Mateus 12
Ayao amisy urairi wanyin (YVANT) vs AAI
1 Arono masyoto sambaya inta rai, Yesus de siso panya no nawaisyo kasyambere ama uga rai. Umba Apa arakovo utavondi aije umaror, weti wo kasyambere rakasyin umba wo raisy.
1 Veya bai’ab na’atube sawar ufunamaim, Jesu Baiyarir Ana Veya sanabey wanawanah remor inan ana bai’ufununayah a himorob, basit sanabey afa hirut hikeb ro’oro’oh hibow hi’aa.
2 Vatano Parisi wo ana umaso raen, umba wo raura nanto Yesus ai ware, “Winyerade! Veanimaibe Nya arakovo utavondi naije wo kasyambere rakasyin no masyoto unumeso? Weye Yahudi wama ananyao mare vemo wamo anakere raijar no masyoto sambaya rai jinya!”
2 Naatu ofafar bai’obaibiyenayah hi’itih basit Jesu hi’u, “A bai’ufununayah ku’itih, abis tisisinaf i ata ofafar te’a’a’stu’utu’ub, anayabin boun i Baiyarir ana veya.
3 Yesus po raura akananto mansai pare, “Wabeanimaibe wananta Ayao Amisye raije jewen? Syare wasaemen animaisye mi mo ratoe mare aneno Daud po rave arono wepe, apa arakove nawe umaror.
3 — ausente —
4 Opamo siso no Yavaro Amisye ama uga rai, umba po rotijo raunanto Amisye aije raugav ti po raisy, umba po raunanto apa arakove mai tavon ti wo raisy. Weramu Musa apa ananyao inta mare vemo vatan bayave wo raisy inya, yara syene bo nawirati wo raisy.
4 — ausente —
5 Wadaen tavon Ananyao Musa mo raura mare syene wo anakere raijar no Yavaro Amisye ama uga rai no masyoto sambaya rai kai. Wo ananyao rakanyoandi, wemi mare vemo anakere raijar no masyoto sambaya rai jinya, weramu Amisye pare awa ana wo rave mamo ayao kakaije ma jewena.
5 Naatu Moses ana ofafar ta kwaiyab kwa’itin? Baiyarir ana veya firis terun Tafaror Bar teyayabuna men ofafar te’a’astu’ub? En.
6 Syo raura wasai syare naisoamo Vatano panakoeve irati Yavaro Amisye rakivan de wasai to.
6 Baise boun i a tur ao’owen, sawar gagamin anababatun i na tit, men iti Tafaror Bar na’atube’emih.
7 Ayao Amisye mo raura mare, ‘Ribekero wapa anakotaro wapo rameseo Rinai rai ramu, yara ribeker syare wapo muinye rarorono vatano kaijinta mai.’ Weramu, vatano Parisije, wananta Ayao Amisye umaso raije ramu. Wapo Sya arakove maura tantunawi, weramu wo ayao kakaije inta rave ramu.
7 Buk Atamaninamaim i iti na’atube eo, ‘Kabeber i akokok men sibor.’ Kwa iti sawar yabin anababatun kwatasoso’ob na’at sabuw gewasih boro men kwatakusairih.
8 Weye Risy, Arikainyo Vatan, ribe akarive masyoto sambaya rai.”
8 Anayabin Orot Natun i Baiyarir Tamah anababatun.”
9 Yesus pusyo, umba to siso no yavaro sambaya inta ama uga.
9 Jesu nati efan itumar na hai Kou’ay Bar ta wananwanan run,
10 Vatano aneme rani nsawa inta no no naije tavon. Umba vatano Parisije inta wo Yesus anajo ware, “Mamaisyo wama ananyao raijamo, vatane inta po saumane raunande vatano ujajorame mai no masyoto sambaya rai omamo mamai dako jewena e?” Wo anajo tai maisy weye ware wo Yesus apa ayao kakaije rakani indamu wo aura tantunawi.
10 orot ta uman murubin ma’ama’amaim, naatu sabuw afa nati’imaim hima’am i ef hinunuwet Jesu gamin uwin isan, imih Jesu hibatiy hio, “It ata ofafaramaim Baiyarir ana veya orot babin boro taniyawas ai en?”
