1 Coríntios 15

Jomepø Testamento (ZOSNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Yøti ø mi va'ṉjajmoṉguy tyøvøta'm, ma'ṉbø mi yac jajmutzøctaṉgue't vøjpø ote mi ndzamgopo'atya'm øjtzi vi'na. Yøṉ ote mi mbøjcøchoṉdamu y mi vya'ṉjajmondyamba mø'chøqui porque je vøjpø ote mi ṉgønøctøyøtyamba.
1 Taitu, boun i akokok tur gewasin abinan kwanowar, imaim yawas kwabai, naatu imaim kwabatabatkikin isan nuhi akukusib.
2 Y je vøjpø otepit mi ṉgyotzoctamba. Mi ngyotzoctamba o'ca mi jamchø'tyamba lo que mi ndzajmatyamupø tiyø; mi ngyotzoctamba o'ca ji'n cyomequec mi va'ṉjamdame.
2 Iti tur gewasinamaim kwa iyawasi, imih tur abinan kwanonowar kwanabubukikin, baise men kwanabubukikin kwa a baitumatum boro nan yabin en namatar.
3 Porque vi'na mi ndzamdzo'tzatya'møjtzi øtz mbøjcøchoṉuse øjtzi. Mi ndzajmatyamu que Cristo'is tø coca'atyam ndø coja, ijtuse jachø'yupø Diosis 'yote.
3 Ayu abisa abaib i kwa isa aya’abun, naatu nati tur ana’an gagamin i iti, Keriso it ata bowabow kakafin isan morob, Bukamaim eo na’atube.
4 Y mi ndzajmatyaṉgue't øjtzi que Cristo o niptøji y visa'u tu'cay jamapit ijtuse jachø'yupø Diosis 'yote.
4 Hibai hin hubemaim hiyai, veya tounu ufunamaim misir maiye, Bukamaim eo na’atube.
5 Y visa'ujcam, yac is vyin Cefas, y jøsi'cam yac isyajque't vyin je doce apostoles.
5 Peter isan irerereb, imaibo tur abarayah nah 12 isah irerereb.
6 Jøsi'cam misma hora yac isyajque't vyin más de quientosta'mbø va'ṉjamocuy tøvø tumø'omna'ṉ ityaju. Hasta como yøti casi que mumu jejta'm ityajuti, pero vene ca'yaju'am.
6 Nati ufunamaim veya ta’imon wanawanan ana bai’ufununayah etei 500 tafanamaim auman isah irerereb, moumurih na’in i boun yawasih tema’am baise afa i himorob.
7 Jøsi'cam yac isque't vyin Jacobo, y más jøsi'cam yac isyajque't vyin mumu apostoles.
7 Nati ufunamaim James isan irerereb, imaibo ana tur abarayah etei isah irerereb.
8 Y saṉ ultimoti'am øtz yac isque'tuti vyin; pero øtz eyati o apostolesaje, como si fuera une ya pø'najupø.
8 Uftoro’ot ayu atufuw kokobeya na’atube ama’am isou irerereb.
9 Porque øtz ji'n mus vøjcotzøctøjø como eyata'mbø apostoles vøjcotzøcyajtøjpase. Y øtz ji'n vyøjø va'cø apostolescotzøctøjø, porque yacsutzøcpana'ṉtzi vya'ṉjamyajpapø'is Dios.
9 Ayu i tur abarayah etei babahimaim imih ayu i men boro tur abarayan hinarouw hinao, anayabin God ana ekaleisia ai nununih arouw ai’a’akirih.
10 Pero apostolesajøjtzi como ijtuse yøti porque Diosis to'ya'ṉø'yøjtzi. Y ja cyomequec toya'ṉø'yøjtzi, porque más vøj yos øjtzi que mumu eyata'mbø apostolese. Pero ji'ndyet øtz yosepø, sino øjtze nøyospapø Diosis ñe pyømiji'n.
10 Baise God ana manaw ana kabeberamaim ayu tur abarayan amatar, naatu manaw kabeber ayu bitu i men yabin en, baise bowabow gagamin na’in abow, tur abarayah etei ana tabirih, men ayu au fairamaim abowabowamih, baise God ana manaw ana kabeber ayu wanawana’umaim ma ebowabow.
