o kwabitumatum?”
27 Y Marta'is ñøjayu:
27 Martha iya’afut eo, “Ai Regah anowar, Ayu abitumatum. O i Keriso, God Natun. O na tafaramamaim titamih hi’o’oban oban iti. ina itit.”
28 Jetse nømu Marta y entonces maṉ ñu'mvejay tyøvø María, ñu'mdzajmayu ñøjayu:
28 Tur iti eo’o ufunamaim, Martha intabir in Mary eaf na hamenamo ana tur eowen. “Bai’obaiyenayan i na tit, naatu o isa ebibatebat?”
29 Prontocøtoya cuando myan yøcse, María te'ndontzu'ṉu maṉu Jesuscø'mø.
29 Mary iti tur nonowar anamaramaim, duku iwa’an misir naatu in biyan tit.
30 Y Jesús ja tyøjcøyøtøcna'ṉ cumgu'yomo, pero jiṉdøcna'ṉ ijtu jut choṉumø Marta'is.
30 Jesu men na bar merar tit, baise efan menamaim Martha hairi hima’am boro’ika imaim ma’am.
31 Jiṉna'ṉ ityaj Mariaji'ṉ tyøjcomo Israel pønda'm miñaju'is tyu'ñaje. Cuando isyaj María que pronto te'ndontzu'ṉu y pujtu, maṉ pya'tyaje. Nømyaju:
31 Mary duku iwa’an mimisir Jew sabuw ana baremaim hima koubainunub hibitin hi’itin, naatu himisir hi’ufunun ufun hitit, hinotanot i enan rahemaim nama narerey.
32 Pero ja jiṉ myavø sino Jesús maṉ chove. Y cuando nu'cu ijtumø Jesús, y isu Jesús, entonces María cutcøne'c Jesusis cyosocø'mø y ñøjayu:
32 Mary remor in Jesu menamaim ma’am biyan tit naatu eo, “Regah, O iti’imaim itama’am na’at ayu tuwai boro men tamorob.”
33 Entonces Jesusis isu que María nø vyo'u, y Israel pø'nista'm maṉupø'is pya'tyaje, nømdina'ṉ vyo'yajque'tu. Y Jesús maya'u y nu'c choco'yomsye'ṉom toya.
33 Mary rererey, naatu Jew sabuw hi’ufunun bairi hinan auman hirererey Jesu i’itih anamaramaim, dogoron yababan awankaratan naatu naniyan kwaris.
34 Y ñøjayaju:
34 Ibatiyih “Menamaim kwayai inu’in?”
35 Vo'que'tuti Jesús.
35 Jesu maturin ra’iy rerey.
36 Entonces Israel pøn nømyaju:
36 Jew sabuw hi’o, “Kwa’itin i ana yabow Lazarus isan i ra’at kwanekwan!”
37 Y vene nømyaju:
37 Baise sabuw afa hi’o, “I orot matan fim botawiy. Karam iti orot auman tabotan men tamorobomih.”
38 Entonces Jesús maya'que'tu, nu'que't hasta choco'yomsye'ṉom toya y nu'c ijtumø ca'upø tzatøjcø'mø. Quetza'ombø chatøcna'ṉete y pajtzaṉga'mupø tza'ji'n.
38 Jesu ibanak dogoron wanawanan yababan kuyuyuw, na rahamaim tit. Rah i watu, awan i kabayamaim hihir.
39 Jesús nømu:
39 Jesu eo, “Kabay kwabosair.”
40 Jesusis ñøjayu:
40 Naatu Jesu eo, “Ayu au’uwi men kwanowar? Kwa kwanabitumatum na’at God ana fair boro nirerereb kwana’itin.”
41 Entonces yac tzu'ṉyaj tza' pyajtzaṉga'myajupøji'ṉ tzatøc ijtumø ca'upø. Y Jesús quengui'm møji y nømu:
41 Naatu rah awan kabay hibosair. Jesu nakwetan tara’ah au mar na’at nura’at eo, “Tamai, O a merar ayiy, ayu abistan ao’o inowar.” Lazarus ana rah etwan botawiy|alt="rolling stone from Lazarus’ grave" src="CN01768B.TIF" size="col" loc="Jhn 11.41" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="11.41"
42 Y muspøjtzi que mumu jama mi ndø majnapya ø onde. Pero jetse nøja'mbøjtzi va'cø vya'ṉjamyaj tome te'ñajupø'is que mitz mi ndø cø'veju.
42 Ayu aso’ob mar etei fanau kunonowar, baise iti ao’o i sabuw iti tebatabat isah, saise hina’itin hinitumatum, O ayu iyunu ana.”
