Atos 2

Jomepø Testamento (ZOSNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Cuando ta'nbø' jyama va'cø chøc søṉ ñøyipø'is Pentecostés, ityajuna'ṉ mumu tu'myajupø tyumø'omo.
1 Pentecost ana veya na tit, etei’imak hiru’ay efan ta’imonamaim hima.
2 Y joviti oy ajṉøyñøm tzajpomo jujche ajṉøpyase sava pyopyapø pømi, y ajṉoctas tøc jujna'ṉ po'csyajumø.
2 Naniyan meyemeye yaurabad nidun wowogabe marane rena bar hima’am imaim run awan karatan.
3 Entonces isyaj como si fuera juctyøc metz ve'nuse, y je juctyøc nema vi'na eyapø pøngøs nu'cu.
3 Naatu abisa hi’i’itin i wairaf orot menan na’atube tamunimun na ta’ita’imon tafahimaim mara’ara’at.
4 Y Masanbø Espiritu Santo'is cyøtøjcøyaj mumu tasyajpa'csye'ṉomo, y ondzo'chaj eyata'mbø ote'omo jujche Espiritu'is chi'yajuse musocuy va'cø 'yoñajø.
4 Etei’imak Anun Kakafiyin iwanih menah botabir tur tata’amaim hio, Anun Kakafiyin fair bitih na’atube.
5 Jic jama ityajuna'ṉ Jerusalén gumgu'yomo Israel pøn cøna'tzø'oyajpapø tzu'ṉyajupø aunque jujta'mbø cumgu'yom jujche'ṉom ijnømuse mumu nascøsi.
5 Nati ana veya, Jew sabuw God ana bowayah orot gagamih etei tafaram tata’ane hiru’ay Jerusalemamaim hima’am.
6 Cuando jetse a'ṉøñømu'øc, tu'myaj vøti pøn, y nømna'ṉ qui'psyaj ti nø tyujcu; porque tumdum pø'nis myanu nø 'yoñaju mismo ñe'c oñajque'tpase.
6 Iti nidun hinonowar ana maramaim sabuw rou’ay gagamin na’in hiru’ay hima’am, hai kasiy ra’at naatu hifofofor men kafaita, anayabin etei hai turamaim hio hinowar.
7 Y mumu maya'yaju y qui'psyaju jutznøm jetse nø 'yoñaju, y nømyaju:
7 Kasiy gagamin maiyow isah matar naatu taiyuwih hibabatiyih. “Iti sabuw tur teo etei i Galilee oro’orot?
8 ¿jujche nø ndø mandamu como tø ne'c tø ondambase como tø pø'najtamumø?
8 Naatu mi’itube’emih it ata turamaim hio tanonowar?
9 Porque tø øtz tø tzu'ṉdam vøti cumgu'yomo. Vene tzuṉyaj Partia nasomo, eyata'mbø tzu'ṉyaj Media nasomo, it tzu'ṉyajupø Elam nasomo, Mesopotamia nasomo, Judea nasomo, Capadocia nasomo, Ponto nasomo, Asia nasomo,
9 It i tafaram ta ta’ika tana, Partia, Media, Ilam naatu afa i Mesopotamia’ane hina, Judea, Kapadosia, Pontus naatu Asia,
10 Frigia nasomo, Panfilia nasomo; Egipto nasomo; it tzu'ṉyajupø Africa nasomo Cirene cumgucyøtumøṉ. Ityaj Roma cumgu'yom tzu'ṉyajupø nø vyityajupø yø'qui. Ityaj tø øjtzomda'm Israel pøn y Israel pø'nis vya'ṉjajmocuy pyøjcøchojṉayajupø'is.
10 Firigia, Pamfilia, Egypt naatu Libia wanawanan turin Sairini na’atune auman hina tema’ama. Naatu Romene nanawan auman hina Jerusalem tema’am. Nati i Jew sabuw naatu sabuw afa hai baitumatum hibotabir hina Jew sabuw himamatar auman.
11 Ityajque't Creta nasom tzu'ṉyajupø y Arabia nasom tzu'ṉyajupø; pero mumu ndø mandamu nø 'yoñajupø ndø ne'c ndø onde'omda'mdique't. Nø chamyaj je'is jujchepø chøcpase Diosis myøja'ṉomda'mbø tiyø.