11 Entonces o'ca chamyajpapø eyapø apostolesista'm, o'ca ndza'mba øjtzi; tumbø oteti ndzamda'mbøjtzi, y jetse mi va'ṉjamdamu.
11 Isan imih i tibibinan naatu ayu abibinan ana itinin i men ta’amih, baise ana’an gagamin i abisa abibinan i kwa kwaitumatum.
12 Y como ndzamgøpucsta'mbøjtzi que Cristo visa'u ca'yajupø'omo, ¿Ti'ajcuy nømyajpa vene mijtzomda'mbø que ji'n visa'yaj ca'yajupø?
12 Boun aki abibinan ai tur i Keriso morobone mimisir isan ao’o, baise mi’itube’emih kwa afa kwao moroboyah boro men hinayawas maiye hinamisir?
13 Porque o'ca ji'nna'ṉ visa'yaj ca'yajupø, ni Cristo ja visa'øna'ṉ.
13 Morobone misir maiye men nama’am na’at, ana itinin Keriso morobone men misir maiye’emih.
14 Y o'ca Cristo ja vyisa'øna'ṉ comequectina'ṉ ndzamgøpucsta'mbøjtzi, y jetseti comequec mi va'ṉjamdaṉque'tpana'ṉ.
14 Naatu Keriso morobone men tamimisir maiye na’at, aki ai binan i yabin en, naatu kwa Keriso kwabitumitum auman i yabin en.
15 Y o'ca ji'n visa'yaj ca'yajupø, entonces sutzcucyøsna'ṉ tzø'pya ndzambase øjtzi jujche chøc Diosis. Porque øtz ndzamgøpucstamba øjtzi que Diosis yac visa' Cristo.
15 Naatu murumurubih men hinamimisir maiye na’at, aki i God isan abifufuwen. Anayabin Keriso morobone God baiyawasin arouw ao, naatu moroboyah morobone men hinamimisir maiye na’at, nati ebiturobe, God Keriso morobone men iyawas maiye misirimih.
16 Pero o'ca viyuṉete ji'nna'ṉ visa'yaj ca'yajupø, entonces ni Cristo ja yac visa'øna'ṉ Diosis.
16 Morobone misir maiye men nama’am na’at, Keriso morobone men misir maiye.
17 Y o'ca Cristo ja vyisa'øna'ṉ, comequec mi va'ṉjamdambana'ṉ y mumu jamasena'ṉ mi ṉgoja ijtamu.
17 Naatu Keriso morobone men tamimisir na’at, kwa a baitumatum i yabin en, naatu kwa i boro’ika bowabow kakafin tafatumi kwatama’ama.
18 Y o'cana'ṉ jetse, tocoyajuna'ṉ vi'na ca'yajupø oyu'is vya'ṉjamyaj Cristo.
18 Naatu iban maiye sabuw iyab Keriso wabinamaim himomorob ana itinin i hikasiy na’atube.
19 O'cana'n san yøtipø itcu'yomo ndø ⁿjo'ctambana'ṉ más vyøjom va'cø tø putø Cristoji'ṉ, entonces como más ji'n vyøj itipø pønsena'ṉ tø ijtamba que ji'n mumu eyata'mbø pønse.
19 Keriso wanawananamaim yawas tabai nuhit fot tama’am. Baise ata yawas i iti tafaram akisin isan tanama tananotanot na’at. It i tafaram wananwanan ana gonenet sabuw tamatar.
20 Pero viyuṉsye visa Cristo cuando ca'yajupø'omna'ṉ ijtu. Como tum cosecha cuando ijtzo'tzpa jet mas vøjpø, jetse Cristo mas vøjpø y por eso cyovi'najøpø. Vya'ṉjamyajpa'is Cristo y ca'yaju, je'is cyovi'najøta'm. Ca'yaju pero como tø øṉba y tø sa'pase, jetse maṉba visa'yaje.
20 Baise turobe Keriso i anababatun morobone misir maiye, God ana sabuw iyab himomorob wanawanahimaim Keriso i wan morobone misir.
