Atos 22
Jomepø Testamento (ZOSNT) vs AAI
1 ―Israel tøvøta'm y ñchambønda'mbø, tø cøma'nøtyam ndøvø. Øtz ṉgoquijpa ø ⁿvin ø ondeji'ṉ mi vi'naṉdøjquita'm yøti.
1 “Tamai’inah, naatu taitu tuwai’inah au wasfafaren ana tur anao kwananowar.”
2 Cuando cyøma'nøyaju que nømna'ṉ 'yo'nøyaj Israel pø'nis 'yote'omo, más vøṉgajpø'yaju. Y Pablo'is ñøjayaju:
2 Hebrew turamaim eo hinonowar ana veya etei surur binon tar.
3 ―Viyuṉsye øjtzi Israel pøn chøṉø. Pø'najøjtzi Tarso cumgu'yomo Cilicia nasomo. Tzojcøjtzi yøṉ Jerusalén gumgu'yomo. Gamalielcø'mø aṉmayta'nøjtzi mø'chøqui ndø jandatzu'ṉgu'is 'yaṉgui'mocuy. Sunbana'ṉtzi ndzøc vøjpø tiyø Dioscøsi jujchem mumu mijta'm sunba ndzøctando' yøti.
3 “Ayu i Jew orot Tarsus imaim atufuw tafaram Silisia wanawanan, baise Jerusalemamaim ama ara’at. Gamaliel ana bai’obaiyen babanamaim ama, uwatanah hai ofafar etei ayu i’obaiyu, naatu ayu i baibobowenayan orot ta God ana ofafar tur isan, kwa boun iti kwama’am na’atube.
4 Øtz ⁿyacsutzøcyajpana'ṉtzi vya'ṉjajmayajpapø'is yøn Jesusis 'yote hasta va'cø yaj ca'yajø. Nucyajpana'ṉtzi, ⁿvatyajpana'ṉtzi pøn y yomo va'cø somyajø.
4 Sabuw iyab ef iti hibi’ufun abow ai’a’akirih arouw asbunubunuwen naatu afa abow ana dibur aya.
5 Pane covi'najø'is y mumu tzambø'nista'm muspa chamyajø que jetse ndzøcpana'ṉtzi. Porque je'tista'm tzi'yajø carta para Israel pøngøtoyata'm ityajupø Damasco cumgu'yomo, va'cø tzi'ø angui'mguy va'cø ⁿnucyajø yø'cse va'ṉjajmoyajpapø, va'cø nømiñaj mocsyajupø Jerusalén gumgu'yomo va'cø ṉgastigatzøcyajø.
5 Firis Gagamin naatu Kaniser tutufin etei abisa ao i hiso’ob turobe. Anayabin i fef hikirum hitu abai an Damaskas wanawanan, sabuw baitumatumayah nati’imaim hima’am fatumih bow na Jerusalem tit isan ayen an.”
6 ”Pero o tuqui que nømna'ṉ ø maṉ tu'ṉomo, nømna'ṉø nu'c tome Damasco cumgu'yomo como paṉguc jamase'ṉomo, cuando joviti vo'cøtøjcøyøjtzi pømipø sø'ṉgø'is tzajpombø'is.
6 “Ana Damaskas abiyubin auman i’ouyit, naniyan meyemeye marakaw namanamarabe bow marane ra’iy sisibu etei marakaw.
7 Tzipotmø'nøjtzi nasomo y ma'nø ote nø nøjayupø'is: “Saulo, Saulo, ¿ti'ajcuy nø mi ndø yacsutzøjcu?”
7 Ayu me yan ara’iy rabu naatu orot ta fanan anowar eo, ‘Saul! Saul! O aisim ayu kubi’a’akiru?’
8 Entonces aṉdzo'ṉøjtzi: “¿Iyø mijtzi, Señor?” Y nøjayøjtzi: “Øjchøn Jesús Nazaret cumgupyøn, øjchøṉ nø mi ndø ⁿyacsutzøjcupø”.
8 Ayu aibatiy ao ‘Regah o yait? Iyafutu eo,
9 Øtzji'ṉ ityajupø'is isyaj sø'ṉgø, y na'chaju, pero ja cyønøctøyøyaj ote nø o'nøyupø'is øjtzi.
9 Sabuw bairi anan marakaw hi’itin, baise orot ayu isou eo fanan men hinowar.
10 Entonces ⁿnøja'yøjtzi: “Ø Ṉgomi, ¿ti vøjø va'cø ndzøcø?” Y ndø Comi'is nøja'yøjtzi: “Te'ñchu'ṉø y maṉ Damasco cumgu'yomo, y jiṉ ma mi ñchajmatyøj mumu lo que sunbapø øjtzi va'cø mi ndzøcø”.
