Mateus 22

Ayao amisy urairi wanyin (YVANT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Naije akato Yesus po ananeneae inta raura syeno akokoe muno akarijo Yahudi umawe mai jakato,
1 Naatu Jesu iban maiye oroubon tabo sabuw hai tur eowen eo,
2 pare, “Arono Amisye be akarive Apa kawasae mansai no mine vone so, Opamo aurata irati akarijo titi po ono vauname rave irati apa arikainye aije wemaisy.
2 “Mar ana Aiwob ana itinin i boro iti na’atube. Ana veya ta aiwob orot natun tabin isan ana hiyuw bogaigiwas.
3 Akarijo titi umaso po vatano wanapatambe aije matutir indamu wo vatane mawainde one umaso rai, weramu vatano mawainde umaso wonayo udei.
3 Naatu ana akir wairafih iyunih kob hin sabuw iyabowat hiyuw aamih hibowabow isah, baise etei’imak hikwahir hima.
4 Wetiva akarijo titi umawe po vatano wanapatambe aije kaijinta matutir akato pare, ‘Wapo raura nanto vatano syo mawainoe mai jakato wapare: Anaisyo one ratayaowa ntuna to. Syo maero sapijo mani rave inta maubai to indamu wandaisy. Ti wade ono vauname so rai!’
4 “Imih aiwob orot iban maiye ana akir wairafih afa’abo iyunih eo, ‘Kwanan sabuw iyabowat na hiyuw aamih au’uwih hai tur kwana’owen, masanuw etei arauw hitab, naatu hiyuw etei abogaigiwas sawar, imih kwanan tabin ana hiyuw tanaa.’
5 Weramu vatano mawaine umawe wonae wo raranivi, ti ude ramu, yara inta poroto no nawaisy, inta poroto no pasari indamu panamavumbe.
5 “Baise hin hi’o, sabuw hiyuw aayah tur men hinowar, hai kokomaim hire nanabin hin. Orot ta au masaw in, orot ta re ana sitow bowamih in.
6 Muno kaijinta nawamo wo vatano wanapatambe akarijo titi umawe aije maijar, wo mave tatugadi, umba wo maubaisy.
6 Naatu sabuw afa akir wairafih hibow hirouw, afa hi’asbunubunuw himorob.
7 Arono akarijo titi umawe po ayao umaso ranaun, pari rave. Weti po apa naite matutir indamu wo vatano mamuno wo apa vatane maowe maubaisy muno wo awa munije ramero taname rai.
7 Aiwob orot anababatun yan so’ar, basit ana baiyowayah iyafarih hin sabuw ana akir wairafih hi’asbunubunuw etei hibow hirouw himorob naatu hai bar etei hi’afusar.
8 Naije umba po raura nanto vatano wanapatambe aije mai jakato pare, ‘Ono vauname ratayaowa ntuna to weramu vatano syo mawainde umawe umamaisye rai ramu.
8 “Imaibo aiwob orot ana akir wairafih afa’abo eaf hina iuwih eo, ‘Tabin ana hiyuw i abogaigiwas sawar, baise sabuw au’uwih men yait ta namih.
9 Weti wata no unanuijo kota ama radirije raito, are nawirati wapo maen, wapo mawain indamu ude ono vauname so rai.’
9 Imih kwanatit kwanan ef gagamih yahimaim sabuw kwana’i’itih etei kwana’uwih hinan tabin ana hiyuwamaim hinarun.’
10 Weti vatano wanapatambe umawe wuruta kobe no unanuijo kota ama radirije raito, umba wo vatano uma unanta maijoe manunugambe vintabo--vatano manuga ngkove nawe, vatano ukakainoanive nawe, manugan mbintabo. Naije yavaro ono vauname ntairijo vatano wanuije umawe mansai.
10 Basit akir wairafih hitit hin ef gagamih yahimaim orot babin hi’itih etei hibow, kakafin, gewasin etei hiteten hinatabin ana efanamaim hitit.
11 Umba akarijo titi umaso siso po vatano utavondijo ono vauname umaso raije maen tenambe. Muno po vatane inta aen no awa yasyin, wepamo po ansuno ono vauname inta rave ramu.
