Atos 21
Jomepø Testamento (ZOSNT) vs AAI
1 Tzu'ṉda'møjtzi, jenda'mbø jen tzø'yaju. Maṉdya'møjtzi barco'omo, viyuṉ maṉda'møjtzi nu'ctam Cos cumgu'yomo, y jyo'pit nu'ctam Rodas cumgu'yomo. Y tzu'ṉdam jiṉø y nu'ctam Pátara cumgu'yomo.
1 Nati’imaim aotuturih naatu aihamiyih hima aki wa abai mutufor arabon ana tafaram Kos atit; mar to ana Rodes atit, nati’imaim aikofan ana Patara atit.
2 Y mba'jtam tum barco nømna'ṉ myaṉupø Fenicia nasomo; tøjcøtyam je'tomo y maṉda'møjtzi.
2 Wa ta au Fonisia inan atita’ur aitafabon abai atit are arabon.
3 Ista'møjtzi Chipre cucnas, aṉña'yomo tzø'yu. Seguitzøctam ø nduṉ va'cø nu'ctam Siria nasomo, nu'ctam nø'acapoya Tiro cumgu'yomo, porque jeni nøputyajtøj tzømi barco'omo.
3 Yan ararabon anuwariy Cyprus a’itin naatu ai beyaw na’atune bat aki au Syria arabon ana Taiya imaim arun wa aiyut sawar hitarsuwai.
4 Jiṉø mba'jta'møjtzi vya'ṉjamyajpapø'is Jesús, y tzø'tyam jetji'ṉ cu'yay jama. Y Masanbø Espiritu Santo'is chi'yaj qui'psocuy jiṉda'mbø va'ṉjajmocuy tøvø va'cø chajmayaj Pablo que va'cø jyana maṉ Jerusalén gumgu'yomo.
4 Nati’imaim bai’ufununayah afa atita’ourih fur ta’imon bairi ama. Naatu Anun Kakafiyin sabuw hai tur eowen Paul hitimatanuw, saise au Jerusalem men tayen.
5 Y ta'nujcam cu'yay jama, tzu'ṉda'møjtzi va'cø maṉdam emøc. Mumu va'ṉjajmocuy tyøvø'sta'm o'yø tzacpø'tame; pø'nista'm, yomo'ista'm, une'ista'm oy tø tzacpø'tam hasta cumguy acapoya. Y cujnetya'møjtzi va'cø o'nøndyam Dios.
5 Baise bairi ama na fur yomanin tit, ai veya baib ufunamaim, ai hamiyih aki ai ef arura’ah maiye. Bai’ufununayah a’aawah natunatuh etei bairi hinawiy bar merar ai tumar ana tor dones yan are imaim sui ayowen ayoyoban.
6 O'nøyu tzacta'møjtzi y qui'mda'møjtzi barco'omo; y oyupø'is ø tzacpø'tame vitu'yaj tyøcmø.
6 Imaibo bairi abi’otututuren ufunamaim, wa afe’en ayen, naatu i hai ubar himatabir maiye hin.
7 Entonces Tiro cumgu'yomo tzu'ṉda'møjtzi barco'omo vijta'møjtzi nø'cø'mø hasta nu'cta'møjtzi Tolemaida cumgu'yomo. Jiṉ yuschi'ta'møjtzi ø va'ṉjajmoṉguy tyøvøta'm, y tzø'tya'møjtzi tumø jama jetji'ṉda'm.
7 Taiya’ane wa abai anan i Polemais imaim wa aiyut, nati’imaim taiti baitumatumayah hai merar ayi bairi veya ta’imon ama.
8 Jyo'pit tzu'ṉda'møjtzi ijtamusyecø'y Pabloji'ṉda'm, y nu'cta'møjtzi Cesarea cumgu'yomo. Jen tøjcøtya'møjtzi Felipe'is tyøjcomo. Y jic Felipe chambopyapø'is vøjpø ote, y oy cyøpiṉyaje je Felipe cuando cyøpiṉyaj cu'yay va'cø vya'ctzi'yaj cu'tcuy pobreta'mbø.
