Atos 13

Jomepø Testamento (ZOSNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Antioquía cumgu'yomo ityajuna'ṉ tu'myajpapø ndø Comi'is ñøyicøsi, y je'tomo ityajuna'ṉ tza'maṉvajcoyajpapø y aṉma'yoyajpapø. Ityajuna'ṉ Bernabé, y Simón ñøjmayajpapø Yøcpø. Itque'tutina'ṉ Lucio, Cirene cumgupyøn; y Manaén oyupø tzoc parejo aṉgui'mbapø Herodesji'ṉ; y jendi itquetutina'ṉ Saulo.
1 Ekaleisia Antioch wanawananamaim orot afa i dinab oro’orot naatu afa i bai’obaiyenayah, naatu orot wabih i iti: Barnabas, Simeon, wabin ta i Niger, Lucius Sairini matuwan, Manaen, Herod hairi bay ta’imon hi’aan hirara’at naatu Saul.
2 Mientras que jana cu'ti nømna'ṉ chøjcayaj ndø Comi'is yoscuy, ñøjayaju Masanbø Espiritu Santo'is:
2 Veya ta hiyohar Regah hikwakwafir wanawanan, Anun Kakafiyin iuwih eo, “Barnabas, Saul hairi kwayasairih ayu isou, anayabin bowabow ta isan a’afih hinabowamih.”
3 Jetse jana uquipø jana cu'tipø va'ṉjajmocuy tøvø'is cyotyaj cyø' Bernabecøsta'm y Saulocøsta'm, y jetse 'yo'nøyu tzacyaju va'cø myaṉyajø.
3 Naatu hiyohar hiyoyoyoban ufunamaim, umah tafah hiyara’aten fair hitih imaibo hiyafarih hitit hin.
4 Jejta'm pues cyø'vejyajupø Masanbø Espiritu Santo'is, maṉyaj Seleucia cumgu'yomo. Y de jiṉø tøjcøyaj barco'omo maṉyaj Chipre cucnasomo.
4 Barnabas Saul hairi Anun Kakafiyin ana bonawiyenamaim hina Seleucia hitit naatu wa hibai hirabon hin Cyprus imaim hitit |alt="map" src="PAULJR1.tif" size="col" ref="Acts 13.4"
5 Nu'cyajujcam Salamina cumgu'yomo, nømna'ṉ chamyaj Diosis 'yote Israel pøn tu'myajpamø, y Jua'nis nømna'ṉ cyotzoṉyaju.
5 Naatu hina Salamis hititit ana maramain Jew hai Kou’ay baremaim God ana tur hibinan, John Mark i iti bowabow wanawananamaim baibaisih isan hibai bairi hin.
6 Vijtocøtpø'yaju cucnas hasta nu'c Pafos cumgu'yomo. Jen pya'tyaj tum brujo Israel pønete tza'maṉvajcopapø pero sutzcuji'ṉ, ñøyina'ṉ Barjesús.
6 Nuw ana fofonin na’atube hiremor hin au waraunane bar merar wabin Pafos hitit, nati’imaim Jew orot kwerayan ma’am koun hiyen, wabin Bar-Jesus, iti i orot taiyuwin isan dinab orot erouw eo’o.
7 Yøṉ brujo jena'ṉ it aṉgui'mbapøji'ṉ. Angui'mbapø'is ñøyi Sergio Paulo. Sergio Paulo'is algo ijtuti qui'psocuy, y vyejayaj Bernabé y Saulo syunbana'ṉ cyøma'nøjay Diosis 'yote.
7 Naatu iti orot i gawan orot wabin Sergius Paulus ana of ta. Sergius i orot not wairafin, nati nuw ana gawan orot. Barnabas, Saul hairi e’af hina nanamaim hitit God ana tur nowar isan ifefeyanih.
8 Pero je brujo, ñøyipø'stique't Elimas, je'is nømna'n syun 'yangøma'cøy aṉgui'mbapø va'cø jyana va'njam ndø Comi.
8 Baise kwerayan wabin Elimas (wabin Greekamain) eotanih men kok gawan orot tur tanowar baitumatum tab.
9 Entonces Saulo, ñøyipø'stique't Pablo; como Masanbø Espiritu'is ñøc'ijtøyu hasta tasu'csye'ṉomo, je Pablo'is 'ya'maṉga' brujo
9 Imaibo Saul wabin ta Paul, Anun Kakafiyin iwanasum ma’am mutufor nuw kwerayan orot itinkikin
10 y ñøjayu:
10 naatu eo, “O i Demon natun! Sawar gewasih etei hai rakit wairafin i o. O i baifuwen kakafih yumatah ta ta biya awan karatan, o i mar etei Regah ana turobe kubotabiren baifuwen temamatar!
