Lucas 24

Ayao amisy urairi wanyin (YVANT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Ari Minggu ama awatan ngko dave, wanya umawe wuruta no Yesus apa aipapo rai, muno wo manino mbovovo wo ratayaowe rauga tavon.
1 Sunday maraumanika baibin raiy hibogaigiwas hi’inu’in hibow hin rah yan hitit.
2 Umba wo oramo unsanda aipapo raen raroya to.
2 Naatu hin rah yan hitit ana veya kabay gagamin Jesu ana hub awan hiya’afut inu’in hifururuw tit hub awan asir inu’in hi’itin.
3 Usisa no aipapo umaso ama uga, weramu unanta Amisy Yesus anasino kopa raije ramu,
3 Basit wanawanan hirun hin, baise Regah Jesu biyan men hitita’urimih.
4 weti wananepabe. Naije kobe vatane jirum aya ansune mamo mpope ntumbe rave, isyaiyo matavon.
4 Nati’imaim hai kasiy ra’at hibat hibinubunibun naniyan meyemeye orot rou’ab hai bonamanamarin auman sisibihimaim himatar hibat.
5 Wanya umaso ujani dave, weti wo awa vukane ranteter muno wo mansamune rangkukuv no mine von. Umba vatane jirume umaso yo raura yare, “Aipapo mamo vatano ugwenen to obo mantuna rai, weti wabeanimaibe wapo vatano kove akani no aipapo rai?
5 Baibin hai bir ra’at nahimaim yumatah au babe me yan hire, baise orot rou’ab hi’uwih hio, “Kwa aisim orot yawasin isan sabuw murubin hai efanamaim kwanunuwih?
6 Naisoamo norije ramu, yara kovakato to! Wasaemeno Apa ana po raura wasai no Galilea raijoe rai,
6 Iti’imaim boro men kwana’itin, i morobone misir maiye! Galilee imaim bairi kwama’am ana veya tur abisa eo i kwanotanot.
7 purairive pare, ‘Risy, Arikainyo Vatan, indati inaunanto vatano ukakainoanive maneme rai. Wo inauseo sawa no inyo kapite rai, weramu masyote mandei umba ikovakato.’ ”
7 ‘Orot Natun i boro hinab sabuw kakafih umahimaim hinayai, hina’onaf, naatu veya tounu ufunamaim morobone nayawas maiye.’”
8 Umba wanya umaso maemeno Yesus apa ana daura umawe rai.
8 Imaibo baibin ana tur eo nuhih taseb hinot.
9 Weti unajivo aipapo raora, wakata wo ana umaso raura tenambe no Yesus apa arakovo abusyinara eane intabo mai, muno Apa arakovo kaijinta mai tavon.
9 Naatu rahane himatabir maiye hina bar hitit. Sawar abisa’awat hi’i’itah ana bai’ufununayah nah 11 naatu bai’ufununayah afa nati baremaim hima’am auman hai tur hi’owen.
10 Naije Maria wanya Magdalena me, Yohana me, Mariajo Yakobusa apa akoya me, muno wanya kaijinta utavono mai tavon. Wenao tenambe wakare wo ana umaso raura nanto Yesus apa arakovo abusyinara eane intabo umawe mansai.
10 Baibin iyabowat sawar hi’itah hina Jesu ana tur abarayah hai tur hio’owen wabih i Mary Magdalin, Joanna naatu Mary, James hinah naatu baibin afa auman.
11 Weramu wo ratantona ware wanya sonawamo waumandivea, weti wanave ramu.
11 Baise Jesu ana tur abarayah baibin hio men hitumatum, anayabin hai tur hinonowar naniyan i tamim tao kwanekwan na’atube.
12 Weramu Petrus seo tet, pansanan to no Yesus apa aipapo rai. Umba benanto peravo aipapo ama uga raito, po ansune vasye mpopero veano Yesus anasino kopa rakepane obo raeno ntamiji. Weti Petrus nantoive irati apa ana po raene umaso rai, umba nin ti pakato.
12 Baise Peter misir nunuw in rah yan tit, hub wanawanan kwaf nuwariy faifuwawat hi’inu’in itah, basit abisa mamatar isan erebainotanot auman matabir in.
13 Masyoto napije kobe, Yesus apa arakovo javondi aije ruruma yurija no munije inta ama tame mi Emaus. Munijo Emaus ti nde no Yerusalem ama waravainye ma kilometer abusyinara eane intabo.
13 Nati veya ta’imon Jesu ana bai’ufununayah orot rou’ab Jerusalemane hin bar merar ta wabin Emmaus imaim hitit. Jerusalem in Emmaus titit ana fofonin i 11 kilometres na’atube.