8 Marto ai hamiyih hima aki ana Seseria atit, binanuyan orot Philip ana baremaim bairi ama. Philip i Jerusalemamaim orot 7 hirurubinih i orot ta.
9 Y Felipe'is ñø'ijtuna'ṉ macsycuy yom'une papiñomota'mbø'am, y tza'maṉvajcoyajpana'ṉ.
9 I natunatun baibitar etei kwafe’en biyah numih God ana tur orerereb isan ana usar hibai hima’am.
10 O'yujcam ya'tyam øjta'm jiṉø usyan hora, oy min tum tza'maṉvajcopyapø ñøyipø'is Agabo, tzu'ṉupø Judea nasomo.
10 Seseria imaim veya bai’ab na’atube ama’am ufunamaim dinab orot wabin Agabus Judea’ane natit.
11 Je'is cønu'cta'møjtzi, pyøjcay Pablo'is syinturon, vyat ñe cyø' y cyoso, ñøjayu:
11 Na aki biyai tit basit Paul ana kikir bai i taiyuwin an uman iutatanen naatu eo, “God Anun Kakafiyin iti na’atube eo, Orot iti kikir matuwan Jerusalemamaim Jew sabuw boro iti na’atube isan hinasinaf hinab Eteni Sabuw hinitih.”
12 Cuando manda'møjtzi jujche chamuse je'is, øtzta'm y jic lugajromo ityajupø'is nøjaṉgo'njotya'møjtzi Pablo va'cø jyana maṉ Jerusalén gumgu'yomo.
12 Aki iti tur anonowar ana maramaim sabuw nati’imaim hima’am bairi ai fefeyan ayai Paul au Jerusalem na isan a’otan.
13 Entonces Pablo'is 'yaṉdzoṉda'møjtzi nøjatya'møjtzi:
13 Baise Paul iyafuti eo, “Kwa aisim iti na’atube kwao kwarerey ayu dogorou ana babanin kwabitin? Ayu i men buwu fatumu akisin isan abogaigiwasomih, baise Jerusalemamaim Regah Jesu wabinamaim morob isan auman abogaigiwas.”
14 Ni ja mus ø yajandyam Pablo'is qui'psocuy, y por eso ndzacta'møjtzi, nømda'møjtzi:
14 Yan baikitabirin isan asinaf, baise men karam. Imih aibagun naatu ao, “Regah ana kok na’atube namatar.”
15 Tzø'tya'møjtzi jiṉø metz tu'cay jama, alistatzøcta'møjtzi ø ndi jana tiyø, y maṉda'møjtzi Jerusalén gumgu'yomo.
15 Veya bai’ab na’atube nati’imaim ama’am ufunamaim ai sawar abobuna au Jerusalem amisir.
16 Oy maṉyaj øtzji'ṉda'm veneta'mbø vya'ṉjajmyajpapø'is ndø Comi Cesarea cumgu'yomda'mbø. Jetji'ṉ ijtuna'ṉ tum pøn ñøyipø'is Mnasón, Chipre nasombø. Ijtujcam tiempo vya'ṉjajmumø ndø Comi Mnaso'nis. Je'is tyøjcomo maṉba tø tzøtyame.
16 Seseria’amaim bai’ufununayah afa hinawiyi bairi ana orot Mason ana baremaim atit, iti orot ana tafaram i Cyprus, naatu i auman marasika baitumatumayan matar ma’am.
