Mateus 10

Ayao amisy urairi wanyin (YVANT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Yesus po apa arakovo utavondi aije abusyinara eane rurum mawainde, umba Po vambunine raugaje mai indamu wo anawayo kakaije mawatano vatane maora, muno wo saumane raunanto vatano ujajoramo wanene kotaro rui vayave raije mansai.
1 Jesu ana bai’ufununayah etei 12 eaf ayuwih hina, sawow yumatah ta ta, feher yumatah ta ta, sabuw biyahimaim baiyawasih isan fair itih naatu igegewasinih.
2 Yesus apa arakovo po matutire abusyinara eane rurum awa tame mi som:
2 Naatu iti i bai’ufununayah nah 12 wabih, wantoro’ot i Simon wabin ta Peter tufuturan Andrew hairi, James tufuturan John hairi, orot Zebedee natunatun.
3 Pilipus,
3 Philip, Bartholomew hairi, kabay onayan wabin Matthew i Thomas hairi, naatu Alpheus natun James i Thaddeus hairi,
4 Simon (opi awainamo vatano Zelot),
4 tafaram kafafarayan orot wabin Simon. Jesu ana yanuwayan orot Judas Iscariot hairi.
5 Umba vatano abusyin eane rurume umaso nawamo Yesus po matutir pare, “Wata! Weramu vemo wata no vatano Yahudi jewene mansai nora, muno wasisa no munijo vatano Samaria una raije rai nora.
5 Orot nah 12 Jesu iyunih hititit iuwih eo, “Ufun Sabuw hai tafaramamaim men kwanan naatu Samaria sabuw hai bar hai meraramaim men kwanarun.
6 Yara wata no vatano Israel obo mansai, weye onawamo maurata domba awa vatano wo maeranande meweno mai.
6 Baise kwanan Israel sabuw bobaituw na’atube hikasiy tema’am biyahimaim kwanarun kwaniyawasih.
7 Wata wapo ayao Amisye so raura mai wapare, ‘Masyoto Amisye de be akarive Apa kawasae mai no mine vone so ndea mararai to.’
7 Kwanan iti tur i kwanabinan, Mar ana aiwob i na iyubinaka.
8 Syare wapo saumane raunanto vatano ugwanene mansai, wapo kove raunanto vatano ugwenen mansai indamu ukovakato, wapo saumane raunanto irati vatano aravure mo maveye mansai, muno wapo anawayo kakaije mawatano vatane maora. Amisye po vambunine umaso raunande wasai vayave, yara wapo ravae ramu. Weti syare wapo saumane umaso raunanto vatane mansai vayave, yara vemo wo wasavae nora.
8 Sawusawuwih kwaniyawasih, murumurubih kwanao hinamisir, sabuw iyab biyah kokom ani’anih kwaniyawasih naatu demon kakafih kwananunih hinatit. Sawar ana baiyan en kwabaib, imih kwanabow ana baiyan en.
9 Vemo wapo doije ana rui vayave inta raugav inya.
9 Men kabay ta kwanab a koukut kwaniwan, naiw a kikiramaim kwanarobere auman kwananamih.
10 Muno vemo wapo ingkujawane inta raugav inya, muno wapa wasajo kokome muno isyoe inta raugav inya. Vemo wapo ansune raugavo randurum inya, yara ansuno no no wasanakea bom. Weye vatano wapanapatambe maije onawirati indati wo wasaeranande, wo wapa bekedaije raunande wasai.
10 Remor isan men hafoy ta kwanab, men biya baibiyon ta, a baibiyon ta, tu ta, kwanabow auman kwananamih. anayabin bowayah abis kikimin tibitin boro nakaram.
11 Arono wasisa no munije inta rai, syare wapo vatano anuga ngkove akani, umba wasisa wana no apa yavar tutir ava wapuje apa munije raora.
11 “Kwanan bar merar kikimin o bar merar gagamin kwanarur, sabuw iyab merarayow wairafih kwananuwihih, naatu i hai baremaim kwanama, a bowabow kwanisawar imaibo kwihamiyih kwanan.
12 Arono wasisa no apa yavare rai, syare wapo raura wapare, ‘Amisye po kove raugaje wasai.’
12 Naatu bar runamih sabuw a merarayow kwanitih.
13 Yavaruga umaso wo wasaeranande, indati Amisye po kove raugaje mai. Yara ranivara manuga ngkovo wasai jewen, wea indati Amisye po kove umawe raugakanande taune weabo wasai.
