Hebreus 11

Jomepø Testamento (ZOSNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Va'cø ndø va'ṉjamdamø, entonces ndø tumøtzocoy ndø ni'aṉjamdamba que maṉba ndø pøjcøchoṉdame nø ndø ⁿjo'ctamupø tiyø. Y ndø mustamba sevro que it ji'n ndø istamepø tiyø, pero ijtuti.
1 Baitumatum ana itinin i sawar ta anababatun taso’ob ema’ama boro nuhi nafot tanama’am nati sawar tanab. Naatu sawar ta men ta’i’itin, baise taso’ob nati sawar i ema’am boro tanab, nati i boun baitumatum tao’o.
2 Ya'møcta'mbø pø'nis vya'ṉjamyaju y por eso vyø'møyaj Diosis.
2 Imih ata a’agir marasika hima’ama hai baitumatumamaim God itin, ana baibasit itih.
3 Y tø øtz ndø va'ṉjamdaṉque'tpa Dios y jetcøtoya ndø mustamba que Diosis jyomec mumu tiyø ñe 'yotepit y jetse ji'n ndø isipø tiyø yac yosu va'cø jyomeca ndø istambapø tiyø.
3 Baitumatumamaim taso’ob tafaramamaim sawar etei i God awanamaim eo himatar, naatu iti sawar himamatar i men ta’i’itahimaim eo himataramih, baise buriburihimaim.
4 Abejlis vya'ṉjam Dios y jetcøtoya chi'ocu'yaj Dios más vøjpø tiyø que ji'n Cai'nis chi'ocu'yajuse, y por eso Dios nømu que vøjpø pønete, y ñe'c Diosis pyøjcøchoṉu Abejlis chi'ocu'yajupø. Por eso aunque ca'u Abel, como si fuera nømdøc tø o'nøtyamu hasta como yøti porque vya'ṉjam Dios.
4 Baitumatumamaim Abel siwar gewasinamak bai na God bitin i men Cain ana siwar na’atube’emih. Ana baitumatumamaim God iyasisir ana ef mutufurin rouw eo, anayabin ana siwar gewasin. Abel i marasik morob, baise ana baitumatumamaim fanan i ema’ama.
5 Y Dios vya'ṉjam Enojquis y jetcøtoya nømaṉdøj tzajpomo va'cø jana cya'ø, y ni jut ja cyeja, porque Diosis ñømaṉu tzajpomo. Y Diosis 'yote jachø'yupø nømba que antes que va'cø nømaṉdøjø, que Enojquis chøjcu Diosis syunuse y por eso Dios contento'aju.
5 Baitumatumamaim Enoch morobo’e, yawasin au mar yen, sabuw hinuwih men hitita’ur, anayabin God bora’ah. Baise au mar yena’e ana veya abisa sisinaf God itin eo, “O isa ayu abiyasisir.”
6 Pero ni jutz nøm ji'n contento'aj Dios o'ca ji'n ndø va'ṉjajme. Porque o'ca maṉba ndø o'nøy Dios va'cø ndø va'c ti ndø sunba, tiene que va'cø ndø va'ṉjajmø que Dios ijtu y tø tzi'pa ndø sunbase o'ca ndø tumø tzocoy ndø jajmundzøcpa.
6 Orot babin yait aurin baitumatum en God nati orot babin isan men ebiyasisir, anayabin orot babin yait God nanamaim titamih i nitumatum God i ema’am, naatu orot babin yait turobe’emaim enunuwih ana baiyan boro nitih.
7 Dios vya'ṉjam Noe'is, y jetcøtoya cyøna'tzøyu y chøc møjapø barco va'cø cyotzocyaj yomoji'ṉ y 'yuneji'ṉda'm cuando jø'tpø'nømu. Porque Diosis chajmayu que maṉba toyapa'jnømi aunque ji'ndøc quejepø o'ca jetse maṉba tucnømi. Y jetse queju que ityaj cyoja vøti pø'nis porque ja vya'ṉjamyajø como Noe'is vya'ṉjamuse. Y porque vya'ṉjajmu ti chajmayu, por eso Diosis pyøjcøchoṉu como tø pøjcøchoṉbase o'ca ndø va'ṉjajmba.
7 Baitumatumamaim sawar abisa boro hitamatar isan God Noah bimatanuw ana veya, bir kakafiyinamaim God fanan bai wa wowab aawan natunatun bairi hiyawasih. Ana baitumatumamaim tafaram ana kakafinane kusib tabaratait tit nabin bat, naatu God biyanane yawas mutufurin bain ana baibasit ma’ama ana baitumatumamaim bai.