21 Porque jujche tumbø pø'nis chøquipit ca'tzo'tznømu, jetsetique't tumbø pø'nis chøquipit visa'tzo'tznøṉgue'tu.
21 Anayabin orot ta’imon ana sinafumaim morob matar, imih orot ta’imon ana sinafumaim morobone misir maiye matar.
22 Porque como mumu tø ca'tamba porque Ada'nis tø tyøvøta'm, jetsetique't mumu maṉba tø tzi'tam quenguy como Cristo'is tø tyøvøta'm.
22 Sabuw etei tamomorob, anayabin Adam ana rara, naatu morobone boro tanamisir maiye anayabin Keriso yawasin ema’am.
23 Pero tumdum pø'nis 'yora cuando nu'cpa maṉba visa'e. Cristo vinbø visa'tzo'tzu. Como tum cosecha ijtzo'tzpase, jetse visa'tzo'tz Cristo y jet visa'yajpapø'is cyovi'najøpø. Y hasta minba Cristo, jicsye'cam maṉba visa'yaj je'is ñe'ta'm.
23 Baise morobone tanamimisir maiye, i boro koumutufuren inu’in na’atube hinabusuruf, wantoro’ot boro Keriso namisir, naatu nanan ana veya sabuw iyab Keriso nowan boro hinamisir.
24 Jøsi'cam nu'cpa yajcuy, cuando Cristo'is maṉba chi'ocu'yaj 'yaṉgui'mguy Jyata Dioscøsi yac jøcøjayajujcam aunque jujchepø møja'ṉ angui'mbapø'is 'yaṉgui'mguy, mumu covi'najø'stam 'yaṉgui'mguy, mumu myøja'ṉomda'mbø'is 'yaṉgui'mguy, mumu pømi'øyupø'is 'yaṉgui'mguy. Mumu maṉba yac jøcøpøjayaje.
24 Imaibo mar yomanin nan natit, tafaram hai bonawiyenenayah, hai aiwob, hai kaifenayah etei hai fair tutufin Keriso nagugurus ufunamaim, aiwob nab Tamah God nitin.
25 Pero Cristo tiene que va'cø 'yaṉgui'mø como møja'ṉ aṉgui'mbase hasta que yac mochquecyajpa mumu qui'sayajpapø'is.
25 Naatu Keriso i boro ni’aiwob nanan ana rakit sabuw etei nabow nan an babanamaim nawastanen.
26 Último Cristo'is maṉba yaj ca'cuy. Como tum enemigo yaj ca'tøjpase y ji'nam chø'y, jetse ji'nam ma it ca'cuy.
26 Naatu uftoro’ot i sawar wabin Morob it ata rakit gagamin boro nagurus nitaiy nare.
27 Diosis cyot Jesús va'cø 'yangui'm mumu ticøsi. Cuando it jachø'yupø que ñe'c aṉgui'mba mumuticøsi, ndø cønøctøyøpya que Jesusis ji'n 'yaṉgui'm Jyata Dios. Porque Jyata Diosis 'yaṉgui'm Jesús va'cø 'yaṉgui'm mumuticøsi.
27 Anayabin Buk Atamaninamaim eo, “Sawar etei boro nabow an babanamaim naya.” Iti tur Sawar etei an babanamaim yara’iyen rouw eo, i rerereb yan, God men i auman bobar eomih, anayabin God sawar etei boro Keriso ana fair babanamaim naya.
28 Y cuando mumu tiyø tzø'pya Diosis 'Yune'is 'yaṉgui'mgupit, 'Yune mati tzø'cye't Jyata Diosis 'yaṉgui'mgui'pit. Porque Dios cyojtupø'is 'Yune va'cø 'yaṉgui'm mumuticøsi. Entonces tyumgø'y Dios maṉba aṉgui'm mumticøsi.
28 Sawar hinabow hinan God Natun babanamaim hinaya’ay ufunamaim, Jesu boro Tamah God ana fair babanamaim namare, anayabin sawar etei God bow Natun babanamaim ya, naatu God boro sawar tutufin etei ni’ukwarin ana sabuw etei isah.
29 Y o'ca ji'n jetse, entonces jovi'ajcuyete va'cø nø'ji'ṉ nø'yøyajø ca'yajupøcøtoya o'ca ni jujche ji'n visa'yaj ca'yajupø.