11 Umba Yesus po raura nakananto mai pare, “Weapamo inta nya domba inta temasyo no ateme raijo masyoto sambaya rai, wea indati nyo ausen kobea.
11 Baise Jesu iyafutih eo, “Bo o orot ta a sheep Baiyarir ana veya hub tare’er, boro itatain tayen o itihamiy ta’in tamorob?
12 Wasaemeno wapa domba mai, yara wabeanimaibe wasaemeno vatano jorame aije jewen? Tugae, vatane pi panakoeve domba akivan. Maisyare omai ti, syare wamo kove raunanto vatano kaijinta mai no masyoto sambaya rai kai.”
12 Orot ana yawas i ra’at kwanekwan men for na’atube’emih. Isan imih Baiyarir ana veya orot babin tanabibais i men tasisinaf kakaf ofafar ta’a’astu’ubimih.”
13 Umba Po raura nanto vatano aneme rani nsawa umawe ai pare, “Naneme raojaito!” Weti vatane umawe po aneme raojaito, naije kobe aneme nsauman ti mo anemo rani ramai tavon.
13 Imaibo orot uman murubin isan eo, “Uma ku’otofair a’itin.” Naatu orot uman otofair naatu uman igewasin uman rounane na’atube matar.
14 Weramu vatano Parisi wuje yavaro sambaya raora umba wanyinyaube indamu wo Yesus aubaisy.
14 Basit Pharisee Jesu hihamiy hitit ufun, rabin morob isan hiyakitifuw.
15 Yesus po vatano Parisije maeno awa bekero ngkakai umaso rai to, ti puje munijo we raora. Vatano wanui utavono Ai, umba Po saumane raunanto vatano ugwanene mai tenambe.
15 Jesu rabinamih hiyayanuw tur nowar naatu efan nati ihamiy sa’ab in, sabuw rou’ay gagamin na’in hi’itin hi’ufunun bairi hinan, iyabowat hisawow hinan etei iyawasih.
16 Weramu Po maorai indamu vemo wo aura kakavimbe inya.
16 Naatu eo fafarih eo, “Sabuw afa hai tur men kwana’owenamih.
17 Ana nande so mamaisyo Amisye apa ayao anawae Yesaya po raura rai pare:
17 Iti i abisa dinab orot Isaiah ana bukamaim kikirum na iturobe.
18 “Sopamo Sya Vatano syo apatimu indamu panapatambe Rinai.
18 ‘Iti orot i ayu isau bowamih arubin,
19 Opamo gwaine po arare veano vatane mave ramu,
19 I boro men nagam naatu boro men fanan aumetawat niwow;
20 Akirive vatano mayondi maije ramu,
20 Sawasaw ririmih hikimow tere’er boro men na’abar faifiyen,
21 Vatane kotaro ntuna no mine so manaveano Amen.”
21 Naatu sabuw etei hai not hai baitumatum i biyanamaim hinayai.’”
22 Umba wo vatano gwanen inta augavere no Yesusa nui. Vatane umaso pamo amije ntuba muno awa ngkao weye anawayo kakaije nsiso aija. Umba Yesus po saumane raunanto ai indamu payao muno po ana raen.
22 Imaibo sabuw afa orot ta matan fim naatu demon awan gugin toun bububur ma’am hibai hina Jesu biyan hitit iyawas naatu misir tur eo naatu matan igewasin nuw.
23 Vatano wanuije unantaive tenambe ti wo raura ware, “Wakoe! Sopamo Daud apa ajavi, Napi aurairive ti wamo anyube, Wepi so dako?”
23 Sabuw rau’ay gagamin na’in Jesu abisa iwa’an hi’i’itin hai hikasiy ra’at hio, “Iti orotom David uwan ta?”
24 Weramu vatano Parisi wo ana umaso ranaun, umba wo raura ware, “Akarijo anawayo kakaije, apa tame mi Bersebur, wepi po vambunine raunande Yesus ai indamu Po anawayo kakaije mawatambe.”
24 Baise Pharisees hinonowar hio, “Iti orot demon enununih, anayabin demon hai ukwarin wabin Beelzebul fair itin, nati esisinaf.”