11 “Aiwob orot na nanawan hai merar yi ibabatiyih inan, basit orot ta tabin ana faifuw usina’e na ma’am itin.
12 Weti po anajo pare, ‘Arakove, mbeanimaibe irati winde no so nyo ansuno ono vauname inta rave jewen?’ Weramu vatane umaso manin bayave, po ayaowe rasakinave kakai.
12 Naatu ibatiy eo, ‘Au begon, o mi’itube’emih tabin ana faifuw usina’e ina irun kuma’am, etawan menane irun?’ Baise orot men tur ta eo.
13 Umba akarijo titi umaso po raura vatano wanapatambe aije mai pare, ‘Wapo ajoe aneme raokokaisy, umba wapo amaugusyo kaumuro marane rai. No ratuije poyov tawan muno siuri tutir.’ ”
13 “Basit aiwob orot ana akir wairafih iuwih eo, ‘Orot an uman kwafatum kwabai kwan ufun kwaisaroun ere gugumin wanawanan nama, narerey wan nitarfofor naso’ob.’”
14 Umba Yesus po ananeneae umaso ama ine raura kakavimbe pare, “Amisye po vatane wanuije mansawain, weramu wanui jewen yara kavinta vayave nanawirati Po mapatimu indamu utavondi Apa kawasaeyo be akarive maije mai.”
14 Naatu Jesu ana tur yomaninamaim eo, “Sabuw moumurih na’in God ea’afih, baise matan ta’amo boro narubinih.”
15 Naije vatano Parisi wanugan wayao ware wo Yesus atopano Apa ana daura rai.
15 Basit Ofafar Bai’obaiyenayah afa hin sa’ab akisihimo hiku’ay Jesu baikubibiruwin isan hiyakitifuw.
16 Weti Parisi wo awa arakovo utavondi maije inta matutir ude Yesus ai, muno vatano usisa varoro Akarijo Titi Herodes aije inta utavondijo mai tavon. Ude wo raura Yesus ai ware, “Injayo Kurune, reamo naenamo Nyo ayao tugae obo raura muno Nyo Amisye apa bekere raura tugaive vatane mai. Nyo vatane masyanive ramu muno Nyo vatane inta mansamamaribe ramu.
16 Imaibo hai bai’ufununayah afa naatu Herod ana kou’ay sabuw afa hin Jesu biyan hitit hio, “Bai’obaiyenayan, aki aso’ob. O i anababatun turamaim kuo, God ana sabuw isah abisa ekokokomaim kubi’obaiyih, abisa sabuw tenotanot isan men kubiyababan, anayabin o men orot babin ufuhine ku’i’itin.
17 Weti reamare Nyo raura reansai animaisye mi Nyo ratantona ana so rai: Mamaisyo wama ananyao raijamo wamo pajak ravae dako jewena e? Wamo doije raunanto Akarijo Titi Roma Kaisar ai rako jewen kaije?”
17 Imih kuo anowar. Caesar isan kabay tanabibaiyan boro ata ofafar tana’astu’ub, ai en? O mi’itube kunotanot?”
18 Yesus po awa bekero mamune raen to, ti Po raura nanto mai pare, “Wapa angkarije ntapekan! Wabeanimaibe wapare wapo inatopan?
18 Jesu mar ta’imon hio hai tur naniyan bai uwih eo, “Kwa i wanawan rerekabih! Aisim ayu kwabikubibiruwu?
19 Syare wapo doije vasye inta rarorono Rinai, wemirati veano pajak ravae.” Weti wo doije vasye inta raunanto Ai.
19 Kabay kwabai kwana kwai’obaiyu aitin.” Naatu kabay hibai hina hitin.
20 Umba Po manajo pare, “Arepa amune mi no no doije raije so? Arepa tame mi so?”
20 Itin sawar imaibo eo, “Iti kabayamaim i yait ayubin naatu wabin tema’am?”
21 Umba wo raura nanto Ai ware, “Akarijo Titi Roma amune ma muno apa tame mije.”
21 Hiya’afut hio, “Caesar.” Basit Jesu iuwih eo, “Abisa Caesar nowan Caesar kwanitin, naatu abisa God nowan God kwanitin.”