11 Yøti, pues, ndø Comi'is maṉba mi ṉgyastigatzøqui; manba mi ñdyo'ti'aje, ji'n ma mi is jama sø'ṉgø, ji'n ndø mus jutzø jama maṉba mi nchø'y ndyo'tipø.
11 Imih Regah uman boun boro tafamaim nare mata nifim naatu marakaw boro mar kafai men ina’itin.”
12 Cuando aṉgui'mbapø'is isu jujche o to'ti'aj pøn, entonces vya'ṉjam ndø Comi, porque ñømaya'jay ndø Comi'is 'yaṉma'yøcuy.
12 Gawan orot abisa matar i’itin i itumatum, anayabin Regah ana bai’obaiyen tur nonowar i ifofofor men kafaita.
13 Entonces Pafos cumgu'yomo tzu'ṉyaj barco'omo Pablo y jetji'ṉda'm vityajpapø, y nu'cyaju Perge cumgu'yomo Panfilia nas co'aṉjajme'omo. Pero Juan tzu'ṉ jetcø'mø y vitu' Jerusalén gumgu'yomo.
13 Paul ana ofonah bairi Pafos imaim wa hibai hirabon hina Perga hitit tafaram Pamfilia wanawanan. John Mark nati’imaim ihamiyih, naatu matabir maiye in Jerusalem tit.
14 Y jejta'm tzu'ṉyaj Perge cumgu'yomo vityaju nu'cyaj Antioquía cumgu'yomo Pisidia nas co'aṉjajme'omo. Jen tøjcøyaj Israel pøn tu'myajpamø tum sapøjcuy jama'omo y po'csyaju.
14 Baise Barnabas Paul hairi hikofan maiye hin Pisidia Antioch hitit tafaram Pisidia wanawanan. Naatu Baiyarir Ana Veya Kou’ay Bar hirun himare.
15 Jic libro tyu'ñaju ijtupø'om Moisesis 'yaṉgui'mguy, y tyu'ñajque't jujche oyuse jyayaj tza'maṉvajcoyajpapø'is. Entonces tu'myajpamø covi'najø'is cyø'vej ote Pablocøsta'm, ñøjayaju:
15 Buk Atamaninamaim Moses ana ofafar kikirum naatu dinab hai buk hibiyab ufunamaim. Kou’ay Bar ana ukwarih isah tur hiyafar hio, “Taitu kwa aur koufair tur ta nama’am na’at aki akokok iti sabuw kwanao hinanowar.”
16 Entonces te'ñchu'ṉ Pablo, chøc seña cyø'ji'ṉ va'cø vyøṉneyajø, y ñøjmayaju:
16 Paul misir umanamaim rutanih naatu busuruf eo, “Israel orot baibin naatu kwa Ufun Sabuw iyab iti’imaim kwama God kwakwafir, anao kwananowar!
17 Dios lo que ndø va'ṉjajmdambapø tø Israel pø'nista'm, je'is cyøpiṉyaj ndø jandatzu'ṉgutya'm y más yac vøti'aj yaju y más yac pømicøpøcyaju mientras nømna'ṉ vityaj Egipto nasomo. Después mismo ñe'c Diosis ñøputyaj ñe' pyømiji'ṉ Israel pønda'm Egipto nasomo.
17 Israel Sabuw ata God uwatanah rubinih naatu nah toumanih na’atube Egypt hima’am ana veya iwa’an wabih ra’at, naatu ana fairamaim nawiyih hitit.
18 Como cuarenta ame ñømaṉjayaj pasencia jejta'm tøtzønasomo.
18 Naatu arar yanamaim kwamur etei 40 na’atube ba’afuwih bairi hima.
19 Y Diosis yajyaj cu'ya cøcumgupyø Canaán nasomo, y vye'ndzi'yaj nas Israel pønda'm.
19 Tafaram seven Canaan wanawanan gurusih naatu me bai ana sabuw nowahimih itih.
20 Jiṉ ityajuna'ṉ como cuatrocientos cincuenta ame. Después de yøṉø, Diosis cyotyaj cøme'tzoyajpapø va'cø 'yangui'myajø hasta que oyu tza'maṉvajcopyapø Samuel.
20 Sawar iti himamatar i kwamur etei 450 na’atube wanawananamaim himatar.
21 Entonces cumgu'is vya'cyaj angui'mba, y Diosis cyot Saul va'cø 'yaṉgui'mø. Ijtuna'ṉ pøn ñøyipø'is Cis y Saul je'tis 'yunete, y Benjami'nis chajcupø 'yune. Por cuarenta ame oy yaṉgui'myaj je'is.