13 Naatu sabuw bar wanawanan tufuw ana merarayow hinabaib, basit a merarayow kwanihamiy nati baremaim nama, baise men hinabaib a tufuw ana merarayow kwanabosair kwanab maiye.
14 Vatane inta wo wasave kobe jewen muno wo wapa ayao raranive jewen, weamo wapusya munijo namije raora. Umba wapo kapumo nowo wasajoe raije ranepataje no vatano munije umaso mansamun indamu wo raen indati taune wo ama mangke ranawan.
14 Orot babin yait a merar men nay naatu a tur men nanonowar, kwanamisir ura kwanarutatab efan nati kwanihamiy kwanan efan ta.
15 Syo raura tugaive: arono masyoto Amisye pakare po mangke rapatimugo vatano mine so mansai, weamo munijo Sodom muno Gomora aya mangke ndaradam, yara munijo uma wonae manuga rausiso wasai jewenoe indati awa mangke raugaje mai ntiti mo we rakivan.”
15 Anababatun a tur ao’owen, baibatebat ana veya God Sodom, Gomorah sabuw boro nakabibirih, baise nati bar merar sabuw hai baimakiy i boro God tafan nayara’ah gagamin na’in hinab.
16 “Inya! Syo wasatutir wapusya, wasaurata irati domba wapasya wasayai no makeo sivuiny awa yasyine rai. Weti syare wasyisyaube muno wasanuga ndandinit.
16 “Kwananowar, kwa i bobaituw sheep na’atube haru fairih wanawanahimaim abiyuni kwanatit kwananamih, imih kok na’atube kwanakakaf naatu mamu imak na’atube kwananutanub.
17 Wasyisyaube, weye indati vatane inta wo wasaijar wo wasaunanta no akarijo akokoe mansamun, umba wo wasanepato kaijo waije rai no yavaro sambaya ama uga rai.
17 “Mata toniwa’an sabuw isah, anayabin boro hinabuw hinafatumi kwanan kanisel nahimaim hibabatiy, naatu Kou’ay Baremaim boro hinaborabirabi.
18 Wonayo wasai weye watavondi Rinai, weti indati wo wasaugaveta no gubernur mansamun muno akarijo titi mansamun. Somamo varoro ngkovo wana raije mi som indamu wapo Sya tame raura kakavimbe akarijo nanawije mai muno vatano marano wantatukambe Amisye aije mansai.
18 Ayu wabu’umaim kwabowabow isan boro aiwob sabuw naatu gawan orot gagamih na’atube Ufun Sabuw nahimaim Tur Gewasin kurereb nowar isan boro hinarab hinataini.
19 Muno arono ware wo wasaugaveta no akarije umawe mansamun indamu wo wasanajobe, vemo wasanuga mamauno wapa ayaowo wapare wapo rasakinavo maije rai nora. Weye animaisye mirati wapare wapo raura mamo arono naije Amisye po ayao raunande wasai inda wadaura.
19 Baise hinafatum hinabuw baibabatiyimih kwanan men kwaniyababan tur isan, o tur o isan, hinabibatiy ana veya’amaim tur boro imaim natit kwanao.
20 Weti wapa ayao wato mamo taune wapa ayao ma jewena, yara wapa Ajayo no no munijo ntiti Apa Anawayo Vambunine ama ayao omi wadaura.
20 Anayabin nati tur i men o a notamaim tit kuo’omih, baise Tamat Anunin o iwani awa rukirir kuo.
21 — ausente —
21 “Orot ain boro tain baban nao namorob, regah boro natun nifa’ifa’i baban nao namorob, na’atube kek boro hinah tamah hinifa’ifa’ih babah hinao hinamorob.
22 — ausente —
22 Ayu wabu’umaim kwabowabow isan sabuw boro hinifa’ifa’i, baise orot yait nabat kikin nabowabow yomaninamaim boro yawas natita’ur.
23 Ranivara vatane wo wasave tatugadi no munije inta rai, weamo wanajiv ara wapakata no munijo kaijinta rai. Syo raura tugaive: arono wasisa Israel ama munije ranteter dainyamo, Risy, Arikainyo Vatane, ride to.