22 Arono wo ayao umaso ranaunoe, unantaive rai. Umba wuje wuruta Yesus aora.
22 Iti na’at eo hinonowar ana maramaim hifofor men kafaita. Naatu hihamiy himatabir maiye hin.
23 Masyoto naije vatano Saduki inta ude no Yesusa nui. Wenawamo wo ratantona ware arono munije ama akari, vatano ugwenen to nawamo ukovakatoe ramu. Umba ubeker wo Yesus atopano Apa ana daura rai, weti wo raura Ai ware,
23 Nati veya ta’imon kau’ay ta wabin Sadducee hai sabuw afa hina Jesu biyan hitit hio, “Sabuw morobone boro men hinayawas maiye.”
24 “Injayo Kurune, Musa po ananyao raugaje wansai pare, ‘Ranivara anya inta kakai yara apa arikainye meweno ai, weamo apa rijate inta noamo po apa anamugo kavinije umawe raovan akato indamu ama arikainye inta aenamo nanto teto ajayo anui uma kakaijoe apa tanoane rai jakato.’ Musa apa ananyao no tai maisy.
24 Naatu hio maiye, “Bai’obaiyenayan Moses eo tautabin orot ain natun en namomorob tain boro tuwah ana kwafur ni’aawan, saise hairi hina’in kek hinatufuw tuwah efanin.
25 Weti vatano una no reama yasyin mano kaururum ube arakobe. Awa anuije baunam, umba kakai, apa arikainye meweno ai. Weti apa anamugo kavinije mamo apa rijato no akaje aije po raovan akato.
25 Imih marasika orot, ain uf nah etei seven hima’am, basit orot ain tabin naatu kek en morob. Ana kwafur tain i’aawan.
26 Weramu rijate umaso kakai tavon, apa arikainye meweno ai. Ana maisyare omaisye bo mirati no aya rijato mandeije ai muno miridije nde irati rija dave kaururume ai.
26 I auman kek en morob. Naatu tain ta bo kwafur i’aawan maiye. Kek en morob ef ta’imon na’atube hisinaf re in yomanin hi’asa’ub.
27 Umba wanya umawe taune ngkakai tavon.
27 Uf toro’ot, babin morob.
28 Maisyare omaisyamo, arono munije ama akari vatano ugwenen to maijasea ukovakato, wanya umawe mamo are pi apaura rai? Weye vatano kaururum umawe wo raovan to!”
28 Orot etei i babin ta’imon hi’aawan, imih ana maramaim morobone hinamimisir maiye, babin i boro menatan ni’aawan?”
29 Umba Yesus po raura akananto mai pare, “Weapamo wapo Ayao Amisye raen kobe jewen muno wapo Amisye apa vambunine raene ramu, ti wapantatukambea.
29 Jesu iyafutih eo, “Kwa i a not hikwaris. Anayabin Buk Atamanin men kwaso’ob, naatu God ana fair auman men kwaso’ob.
30 Arono vatano ugwenen to maijasea ukovakato no wene rai, indati ubaunam akatoe ramu, yara unoare maisyare muno naito Amisy uno no munijo ntitije mansamaisy.
30 Anayabin morobone hinamimisir ana veya tounamatar maramaim tabina’e tema’am na’atube bairi boro hinama.
31 Muno ananyao vatano ugwenen yara ukovakato somamo, wasaemen dako Ayao Amisye mo ratoe rai, arono wusyinoe Amisye po raura pare,
31 Naatu morobone hinamisir maiye isan God eo Buk Atamaninamaim hikirum inu’in kwaiyab kwa’itin ei en? God iti na’atube eo,
32 ‘Risyamo nya aneno Abraham, muno Isak, muno Yakob, awa Amisye pi Risy’? Ayao umaso ama tunato raije mare anene umaso ugwenen to weramu manawayoe tuna tawan. Maisyare omaisy, Amisye pamo vatano ugwenene awa Amisye pa jewena, yara vatano ujaisye awa Amisye pije.”
