Atos 16
Jomepø Testamento (ZOSNT) vs AAI
1 Pablo nu'c Derbe cumgu'yomo y Listra cumgu'yomo. Ijtuna'ṉ jeni tum pøn 'yaṉmayu'is Diosis 'yote ñøyi Timoteo, va'ṉjajmopyapø Israel yomo'is 'yune. Y jyata ji'ndyet Israel pøn.
1 Paul remor na Derbe tit imaibo ikofan maiye na Lystra tit, nati’imaim baitumatumayan wabin Timothy ma’am biyan tit, Timothy hinah i Jew babin, baitumatumayan ta, baise tamah i Greek orot.
2 Vyøcotzøcyajpana'ṉ Timoteo vya'ṉjajmocuy tyøvø'sta'm ityajupø Listra y Iconio cumgu'yomo.
2 Lystra naatu Ikonium wanawanan baitumatumayah etei Timothy i hibifai.
3 Pablo'is nømna'ṉ syun ñømaṉ Timoteo, y yac sena'øtyøj Timoteo Israel pø'nis syeñaji'ṉ; porque ityaj Israel pønda'm jicø lugajromo y mumu myusayaj jyata que ji'ndyet Israel pøn.
3 Paul kok i Timothy tab bairi hitan, imih ana’ar kanabin e’afuw, iti na’atube sinaf anayabin Jew etei nati’imaim hima’am hiso’ob Timothy tamah i Greek orot.
4 Y mientras cøtyajpana'ṉ cumguñamaye, Pablo'is y Silasis chajmayajpana'ṉ va'cø cyo'aṉjamayaj ti chamyajuse apostolesis y tzambø'nis Jerusalén gumgu'yomo ityajupø'is, como vyø'møyajuse cuando oy tu'myaje.
4 Bar merar tata hirun hitit roube’aten tur abisa tur abarayah naatu regaregah ai’in Jerusalemamaim bai’ufnunin isan hio hibibasit, baitumatumayah hai tur hi’owen auman hin.
5 Jetsemete tu'myajpapø pømipøcyaj vya'ṉjajmocu'yomo, más vøti'ajyaj tumdum jama vya'ṉjajmyajpapø'is Jesús.
5 Ekaleisia sabuw fair hitih hai baitumatum ra’at naatu sabuw boubuh hirun hai kou’ay ra’at.
6 Entonces cøtyaj Frigia y Galacia nasomo, y ya'inducyaj Masanbø Espiritu'is va'cø jyana tzamyaj ote Asia nasomo.
6 Paul ana ofonah bairi Firigia naatu Galasia wanawanahimaim hiremor naatu Anun Kakafiyin Asia wanawanan hireremor men ibasit boro imaim hitabinan.
7 Y cuando nu'cyaj Misia nasomo, qui'psyaju va'cø myaṉyaj Bitinia nasomo, pero Jesusis 'Yespiritu'is ja yac maṉyaj jiṉø.
7 Hiremor hina Maisia ana yoyowamaim hitit, hisinaftobon hitan Bitiniya wanawanan hitarun isan baise Jesu Anunin men ibasit boro hitan.
8 Entonces cøtyaj Misia nasomo y mø'ñaj Troas cumgu'yomo.
8 Imih hina Maisia hihamiy hirabon hire hina Troas hitit.
9 Y jeni tzu'i Pablo'is is pøn como si fuera napasyi'omuse. Jenna'ṉ te'n Macedonia cumgupyøn je'is vyi'naṉdøjqui. Je pø'nis ñøjay Pablo: “Min Macedonia nasomo y mi tø cotzoṉdam øjtzi”.
9 Nati gugumin Paul mim, Masedonia orot bat fefeyan eo, “Kwanarabon Masedonia imaim aki kwaibaisi!”
10 Cuando is jetse, entonces nøjcoje'csøtya'møjtzi va'cø maṉdam Macedonia nasomo. Porque ṉgoqui'psta'møjtzi viyuṉsye que vejatya'møjtzi Diosis va'cø maṉ ndza'maṉvajcatyam vøjpø ote jiṉda'mbø.
10 Paul iti mim i’itin ufunamaim aki abobuna au Masedonia arabon, anayabin aki ai not abogaigiwas God ea’afi nati’imaim God ana tur binan isan.