25 Yesus po Parisi awa ana wo ratantona so raen to, ti Po raura mai pare, “Ranivara munije inta ama vatane maporabe jirum ti inta umarovave inta mai, wea umba munije umaso mandamisy. Muno ranivara yavaruga maporabe jirum ti inta umarovave inta mai, wea umba mandamisy tavon.
25 Jesu abisa hinotanot so’ob, naatu uwih eo, “Tafaram ta’imon hinakusib rou’ab namatar hinabiyow boro men manin hiniyowamih, naatu bar meraramaim o ain uf rara’amaim hinakusib hinabiyow hai ma boro hini’afiy.
26 Anakakai Akoe apa munijo be akarive raije maisyare wemai tavon. Ranivara Anakakai Akoe pe apa anawayo kakaije nawe maporabe jirum ti taune umarovave taune mansai, wea apa munijo be akarive rai noa nugoenta ramu, yara mandami kobe.
26 Imih Demon Ana Aiwob wanawananamaim hinakusib taiyuwih hinabiyow, i ana aiwob wanawanan ana fair boro naririm.
27 Weramu taune wapa arakovo utavondi wasaije nawamo wo anawayo kakaije mawatan tavon, weti are pirati po vambunine umaso raunande mai? Wapa arakovo nanawije wo raenamo Amisye bo pirati bambunin Po anawayo kakaije mawatambe. Weti wapa ana wapo rinangkivane umawe wapare Risyamo syo anawayo kakaije mawatan irati Anakakai Akoe apa vambunine rai, omamo mamaisye ramu.
27 Naatu kwa i ayu Beelzebul fair baitu demon nunih kwarouw kwa’o. Bo kwa a bai’ufununayah i yait ana fairamaim demon tenununih? Isan imih kwa taiyuw abai’ufununayah hai sinafumaim ebi’obaiyi God ana baibatiyen i wan kwamara’at.
28 Yara tugae mamo Syo anawayo kakaije mawatan irati Anawayo Amisye ama vambunine rai. Maisyare omaisy wapo raen soamo Amisye de be akarive Apa kawasae mai no wapa yasyine so rai to.
28 Baise ayu i God Anunin Kakafiyin ana fairamaim demon anununih, imih nati ebi’obaiyit mar ana aiwob i na tit kwa wanawananamaim.
29 Syo ananeneae inta raura: Ranivara vatano panaonoambe inta siso vatano bambunine apa yavare rai, weamo po vatane umaso aneme ajoe raokokai dati, umba po apa ananugo yavarugawe raugavo aora tenambe. Anakakai Akoe aurata irati vatano bambunine umaso ai, muno Risyamo syo apinde to, wemi mbewar Syo anawayo kakaije mawatan.
29 “Orot fairin ana bar boro men asir hinarun ana sawar hinabainomih, baise wantoro’ot orot hinab hinafatum nabat, imaibo ana sawar hinabainuw.
30 Are pirati tavondijo Rinai ramu, opamo be marovave Rinai. Are pirati po anakere raijaro inatavone jewen, opamo po Sya anakere ransosobe.
30 “Orot yait ayu airi men abita’imon i ayu au wosai, naatu orot yait men ayu ibaisu airi bobaituw abigenamih, nati orot i wasgeyayan.
31 Syo raura wasai: vatane awa ayao kakai rui vayave muno awa ayao wo Amisye aura tantunawi, Amisye pare po rapaya mai arono usakinavo rai. Yara are pirati po Anawayo Vambunine raura tantunawi, opamo Amisye po apa ayao kakaije umaso rapaya aije ramu.
31 Ana’an nati isan imih a tur ao’owen, bowabow kakafih ta ta naatu bai’ib tur ta ta God boro nanotawiyen, baise orot yait Anun Kakafiyin ni’ib isan tur kakafin na’o, i ana bowabow kakafih boro men nanotawiyimih.
32 Are pirati po Risy, Arikainyo Vatane, inaura tantunawi, umba sakinavo apa ayao kakaije umaso rai, weamo indati Amisye po apa ayao kakaije umaso rapaya ai. Yara are pirati po Anawayo Vambunine raura tantunawi, weamo Amisye po apa ayao kakaije umaso rapaya aije ramu, yara Apa parije no ai no mine so ao nuge nuganui.