29 Naatu morobone misir maiye en na’at, sabuw iyab moroboyah efanih bapataito hibaib boro abistan hinasinaf? Naatu morobone misir maiye en na’at, aisim sabuw moroboyah efanih taih tuwah hina bapataito tebaib?
30 O'ca ji'n visa'yaj ca'yajupø, jovi'ajcuyete va'cø ijtam øjtzi fácil tø yaj ca'tøjpamø aunque ti hora.
30 Naatu it auman aisim ata yawas takwahir tatit veya matan tayi tabowabow?
31 Como viyuṉsyepø tiyø que øtz vøṉgotzøcpa Dios porque mitz va'ṉjamdamba ndø Comi Jesucristo, øtz ndza'ma'ṉvajcu ancø je'is 'yote, jetsetique't viyuṉsepø tiyø que aunque ti jama fácil ca'pøjtzi o si no yaj ca'tøjpøjtzi.
31 Taitu ayu i mar etei morob ana efanamaim ama’am. Anayabin sawar abisa Keriso kwa isa sisinaf imaim ayu kura’ara’ahu iti tur akukurerereb.
32 Como aunque jujchepø pø'nis cyoquijpase, o'ca jetsena'n cuando Efeso cumgu'yomo o'yø nøṉguip sunupø'is yaj ca'ø como yach copø'nis tø yaj ca'yajpase, entonces ni jujchena'ṉ ja ñøvø'ajøna'ṉtzi o'ca ji'naṉ visa'yaj ca'yajupø. Entonces mejorna'n va' tø nømø: “Tø cu'jta'i, tø ucta'i, ndø nøṉgøjta'i ndø gusto; pues jomi vøstøcmøy maṉba tø ca'tame”.
32 Morob ufunamaim yawas men tama’am, aisim ayu iti Ephesus hai sigarafor bairi atiyow? Abisa ana gewasin boro anab? Morobone misir maiye en na’at.
33 U mi yac aṉgøma'cøtyam mi ⁿvin. Porque nømnømbase, “O'ca tumø'om tø vijtamba yatzipø ndø tøvøji'ṉ, entonces ndø yac tzacyajpa vøjpø ndø costumbreta'm”.
33 Men sabuw hinifufuwi a not hinakwaris. “A ofonah kakafih boro ayawas gewasin hinagurus.”
34 Cuendatzøctam mi ⁿvin va'cø mi ijtam vøjø, u cyojatzøctamu. Porque ityaj mitzji'ṉda'm ji'n cyønøctøyajepø'is ni tiyø Diosis ñe'. Øtz mi nøjandya'mbøjtzi yøcse que it ji'n cyønøctøyajepø'is Diosis ñe' va'cø mi ndza'ajcuchi'tamø.
34 Ukwar kwanabotawiy gewas, ef kakafih kwasisinaf kwanihamiyen, anayabin kwa afa God men kwaso’ob, iti ao, saise kwa biya hina’ohow.
35 Pero tal vez iyø jutipø nømba: “¿Jujche maṉba visa'yaje ca'yajupø? ¿Quién sabe jujchepø quene maṉba ñøvisa'yaje?”
35 Sabuw afa boro hinibatiy hinao, “Moroboyah boro mi’itube hinamisir maiye? Naatu hina mimisir biyah ana itinin boro mi’itube hinab?”
36 ⁿJyovimbø mijtzi. Porque cuando ndø nijpa tømbu, tiene que va'co yaj tømbu va'cø qui'm 'yune.
36 Taitu, kwabikoko’aw, ub me yanamaim kutatanum boro men saife nakuboun nayenamih, baise wantoro’ot i boro namorob nare, imaibo nakuboun nayen.
37 Saṉ tømbu ndø nijpa, ji'n ndø nijpay cyuy møjapø, que sea trigo, que sea eyapø tømbu.
37 Naatu sanabey ub o ub afa kutatanum i men biyan tutufin kwatatanumimih, baise ro’on, sanabey ro’on o ub ta ro’on.
38 Pero Diosis yaj cu'yøpya tumdumbø tømbu jujche syunbase. Tumdumbø tømbu eyati yaj cu'yøpya segun tiyø tømbu ndø nijpa.