11 Entonces tzu'ṉda'møjtzi Troas cumgu'yomo y maṉdyam barco'omo nu'ctam viyuṉdi Samotracia cucnasomo, y jyo'pitpø jama nu'ctam Neápolis cumgu'yomo.
11 Aki Troas imaim wa abai mutufor arabon an Samoteres atit naatu mar to aikofan maiye an Neapolis atit.
12 Y desde jiṉø o'yø maṉdyam Filipos cumgu'yomo. Jete más covi'najøpø cumguy jiṉø Macedonia nasomo. Ityaj Roma cumgu'yomda'mbø viti jiṉø y como Roma cumgusye it aṉgui'mguy. Jen o'yø ya'tam usaṉ hora.
12 Nati’imaim wa ai’hamiy ai’iwat arun an Philipi atit, Masedonia wanawanan ana bar merar gagamin ta, naatu iti bar merar i Rome gawan wowab. Aki nati’imaim veya bai’ab na’atube ama.
13 Y sapøjcuy jama'omo øtz pujtam øjtzi cumguy acapoya nø'aṉvini jujna'ṉ ṉgomo'tyam øjtzi o'ca tu'mnømuse va'cø 'yo'nøyaj Dios. Jenna'ṉ ityaj yomo tu'myajupø y po'csta'møjtzi vejvejnetya'møjtzi jetji'ṉda'm.
13 Baiyarir Ana Veya atit bar merar ana fur aihamiy ana harew sisibinamaim atit, nati’imaim anotanot boro yoyoban ana efan atatita’ur. Nati’imaim amare baibin iyab hinan i ai obaibiyih.
14 Ijtuna'ṉ tum yomo ñøyipø'is Lidia, mya'ajpapø'is tzapaspø tucu finopø, Tiatira cumgu'yombø, cyøna'tzøpya'is Dios. Yø'nis nømna'ṉ myanu y ndø Comi'is chi' qui'psocuy va'cø cyøma'nøjay mø'chøqui lo que nø cha'maṉvajcuse Pablo'is.
14 Naatu babin ta iti tur ao nonowar i wabin Lydia ana tafaram Taiyatira, iti babin i sawar biyah namar iwa’an sabuw tetotobon naatu i God kwafirinayan babin ta, nati ana veya’amaim God dogoron botawiy. Paul tur abisa eo etei nowar.
15 Jet o nø'yøy fyamiliaji'ṉducu, y entonces nømgomø'natya'møjtzi va'cø tøjcøtyam tyøjcomo. Nøjatya'møjtzi:
15 Naatu nati babin taintuwan bairi nati baremaim hima’am etei bapataito hibai, imaibo ifefeyani eo, “Kwananotanot ayu Regah ana bitumitum na’at, basit kwana tan au baremaim bairit tama.” Iti na’at aki eokikini bairi an.
16 Y tujcu que nømna'ṉ maṉdam øjtzi 'yo'nøyajpamø Dios, y ndzoṉda'mø papiñomo ñøc ijtøyupø yatzi'ajcu'is, muspapø'is chamø jujche maṉba tucnømi. Yø'nis vøti yac tøjcøpyana'ṉ tumin cyomicøtoya cuando chamba ti maṉba tuqui.
16 Veya ta aki yoyoban ana efan isan anan akir babitai ta bairi aitar. Iti babitai i afiy kakafin hitarasum ma sawar abisa temamatar isah i eo, naatu sawar iti na’atube sisinaf ana sabuw kabay gagamin maiyow hibaib.
17 Øtz nømna'ṉ maṉdam Pabloji'n y min je yomo ø ⁿjøsmøta'm y veju, nømu:
17 Iti babitai Paul aki bairi i’ufnuni iwow eo, “Iti orot i God auyomtoro’ot ana’akir wairafih, kwa mi’itube na yawas bain isan teo’orereb.” Peter ana ofonah bairi yawas hibai hinan isan Babitai eo’orereb|alt="slave girl" src="cn01983B.tif" size="col" loc="Act 16.17" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="16.17-18"
18 Jetsena'n chøcpa vøti jama. Tantosna'n jyorvatzøcpa Pablo y al fin cyøque'naj vitu'u y ñøjay yatzi'ajcuy:
18 Babitei iti na’atube mar moumurih maiyow sinaf inan yomaninamaim, Paul yan so’ar naatu tatabir afiy nati babitai tar gabuw ma’am isan eo, “Jesu Keriso wabinamaim o abi’a’ari babitai kwaihamiy kutit!” Naatu mar ta’imon afiy babitai ihamiy tit.