10 Ayu aibatiy, ‘Regah ayu boro abisa anasinaf?’
11 Y ni ti ji'na'ṉø isi porque sø'ṉguecnøm pømi y to'tipø tzø'yøjtzi. Por eso jiti nømaṉyajøjtzi ṉgø'cøsi øtzji'ṉ ityajupø'is. Jetse nu'cøjtzi Damasco cumgu'yomo.
11 Naatu au sabuw bairi anan umou hibai hinawiyu an Damaskas atit, anayabin marakaw ana bonamanamarin re ayu matou yi ifim.
12 ”Jiṉ ijtuna'ṉ tum pøn ñøyipø'is Ananías, cyo'aṉjambapø'is Moisesis 'yaṉgui'mocuy, y mumu Israel pønda'm ityajupø jiṉø nømyaju que vøjpø pønete je Ananías.
12 Nati bar meraramaim i orot wabin Ananias God, ana orot ta ma’am, ofafar etei i bobosiyasiyar naatu Jew sabuw nati’imaim hima’am etei i hikakakafiy.
13 Je'is mi'nø o'nøyi, y cuando nu'cu, nøja'yøjtzi: “Atzi Saulo, mi'nø mi yac sø'ṉay mi vindøm”. Y øjtzi jic orati sø'ṉ ø vindøm y ⁿisø Ananías.
13 Na biyou tit sisibu’umaim bat naatu eo, ‘Taiu Saul, mata ekubunai kunuw maiye!’ Mar ta’imon matau kubunai anuw Ananaias a’itin.
14 Je'is nøja'yøjtzi: “Dios lo que vya'ṉjamyajupø ndø janda tzu'ṉgu'is, je'is mi ṉgyøpiṉu va'cø mi ngomusø como jujche ñe'c Diosis syunbase, va'cø mi ⁿis jic vøjpø pøn Jesús, va'cø mi ṉgøma'nøjay 'yote lo que chambapø.
14 Imaibo iuwu eo, ‘Uwatanah hai God o rubini i ana kok o so’ob isan, saise Orot ana Yawas Mutufurin boro ina’itin naatu abisa nao’o o taiyuw tainika fanan inanowar.
15 Jetse maṉba mi ṉgotzam mumu pø'nis vyi'naṉdøjqui ti mi ⁿisupo, ti mi manumbø.
15 Anayabin o boro i isan inakubuna, abisa i’itin naatu inonowar sabuw etei hai tur ina’owen.
16 Y yøti, ¿Ti nø mi ṉgøtzø'yu? Te'nchu'ṉø, nø'yøyø, y vejay ndø Comi ñøyicøsi va'cø mi yac tzu'ṉay mi ṉgoja”.
16 Imih boun abisa ao inonowar aisim boro inama inakaif? Kumisir bapataito kubai, naatu kuyoyoban a bowabow kakafih ekusouwen.’
17 ”Y cuando vitu' øjtzi Jerusalén gumgu'yomo, nømna'ṉ ø o'nøy Dios masandøjcomo y ø nambasyi'omse tujcøjtzi.
17 “Ayu amatabir maiye ana Jerusalem atit naatu ayoyoyoban ana maramaim matou bora’ah ina’inanen ta aitin.
18 Y ⁿisøjtzi ndø Comi'is nø nøjayupø: “Cojecsa va'cø mi ñchu'ṉ jø'nø Jerusalén gumgu'yomo, porque ji'n ma mi ⁿvya'ṉjamyaje lo que jujche mi ndø cotzambase”.
18 Nati matou bobora’ah ana maramaim Regah aitin naatu isou eo, ‘Mata nakabiy Jerusalem saisewat inihamiy, anayabin iti’imaim ayu isou inaorereb sabuw boro men hinitumatum.’
19 Y øtz ⁿnøja'yøjtzi: “Ø mi Ṉgomi, je'tis mismo myusyajpa que øtz vijtopyana'ṉtzi tu'myajpamø Israel pøn va'cø somyajø, y va'cø nacsyaj mi ⁿvya'ṉjamyajpapø'is mijtzi.
19 Ayu ai ya’afut ao, ‘Regah sabuw etei hiso’ob ayu Kou’ay Bar ta ta arun atit sabuw iyab o hibitutumi abow arow afatum dibur aya’ay.
20 Y cuando yaj ca'tøj Esteban porque je'is mi ṉgyotzamu; øtz jendina'ṉ te'nque't øjtzi, y ⁿvø'mø'yøjtzi va'cø yaj ca'yajø. Ṉgoquejnayajøjtzi yaj ca'yajupø'is tyucu”.