23 Bar merar ta’amaim hinarukoukuw kwanabia’akir, kwanabihir kwanan bar merar ta, anababatun a tur ao’owen, Israel wanawanan bar merar etei boro men kwanabow kwanisawaribo Orot Natun namatabir maiye nanamih.
24 Arikainyo sekora onawamo wanakoe wo awa kurune akivane ramu. Muno vatano wanapatambe awa akarije ai onawamo wanakoe wo awa akarije akivane ramu.
24 “Kirum kek boro men ana bai’obaiyen orot na natabirimih, na’atube akir wairafin boro men ana orot ukwarin na natabirimih.
25 Arikainyo sekora awa ana udave mo kurune awa ramaisy, weamo mamai to. Muno vatano wanapatambe ware wo awa akarije amaisy, omamo mamai tavon. Ananeneae umaso ama ine no taiso: Sya arikainye weap, Risyamo wapa kurune pi Risy, weti ranivara vatane wo rinave tatugadi, weamo wo wasave tatugadi tavon. Muno Risyamo wapa akarijo yavaruga pi Risy, weti ranivara vatane wo rinaura tantunawi ware Risyamo maisyare Anakakai Akoe ai, wea indati wo wasaura tantunawi tavon, weye weapamo wasisa Sya yavaruga rai.”
25 Baise kirum kek na kok ana bai’obaiyen orot na’atube mataramih, basit i ukwarin na rerekab na kirum gewas, na’atube akir wairafin nabow gewas ana orot ukwarin boro nayara’ah ibe namatar, baise bar matuwan orot isan Beelzebul hinarouw hinao na’at, i ana akir wairafin isah boro tur kakafin maiyow hina’uwih wabih hini’a’afiy.
26 “Wabemo wapo vatane masyaniv inya. Animaisye mi wo rangkokaibe, indati Amisye po raroron kakavimbe. Muno animaisye mi ngkokaibe no manuga rai, indati raen kakavimbe.
26 “Baise sabuw isah men kwanabir, anayabin abisa sum wanawanan wa’iwa’irin inu’in boro hina botait nirereb, naatu sawar baibunuwenamaim ti’inu’in etei boro hinatit hinibebeyan sabuw etei hinaso’ob.
27 Animaisye mi Syo raura maninimbe wasai no naman, syare siman wapo raura kakavimbe vatane mai tenambe. Muno animaisye mirati Syo ransamuabe Sya arakove wasai, syare wapo ravovo vatan tenambe mai no kakavin.
27 Abisa wa’iwa’iramaim ao kwanonowar sabuw etei nahimaim kwanao hinanowar, naatu abisa akisimo ao kwanonowar, kwanayen gem tafahimaim kwanabat kwanabinan sabuw etei hinanowar.
28 Wabemo wapo vatano wo wasanasine raubaisye masyaniv inya. Onawamo ubambunino wo wasanasino kopa bo raubaisy, yara wo wasanawayoe raubaisye kakai. Yara Amisye bo pirati wapo asyaniv, weye Opi bambunin po wasanasino kopa muno wasanawayoe raubai kava no tanamo mbadururo nuge nuganuije rai.
28 Sabuw biya te’a’asabun isan men kwanabirumih, anayabin anun boro men hina’asabunimih, baise God isan i kwanabir, anayabin i boro biya naatu anun hairi’ika na’asbunuwen hinamorob.
29 Insanijo mamaun ramavunamo awa mangke maje rave. Inta apa masyote mamai dainy, weamo Amisye po aeranande indamu vemo kakai jinya.
29 Mamu kwikwik rou’ab hai baiyan i one toea’maim boro inatubun, baise mamu ta boro men Tamat so’oba’e namorob haw nare’emih.
30 — ausente —
30 Naatu kwa ukwarimaim arib i etei God iyab sawar.
31 — ausente —
31 Imih men kwanabir, Tamat ana yabow kwa isa i ra’at men mamu kwikwik na’atube’emih.
32 “Are pirati po rinaura kakavimbe no vatano mine so mansamun pare, ‘Risyamo itavondi Yesus ai,’ weamo indati Syo vatano napije aura no Sya Injaya no no munijo ntiti amun syare, ‘Sya arakovo tavondi Rinai pije.’