19 Pero cuando isyaj papiñomo'is cyomi'is que ji'n mus ñøput tumin, entonces ñucyaj Pablo y Silas y ñømaṉyaj plaza'omo aṉgui'mbapøcø'mø.
19 Babitei ana matuwan sabuw hai kabay imaim hima hibaib ana ef sasawar hi’i’itin ana maramaim, Paul Silas hairi hirout hibow hitainih hitit ahar ana efanamaim hiya baibatiyenayah baibatiyih isan.
20 Cuando nu'cyaj aṉgui'mbacø'mø, ñøjayaju:
20 Hibuwih hina Rome tur nowarayah nahimaim hitit hio, “Iti Orot rou’ab i Jew sabuw, hairi iti ata bar meraramaim ma kakaf hibai hitit.
21 Je'is chamboyajpa eyata'mbø costumbre lo que tø øtz ji'n mus ndø pøjcøchoṉdamø, ni ji'n mus ndø tzøctam tø øjtzi, siendo que tø øtz tø romano pønda'møṉø.
21 It Rome sabuw ata ofafar men ebibasit i sinafumih teo, naatu aki men karam boro nati bai’obaiyen anibasit anab ani’a’it.”
22 Y vøti pø'nis qui'sayaj apostolesta'm y aṉgui'mbapø'is aṉgui'myaju va'cø yac tzacyajtøj tyucu y va'cø ñacsyajtøj cupit.
22 Sabuw moumurih na’in hina hirun kou’ay ra’at orot rou’ab bow rouw isan. Tur nowarayan orot iuwih Paul Silas hairi hai faifuw hiseb hibosaisiren naatu hiwabirih.
23 Nacscøtzictzicvøyaju y cyotyaj preso'omo. Aṉgui'myaj aṉbocsupø'is preso va'cø mø'chøqui cyoqueñajø.
23 Hiwawabirih ufunamaim hibow hin dibur hiyariyih, naatu dibur kaifenayan orot matan tobaiwa’an ma kaifih isan hiu.
24 Cyoquenbapø'is preso pyøjcøchoṉ aṉgui'mdøjuse, y cyotyaj más jojmopo preso cuarto'omo, y tabla sutø'omo myatztøjcøyaj cyoso va'cø jyana putyajø.
24 Iti obaiyunen tur nonowar ufunamaim, dibur kaifenayan bow hirun dibur wanawanantoro’ot imaim ah ai gagamih rou’ab areh ya kiktanen hima.
25 Pero paṉguctzu'sye'ṉomo nømna'ṉ 'yo'nøyaj Dios Pablo'is y Silasis y nømna'ṉ vyajnayaj Dios, y eyata'mbø preso'omo ityajupø'is myañaju.
25 Fainaiwan Paul Silas hairi God isan hiyoyoban hima ew hitatabor dibur sabuw afa hima hinonowar,
26 Y joviti cøt pømipø nasamicscø. Pømise mics so'mocuy hasta jojmocsye'ṉomo. Y jicsye'cti mumu aṉdyuṉ aṉvacpø'yaju y pucsaṉvacyaj mumu cadena vatyajupøji'ṉ.
26 naniyan meyemeye iriyoy gagamin na dibur bar iyuwiyuw re an ana wabat etei bora’ah. Naatu mar ta’imon etawan botawiy chain dibur sabuw ah umah hifatum hima’am etei hihururuw hire.
27 Cuando min mø'ndonsa' nø cyoquenupø'is preso, entonces isu que aṉvacyaj so'mocu'is 'yandyuṉ. Por eso ñøput 'yespada maṉbana'ṉ yaj ca' vyin, como'yu o'ca preso poyajuse.
27 Dibur kaifenayan matan nuw misir naatu Dibur etawan bobotawiyen itin, basit taiyuwin sikan afuwinamih ana kaiy bora’ah, anayabin not dibur sabuw etei hibihir rouw.
28 Pero Pablo'is vyejay pømi ñøjayu:
28 Baise Paul fanan aumetawat na’in e’af eo, “Taiyuw bi’asabuni! Aki etei iti ama’am!”
29 Y nø cyoquenu'is preso vya'c no'a; y poyu'c tøjcøy jojmo søtøtpa na'tze'is, cyønu'cyaj Pablo y Silas atzatzcøne'c je'tis cyosocø'mø.