11 It afa i Kurit naatu Arab sabuw. Baise God sawar gewasih maiyow sisinaf isan ata turamaim hio tanonowar!”
12 Y mumu ñømaya'yaju y ja pyensatzøcyaj ti nø tyujcu, ti nø chøcyaju; y na ñøjayajtøju:
12 Sabuw hifofofor naatu hai kasiy ra’at taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti sawar anayabin i abisa?” Peter sabuw rou’ay gagamin isah ebibinan|alt="Peter speaking to crowd" src="CN01892B.TIF" size="col" loc="Act 2.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="2.12"
13 Pero eyata'mbø'is syijca'yaju nømyaju:
13 Baise sabuw afa hi’iyab hio, “Nati sabuw i harew fokarin, hitom imih teo kwanekwan!”
14 Entonces Pedro te'nchu'ṉ oncepø apostolesji'n y pømi 'yo'nøyaju; ñøjmayaju:
14 Tur Abarayah etei 11 hai founamaim Peter misir fanan aumetawat sabuw rou’ay gagamin na’in isah eo, “Taitu tuwai’inah Jew sabuw naatu kwa iyab Jerusalem wanawanan kwama’am, akokok tain kwanarub gewas sawar iti mamatar anayabin anakubuna kwananowar.
15 Porque yøṉda'm ja ño'tyajøpøṉø como mitz nø mi ṉgomo'tyamuse que no'tyajupøṉø; porque nømdøc myaṉ a las nueve de la mañana.
15 Kwa kwanotanot iti orot i harew fokarin hitom tibikoko’aw, baise, boun i nine korok mar auman.
16 Pero jujche vi'na oyuse cha'maṉvac tza'manvajcopapø Joejlis, jetse nø tyucnøm yøti. Joejlis jyayu que Dios nømu:
16 Imih i men harew hitomamih, baise dinab orot Joel ana Bukamaim Atamaninamaim kirum eo,
17 Cuando ya mero maṉba'c yajnømi,
17 ‘Mar ana yomaninamaim God eo,
18 Viyuṉsye mumu lo que yosyajpapø para øtzcøtoya,
18 Isa’amih, nati ana veya ayu au akir wairafih, oro’orot naatu baibin etei,
19 Y ma'ṉbø yac istøj milagro'ajcuy møji tzapcøsi;
19 Ayu boro maramaim baifofofor ana sinaf
20 Sø'ṉbapø jama maṉba pi'tzø'aje,
20 Veya matan boro nagugum
21 Y mumu 'yo'nøyajpapø'is ndø Comi va'cø cyotzoṉyajø, jet maṉba cotzocyaje.
21 Orot yait
22 ”Israel pø'nista'm, tø cøma'nøjatyam ø onde lo que maṉbapø mi ndzajmatyame. Diosis chi' Jesús Nazaret cumgupyøn musocuy va'cø chøc milagro'ajcuy y ji'ndø isipø tiyø y seña mijtzomda'm va'cø mi mustamø que Diosise cyø'vejupø. Sa'sa mi mustambati que jetse tujcu.
22 “Israel sabuw tur iti kwananowar! Jesu Nazareth mowan i God rubin naatu i wanawanamaim ina’inan yumatah ta ta, baifofofor ta ta God kwa biyamaim sinaf kwa’itin kwaso’ob.
23 Pero yøṉ Jesús tzi'ocuyajtøju mitzcøsta'm conforme Diosis vi'nati cyoqui'psuse y myususe y syunuse va'cø jetse tucø. Mitz mbøtam Jesús y mi ndzi'ocuyajtam yatzita'mbø pø'nis cyø'omo va'cø mya'møyaj cruzcøsi va'cø yaj ca'yajø
23 Iti orot hibai kwa umamaim hiyai kwa’a’asabun i God ana kok naatu marasika yakitifuw inu’inumaim matar, naatu kwa sabuw kakafih hai baibaisamaim Jesu kwabai onaf afe’en kwa’onaf morob.
