Romanos 9

Ayao amisy urairi wanyin (YVANT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Sya ana syare syo raura naiso omamo ayao tugae. Weye risyamo Kristus apaura rinai, weti syayarurijabe ramu. Muno syo raura tugaive somamo Anawayo Vambunine no no inanuga rai mo raen.
1 Ayu i Keriso wabinamaim tur anababatun ao, men abifufuwenamih. Anayabin dogorou naniyan atatatam Anun Kakafiyin ebibasit ayu abisa ao.
2 Abo! Risyamo inanimaumbe ntapekano rinanuga so rai rave! Weye syoyovo taune sya arakovo Yahudi mansai weye wonayo wanave Kristus aiji.
2 Ayu dogorou wanawanan yababan awan karatan, naatu baiyufarir isan abiwa’an men ekakaram.
3 Ribeker indamu syo sya arakovo Yahudi mansaugav ude Kristus ai. Weti ranivara awa ayao kakai ama mangke mamo raugaje rinai ratire, weamo syo ranawan kai. Muno ranivara Kristus po inatugaro marambe indamu syo sya arakove so manigwan datire, weamo syo ranawan kai. Weye ribeke dave indamu sya arakovo Yahudi wanave Kristus ai.
3 Anayabin ayu au sabuw, biyau finimu turin naatu au rara anababatun, i wabihimaim mi’itube God tao rarafu. Naatu Keriso’one hita’afuru’umu atatit nabin,
4 Kawasae Yahudi wenawamo Amisye po apa kove raugaje mansai manui, no taiso: Wenawirati Amisye po maijasea indamu onawamo Apa arikainye waino mai. Wenawirati Amisye po apa kovo ntiti rarorono mai. Muno wenawirati Po urairije raokokaisyo mai muno Ananyao Musa raugaje mai. Po mansanyao indamu ube sambayambe Ai ti mamaisy, muno Apa urairijo po raurairive mai mamo manui.
4 saise Israel sabuw yawas hitab, God natunatunamih hitamatar: ana marakaw, ana obaibasit, ana obaiyunen tur hitab, kwafiren anababatun, naatu ana omatanen isah tirerereb.
5 Kawasae Yahudi wenawamo reama aneno wusyino Abraham muno Isak muno Yakob awa ajavi nanawije. Muno Kristus opamo avaki no awa susye rai arono be vatanbe de no mine so rai. Kristus opamo Amisy, opirati be akarive anakotare rai tenambe, weti wangkangkamambe Aija nuge nuganui. Amin!
5 Nati sabuw hai a’agir kwafe’en i Hebrew big ana kik owe’owen, imaim gin tanay boro tanan Keriso ana tufuw ana’an tanatit. God akisinamo sawar etei ana bonawiyenayan tanabora’ara’ah wanatowan wanatowan. Amen.
6 Vatano Yahudi mavaki no susyo Israel onawamo Amisye apaura mansai tenambe jewen. Weramu Amisye po apa urairijo po raurairive mansai omamo Po rapaya ramu.
6 Baise God ana omatanen i men ta baifuwenamih, mar etei i yabih temamatar. Iti ao anayabin Israel sabuw etei hai tufuw ana’an i Israelane hitufuw, baise etei’imak boro men hinan Israel sabuw hinamataramih.
7 Vatano mavaki Abraham apa susye rai onawamo Amisye po mansaen tenambe jewen, pare inta nawamo Abraham apa arikainyo tugae jewen. Maisyare Amisye po raura nanto irati Abraham ai no wusyinoe pare, “Indati nya kavo Isak napiso Syo atayao indamu winanto irati susyo idaurairive nai we rai.”
7 Na’atube Abraham ana rara’ane hitutufuw men etei Abraham natunatunamih. Bukamaim God iti na’atube eo hikirum inu’in kwaso’ob. “O natu Isaac ana rara’ane iti omatanen abit boro i hinab.”
8 Ayao raura umaso ama ine no taiso: Abraham apa arikainyo po mavaki onawamo mato siso Amisye apa arikainyo tugae mai tenambe jewen. Yara apa arikainyo mavaki mamaisyo Amisye apa urairi rai obo nawirati apa arikainyo tugae nanawije.
8 Tur iti na’atube ana kubuna kwananowar, God natunatun i men Abraham ana rara’amaim hitutufuw akisih ebowabowamih. Baise sabuw iyab omatanenane hitutufuw God natunatun i nati sabuw.