32 Naatu orot yait Orot Natun isan tur kakafin na’o nabigigim boro ana bowabow kakafin nanotawiyen, baise orot yait God Anun Kakafiyin isan na’o nabi’iyab, i boro tafaramamaim men nanotawiy na’atube maramaim.
33 — ausente —
33 “A ai inakaif gewas boro ro’on gewasin inab, a ai men inakaif gewas ro’on boro kakafin inab, anayabin ai i boro ro’onamaim ina’inan.
34 — ausente —
34 Kwa i tuwamorob foufuh, dogor wanawanan kakafin ema’am boro mi’itube tur gewasih kwana’o. Anayabin abisa dogor wanawanan ema’am i awamaim etitit.
35 — ausente —
35 Orot gewasin ana bar wanawanan sawar gewasih ya ti’inu’in boro nabow naya taiten, naatu orot kakafin ana bar wanawanan sawar kakafih ya ti’inu’in boro naya taiten.
36 Syo raura wasai: arono masyoto Amisye po mangke rapatimu, indati vatane wo awa ana udaura ama ine meweno raije ranawan tenambe no Amun.
36 Imih a tur ao’owen, baibatebat ana maramaim sabuw etei awahimaim tur abisa hi’o boro God ana tur hina’owen aisim nati tur hi’o.
37 Are pirati apa ana daura ngkov, weamo Amisye pare opi mamaisy. Yara are pirati apa ana daura mamun, weamo Amisye pare po mangke raugaje ai.”
37 Naatu o taiyuw a tur io’omaim God boro nibatiyi, naatu o taiyuw a turamaim boro naorereb o i gewas o kakaf.”
38 Umba vatano Parisije inta nawe, kuruno makari mbaro Ananyao Musa rai inta nawe, wo Yesus anajo ware, “Injayo Kurune, reambeker reamare Nyo anapaporainye inta raroron inda reandaen tugae rako jewena rako Winyamo no no Amisye nui ti nde rako?”
38 Imaibo Pharisee naatu Ofafar bai’obaiyenayah afa himisir hi’o, “Bai’obaiyenayan, aki akokok ina’inan ta iniwa’an ana’itin.”
39 Weramu Yesus po raura akananto mai pare, “Wadanide! Vatano arono naiso weapamo wasakirive Amisye ai to muno wapa ayao kakai ntapekano wasai. Wapo anapaporainye inta ranajo Rinai indamu mbe rarorombe Risyamo Amisye po inatutire pi Risy. Weramu Syo raura wasai syare Syo anapaporainyo manuije rarorono wasaije ramu, yara intabo mi Syo rarorono wasai, omamo anapaporainyo nande anawae Yunus ai obo ma.
39 Baise Jesu iyafut eo, “Kwa iti mar boun nan ana sabuw a fanasair ra’at, ina’inan itinamih kwa’o. Baise ina’inan boro men ta kwana’itinamih, ina’inan ta’imon nati dinab orot Jonah biyanamaim kwa’itinika.
40 Yunus no no jiano saroe anuga rai masyote mandei namane mandei. Maisyare omaisy, Risy, Arikainyo Vatan, rino no kopa ama uga masyote mandei namane mandei.
40 Jonah siy gagamin tonan yan wanawanan in fai tounu auyit tounu na’atube, Orot Natun boro fai tounu auyit tounu me wanawanan na’in.
41 Arono masyoto Amisye po mangke rapatimugo vatano mine so rai, vatano munijo Niniwe indati usea wo Amisye anajo indamu Po mangke raugaje vatano susyo naiso wasai. Weye vatano Niniwe umaso usakinavo awa ayao kakaije rai arono anawae Yunus po ayao Amisye raura mai, yara soamo Vatano panakoe po Yunus akivan Opamo napi te no wapa yasyine so, weramu wapanave Aije ramu.
41 Jonah binan Nineveh sabuw hinonowar ufunamaim hai bowabow kakafih hisisinaf etei hihamiyen, imih baibatebat ana veya boro hinamisir kwa kwabiwa’an kakaf isan boro hina’uwi, anayabin binan iti boun abit i men marasika Jonah bibinan na’atube’emih!