17 Cuando nu'cta'møjtzi Jerusalén gumgu'yomo, ndø va'ṉjajmoṉguy tyøvø'sta'm pøjcøchoṉda'møjtzi tumø chocoy.
17 Ayen ana Jerusalem atitit ana veya baitumatumayah nati’imaim hima’am hiyasisir ai merar hiyi.
18 Jyo'pit maṉ Pablo øjtzji'ṉda'm va'cø ma ndu'ndam Jacobo. Y mumu tzambønda'm jena'ṉ tu'mbø'yaju.
18 Marto Paul bairi ana James a’itin naatu nati ana veya’amaim regaregah ai’in etei nati’imaim hiru’ay.
19 Pablo'is yuschi'yaj tu'mbø'yajupø y chajmayaju mumu lo que Diosis oyupø chøc emø ityajumø pønda'm lo que ji'ndyet Israel pønda'm. Chamu Diosis oyupø chøqui cuando ñe'c Pablo'is cha'maṉvajcayaj Diosis 'yote.
19 Paul hai merar yi naatu i ana bowabow etei Ufun Sabuw wanawanahimaim God mi’itube ibais bowabow ana tur etei aneika busuruf idudur in yomanin easa’ub.
20 Myañaju y vyøcotzøcyajpana'ṉ Dios y ñøjayaj Pablo:
20 Eo hinonowar ufunamaim etei’imak God ana merar hiy hibora’ara’ah. Imaibo Paul isan hio, “Taiu inaso’ob Jew moumurih na’in thousand ana fofonin hina baitumatumayah himatar. Baise etei’imak tekokok i ofafar hinabukikin hinabosiyasiyar.
21 Porque mandøju que mitz ndzajmayajpa Israel pøn ityajupø emø va'cø chacyaj Moisesis 'yaṉgui'mguy. Mandøjpa que mitz ndzajmayajpa va'cø jyana seña'øyaj 'yune, y va'cø jyana tzøjcaṉøjayaj Israel pø'nis cyostumbre.
21 Baise iti’imaim tur i iti na’atube hinowar, O i Jew sabuw iyab nati Ufun Sabuw hai tafaramamaim tema’am kubi’obaiyih Moses ana ofafar i hinihamiy, naatu hai kek hai ar men hina’afuw naatu Jew hai binanakwar men hini’ufunun.
22 ¿Ti maṉba tuquinaj? Maṉba tu'myaj vøti pøn porque maṉba myañaje que min mijtzi.
22 Aki boro abisa ana sinaf, anayabin o ina ititit a tur i sabuw hinowaraka.
23 Por eso mi ndzajmatya'mbøjtzi que yøcse va'cø mi ndzøcø. Ityaj ø ne'ṉgomda'm macsyaṉbøn maṉba'is chøcyaj yøti lo que vi'na chamyaju que maṉba chøcyaje cøna'tzø'ocuy cuenta.
23 Imih abisa anao na’atube inasinaf? Orot etei kwafe’en i hai omatanen ta God isan hio baifaro.
24 Maṉ jetji'ṉda'm y yaj cøvactam mi ⁿvin jujche aṉgui'mguy ijtuse. Y mitz coyojayaj je'is gyasto, y después muspa co'tzimø ju'syajø. Jetse maṉba myusyaje mumu pø'nis que ni ti ja ityø lo que oyupøcøs mi ṉgyøtza'møtyøji. Maṉba isyaje que mi ṉgøjamque'tpati Moisesis 'yaṉgui'mguy.
24 Imih o i boro inikofanih bairi kwanan kouksouwen ana yohar wanawanan kwanarun naatu aribuh mafur o inibaiyanih aribuh hinamafur, saise o isa iti’imaim hibifufuwen sabuw boro hinaso’ob nati tur i baifuwen, anayabin i hiso’ob o i ofafar kubi’ufunun.
25 Pero pønda'm lo que ji'ndyet Israel pønda'm vya'ṉjajmyajpapø'is Jesús, o'yø ṉgø'vejatyam carta ndzajmatyamu que ji'ndyet pyena va'cø cyo'aṉjamyajø Israel pø'nis 'yaṉgui'mguy; sino va'cø jyana vi'c sis comi chøquicøtoya yaj ca'tøjupø, va'cø jyana cu'j nø'pin, va'cø jyana vi'cay mo'ca'tøjupø'is syis, y va'cø jyana møtzi ñø'it yomo.