32 ‘Ayu i Abraham ana God, Isaac ana God, naatu Jacob ana God.’ Nati God i sabuw yawasih hai God men sabuw murubih hai Godamih.”
33 Arono vatano wanuije umaso wo Yesus apa ananyao ranaun, unantaive rave rai.
33 Sabuw rou’ay gagamin iti tur hinonowar, hifofor men kafaita, anayabin abisa bi’obaiyih i tur anababatun.
34 Vatano Parisi wo ranaun Yesus apa ayao mbambunin ti vatano Saduki wo ayaowe rasakinavo Ai kakai. Weti Parisi wanugan akato, umba ude Ai jakato.
34 Jesu tur eo Sadducee sabuw hai tur etei rabirab ana maramaim Pharisee sabuw hi’itin. Basit etei hina hita’imon.
35 Umba kuruno akari mbaro Ananyao Musa rai inta no no awa yasyin po Yesus anajo indamu po atopano Apa ana daura rai.
35 Wanawanahimaim ofafar so’obayan orot ta na Jesu ikubibiruw eo,
36 Pare, “Injayo Kurune, ananyao rui mirati manakoe no Ananyao Musa rai ti mbe mobe ananyao kotare rakivan tenambe?”
36 “Bai’obaiyenayan, obaiyunen tur menatan i gagamin ofafar etei wanawanahimaim?”
37 Yesus po raura akananto pare, “ ‘Muiny irati nya Amisye ai rave. Nanuga ntenami muiny irati Ai muno nya ana ndatantona ntenami rai muno nya vambunine rai tenambe.’
37 Jesu iya’afut eo, “Regah, a God isan dogor tutufin etei, a not tutufin etei, naatu biya tutufin etei iniyabuw.
38 Ananyao umaso mamo ananyao manakoe muno mbe mobe.
38 Iti ofafar i gagamin naatu ofafar ana ukwarin.
39 Muno ananyao jirum mo ramai tavon no taiso: ‘Muiny irati nya arakove mansai maisyare muno taune wimuinyo taune nai wemaisy.’
39 Naatu ofafar bairou’abin i iti. ‘Taituwa isah iniyabow o taiyuw isa kubiyabow na’atube.’
40 Ananyao jirume umaso onayamo Ananyao Musa muno Ayao Anawae ama ananyao tenambe ama nori rati yai.”
40 Moses ana ofafar tutufin etei naatu God ana dinab oro’orot hai bai’obaiyen etei i iti ofafar rou’ab tebi’ukwarih.”
41 Umba Yesus po vatano Parisi wanugan no naije manajo pare,
41 Pharisee sabuw hiru’ay hita’imon, basit Jesu ibatiyih
42 “Animaisye mirati wapo ratantona Mesias ai? Arepa ajavi pije?”
42 eo, “Kwa a notamaim Keriso isan mi’itube kwanotanot? I boro orot yait natun?” Naatu i hiya’afut hio, “Keriso i boro David ana agirane nan.”
43 Umba Yesus po raura akananto mai pare, “Weramu Daud taune po Mesias aura pare Opamo apa Akarijo Titi pije! Weye Anawayo Vambunine mo Daud augav indamu po Mesias aura no taiso:
43 Naatu Jesu ibatiyih eo, “Bo aisim Anun Kakafiyin ana fairamaim David iwanasum, Regah isan eo,
44 ‘Amisye po raura nanto sya Akarijo Titi ai pare,
44 ‘Regah au Regah isan eo, Umau au asukwafune kumare inama’am. Ana maramaim ayu boro anatit a kamabiy sabuw anabow babamaim anaya.’
45 Daud po Mesias aura pare, ‘sya Akarijo Titi pije,’ yara Mesias opamo apa ajavi pije!”
45 “David Roubininenayan orot isan i ana Regah rauw eo, imih men karam Roubininenayan orot i David ana agir narauw nao.”
46 Vatane inta po ayaowe rasakinav akananto Yesus ai kakai. Masyoto naije kobe vatane wo asyani tenambe ti inta po anajo akatoe ramu.
46 Men yait ta Jesu ana tur wan yimih. Nati ana veya’amaim men yait ta baibat afa bow na Jesu ibatiyimih.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.