20 Naatu Stephen orot wantoro’ot iti ef isan hirab ana rara re’er ana veya ayu i nati’imaim.’ Ayu auman aisaito hirab morob naatu sabuw iyab hi’a’asabun hai faifuw i ayu abotanen abat.
21 Y ø Ṉgomi'is nøja'yøjtzi: “Mavø, porque øtz ma'ṉbø mi ṉgø'vej ya'i ityajumø pøn lo que ji'ndyet Israel pønda'm”.
21 Imaibo Regah ayu iuwu eo, ‘O abiyafari inan ef yok Ufun Sabuw isah.’”
22 Jañche'ṉomo cyøma'nøyaj Pablo. Entonces vejaṉgøtyajuna'ṉ nømyaju:
22 Sabuw hibat Paul eo hinowar in ana tur sawar. Baise iban maiye sabuw hibusuruf hitar koukuw hio? Sa’ab kwabai kwan! Kwa’asabun! Men karam boro nama!”
23 Vejyajpana'ṉ jejta'm y pyatzqui'myaj møji tyucu y vijqui'mgui'mvøyaj po'yo møji.
23 Hitar koukuw fah sib hai faifuw hibow hirudab, naatu fofob hibow asir hirouw kwanekwan.
24 Entonces møja'aṉ soldado covi'najø'is 'yaṉgui'myaju va'cø ñømaṉyaj Pablo soldado tøjcomo. Y 'yangui'myaju va'cø ñacsyaj Pablo va'cø yac tzam ti cyoja, y ticøtoya vejyajpana'ṉ tanto, y ticøtoya sunbana'ṉ yaj ca'yajø.
24 Baiyowayan hai orot ukwarin iuwih Paul hibai baiyowayah hai bar wanawanan hirun naatu wabirin isan iuwih, saise biyan tababan tao hitanowar ana’an aisim Jew sabuw iti na’atube isan fanah sibisib.
25 Mientras nømna'ṉ vyatyaju naca tzaji'n, Pablo'is ñøjay soldado covi'najø que ijtupøna'ṉ jeni:
25 Baise wabirinamih hibai hifafatum ana veya Paul baiyowayan hai bonawiyenayan orot ukwarin ta i nati sisibinamaim batabat itin naatu ibatiy, “Orot Rome tafaram bai matuwan isan ana fef bai ema’am, baibatiyinae asir kwanarabirab boro ofafar kwana’astu’ub ai en?”
26 Cuando myan jetse soldado covi'najø'is, maṉ chajmay møja'aṉ soldado covi'najø, ñøjayu:
26 Baiyowayah hai bonawiyenayan orot ukwarin iti tur nonowar ana veya in baiyowayah hai orot ukwarin ibatiy, “O abisa inasinafumih? Iti orot i Rome ana fef bai ema’am.”
27 Y cyønu'c møja'aṉ soldado covi'najø'is y ñøjay Pablo:
27 Naatu baiyowayah hai orot ukwarin na Paul ibatiy eo, “Kuo anowar, o i Rome ana fef ibai kuma’am?”
28 Y møja'aṉ soldado covi'najø'is ñøjayu:
28 Imaibo baiyowayah hai orot ukwarin eo, “Ayu iti tafaram bai matuwan isan kabay gagamin na’in au fef atubun.” Baise Paul iya’afut eo, “Ayu i Rome wanawanan atufuw.”
29 Jicsye'cti tzu'ṉyaj Pablocø'mø maṉbapø'sna'ṉ ñacsyaje, y møja'aṉ soldado covi'najø también oy na'tze, porque cyønøctyøyøyu que Pablo romano pønete, y ja ñø'it aṉgui'mguy va'cø yac vajtøjø.
29 Sabuw iyab baibatiyinamih hinan marta’imon au’uf hibat. Baiyowayah hai orot ukwarin ana bir ra’at, anayabin Paul Rome ana fef bai ma’am so’oba’e bai fatum.
30 Jyo'pit soldado covi'najø'is sunbana'ṉ myus viyuṉsye tiyø cojapit cyøtza'møyaj Pablo Israel pø'nis. Y pyucspø'jayaj Pablo'is cyadena y vyejayaju va'cø miñaj Israel pø'nis pyane covi'najø, y mumu aṉgui'myajpapø, va'cø tu'mbø'yajø. Entonces ñøput Pablo y ñønu'c angui'mbapø'is vyi'naṉdøjqui.
30 Marto mar auman baiyowayah hai orot ukwarin kok taso’ob gewas, aisim Jew sabuw Paul hibubuw hi’u’u kwanikwaniy, Paul hifatum ma’am hirufamen, naatu firis ukwarih Kaniser tutufin etei iuwih hiru’ay. Imaibo Paul bai na nahimaim bat.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.