25 Baise Ufunane sabuw baitumatumayah isah, aki fef ta ai yafar in hai tur a’owen bay uma matamatar isah hisisibor men hinaa, masanuw rara auman men hinaa, o for sikah birabir men hinaa naatu men hina’in hinisesebar kwanekwan.”
26 Jicsye'cti Pablo'is pyøcyaj je macsyaṉbøn y jyo'pitpø jama yaj cøvajcøyaj vyin jetji'ṉ. Tøjcøyaj masandøjcomo va'cø chajmayaj jujchøquete maṉba ta'nbø' jama va'cø cyøvajcøyaj vyin. Jicsye'c maṉba yaj ca'yajtøj tumdum pø'nis cyopøn chi'ocuyajupø como cøna'tzø'ocuy cuenta.
26 Marto Paul orot buwih bairi hai binanakwar eo na’atube kousouwih isan hirun, orot kwafe’en hikukusouwih i auman kusouw. Imaibo i na Tafaror Bar hai tur eowen veya biy boro kouksouwen ana yomanin nasawar naatu siwar orot ta’ita’imon isah hinasibor.
27 Pero cuando ya mero maṉba'c ta'n cu'yay jama, metza tu'cay Asia nasombø Israel pø'nis isyaj Pablo masandøjcomo. Yac so'natejyaj mumu pøn y ñucyaj Pablo.
27 Kousouwen in fur ta’imon yomanin tit baisawarinamih auman Jew sabuw afa Asia wanawanane hina hima’am Paul Tafaror Baremaim hi’itin. Sabuw kou’ay gagamin na’in hikura’ara’ahih himisir Paul bain bai’a’afiyin isan hinunuw,
28 Vejaṉgøtyaju, cyøsujtzøyaj Pablo; nømyaju:
28 hitar koukuw hi’af hio, “Israel Oro’orot kwana kwaibaisi! Iti orot efan etei remor ana bai’obaiyenamaim it ata sabuw isah tur kakafin maiyow eo, naatu ata ofafar baihamiyin isan eo’o, naatu iti Tafaror Bar wabin ebi’afiy. Naatu kakafin gagamin anababatun sisinaf i kwana’itin, Ufunane Sabuw buwih hina hirun ata Bar Gagamin gubagub tibitin.
29 Porque vi'nati o isyaj Pabloji'ṉ cumgu'yomo tum ñøyipø'is Trófimo, Efeso cumgupyøn. Qui'sayajpa'is cyomo'yajpana'ṉ que Pablo'is oy ñøtøjcøy Trófimo masandøjcomo.
29 (Iti na’atube hio anayabin Trofimus, Ephesusine nan hairi nati bar merar gagaminamaim Paul bairi hima hireremor hi’itih, naatu hinot i hibuwih bairi Tafaror Bar ana efanamaim hirun.)
30 Jetse mumu cumgupyøn so'natejyaju, y poye tu'mdu'mneyaj vøti pøn, y ñucyaj Pablo y ñøputyaj masandøjcomo; y jicsye'cti 'yaṉga'mgøtøjcøyaj masandøc.
30 Nati bar merar gagamin ana sabuw etei kura’ara’ahih nan ufun hinunuw hitit Paul hibai hitain kwekwekwetar hitit Tafaror Bar gagamin ufunane hire. Naatu marta’imon etawan hihir.
31 Mientras que nømna'ṉ syun yaj ca'yaj Pablo, maṉ chajmayaj møja'aṉ soldado covi'najø que nømna'ṉ syo'natejyaj mumu Jerusalén gumguy.
31 Paul hita’asabunimih hibiwa’an, baise tur marta’imon nunuw Rome baiyowayah hai ukwarin nowar Jerusalem wanawanan i uruw giririf mamatar.