42 Muno wusyinoe wanya mbe akarive no munijo Syeba, no no nugo gwaravainy, omamo nde indamu mo Akarijo Titi Salomo apa ananyao ntitije ranaun. Arono masyoto mangke rapatimu nande, Akarijo Ntiti Syeba umaso indati nseo mo Amisye anajo indamu Po mangke raugaje vatano susyo naiso wasai. Weye omamo no no mine tename so ama marane rai umba manya nde indamu mo Salomo anaun, yara soamo Vatano apa ana datantona ntiti Po Salomo akivan Opamo napi te no wapa yasyine so, weramu wapanave Aije ramu.”
42 Na’atube tafaram Sheba hai aiwob babin Solomon ana binan gewasin nowaramih ana tafaram ef yok na’in ihamiy na tur nowar, imih baibatebat ana veya boro namisir, kwabiwa’an kakaf isan na’uwi, anayabin Solomon bibinan i men boun ayu abibinan na’atube’emih!
43 “Arono anawayo kakaije puje vatane inta aora, panya toe de no mino ngkanembe rai indamu po apa no raije rakani, weramu po rakanija marudi.
43 “Demon kakafin orot biyanamaim ema’am tenun etit i boro watu owararinamaim ma baiyarir isan ana efan nanuwet, naatu efan men natitita’ur na’at,
44 Umba po raura pare, ‘Syare syakato no vatano syuje aora ai jakato.’ Arono sakina pakare, de pakaiso vatane umawe ai jakato, po raen vatane umawe anuga mamo ana inta tuna raije jewen, yara kakavimbe.
44 i boro na’o, ‘Ayu boro anamatabir maiye au ubar anan.’ Naatu namatabir nan ana bar natitit, ana bar wanawanan i owararin naatu hirereb hiyabuna inu’in boro na’itin.
45 Weti anawayo kakaije umawe pakato po anawayo kakaije kaururum mamun dave inta mauga tavon, wakare wakaisa tenambe vatane umawe ai jakato, umba una kobe no we. Umba naije vatane umawe apa siurijo manasyine mamaun, yara apa siurijo rijat akato so manakoe rave. Siurijo maisyare umaso indati nande vatano susyo naiso wasai, weye weapamo wakakainoanive.”
45 Imaibo boro namatabir maiye demon kakafih anababatun etei seven nanawiyih bairi hinan nati bar hinasusuw hinama. Naatu nati orot i boro na’af narauwabon men marasika ma’am na’atube’emih. Imih iti sabuw boun hima kakafih tesisinaf boro isah na’atube namatar.”
46 Arono naije Yesus payao nanto irati vatano wanui umaso mai, umba Apa akoya me Apa rijate nawe ude usai no yavare akirije umu, ware ubeker indamu wayao nanto Ai.
46 Jesu eo, sabuw hima hinonowar ana tur baisawarina’e, hinah taitin hina hitit ufun hibat hi’o, “Aki akokok Jesu bairi ana’o.”
47 Umba vatane inta po raura nanto Yesus ai pare, “Injae, Nangkoya me Nya rijate nawe usai no akiri umuga ware ubeker indamu wayao nande Nai.”
47 Basit orot ta run Jesu iu, “Hinat taiti hina ufun tebatabat, tekokok bairi kwana’o.”
48 Umba Yesus po raura nanto vatano uma po raura nande aijoe ai pare, “Are nawirati Sya akoe, Sya arakove waino mansai?”
48 Jesu orot iya’afut eo, “Ayu hinai naatu taitu anababatun ana’o inanowar.”
49 Naije Po aneme raroron nanto Apa arakovo utavondi aije mai, umba Po raura pare, “Sya ingkoa me Sya arakove wenawi utantuna so,
49 Imaibo ana bai’ufununayah isah uman fufunih eo, “Ayu hinai naatu taitu i iti tema’am ku’itih.
50 weye vatano anya, wanya utavondijo Sya Injayo no no munijo ntiti Apa bekere raije wenawirati Sya akoe waino mai muno Sya arakove waino mai.”
50 Orot yait ayu Tamai maramaim eo na’atube fanan bai esisinaf i ayu taiu, ayu rubu naatu ayu hinai.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.