8 Dios vya'ṉjam Abraha'mis y por eso cuando Diosis ñøjayu va'cø chu'ṉ cyumgu'yomo, entonces cyøma'nøyu y tzu'ṉu. Porque Diosis ñøjayu va'cø maṉ eyapø lugajromo chamdzi'yajupø ñe'c Diosis como erejencha. Abraha'mis cyøma'nøyu y tzu'ṉu aunque ji'na'ṉ myusi jujna'ṉ nø myaṉu.
8 Baitumatumamaim Abraham tafaram ta boro uf i nowanamih tamamatar isan God eo’omatan ana veya’amaim, God fanan bai ana tafaram itumar misir asir remor kwaneyan in.
9 Porque Abraha'mis vya'ṉjam Dios, o viti jic lugajromo Diosis chajmayupø que maṉba ñøtzø'y como ñe'se. Como ya'ipø pønse, jetse o viti, y copøn naca tøctzøqui'omo o ityaj 'yune Isaacji'n y vyiñoja Jacobji'ṉ. Je'is ñøtzø'yajque't mismo lugar chamudzi'use Diosis Abraham.
9 Baitumatumamaim Abraham na omatanen me’emaim tit, touman orot na’atube menah tatabirih hai tafaramamaim sis ya ma remor. Isaac naatu Jacob hairi auman na’atube hisinaf, anayabin i auman me nati isan God eomatanih.
10 Porque Abraha'mis nømna'ṉ jyo'cu va'cø ñøc'ijtøyø vøj chøjcupø cumguy Diosis qui'pscøpo'upø y chøjcupø.
10 Abraham sisimaim ma reremor anayabin i bitumatum bar merar gewasin anababatun God taiyuwin yakitifuw wowowab imaim boro narun wanatowan nitutut nama.
11 Jetsetique't Abraha'mis yomo Sara'is vya'ṉjam Dios y por eso Diosis chi' poder va'cø 'yunepa'tø cuando cøjtumna'ṉ 'yora va'cø is une, y jøsiti o is familia cuando tzamyomojcam. Porque vya'ṉjajmu que oyu'is chajmaye, maṉba chøqui chajmayuse.
11 Iban maiye kwana’itin, Abraham i iregah naatu Sarah i a’arin, baise baitumatumamaim Abraham, kek tamah matar, anayabin i so’ob God ana omatanen isah i mar etei ebobosunusunub.
12 Por eso cuando achpømna'ṉ y maṉbapøme ca'e, oy Abraha'mis 'yune. Y como ijtuse sone tzapcøspø matza, jetse oy sone'ajyaj 'yune josi'cam; y como majraṉvini vøti ityaj namcha', jetse o sone'ajyaj 'yune.
12 Imih bebeyan tana’itin, Abraham biyan etei i morob, baise iti orot ta’imon biyanane ana ub ra’at tafaram awan karatan, daman naatu dones na’atube baiyabin en.
13 Mumu ji'quis vya'ṉjamyaju hasta ca'yaju'csye'ṉomo aunque ja pyøjcøchoṉyajø'ctøc Diosis chamdzi'yajupø tiyø. Pero ni'aṉjamyaju que ya'møtyøc maṉba pyøjcøchoṉyaje y vya'ṉjamyaju y cajsøyaju que maṉba pyøjcøchoṉyaje. Y nømyaju que eyaco cumguyomda'mbøte, na's nømdi vityaju yøc nascøsi.
13 Iti sabuw erebaitumatum hima’am himorob, sawar God eo’omatanih men hibai, baise hinuwamo ef yok na’in hi’itin, naatu yasisiramaim nati sawar hai merar hiyi. Imih taiyuwih isah iti tafaramamaim i nah toumanih naatu ef rimurih na’atube hima.
14 Por que va'cø nømyaj jetse, suñi tø yac musyajpa que nø mye'chaj eyaco itcuy muspamø ityajø.
14 Anayabin sabuw sawar iti na’atube isah teo i tafaram ta bain nowah matar, imaim wanatowan ma’amih tinunuwet.
15 Y viyuṉsye o'cana'ṉ syunbana'ṉ jic itcuy chu'ṉyajumø va'cø vitu'yajø, muspatina'ṉ vitu'yaj jic itcu'yomo.
15 Naatu hai tafaram atamanin hibihamiy isan hitanotanot na’at, marasika boro ef hitanuwet hitamatabir maiye.
16 Pero ja syuñajøpømete. Pero más vøjpø syuñaju va'cø mye'chajø, tzajpombø itcuy nømna'ṉ syuñaju. Y como vyøjøtzøjcayaju'am cumguy, por eso Diosis ji'n cyotza'aje cuando mye'chajpa je cumguy, porque ja syuniti vya'ṉjamyajø.