24 Pero ca'u'jcam, Diosis yac visa'u, porque ja mus chø'y ca'upø.
24 Baise God morobone iyawas maiye misir, naatu morob ana biyababanane rufam tit, anayabin morob ana fair men karam boro diburamaim tabotan tama.
25 Porque peca pøn Davijdis jyachø'yu vi'na jujche maṉbase nøm Jesús; nømu:
25 David nati orot isan eo,
26 Por eso ø ndzocoy alegre'aju y casøpya vejvejne'yøjtzi.
26 Isan imih ayu dogorou ebiyasisir
27 Porque ji'n ma mi ndø tzajcay ø espiritu ityajumø ca'yajupø.
27 Anayabin o boro men ininatbuhuruwu rahemaim ana’in,
28 Mi ndø isindzi' ndøvø tuṉ va'cø nu'c pøjipø quengu'yomo,
28 O yawas ana ef i’obaiyu, naatu o ataragub wanawananamaim aiyasisir boro iniwansumu.’”
29 Y Pedro nømgue'tu:
29 “Taituwau Jew, bebeyan a tur ao’owen aiwob orot David ata agir wabin gagamin, morob hiyai naatu ana rah i iti biyatamaim inu’in.
30 Pero Davijdis chamu jujche maṉba tucnøm jøsi'cam. Myusu que Diosis chambøjcay ñe'c ñøyi cuando chajmay que ñe'c Davijdis fyamilia'omo maṉba pø'naj Cristo va'cø 'yaṉgui'mø como ñe'c David aṉgui'muse.
30 Naatu David i dinab orot God omatanen ana obaifaro auman yayare i so’ob, veya ta David ana rara’ane i uwan ta boro ni’aiwob.
31 Davijdis vi'nati myusu jujche maṉba tucnøm más jøsijcam. Así es que chamu que maṉba visa' Cristo, que Diosis ji'n ma chajcay 'yespiritu ityajumø ca'yajupø y syis ji'n ma pyutzi.
31 God mar boro nanan abisa nasisinaf David i so’ob, Keriso morobone misir maiye isan ana tur i nowar.
32 Yøṉ Jesús yac visa' Diosis y øtz muspa ngotzamdamø que visa'u.
32 “God iti Jesu i boun morobone iyawas maiye misir, naatu aki i iti sawar himamatar ana sif robonayah.
33 Así es que yøti Diosis yac møja'ṉo'maj Jesús ñe'c chø'na'ṉomo, y Jesusis pyøjcøchoṉu'am Masanbø Espiritu Santo Diosis vi'na chajmayu que maṉba chi'i. Y yøti Jesusis nømdi yac mø'n Espiritu Santo, y por eso mi istamba y mi mandamba lo que nø chøjcupø Espiritu Santo'is.
33 God iti Jesu bora’ah yen uman asukwafune mare, naatu Tamah biyanane Anun Kakafiyin eo’omatan bai aki tafai yan isuwai re’er boun iti kwa’i’itin naatu kwanonowar.
34 Porque David ja qui'm tzajpomo, pero ñe'c nømu:
34 Naatu David i men au mar yenamih, baise iti tur i eo,
35 hasta que øjtzi maṉba mi ṉgønu'cøjayaj mi enemigota'm”.
35 Inama’am a kamabiy sabuw ana bow
36 ”Por eso, hay que va'cø mi ñchi'tam cuenta viyuṉsye mumu eyata'mbø Israel pønji'ṉ que Diosis yaj comi'aju y yac Cristo'aju mismo je Jesús mi yaj ca'tamupø cruzcøsi.
36 Isan imih kwa Israel sabuw iti tur ao i kwanaso’ob gewas. God iti Jesu kwabai kwao’onaf i bai yen ata Regah naatu ata Roubininenayan matar!”
37 Myañajujcam chamuse Pedro'is, toyaj choco'yomo, y ñøjayaj Pedro eyata'mbø apostolesji'ṉ:
37 Sabuw iti tur hinonowar ana veya dogoroh rusib Peter naatu Tur Abarayah hibatiyih, “Taitu tuwai’inah aki boro mi’itube ana sinaf?”