21 Naatu sabuw aiwob isan hifefeyan, God Saul bai itih orot Kish natun, Benjamin wawawan, Saul i’aiwob ma kwamur etei 40 na’atube.
22 Después Diosis ñøput Saul, y cyot David va'cø 'yaṉgui'mø. Diosis chamu jujchepø pønete David, nømu: “Ngomuspøjtzi Isai'is 'yune David yac tzocopyacpapø'is ø ndzocoy. Je'tis maṉba chøc mumu tiyø øtz sunbase”.
22 Naatu God Saul bobosair ufunamaim David bai Saul efanin yai. God iti na’atube eo, ‘David o Jesse natun, orot o na’atube isa i ayu au yasisir gagamin na’in, ayu abisa sinafumih akokok etei boro i nasinaf.’
23 Después que cøjtujcam vøti ame, Davijdis chacyajupø 'yune'omo Diosis cyot Jesús va'cø yaj cotzocyaj Israel pønda'm. Según lo que vi'na chamuse maṉba chøc jøsijcam, jetse chøjcu.
23 Ana’omatanen eo na’atube, orot David ana rara’ane Israel Sabuw hai baiyawasinayan God bai na.
24 Pero antes que min Jesús, Jua'nis chajmayaj mumu Israel pønda'm va'cø ñø'yøyajø, y va'cø qui'psvitu'yajø.
24 Jesu nanamaim John mat na bowabow kakafih baihamiyen dogor baikitabiren bapataito bain isan busuruf eorerereb Israel sabuw tutufin etei isah.
25 Ta'nbø'ujcam Jua'nis yoscuy, nømu Juan: “Øtz ji'nchøṉ jicø lo que mitz ṉgomo'tyambase. Øtz vi'na mi'nøjtzi, jøsi'cam minba eyapø. Jet myøja'nombø viyuṉsye. Hasta va'cø chøjay nu'csocuy jic myøja'ṉombø pøngøtoya, syunba más vøjpø pøn que ji'n øjtzi”.
25 Naatu John ana bowabow bisawar auman sabuw iuwih eo, ‘Kwa anot ayu isou mi’itube kwanotanot? Kwanotanot ayu’uban i nati orot? En, baise orot ta ayu ufu’umaim enan, ayu men karam boro ana kwafure an ana sumasum anarufam.’
26 Pablo'is ñøjayajque'tu:
26 Taitu, Abraham ana niburune kwana warar kwatatain, naatu kwa Ufun Sabuw iyab God kwabiruw kwakakafiy, it isat yawas ana tur i hiyafar na tit.
27 Porque Jerusalén gumgu'yomo ityajupø'is y jiṉbø aṉgui'myajpapø'is ja myusyaj iyete Jesús. Y ja cyønøctyøyøyaj nunca lo que chamuse tza'maṉvajcopapø'is, aunque tyu'ñajpa jachø'yuse aṉgui'mguy tumdum sapøjcuy jama. Jejta'm tu'mbajcajyaju que vøjø va'cø yaj ca'yaj Jesús, y jetse yac viyuṉaju lo que tza'maṉvajcopapø'is oyse chame que maṉba tuqui.
27 Anayabin Jerusalem bar merar sabuw hai ukwarih bairi Jesu ana bowabow men hi’inan, naatu dinab oro’orot hai tur mar etei Baiyarir Ana Veya hibiyab men naniyan hibaib, imih abisa hisisinaf i tur hio inu’in na iturobe.
28 Aunque Jesusis cyoja ja pya'tayajø, pero vya'cayaj Pilatocøs va'cø yaj ca'tøjø.
28 Basit morob isan ana ef men hitita’ur, Pilate asabunin morob isan hifefeyan naatu easabun morob.
29 Cuando chøcyajuna'ṉ mumu lo que jachø'yupø que maṉba chøcyaje, entonces ñømø'ñaj Jesús cruzcøsi y cyotyaj tzatøjcomo.
29 Bukamaim abisa i isan eo na’atube hikirum inu’in hisisinaf ufunamaim, onaf afe’enane hibai hire hub wanawanan hiyai.
30 Pero Diosis yac visa'u ca'yajupø'omo.
30 Baise morobone God bora’ah misir maiye.
31 Jesusis yaj quejayaj vyin sone jamapit eyata'mbø lugajromo. Jujche'aṉbøn oyupø'is pya'tyaj Jesús cuando tzu'ṉ Galilea nasomo va'cø myaṉ Jerusalén gumgu'yomo, oyupø'is pya'tyaje, je'is isyaj Jesús después que visa'u. Y yøti je'is muspa chajmayaj mumu pøn lo que isyajupø.