14 Arono yanya, yayao irati Yesus apa ana nande ai muno Apa kakaije rai.
14 Baise iti orot rou’ab efamaim sawar abisa’awat himamatar isah hairi hio hidudur hinan ana veya,
15 Weti yanya yayao ana umaso raive, umba naije Yesus taune de nande panya yatavon.
15 Jesu ufuhine natit botanih bairi hita’imon hiremor hin.
16 Weramu maisyare ana inta nsosobe yami raije wemaisy, weti yantatukambe Ai.
16 Naatu bairi hinan i hi’itin baise men kafa’imo hi’inan.
17 Umba Yesus po yanajo pare, “Animaisye mi ripanya ipayaube raije wato?”
17 Jesu ibatiyih, “Kwa abisa isan tura airi kwaidudur auman kwanan?” Naatu orot rou’ab hinutanub yah rererey yen hibat.
18 Vatane umaso inta apa tame mi Kleopas po Yesus anajo pare, “Winyamo nyo ana vatane wo rave no Yerusalem nandijawe ranaun dainya e? Vatano Yerusalem wo raen tenambe to.”
18 Orot ta wabin Cleopas ibatiy eo, “Jerusalem wanawanan o akisimo nanawan orot, imih sawar abisa fai fur wanawanan mamatar o men iso’obamih?”
19 Umba Yesus po raura akanande yai pare, “Animaisye mije?”
19 Jesu ibatiyih, “Sawar abistan?”
20 Weramu syeno akokoe nawe, wama akarijo Yahudi nawe wo aunanto akarijo pemerinta ai indamu po mangke raugaje Ai, umba apa naite wo auseo sawa inyo kapite rai indamu kakai.
20 Baise aki ai firis ukwarih naatu bonawiyenayah orot ukwarih hibai Roman gawan hitin, morobomih eo ibasit naatu hibai hin hi’onaf morob.
21 Manasyinoe reansanaveano Amen reamare Opirati po vatano Israel mapaya irati awa marova mai, weramu soamo jewen to. Yesus kakai no nandijawe ndea unumeso masyote mandeije mi som.
21 Aki anotanot iti orot boro Israel sabuw baiyawasih arouw nuhifot ama’am, baise iti orot hirab momorob i veya boun tounu sawar.
22 Muno wanya inta una no reama yasyine ude wo raura reansai to, awa ayao mo reansaveti reampaparo reansai. Weye awatan ngkove umawe wuruta no Apa aipapo,
22 Naatu baibin afa aki ai kou’ayomaim boun maraumanika hin rah yan hititit biyan hiboyouw
23 umba wakare wo raura ware unanta irati Yesus anasine raije ramu, yara wo naito Amisye inta yaen, yo raura nande mai yare, ‘Soamo Yesus kovakato to.’
23 naatu himatabir hina hio, ‘Aki tounamatar ai’itih, naatu tounamatar ai tur hi’owen Jesu i morobone misir maiye.’ Iti na’at hio aki aoror sa’iri ai kasiy ra’at.
24 Weti reama arakove inta wuruta no Apa aipapo umba wo raen mamaisyo ana wanya umawe wo raura we rai, weramu wo Yesus aene ramu.”
24 Basit ai kou’ayomaim sabuw afa hin rah yan hit abisa baibin hio hinowar na’atube hi’itah, baise Jesu men hi’itinimih.”
25 Umba Yesus po raura nanto yai pare, “Wuripamo ipantukambe rave! Ipanave ayao anawae wo raura we rai kobe rainya nene!
25 Imaibo Jesu iuwih eo, “Kwa i kwabikoko’aw, aisim dinab oro’orot abisa hio hikikirum men fudir rerekab kwabitumatumamih!
26 Anawae wurairive ware Mesias nanto irati siurijo manakoe rai manasyimbe, umba siso Apa kovo ntiti rai.”
26 Keriso iti sawar etei isah ni’akir biyan nababan saise ana aiwob maramaim narun nabi’aiwob isan men kwaso’ob?”
27 Naije kobe Yesus po Ayao Amisye ama ayao mo taune aura raura kakavimbe yai no taiso: manasyimbe Musa apa ayao mo Mesias aura mansanan ava Ayao Anawae wo raura rai.
27 Imaibo Jesu taiyuwin isan aneika Moses ana Buk kikirum imaim busuruf idudur rena God ana dinab oro’orot hai Buk hikikirum imaim tit.
28 Umba naije wararaijo munijo ware uta raije rai. Umba Yesus pare panawadi tutir.
28 Naatu bar merar hinuh hinanamaim hititit auman, Jesu bar merar ta namihibe iwa’an hi’itin.
29 Weramu yo amavu yare, “Nde ramu wana tenambe no reanorije so rati, weye uma pare pasyo ti kaumu kobe to.” Weti Yesus tavondijo yai ti siso no aya yavare ama uga.
29 Baise hi’otan hio, “Veya sawar naatu mar efof imih tarun bairit ta’in.” Iti na’at hio itin, basit bairi inumih hirun.
30 Arono utantuna wisyisy, Yesus po rotije inta raijar, umba Po kove raura seo Amisye ai, umba Po raporadi po ratoro yai.
30 Bay aa isan Jesu bairi himare, eof rafiy bai God ana merar yi sawar imasib itih.
31 Naije kobe yamije mporar ti yo aen kakavimbe, yare, “O! Sopamo Yesusa pije.” Kavuratawe Yesus aumandi kobe no aya yasyin.