16 Baise nati efanin i tafaram ta gewasin anababatun hinunuwih, tafaram no maramaim. Isan imih God isan hai God hirouw hio i men biyah eo’ohow. Anayabin hai bar merar gewasin imaim wanatowan ma isan yabuna’ika.
17 Entonces Abraha'mis vya'ṉjam Dios, y por eso cuando chøjquisu Diosis o'ca chi'ocuyajpana'ṉ 'yune Isaac va'cø cya'ø, pues aunque tyøcstumø 'yune, chi'ocuyajuti.
17 God routobon Abraham bitin ana veya, baitumatumamaim natun ta’imonamo Isaac bai siboromih yai. God ana omatanen Abraham isan i iti na’atube eo,
18 Aunque Abraham tzajmatyøju que Isaacji'n maṉba vøti'ajyaj 'yune jøsijcam, chi'ocuyaju va'cø cya'; aunque o'ca jet ca'pa, ji'n jujche ma vøti'ajyaj 'yune.
18 “O natu Isaac wanawananamaim boro a ub nara’at.” Baise God Abraham rurutubun ana veya Abraham nowarasit.
19 Pero Abraha'mis ni'aṉjajmu que muspa yac visa Diosis ca'yajupø, y por cuenta Isaac ca'upømete y visa'u, porque cuando Abraha'mis chi'ocuyaju, qui'psu que maṉbana'ṉ ca'e, pero quenbapøte pyøjcøchoṉque'tu.
19 Abraham so’ob Isaac namomorob God karam boro niyawas maiye, naatu ana itinin boro iti na’atube tatao, Abraham natun easabunibo uman botan.
20 Isaajquis vya'ṉjamgue't Dios y jetcøtoya chajmayaj 'yune Jacob y Esaú que jøsi'cam maṉba pya'tyaj vøjpø tiyø.
20 Baitumatumamaim Isaac natunatun rou’ab, Jacob, Esau hairi baigegewasin itih, mar boro hai ma gewas isan.
21 Jacojbis vya'ṉjam Dios y por eso cuando ya mero nø cya'u'c, chamu que vøjpø tiyø maṉba pyøjcøchoṉyaj 'yune Jose'is metzcuy 'yune'is; cyøna'tzøy Dios tacuscøsi a'tzcøne'cu.
21 Jacob baitumatumamaim ma’am iregah morobomih ana veya na kakabom auman Joseph natunatun rou’ab igegewasinih. Naatu ana tu’umaim ibais kuso bat God ana merar yi.
22 Jose'is vya'ṉjamque't Dios y por jetcøtoya cuando maṉbajcam ca'e, chajmayaju Israel pøn døvø que maṉba tzu'ṉyaj Egipto nasomo, y cuando tzu'ṉyajpa va'cø ñømajṉayaj ñe Jose'is pyac cuando ca'ujcam.
22 Baitumatumamaim Joseph morobomih ana veya na kakabom auman, Israel sabuw Egypt baihamiyin maiye tit isan hai tur eowen, naatu ana rarik auman bai tit isan hai tur eowen.
23 Y vya'ṉjamyajque't Dios Moisesis jyata'is, y por eso jetcøtoya cuando pø'naj Moisés, 'yaṉgøvø'ñaju tu'cay poya, porque chi'yaj cuenta que suñipø unete y ja ñachaj møja'ṉ aṉqui'mba, y por eso ja cyøma'nøjayaj je'is 'yaṉgui'mguy.
23 Baitumatumamaim Moses tutufuw ana veya hinah tamah sumar tounu hibun hima, aiwob orot ana ofafar fokarin eo isan men hibirumih. Anayabin kek tufuw hi’i’itin i men kek afa na’atube’emih.
24 Y Moisesis vya'ṉjamgue'tuti Dios, y jetcøtoya cuando møja'aju, ja syunø va'cø ñøjatyøjø que aṉgui'mba Farao'nis 'yoco'une.
24 Baitumatumamaim Moses ra’at yen orot mamatar ana veya’amaim, i men kok boro Pharaoh natun babitai natun hitarouw hitao.