31 Naatu veya moumurih na’in sabuw iyab Galilee’ine hi’ufunun bairi hina Jerusalem hititit isah irerereb, naatu nati sabuw i boun hitit sabuw afa isah sif tirurubon.
32 ”Y øjta'm nø mi ndzajmatyam mijta'm vøjpø ote, que Diosis vi'na chajmayaj ndø jandatzu'ṉgutya'm que maṉba chøjcayaj vøjpø tiyø.
32 Naatu iti tur gewasin i abisa God ata’a’agir eo’omatanih abai kwa isa anan.
33 Cuando Diosis yac visa' Jesús, jetse viyuṉgotzøjcay 'yote para tø øtzcøtoyata'm, ndø jandatzu'ṉgu'is tø 'yuneta'm. Yac viyuṉaju porque yac visa' Jesús jujche ijtuse jaychø'yupø Salmos libro'omo metzcupyø capitulo'omo. Nømba jeni: “Øjchøṉ mi ⁿUne; yøtipø jama ⁿyac mustøj øjtzi que øjchøṉ mi ⁿUne”.
33 Iti tur i bai it isat ebiturobe, it i ata’a’agir natunatuh, Jesu morobone mimisiramaim. Psalm bairu’abin eo na’atube,
34 Dios nømu ijtuse libro'omo jachø'yupø: “Ma'ṉbø mi ndyoya'ṉøtyam viyuṉsye como ndzamdzi'øjtzi David”. Jetse chajmayuse que maṉba yac visa' Jesús ca'yajupø'omo, va'cø jyana pyutzpø' syis.
34 Naatu ana’an aisim God morobone bora’ah maiye mimisir, naatu boro men nihamiy maiye na’in namasamih. Nati isan ana tur iti na’atube eo,
35 Salmos libro'omo nømgue'tpa eyapø capitulo'omo: “Ji'n ma mi ndzac masanbø mi ⁿUne tzatøjcomo va'cø jyana putzpø'ø”.
35 Buk efan ta’ane eo maiye,
36 Porque viyuṉse Davijdis oy yosayaj pønda'm lo que ityajupøna'ṉ jicsye'c jujche sunbase Diosis. Pero David ca'u, y oy niptøji niptøjumø jyatata'm, y jen pyutzpø' syis.
36 Anayabin David ana veya’amaim God ana kok bow bisawar ufunamaim morob uwahinah sisibihimaim hiyai mas i’akir
37 Pero Jesús Diosis yac visa'u aṉcø ja pyutzpø' syis.
37 Baise orot yait God morobone iyawas mimisir i men mas i’akir.
38 Mustam mijtzi, tøvøyta'm, que nømdi tzamdøju que Diosis tø yac tzu'ṉapya ndø coja por lo que chøjcuse aṉcø Jesusis.
38 Isan imih taitu kwananowar, iti orot Jesu wabinamaim bowabow kakafih notawiyen isan ana tur i ao’orerereb,
39 Aunque sunba ndzøctando' mumu tiyø lo que Moisesis 'yaṉgui'mgu'yomo it jachø'yupø, ja mus mi mbyujtam vyøjomo, porque ja yajtam mi ṉgoja; pero o'ca mi va'ṉjamba Jesús, je'is mi yajambya mi ngoja va'cø mi mbyujtam vyøjomo.
39 iti Jesu wabinamaim sabuw iyab tibitumatum hai bowabow kakafihine i rufamih titit anayabin Moses ana ofafaramaim boro men karam narufami.
40 Coquendamø mi ⁿvin uy tuc mitzcøsi lo que chamyajupø tza'maṉvajcopapø'is. Yøcse nømyaju:
40 Imih kwanakaifi gewas, saise abisa dinab hio men isa hinamatar.
41 A'mdamø, mi ṉgonojcatyambapø'is ø onde; manba mi ndyocotyam maya'aṉsye.
41 ‘Okwanekwaneyah Kwana’itin!
42 Entonces cuando nømna'ṉ pyutyaju'øc Israel pønda'm tu'myajpamø, lo que ji'ndyet Israel pø'nista'm ñømgø'nayaj Pablo va'cø mingue'tatøc eyapo sapøjcuy jama va'cø chajmayajque't yøcsepø ote.
42 Paul, Banabas hairi Kou’ay Bar hibihamiy auman sabuw hifefeyanih fur ta Baiyarir ana veya’amaim iban hitan maiye iti sawar isah hitidudur hitanowar.