43 Jetse nø 'yo'nøyu'øc, Jesusis pømi vyejayu:
43 Iti eo ufunamaim, Jesu fanan aumetawat na’in eaf, “Lazarus kumisir kutit!”
44 Y pøn ca'upøna'ṉ ca'ṉdonbujtu. Jujche mondøjuse ca'u'c, jetse pujtu, cyø' y cyoso monupø jujche myoñajuse ca'u'c y vyinaca monupø tucuji'ṉ. Jesusis ñøjayu:
44 Orot murubin, an uman, yumatan faifuw metametan auman misir tit na.
45 Entonces sone Israel pø'nis oyupø'is pya'tyaj María, isyaj lo que jujche Jesusis chøjcuse y vya'ṉjamyaj Jesús.
45 Isan imih Jew sabuw moumurin maiyow hina Mary hibinanawan ana mar, Jesu abistan sinaf hi’i’itin, i hitumitum.
46 Pero vene maṉyaju va'cø maṉ chajmayaj fariseota'm lo que ti chøc Jesusis.
46 Baise afa hin Pharisee hai tur hi’owen abistan Jesu sisinaf.
47 Entonces pane covi'najøta'm y fariseota'm tu'myaju y nømyaju:
47 Firis hai ukwarih naatu Pharisee bairi hi’af’ayuwih kou’ay hibai.
48 O'ca ndø tzactamba y ji'n ndø ya'inductame, jic maṉba cøyin va'ṉjambø'tøji y Roma cumgu'yombø covi'najø'is maṉba cyø'vejyaj soldado va'cø yac tzu'ṉatyam ndø masandøc y ndø aṉgui'mguy.
48 It tanihamiy na’at nama nasisinaf sabuw etei boro hinitumitum. Naatu Roman sabuw boro hinan ata me ata tafaram hinab.”
49 Pero ijtuna'ṉ tum pøn je'tomo ñøyipø'is Caifás, ñe'cø más myøja'ṉom aṉgui'mbapø pane jic ame'omo. Je'is ñøjayaj mumu cyovi'najø tøvø:
49 I hai orot ta wabin Kaiafas, nati kwamur i Firis ukwarin ma’am awan tara’ah eo, “Kwa men ta kwaso’ob!
50 Ni ji'n mi ndzøctam cuenda que vale más tø øtzcøtoyata'm va'cø cya' tum pøn ndø cumgucøtoya va'cø jana tocoy ndø Israel cumgutya'm.
50 Kwa men matato iwa’an kwa’i’itin, anagewasin orot ta’imon tamorob sabuw isah, men karam tafaram tutufin etei hitarab hitagurus.”
51 Jetse cham Caifasis, pero Caifasis ja cham jetse ñe'c qui'psocupit. Sino como pane más myøja'ṉom aṉgui'mbapø jic ame, Diosis yac jajmeminu jujche va'cø chamø. Jetse chamu que Jesús maṉba ca'e mumu Israel pøngøtoya.
51 I men taiyuwin ana notamaim iti tur yai eomih, baise nati kwamur wanawanan i firis ukwarin ma’am Jesu Jew sabuw isah namomorob isan eorereb.
52 Y ji'n sólo Israel pøngøtoya, sino también tumøpø va'ṉjajmocuy va'cø yac ñø'ityajø mumu lo que Diosis cyøpiṉyajupø va'cø 'yune'ajyajø aunque jut ityajupø.
52 Naatu men i akisih isah, baise God ana sabuw efan nanabin tema’am nabuwih hinan nita’imonih biyah ta’imon namatar.
53 Entonces desde jic jama Israel covi'najø'sta'm qui'pscøpoyaju jujche va'cø yaj ca'yaj Jesús.
53 Naatu hibusuruf Jesu baban hi’o rabin morob isan.
54 Jetcøtoya Jesús ja vyit istøjpamø Judea nasomo, sino maṉ ijtumø tum cumguy ñøyipø'is Efraín tome ispamø ja ijnømømø, y jiṉ tzø'yu ñøtuṉdøvøji'ṉ.
54 Imih Jesu Judea wanawanan i men bebeyanamaim ma remoramih, baise efan nati ihamiy naatu in efan arar sisibinamaim ma, bar merar wabin Efaram, imaim ana bai’ufununayah bairi hima.
55 Y nømna'n tyome'aj Israel pø'nis syøṉ ñøyipø'is pascua. Y vøti pøn emøc ityajupø miñaj Jerusalén gumgu'yomo antes que nu'cpa søṉ. Miñaju va'cø cyøtze'yaj vyin como seña que cøvajcøyaju'am Diosis vyi'naṉdøjqui.
55 Jew hai Tar Nowaten ana Hiyuw, i na biyubin ana veya, naatu tafaram wanawanan efan ta ta hima’am hiyen hin Jerusalem, kouksouwen ana kou’ay bainabo, Tatar nowaten ana veya nan natit.
56 Entonces mye'chaj Jesús. Y mientras te'ñajuna'ṉ masandøjcomo, na ñøjayajtøju:
56 Jesu isan hinunuwet, naatu Tafaror Bar ana efanamaim hibat ta’ita’imon nane hibibabatiyih, “Kwa mi’itube kwanotanot? Forag isan kafai enan?”
57 Y pane covi'najø'ista'm y fariseo'sta'm cyotyaj aṉgui'mguy i'is ispa Jesús va'cø cyøtza'møyaj jut ijtu va'cø mus ñucyajø.
57 Baise firis ukwarih naatu Pharisee sabuw obaiyunen hitih, menamaim Jesu nama’am hina’i’itin na’at, hinan hinao hinanowar saise i hinan hinab hinafatum.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.