32 Jicsye'cti soldado covi'najø'is ñømaṉyaju soldado y eyapø cyovi'najøque't y poye nu'cyaj ityajumø vøti pøn. Cuando pø'nis isyaj soldado cyovi'najøji'n, ñacsaṉjejyaj Pablo.
32 Matan kabiy baiyowayah orot afa hai ukwarih bairi buwih hinunuw hire kou’ay wanawanah hirun, sabuw kakafih baiyowayah hai orot ukwarih bairi hinan hi’itih Paul hirabirab hihamiy.
33 Entonces møja'aṉ soldado covi'najø'is cyønu'c Pablo y ñujcu. 'Yaṉgui'myaju va'cø myocsyaj metzcupyø cadenaji'n. 'Yaṉgøva'c ina'ṉete y tina'ṉ nø chøjcupø.
33 Baiyowayah hai ukwarin na Paul biyan tit bai ana orot uwih chain rou’ab hibow hifatum, imaibo ibatiyih, “Iti orot i yait naatu abisa sinaf?”
34 Pero eyata'm eyata'm vejyajpana'ṉ y ni jutipø'is 'yote ja mus cyønøctøyøjay soldado covi'najø'is, porque vejaṉgøtyaj vøti pøn. Entonces soldado covi'najø'is 'yaṉgui'myaj syoldado va'cø ñømaṉyaj Pablo cuartejlomo.
34 Sabuw kou’ay wanawanan hibatabat asir hi’af hi’o kwanekwan, baiyowayan ukwarin sawar yabin abisa isan mamatar nowar gewasomih biwa’an men karam, anayabin uruwane ra’at imih baiyowayah iuwih Paul hibai hirun baiyowayah hai bar hiyari’y.
35 Y cuando nu'cyaj escaleracøsi, soldado'is chono nømaṉyaj Pablo, porque vøti pø'nis por coraje syununa'ṉ ñucyajø va'cø yaj ca'yajø.
35 Paul hibai hirun wawanamaim hitit rakit sabuw hiturafef hi’itin, basit baiyowayah Paul hibora’ah hi’abar.
36 Porque vøti pøn miñajpana'ṉ vejpa jyøsaṉgø'mø, nømyajpana'ṉ:
36 Sabuw ufuh hitarkoukuw hina hio, “Kwa’asabun emorob!”
37 Cuando Pablo nømna'ṉ ñøtøjcøyaj soldado'is tyøjcomo, Pablo'is ñøjay møja'aṉ soldado covi'najø:
37 Paul hibai baiyowayah hai bar hirur auman baiyowayah hai ukwarin isan eo, “Karam boro tur ta atao itanowar?” Baiyowayan hai orot ukwarin Paul ibatiy, “O Greek tur iso’ob?
38 ¿Ji'nat mijtzi jic Egipto pøn opø'is yac tzu'ṉ quipcuy, y oyupø'is ñømaṉyaj ja ijnømømø jic macsycu mil yaj ca'oyajpapø?
38 O men Egypt orot iti boro’omo sabuw 4,000 baiyow kwanekwaneyah ibow arar yan itit gawan isan ibirakit wari’en?”
39 Pablo'is ñøjayu:
39 Paul iya’afut eo, “Ayu i Jew orot, Tarsus imaim atufuw Silisia wanawanan, bar merar gagamin ayu i ana matuwan ama’am imih akokok o baibasit ititu sabuw isah atao.”
40 Je'tis chi' permiso va'cø 'yo'nøyajø. Pablo qui'm escaleracøsi y jen te'nu. Chøjcayaj seña cyø'ji'ṉ vøti pøn. Cuando vøṉgajpøyaju, Pablo'is 'yo'nøyaj Israel pø'nista'm 'yote'omo, ñøjayaju:
40 Baiyowayah hai orot ukwarin baibasit Paul itin yen wawan afe’en bat umanamaim sabuw etei rutanih etei awah fot, imaibo Paul Hebrew turamaim eo hinowar.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.