9 Weye Amisye apa urairi po raugaje Abraham ai no taiso: “Indati tumo makanande so syakare, weaveti nya anamu Sara mo arikainyo anya inta avaki.”
9 Anayabin God Abraham iti na’atube eomatan, Veya ayai’iya’imaim boro ana matabir naatu Sarah boro nataub kek orot nayai.
10 Amisye po vatane inta mapatimu indamu apaura mai, maisyare wandaen kakavimbe no taiso: Arono Ripka mo ama arikainyo tapume yavaki, Esau muno Yakob, aya aja pamo intabo, opirati Isak, reama aneno wusyine pije.
10 Men nati akisin baise kwana’itin, Rebecca auman toub kek kikif ya, tamah ta’imon ata’agir Isaac.
11 — ausente —
11 Anakubuna gewas kwananowar, kek kikif wanawanahimaim kek ta bai ana kok abisa yayakitifuw isan, naatu Rebecca iu, “Kek ain boro tain isan nabow.” Kek i men hitufuw,
12 — ausente —
12 naatu men sawar ta gewasin o kakafin hisinafumih, baise i ana yayakitifuwen tafanamaim bat ta rubin. Men i hai bowabowamaim ta rubinimih, en.
13 Maisyare Ayao Amisye mo ratoe mare: “Risyamo rimuinyo Yakob ai, yara syonayo Esau ai.”
13 Bukamaim hikirum inu’in kwaso’ob, “Jacob i ayu abiyabuw, baise Esau i ayu abifa’ifai.”
14 Maisyare somaisy, vatane inta wo ratantona ware, “Amisye pamo apa ana po rapatimu mamaisye ramu.” Indati jewen! Yara Amisye apa ana dapatimu mamai dave.
14 God isan boro mi’itube tanao? I bowabow kakafin orot? Aiyabin anababatun!
15 Weye Amisye po raura Musa ai pare:
15 Anayabin Moses isan eo, “Ayu orot babin yait ta anarurubin i boro anakabibir.”
16 Weti Amisye po vatane inta mapatimu indamu Po apa kove raugaje mai. Muno vatane awa vambunine muno awa bekero wo ana raijare mamo Amisye po ratore ramu, yara Po mapatimu mamaisyo taune anuga ngkovo mai rai.
16 Isan imih sawar etei i men it sabuw takokok o tabowabowamaim emamatar, baise sabuw iyab God ana kokomaim ekakabibirih.
17 Wansaemen tavon irati Amisye apa ayao po raura Firaon aije so rai pare: “Inya, Firaon! Risyirati syo naijaseo wimbe akarive indamu winaijamo Risyo sya vambunine raroron ti Sya tame manakoe no mine tename so rai.”
17 Anayabin Buk Atamaninamaim hikirum inu’in, Moses Egypt hai aiwob orot isan eo, “Anayabin iti isan ayu abora’ahi efan yatetoro’ot ayara’ahi. Saise ayu au fair wanawanamaim anayai nabow naatu ayu wabu nara’at tafaram tutufin etei hinanowar.”
18 Maisyare omaisy, Amisye po rapatimu pare Po apa muinye raroron irati vatane inta mai, yara Po rapatimu pare Po vatano kaijinta manuga rakeke ti matu.
18 Isan imih, God ebiyasisir sabuw iyab baibais tekokok boro nibaisih, baise sabuw iyab dogoroh efofokar boro niwa’an hinafokar.
19 Weramu weapamo inta wapantatukambe ti wapare, “Ranivara Amisye po vatane inta wansanuga rakeke ti matu maisyare Firaon amaisy, weamo wamamo wambambunin wamo Apa bekere rawatambe kakai. Weti veanimaibe Po wama ayao kakai rantutibe?!”
19 Kwa orot ta ayu isau boro iti na’atube inao, “Aisimamih God aki ebi’ubari? Yait boro ana kok nakwahir?”
20 Wakoe! Are nawirati weap?! Inya, vatan bayave weap, wapare wapo Amisye anyao rako? Amisye wepi po wansanari to, indati vemo wapo raura tai somai nora: “Amisye, mbeanimaibe Nyo reansanari tai somaisy?”
20 O i yait, orot maiyow aisim God awan kuyayafutifut? Noukwat men karam boro ana bu’urayan isan nao, ‘Aisim iti na’atube ibu’uru?’
21 Vatano po kopa ranari vabiuve, opamo apaura kopa rai weti po ranari taune apa bekere rai. Muno po kopa ranepate tavon mamai tenambe, umba po rapatimu pare po vabiu inta ranari ngko dave yara inta ranari mamai kobe jewen, omamo mamaisyo taune apa bekere rai.