38 Pedro'is ñøjayaju:
38 Peter iyafutih eo, “Kwa etei dogor hinikitabir naatu Jesu Keriso wabinamaim bapataito kwanab, saise a bowabow kakafih nanotawiyen, naatu God ana usar Anun Kakafiyin boro kwanab.
39 Diosis chamu que maṉba mi nchi'tam je Masanbø Espiritu Santo mijtzi mi uneji'ṉda'm, y mumu pøn ya'icse'ṉom ityajupø maṉbati chi'yajque'te. Mumu pøn vyejayajupo ndø Comi Diosis, je'is maṉba pyøjcøchoṉyaje ti chamdzi'ocuyajuse Diosis.
39 Iti omatanen i kwa isa naatu kwa natunat isah, na’atube sabuw tutufin etei iyab ef yok tema’am ata Regah God boro na’a’afih isah.”
40 Y vøti eyapø ote chajmayaj Pedro'is y chi'yaj qui'psocuy; ñøjmayaju:
40 Peter tur maumurih na’in imaim imatnuwih naatu ifefeyanih eo, “Sabuw tafa’asarih wanawanah kwama’am saisewat kwanatit kwaniyawasi!”
41 Entonces casøpya pyøjcøchoṉjayaju'is 'yote nø'yøyaju. Y mismo je jama tu'cay mil ijtaṉøyaju vya'ṉjamyajpapø'is Jesús.
41 Sabuw maumurih na’in iti tur hinonowar hitumatum naatu bapataito hibai, nati ana veya’amaim sabuw etei 3000 na’atube nati kou’ayamaim hirun.
42 Seguitzøcyaju va'cø vya'ṉjajmayaj mø'chøqui apostolesis 'yaṉma'yocuy, y tumøpø quipsocu'yomo ityajpana'ṉ. Vyenve'ñaj pan tyumø'om ityajumø va'cø jyajmutzøc ndø Comi, y 'yo'nøyajpana'ṉ Dios.
42 Naatu hai veya hiya’asair Tur Abarayah biyahine tur hinowar bairi hibita’ay, rafiy himseseb hifaram hi’aa naatu hiyoyoyoban.
43 Y mumu pø'nis ña'chaju cuando isyaj ti chøcyaj apostolesis, y apostolesis chøcyaj vøti milagro'ajcuy y seña.
43 Tur Abarayah wanawanahimaim ina’inan naatu baifofofor maumurih maiyow hisisinaf sabuw awah ha’e.
44 Mumu vya'ṉjamyajpapø'is tyumø'om ityaju y na ñøtzi'yajtøjpana'ṉ aunque ti ñø'ityajupø.
44 Bai’ufununayah mar etei hina hita’imon sawar i nowah etei nena hifafarambonen.
45 Mya'ayajpana'ṉ ti nø ityajupø y vye'nayajpana'ṉ cyoyoja; chøjcayajpapøna'ṉ falta aunque ti'is, jet vye'ndzi'yajpana'ṉ.
45 Naatu hai sawar was arin, roumukur arin etei hibow hin hitobon kabay hibai hina wanawanahimaim sabuw iyab hai kok abisa isan hibiyababan etei ana fofonin hifafarambonen.
46 Tumdum jama ityajpana'ṉ masandøjcomo, tumbø qui'psocuy ñø'ityajpana'ṉ. Tøcmayena'ṉ cøtyajpa va'cø vye'ngutyaj pan. Jetse alegre vi'cyaju y tumchocoy su'noyaju.
46 Veya matan hiyi Tafaror Bar gagaminamaim hiruru’ay. Naatu hai baremaim bay himseseb dogoroh ere yasisir auman hi’aa,
47 Vyøcotzøcyajpana'ṉ Dios; y vya'ṉjamyajpapø'is Jesús, jet vyøcotzøcyajpana'ṉ mumu pø'nis, y tumdum jama yac ijtaṉøyajpana'ṉ tu'myajpapø. Ndø Comi'is yac tøjcøyajpana'ṉ nømna'ṉ cyotzocyajupø.
47 God hibobora’ara’ah naatu sabuw etei tur abarayah isah i hibiyasisir. Naatu veya ta’ita’imon ana fofonin sabuw iyab God biyawasih Regah bow ana kou’ay wanawanan yababar rara’at.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.