43 Cuando putyaju'øc tu'myajpamø, maṉ pya'tyaj Pablo y Bernabé vøti Israel pø'nis, y vøtipø pyøjcøchoṉu'is Israel pø'nis vya'ṉjajmocuy, y cyøna'tzøyajpapø'is Dios. Pablo'is y Bernabé'is 'yo'nøyaju y ñømgo'nayaju va'cø vya'ṉjajmoyaj mø'chøqui Diosis cyotzoṉyajpase ñe' vyø'ajcupit, va'cø jyana jajmbø'yaj nunca.
43 Kou’ay Bar ana rou’ay hibihamiy ufunamaim, Jew sabuw maumurih na’in naatu sabuw iyab Jew hai kwafiren ana kakafemaim hima’am, Paul Barnabas hibi’ufununih koufair hitih God ana manaw ana kabeberamaim ma’amih hifefeyanih.
44 Y eyaco sapøjcuy jama tu'myaj casi mumu cumgupyøn va'cø cyøma'nøjayaj Diosis 'yote.
44 Baiyarir Ana Veya bairou’abin sabuw nati bar merar tutufin etei Regah ana tur nowaramih hina.
45 Pero cuando isyaj Israel pø'nis vøti pøn tu'myajupø, qui'sayaj Pablo porque jet más cyøtu'myaju ancø; vi'nøc'on'onvøyaju, cyø'o'nøyaju lo que Pablo'sna'ṉ nø cha'maṉvajcupø.
45 Baise Jew sabuw rou’ay gagamin hi’i’itin ana veya hibobowen naatu baigigimen tur hibow hitit, Paul abisa eo isan hibas.
46 Pero Pablo'is y Bernabe'is jana na'tzcuy ñøjayaju:
46 Imaibo Paul, Barnabas hairi hiofok hio, “God ana tur i wantoro’ot kwa ao kwanowar, baise kwa tur i kwakwahir, taiyuw kwanunutitiy ma’ama wanatowan kwa isa men karam, isan imih abihamiy aki anan Ufun Sabuw isah.
47 Porque øtzta'm ø aṉgui'mda'møjtzi ndø Comi'is, yøcse nøja'yøjtzi:
47 Anayabin Regah ana obaiyunen tur biti iti na’atube eo,
48 Myañaj yøcseta'mbø tiyø eyata'mbø pø'nis lo que ji'ndyet Israel pø'nista'm, y casøyaju y vyøcotzøcyaj ndø Comi'is 'yote. Y mumu cyøpiṉyajuse Diosis va'cø queñaj mumu jamacøtoya, je'is vya'ṉjamyaj Jesús.
48 Ufun Sabuw iti tur hinonowar ana maramaim hiyasisir Regah ana tur hibora’ara’ah. Naatu sabuw moumurih na’in ma’ama wanatowan isan hirubinih hima’am hina baitumatumayah himatar.
49 Y ndø Comi's 'yote tzambotyøjpana'ṉ mumu jiṉda'mbø cumgu'yomo.
49 Naatu Regah ana tur ra’at tasasar tit nati bar merar ana fofonin etei hinowar.
50 Pero Israel pø'nis pyømi tzi'yaj cyøna'tzø'yoyajpapø y vøcotzøcyajtøjupø yomo va'cø qui'sayaj Pablo y Bernabé. Y pyømi tzi'yajque't cumgu'is cyovi'najøta'mbø pøn parejo je yomoji'ṉ va'cø yacsutzøcyaj Pablo y Bernabé, y jetse myacpø'yaju cyo'aṉjajme'omo.
50 Baise Jew hai ukwarih himisir bar merar orot gagamih naatu God ana bowayah baibin gagamih yah hi’ora’ah Paul, Barnabas hairi isah hiwosai, naatu hinunih hitit nati bar merar ufunane hire.
51 Pablo'is y Bernabe'is cyøvijcøjayaj pyoyoji'ṉ cyoso como seña que ityajuna'ṉ cyoja cumgupyø'nis ñe'ta'm. Y maṉyaj Iconio cumgu'yomo.
51 Basit Paul Barnabas hairi ah fofob hiru’uh re i hin Ikonium hitit.
52 Pero vya'ṉjamyajpapø'is Jesús casøcomø'ñaju y Masanbø Espiritu Santo'is ñøc'ijtøyaju tasyaju'csye'ṉomo.
52 Naatu bai’ufununayah Antioch hima’am yasisir yah awan karatan naatu Anun Kakafiyin iwansumih.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.