21 Orot noukwat bu’irayan i akisin ana kokomaim me ta’imonamaim noukwat boro rou’ab nabu’ir, ta hiyuw ana noukwat, ta veya maiyow baitab isan ana noukwat.
22 Muno Amisye maisyare omai tavon: Po anakotare rapatimu mamaisyo Apa bekere rai. Ranivara beker pare Po apa vambunine muno Apa mangke rarorono vatano ukakainoanive mai indamu Po maubaisy, weamo Apa varore mije. Weye onawamo mangke nuge nuganui mamaisyo awa ana udave ngkakai rai. Weramu soamo Amisye atawandi mai vayave, Po apa mangke raugaje rainy.
22 God ana yaso’ar i kok kwanekwan boro sabuw ti’obaiyih. Iyab hisisinaf kakaf isan tagurusih, saise ana fair imaim hita’itin, baise nati efanin i yatenub wainab bairi hima.
23 Amisye atawandi weye beker pare Po apa kovo manakoe rarorono vatano nanawirati aemeno maije mai. Onawamo Amisye po matayao wusyimbe to indamu awaura Apa kovo ntiti mo mansanyut no munijo ntiti rai.
23 Iti na’atube sinaf, saise i ana marakaw bonamanamarin ti’obaiyit tata’itin naatu ana sabuw iyab kabibirih bairi ana marakaw faram isan rurubinih auman tataso’ob.
24 Muno wamirati vatano Amisye po wansawain indamu Po apa kovo namije raugaje wansai. Po vatano Yahudi nake inta reansawain, muno Po vatano Yahudi jewene nake inta wasawain.
24 Anayabin it sabuw i God ea’afit, men Jew sabuw akisih, baise Ufun Sabuw auman ea’afih.
25 Maisyare Amisye po raura wusyinoe ti anawae Hosea po ratoe no taiso:
25 God ana tur iti na’atube eo Hosea ana Bukamaim kirum.
26 “Wusyinoe Amisye po raura pare,
26 Nati efamaim God eo, “Kwa i men ayu au sabuw.” Baise i boro nao, “Kwa i God ma’ama wanatowanin natunatun.”
27 Muno anawae Yesaya po vatano Yahudi mansaura pare:
27 Isaiah Israel sabuw isah tur rererebamaim eo, “Kwa Israel sabuw i tor ana dones na’atube, God boro matan ta’amo niyawasih.
28 Weye Amisye indati pavave Po mangke rapatimu,
28 Anayabin, Regah i saise’ewat esisinaf sabuw tafaramamaim tema’am etei boro marta’imon baimakiy nitih nasawar.”
29 Maisyare anawae Yesaya po Yahudi maura nakato arono po ayao so raurairive wusyimbe to pare:
29 Marasika iti tur Isaiah eo, “Regah Fairin men agir hai durun ta ebihamiy i, it boro tatan bar merar Sodom naatu Gomorah hairi bi’afiyih na’atube ti’afiyit.”
30 Weti sya ana syare syo raura mi som: Vatano Yahudi jewene nawamo wo Amisye akanije ramu muno wantatukambe indamu umamai no Amune rai. Weramu onawamo Amisye po maveti umamai no Amune rai weye wanave Ai.
30 Tur yomanin boro iti na’atube tanao, Ufun Sabuw i men ofafar hinuwih hibai imaim God hai ef mutufurin rouw eorerebamih, baise abisa Keriso isah sisinaf hitumatum imih God hai ef mutufurin rouw eorereb.”
31 Yara Yahudi onawamo ware wo Ananyao Musa rarija dave inda umamai no Amisye amune rai. Weramu wo raitoa marudi.
31 Baise Israel sabuw ofafar hinuwih hinotanot hai ef i mutufor hirouw hio, baise en, anayabin i ofafar eo’omaim hisisinaf.
32 Wo raitoa marudi weye wanave kobe jewen. Yara wo rakarae ware awa ana udaijaro maneme rai wemirati mo maveti umamaisyo Amisye amune rai. Wonayo Kristus ai, wepirati aurata irati oramo manakoe vatane awa kawi rantukamo rai.
32 Ana’an aisim? Ana’an i men baitumatumamaim hibat, baise abisa i hisisinafumaim hibat. Imih a rousukusukunen ana kabayamaim ah rusukun hire.
33 Maisyare Ayao Amisye mo ratoe no wusyinoe rai, Amisye pare:
33 Bukamaim hikikirum na’atube,

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.