25 Más syunu va'cø is toya Diosis pyønji'ṉda'm que ji'n va'cø ñøtzi'ṉbø' cojapa'tcuy usyaṉ hora.
25 Imih iti yasisir kakafin mar kafai baiyasisir isan i kwahir, naatu God ana sabuw bairi bai’akir isan rubin.
26 Ni'aṉjajmu que más vøjø aunque aṉgøsyijcøtyøjø y cø'o'nøtyøjø Cristocøtoya que ji'n va'cø ñø'it mumu Egipto nasombø ricu'ajcuy. Porque nømna'ṉ jyo'cu va'cø pyøjcøchoṉ más vøjpø cyoyoja jøsi'cam. Chøjcay cuenda que tzajpombø más vøjpø.
26 I ana not Keriso wabinamaim sabuw biya’ohow hinitin nabi’akir ana gewasin i ra’at kwanekwan men Egypt wanawan toto buyoy gewasin yomanin en na’atube’emih. Anayabin i ana not etei i ana baiyan boro nan isan yayabuna.
27 Como Moisesis vya'ṉjam Dios, jetcøtoya tzu'ṉu Egipto nasomo, ja ña'tzø aunque qui'syca' aṉgui'mba. Syeguitzøjcaṉøyu, ja vyitu'ø, como si fuera isu ji'n ndø isipø Dios.
27 Baitumatumamaim Moses misir Egypt ihamiy tit, aiwob orot yan soso’ar isan men bir, baise itafofor tit. Anayabin God wa’iwa’irinamaim ma’am Moses itin.
28 Como vya'ṉjam Dios, Moisesis ñøcøtzø'tz pascua søṉ. Jicsye'øc yaj ca'yaj borrego y cyøyøjøyaj aṉdyuṉ sayamaye nø'pinji'ṉ va'cø jana yaj ca'yaj Israel pø'nis vyin jaya uneta'm yaj ca'opyapø angelesis.
28 Baitumatumamaim Moses Tar Nowaten ana bowabow imatar bobaituw hai rara etawan hidadawiren. Saise Gurusenayan kek ai’in rouwamih nanan Israel hai kek ai’in men narouw hinamorob.
29 Vya'ṉjamyajque't Dios Israel pø'nis, y jetcøtoya mar cujqui cøtyaju nascøsi; mar ñøjayajpapø Tzapas Mar. Y cuando chøjquisjo'yajque'tu Egipto soldado'is va'cø jyacyajø, sucsca'pø'yaj majromo.
29 Baitumatumamaim Israel sabuw riy gagamin wabin Red Sea mamah me yanabe hirabon rewan roun hiyen. Baise Egypt baiyowayah hi’ufnunih hirarabon riy matabir maiye re etei himorob.
30 Israel pø'nis vya'ṉjamyaj Dios y jetcøtoya ju'mbø'u Jericó cumgu'is ño'tze vyocøvitu'is cumguy, cuando cu'ya'y jama vitcøvitu'yaju'cam.
30 Baitumatumamaim Israel sabuw veya etei umat roun rou’ab tafaram Jericho bar merar gagamin fur ufun hibiwaibibib ufunamaim fur tafofor re sabuw etei himorob.
31 Y je møtzi yomo Rahajbis vya'ṉjam Dios y por eso ja cya'ø ji'n cyøma'nø'oyajepøji'ṉ, porque Rahajbis vøj pyøjcøchoṉyaju Israel pøn minu'is tyu'nisyaj nas.
31 Baitumatumamaim babin ef remorayan wabin Rahab sabuw baifanasairayah hi’a’asbunubunuwen i men hi’asabunimih, anayabin Israel orot rafot rouwayah hinan hai merar yi buwih ana baremaim hirun.
32 Pero ji'n jujche mus mi ndza'maṉvacpø'jatyamø ti chøcyaj vya'ṉjamyajpapø'is, porque ji'nam tzi' tiempo va'cø ndzam ti chøc Gedeo'nis, ti chøc Barajquis, ti chøc Sanso'nis, ti chøc Jefte'is, ti chøjque't Davijdis, ti chøjque't Samuejlis, y tza'maṉvajcoyajpapø'is ti chøcyaj je'is.
32 Tur i moumurih na’in tema’am baise veya men ema’am boro Gideon, Barak, Samson, Jephthah, David, Samuel naatu dinab oro’orot isah anao kwananowar.