32 “Orot yait sabuw etei nahimaim ayu isou eo’orereb, ayu auman boro maramaim na’atube ana sinaf Tamai nanamaim.
33 Yara are pirati po inamamarave no vatano mine so mansamun, weamo indati Syo amamarave tavon no Sya Injaya no no munijo ntiti amun.
33 Baise orot babin yait sabuw etei nahimaim ayu ekwakwahiru, ayu auman mar Tamai nanamaim boro ibo anakwahir.
34 Ride soamo Syo kovo saumane raugavo mine so raije ramu, weti vemo wapo ratantonanare wemai nora. Ride indamu Syo kovo saumane raugave ramu, yara indamu Syo yavaruga maosor ti usivuinyo vambinibe.
34 “Men kwananot ayu i tufuw abai tafaramamaim anan, En. Ayu i men tufuw abai ananamih, baise kauseb abai anan.
35 Ride indamu arikainyo anya ponayo aja ai, muno arikainyo wanya monayo akoya rai. Ajamo ngkove monayo ajamo ngkakaije rai.
35 Ayu anan anayabin
36 Muno vatane taune apa yavaruga ube marovave mai.
36 Imih orot ana kamabiy anababatun i boro i taiyuwin ana rara.’
37 Vatano bekobe irati akoya me aja pe yaije manakoe yara bekobe irati Rinaije mamo mamaun, weaveti opamo mamaisyo tavondi Rinaije ramu. Vatano bekobe irati apa arikainyo anya muno wanya maije manakoe, yara bekobe irati Rinaije mamaun, weaveti mamaisyo tavondi Rinaije ramu.
37 “Orot yait ana yabow ayu isou ikikimin naatu hinah tamah isah ebiyabow kwanekwan i men karam boro ni’ufnunu, na’atube orot yait ana yabow ayu isou ikikimin naatu i natun orot naatu babitai isah ebiyabow kwanekwan, i men karam boro ni’ufnunu.
38 Are pirati po taune apa inyo kapite ranawan ara tavondi Rinaije ramu, weaveti opamo mamaisyo tavondi Rinaije ramu.
38 Naatu orot babin yait ana onaf men na’abar ayu nabi’ufnunu i men karam boro ayu airi ani’of.
39 Are pirati beker pare po apa kovo mine so ramavug, opamo indati apave kovo nuge nuganuije raije ramu. Yara are pirati nanto wene rai weye tavondi Rinai, opamo indati apave kovo nuge nuganuije rai.
39 Orot babin yait taiyuwin ana yawas enunuwih boro ana yawas nikasiy, baise orot babin yait ana yawas isou ebi’inuw boro natita’ur.
40 Are pirati bekobe irati wasai, opamo maisyare bekobe tavon irati Rinai, muno are pirati bekobe irati Rinai, opamo maisyare bekobe irati Sya Injayo po inatutire Ai tavon.
40 “Orot yait kwa a merar eyiyi, ayu au merar eyiyi, naatu orot yait ayu au merar eyiyi, i orot yait ayu iyunu anan i ana merar eyiyi.
41 Are pirati bekobe irati vatano po ayao Amisye ravov inta ai weye vatane umaso po ayao Amisye ravov, opamo indati Amisye po kove inta raude ai mamaisyo ana Po raude Apa vatano po Apa ayao ravov umaso ai ramaisy. Muno are pirati po vatano anuga ngko dave augave siso weye vatane umaso anuga ngkov, opamo indati Amisye po kove inta raude ai mamaisyo ana Po raude vatano anuga ngko umaso ai ramaisy.
41 Orot babin yait dinab orot ana merar eyiyi, anayabin i dinab orot, nati orot boro dinab orot ana baiyan turin nab. Naatu orot yait, orot ana yawas mutufurin ana merar eyiy, anayabin i orot ana yawas mutufurin boro orot ana yawas mutufurin ana baiyan turin nab.
42 Syo raura tugaive: are pirati po ana inta raunande vatano apa tame maje rave ai weye vatane umaso tavondi Rinai, opamo indati po ama ine raen, weye Amisye po kove inta raude ai jaje.”
42 Naatu orot babin yait kek kikimin harewawat hun itin etomatom, anayabin i ayu au bai’ufununayan, anababatun a tur ao’owen i ana baiyan boro nab.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.