38 God ub ta’ita’imon biyah hai itinin ta ta i ana kokomaim ya, naatu ub ta’ita’imon biyah anababatun itih.
39 Mumu sis ji'n tum go'ma. Pø'nis syis tumgo'ma; y copø'nis syis eyati; y coque'is syis eyatique't, paloma'is syis eyatique't.
39 Naatu sawar tafaramamaim biyah finimih auman hai itinin i men ta’imon, biyah i ta ta, orot babin biyah ana itinin ta, haru for biyah ana itinin ta, mamu hai itinin i ta naatu siy i hai itinin ta.
40 Ityajque't tzajpomda'mbø tiyø. Ityaj nascøsta'mbø tiyø. Tzajpomda'mbø eyati sø'ṉyajpa, nascøsta'mbø eyati sø'ṉyajpa.
40 Naatu mar ana biyan itinin ibo ta, na’atube tafaram biyan itinin ibo ta. Baise biyat no mar nowan ana bonamanamarin itinin ibo ta, naatu biyat tafaram nowan ana bonamanamarin ibo itinin ta.
41 Jama eyati sø'ṉba y poya eyati sø'ṉba; también matza eyati sø'ṉyajque'tpa; y it matza ji'n parejo sø'ṉyaje. Ityaj møja sø'ṉyajpapø, ityaj che' sø'ṉyajpapø.
41 Veya ibo ana bonamanamarin itinin ta, sumar ibo ana bonamanamarin itinin ta, naatu daman ibo hai bonamanamarin itinin ta, baise daman wanawanahimaim ta’ita’imoh ibo hai bonamanamarin ta ta.
42 Jetseti maṉba tujque'te cuando visa'yajpa ca'yajupø. Ndø nijpupø putzpa, pero visa'upø ji'nam pyutz nunca.
42 Baise Moroboyah hinamimisir maiye ana itinin i boro nati na’atube, biyat morob hubemaim tayayare ana veya biyat i emasamas, baise morobone namimisir ufunamaim boro nama wanatowan.
43 Ndø nijpupø, ni ti ji'n yoscuy; pero visa'upø, saṉ vøjco'nipø tiyete. Ndø nijpupø mochipøte; visa'u'jcam pømi'øpya.
43 Biyat hubemaim tayayare itinin i kakafin, naatu siba’u’un, baise emimisir ana veya itinin i gewasin naatu fairin.
44 Ndø nijpa nascøspø coṉña, visa'pa Espiritupø. It nascøspø coṉña; it espiritupø coṉña.
44 Biyat tayayare i tafaram nowan, baise emimisir i mar biyan.
45 Y jetse it jachø'yupø: “Vinbø Adán tuc pøn quenbapø”. Ultimopø Adán espiritupøte y Jesusete syajpapø'is quenguy.
45 Buk Atamaninamaim hikirum hio na’atube, “Orot wantoro’ot wabin Adam i biyan ana yawas bai,” baise Adam bairou’abin nan i ayubit ana yawas wanatowanin baitit isan na.
46 Pero vi'napø nascøspøna'ṉete, ji'ndyena'ṉ espiritupø. Y minba jøsi'jcam, espiritupøtimete.
46 Orot ayubit ana yawas auman ma’am i men mat na, baise orot biyat ana yawasamaim ma’am i mat na, imaibo orot ayubit ana yawasamaim ma’am na.
47 Vinbø pøn naspø tujcu y nascøspø pøna'ṉete. Metza'ombø ndø Comite minupø tzajpomo.
47 Orot wantoro’ot Adam i me nowan fofobane matar, baise Adam bairou’abin i marane ra’iy.
48 Ijtusena'ṉ naspø pøn, jetseti tø ijtaṉque'tpa nasta'mbø. Ijtuse ndø Comi tzajpombø, jetseti tø øjtzi tø va'ṉjamdambapø'is ndø Comi tzajpomda'mbøse maṉba tø ijtanque'te.
48 Sabuw iyab me nowan biyah i orot me’emaim ma’am biyan na’atube, sabuw iyab mar nowan biyah i orot marane rara’iy biyan na’atube.
49 Jujche quenbase naspø pøn, jetseti tø quendaṉgue'tpa yøti; pero jujche quenbase tzajpom minupø; jetseti maṉba tø quendaṉgue'te jøsi'cam.