33 Mumu je'is vya'ṉjamyaj Dios, y por eso jetcøtoya veneta'mbø'is møja cumguy oy ñøquipyaje y tyoñaju; veneta'mbø aṉgui'myaj vøpøpit. Veneta'mbø'is vya'ṉjamyaj Dios y por eso Diosis cyotzonyaju como oyuse vyinbøjayaje que maṉba cyotzoṉyaje. Veneta'mbø ni ti ja ñøtzøcyaj møjaca'ṉis.
33 Baitumatumamaim tafaram afa hai aiwob hirouw hinunih, ma gewas ana efamaim sabuw hikaifih bairi hima. Naatu God abisa eomatanih itih, hisinaf lion awah hibit anihimih men hi’anih.
34 Veneta'mbø ni ti ja ñøtzøcyaj pømi nembapø juctyøjquis, venetambø ni jutipø'is ja mus yaj ca'yajø espadaji'ṉ. Cuando vya'ṉjamyaj Dios mochita'mbø'is, entonces pømi'øyaju quipcu'yomo, ja ña'tze quipyajø; myacnøpoyaj emøta'mbø soldado.
34 Sabuw ata wairaf in bitakir wan hirouw hiyey men e’arahih, afa kaiy wanane hibihir, afa hiririm hi’inu’in hai fair hibai maiye, afa ahay waf wanawanan hirun nah hi’aiseyasey hibat rakit hi’abargiyigiyih.
35 Ityajuna'ṉ yomo oyupø'is ca'yaj tyøvø y visa'yajque'tuti, y vyøco pøjcøchoṉyajque'tuti.
35 Baibin afa taih tuwah morobone God iyawasih itih, afa morob hirubin God hibitumitum isan rakit himisir hibow hirouw biyah hibeyat, biyababan bai’akir gagamin maiyow hibai. Anayabin i hiso’ob morobone misir maiye isan i boro gewasinamaim hinamisir maiye.
36 Eyata'mbø cyøsijcøyajtøju y nacscøtzictzicvøyajtøju; y eyata'mbø vatyajtøju tø'ṉguji'ṉ y somyajtøju.
36 Afa hi’iyabih hi’uwih kwanikwaniyih naatu hibow hirouw biyah hikwimih, afa hibow hifatumih hin dibur hiya.
37 Eyata'mbø puṉga'yajtøj tza'ji'ṉ; eyapø vyøcjacyajtøju sierraji'ṉ, eyapø tzøcna'chajtøju va'cø jana vya'ṉjam Dios pero ja ña'chajø. Eyapø yaj ca'yajtøju espadaji'ṉ. Eyapø vitmaṉvitmaṉyaju vitca'møyajupø borrego nacaji'ṉ y chivu nacaji'ṉ, pobreta'mbøte, ja ityajøna'ṉ ni tiyø, yac toya'isyajtøjupø, yacsutzøcyajtøjupø;
37 Afa kabayamaim hirouw himorob, afa naiwah so’omaim hiboro’omen, afa kaiyomaim hiyow himorob, afa bai’akir gagamin maiyow hibai, sheep, goat, bunibunihimaim ar faifuw hisakir hiyon, yababan hibai aurih sawar i’en, aa murumurubih hi’a’akir naatu hirukoukuwih hima hiremor.
38 aunque jicta'm vøti más vøjco'nita'm que ji'n eyata'mbø nascøspø pønseta'm. Yømøc teymøc vityaju ja ijnømømø tøtzønasomo y cotzøjcomse'ṉomo; o ityaj cotzøc aṉdyu'ṉomda'm, y nasacø'mbø tzatøjcomda'm.
38 Iti tafaramamaim hai ma isan i men igewasin, sabuw toumanih na’atube arar yan, oyaw an, watu wanawanan, sou wanawanan imaim hi’in hima hiremor.
39 Mumu jicø vøcotzøcyajtøju porque vya'ṉjamyaj Dios, pero ja pyøjcøchoṉyajøtøc lo que ti chajmayajupø Diosis ya'møcta'mbø pøn.
39 Sabuw iti etei i hai baitumatumamaim wabih iti tema’am, baise sawar abisa God eo’omatanih men yait ta bai.
40 Porque Diosis cyoqui'psu va'cø tø tzi'tam más vøjpø tiyø tø øjtzi, parejo vyøjom va'cø tø pujtamø jicji'ṉda'm.
40 Anayabin God ana kok nati sabuw i boro hinama hinakaif saise it bairit auta’imon nati sawar gewasin nafaramit youn.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Hebreus 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.