29 Dibur kaifayan hinow isan e’af naatu nunuw run, an uman hi’oror auman Paul Silas hairi nahimaim ra’iy.
30 Entonces ñøputyaj Pablo y Silas a'ṉgomo y ñøjmayaju:
30 Imaibo nawiyih bairi hitit naatu ibatiyih eo, “Regaregah abisa ana sinaf boro yawas anab?”
31 Y je'tista'm ñøjayaju:
31 Hiya’afut hio, “Regah Jesu initumitum boro yawas inab, o a nibur bairi.”
32 Y chajmayaj Diosis 'yote cyoquenbapø'is preso y mumu ityajuse tyøjcomo.
32 Imaibo Regah ana tur nati bar wanawanan hibinan dibur kaifenayan ana sabuw bairi hinowar.
33 Y nø cyoquenu'is preso ñømaṉyaj Pablo y Silas misma hora tzu'cøsi y cyøtze'ayaj yaje. Y jicsye'cti nøyøy ñe'cø y mumu fyamiliaji'ṉducu.
33 Nati veya ta’imon gugumin wanawanan dibur kaifenayan buwih hai feher souwen naatu i ana nibur bairi bapataito hibai. Dibur kaifenayan Paul koun esasouw|alt="Jailer and Paul" src="CN01990B.TIF" size="col" loc="Act 16.33" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="16.33"
34 Jøsi'cam ñømanyaj møjmø tyøjcomo y chi'yaj cu'tcuy. Y casøyaj mumu fyamiliaji'n porque vya'ṉjamyaj Dios.
34 Naatu Paul Silas buwih ana bar wanawanan hirun bay itih hi’aa. Nati orot ana nibur bairi dogoroh yasisir awan karatan, anayabin i hina God ana baitumatumayah himatar.
35 Cuando min sønbø'nømi, cyø'vejyaj aṉqui'myajpa'is policía va'cø ñøjayajø:
35 Mar to tur nowarayah hai orot gagamih naatu ma’utenayah hai orot ukwarih hiyafarih hio, “Kwan dibur kaifenayan kwau! Nati orot ebotaitih ten.”
36 Y chajmayaj nø cyoquenu'is preso yøcsepø ote Pablo, ñøjayaju:
36 Basit dibur kaifenayan Paul ana tur eowen eo, “Tur nowarayah orot gagamih tur hiyafar hio, O Silas airi i abobotaiti, airi kwatit tufuwamaim kwan!”
37 Pero Pablo'is ñøjayaj policía:
37 Baise Paul ma’utenayah hai oro’orot isah eo, “Aki men abisa kakafin ta asinaf naatu men hibatiyi, baise bebeyanamaim hirabi hi’afiyi naatu dibur hiyariyi, kwanaso’ob aki i Rome ana fef abai ama’am! Naatu boun tekokok i wa’iwa’iramaim hiniyafari’imih. Men karam, aki akokok kwana’uwih i taiyuwih hinan hinabotaiti.”
38 Policia'is maṉ chajmayaj yøṉ ote aṉgui'mbata'm. Myañajujcam que Pablo y Silas romano pønda'mete, na'chajque'tuti aṉgui'mbata'm.
38 Ma’utenayah hai orot ukwarih himatabir baibatiyih orot gagamih hai tur hi’owen, naatu Paul Silas hairi Rome ana fef hibai hima’am isan, ana tur hinonowar ana maramaim hibir.
39 Y mismo aṉgui'mbata'm nu'cyaj presocø'mø y vya'cayaj va'cø cyøtocoyajtøjø, y ñøjmayaju va'cø chacyaj cyumguy.
39 Basit hina abis kakafin isah hisisinaf isan hairi matahimaim hi’e’en naatu diburane hibotaitih, naatu bar merar baihamiyin isan hi’uwih.
40 Y putyaj preso'omo, maṉyaj Lidia'is tyøjcomo. Y jen 'yo'nøyaju va'ṉjajmocuy tyøvø y chajmayaju va'cø vya'njamyaj vøjø. Jetse tzu'ṉyaj Pablo y Silas.
40 Paul, Silas hairi dibur bar hihamiy hina Lydia ana bar hitit, nati’imaim baitumatumayah hi’itih kaufair ana tur hitih naatu hihamiyih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.