49 Tafaram orot ana ana itinin tabaib na’atube, mar ana orot nanan ana itinin boro tanab.
50 Tøvø'ajcuy, mi ndzajmatyamba que sisøyupø'is y nø'pi'nøyupø'is ji'n mus pyøjcøchoṉ itcuy Diosis itcu'yomo. Ni yajpapø ji'n mus it ji'n yajemø ni tiyø.
50 Taitu, abisa ao au yabin i iti, biyat, naatu finimit men karam boro God ana aiwobomaim narun, anayabin biyat i boro namorob namas, imih men karam boro wanatowan ma’am ana efanamaim narun.
51 Y yøti cøma'nøtyamø porque manba mi ndzajmatyame ji'na'ṉ mustøjipø vi'nacsye'ṉomo: Ji'n mumu ma tø ca'tame. Pero mumu maṉba tø cacpø'tandøji.
51 Tain kwanarub gewas, iti tur buriburin anao kwananowar, it etei boro men tanamorobomih, baise ata itinin boro nabotabir bonamanamarin namatar
52 Joviseti chøtyøṉ orati como tø itzcotznepya, jetse jovisyeti maṉba tø cacpø'tandøji cuando mu'nømba yajnømba'camete. Porque maṉba mu'nømi, y ca'yajupø maṉba visa'yaje va'cø nunca jana cya'vøtzøcyajø, y tø øtzta'm maṉba tø cacpø'tandøji.
52 tour natut ana veya namanamar ebowabow na’atube, tanimatanubamo biyat nabotabir. Anayabin tour natut ana veya murumurubih etei boro biyah fairin hinamisir, naatu biyah ana itinin boro nabotabir.
53 Porque como tø mescøyojpase, jetseti maṉba tø tuqui. Ndø tzacpa putzpapø y ndø pøcpa ji'n pyutzipø. Ndø cacpø'pa maṉbapøna'ṉ ca'e, ndø pøcpa ji'n cya'epø.
53 Biyat iti morob emasamas boro nabotabir biyat fairin wanatowan ma’ama’anin namatar.
54 Entonces ndø tzactamu'cam putzpapø y ndø pøctamu'cam nuncø ji'nam pyutzipø; y cuando ndø ndzacpø'tamu'cam ndø coṉña ca'papø, y nø pøctamu'cam ji'nam cya'epø nunca; entonces maṉba tuqui jujche ijtuse jachø'yupø: “Ndø tondamu'camete, ji'nam ma tø ca'tame nunca.
54 Biyat iti boun tama’am boro namorob naatu namas, baise morob ufunamaim biyat boro nabotabir nan wanatowan ma’ama ana biyan nab. Imaibo Buk Atamaninamaim hikirum boro nan niturobe,
55 Viyuṉsye ji'nam it ca'cu'is pyømi va'cø tø yacsutzøcø. Viyuṉse ndø tondamu'am, ji'nam tø tzø'tyam tzatøjcomo”.
55 “Morob o a fair menanamaim ema’am boro inisnowah?
56 Ndø coja'is chøquipit tø ca'pa; y porque it angui'mguy, por eso sunba ndø tzøc yatzi tzoco'yajcuy, y por eso tø yaj coja'ajtøjpa.
56 Morob ana biyababan i bowabow kakafinane ebaib, naatu bowabow kakafin ana fair i ofafaramaim ebaib.
57 Pero vøco'nipøte Dios, porque je'is tø yac tonba porque ndø Comi Jesucristo'is tø cotzoṉba.
57 Baise God ana merar tanay anayabin Jesu Keriso, i morob ana ahay ana waf tagagir yare!
58 Por eso ø mi va'ṉjajmoṉguy tøvø mi sundambapø øjtzi, va'ṉjajmotyam mø'chøqui, nunca u mi jajmbøtam mi va'ṉjajmoṉguy. Mumu jamase tzøctam más vøti ndø Comi'is yoscuy, porque mi mustamba que ji'n comequec mi yosatyame ndø Comi.
58 Isan imih taitu, yate nanub kwanabatkikin, mar etei Regah isan anot tutufin kwanabow, anayabin Regah isan kwabow kwabi’akir i men anayabin enamih, baise yabin auman.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.