31 Imaibo hairi matah to iwa’an hi’inan, baise marta’imon na’am sa’iwa’an.
32 Umba inta po raura nanto inta ai pare, “Tugae rave, irinsanuga ranayanambe rave arono Po Ayao Amisye ama ine raura kakavimbe rinsai no unanuije ama yasyinoe.”
32 Hairi himisir hio, “Efamaim tanan Buk Atamaninamaim bidudur dogorot ahayabe yiy naniyan itatam?”
33 Umba syea kobe yakare no Yerusalem, nyanta Yesus apa arakovo utavondi aije abusyinara eane intabo mansai. Muno arakovo kaijinta wanugan tenambe no naije.
33 Basit himisir himatabir maiye hin Jerusalem hitit, nati’imaim bai’ufununayah nah 11 naatu afa auman hiru’ay hima’am hi’itih,
34 Umba arakovo abusyinara eane intabo wo raura yaijo manasyimbe ware, “Tugae, Injayo Yesus kovakato to! Po anasine rarorono Simon Petrus ai to.”
34 hai tur hi’owen hio, “Tur anababatun Regah i morobone misir maiye Simon isan irerereb.
35 Umba arakovo jirume umawe yo ana nande no unanuije ama yasyin arono Yesus arorono yaijoe raura, umba yare, “Arono Po rotije raporadi, naije ririmo aen kakavimbe.”
35 Orot rou’ab efamaim abisa mamatar naatu mi’itube rafiy imasib bitih ana veya’amaim matah to iwa’an hi’i’inan etei hidudur turahinah hinowar.
36 Arakove umaso wayao ana umaso raija nene, umba kavuratawe Yesus de te no awa yasyin Po anasine raroron kakavimbe mansai, umba Po raura nanto mai pare, “Saumano Amisye maje wasai!”
36 Orot rou’ab iti na’atube hima hio hinonowar auman naniyan meyemeye Regah nah yan foun matar bat iuwih eo, “Tufuw isa nama.”
37 Upaparo mansai muno ujani dave, weye wo ratantona ware, “Vemo anananeme pa!”
37 Etei hi’oror, hai bir ra’at, hinotanot i yoyom mowan itinin hirouw.
38 Umba Yesus po raura nanto mai pare, “Wabeanimaibe wajaniv? Wabeanimaibe wasanuga mantaun?
38 Baise Jesu iuwih eo, “Aisim kwabirubir naatu aisim a not boro’ika tekakasiy?
39 Syare wapo inaneme muno inajoe raen dati. Risyi Yesus, rikovakatowi so! Wapo inaijar muno wapo inaen. Risyamo anananeme pi Risya jewena. Anananeme pamo apa pae meweno ai muno anasine meweno ai, yara Risyamo sya pae no Rinai muno Sya ine no Rinai.”
39 Au umau kwa’itah, naatu biyau kwabutubun finimu au rakit naniyan kwatatam, saise kwanaso’ob iti i anababatun ayu, anayabin yoyom i aurih finimih en.”
40 Umba Po aneme muno ajoe rarorono mansai.
40 Iti ra’at eo sawar basit an uman i’obaiyih hi’itan.
41 Weramu wanave kobe rainya nene weye manuga ranayanambe muno unantaive rave. Weti Po raura mai pare, “Wapa anaisye inta ntuna no soa e?”
41 Baise men kafa’imo hitumatumamih, hai kawasa ra’at hikasiy auman, basit Jesu ibatiyih, “Kwa bay urey ta kwayai inu’in?”
42 Umba wo jiano ramere nake inta raunande Ai.
42 Siy baibitab finimin reban hibai hitin
43 Weti Po jiane nake umawe raugav umba Po rai no mansamun indamu wanave Ai.
43 naatu nahimaim bat eaan hi’itin.
44 Umba Po raura nanto mai pare, “Arono wusyinoe rino wasatavon, Syo raura wasai to syare ana mo inaurairive ti ratoe tenambe no Ananyao Musa muno Ayao Anawae muno Mazmurije rai omamo indati mamaisyo rai tugae.”
44 Imaibo hai tur eowen eo, “Ayu i sawar iti isah bairit tama’ama ana veya a tur aowen. Sawar abisa ayu isau mataramih Moses ana Bukamaim, dinab hai Bukamaim na’atube Psalms imaim hio hikikirum hina hiturobe.”
45 Naije Po makarikuga raneka indamu unanta Ayao Amisye rai.
45 Imaibo hai not botawiy Buk Atamaninamaim abisa isan hio hikikirum naniyan hibai.
46 Po raura nanto mai pare, “Ayao Amisye mo inaurairive no wusyinoe mare indati Mesias risiuri ti rikakai weramu masyote mandei umba ikovakato no wene rai.
46 Naatu iuwih eo, “Abisa hio hikikirum anayabin i iti, Keriso i ni’akir biyan nababan namorob, naatu veya tounu ufunamaim boro nayawas maiye namisir.
47 Muno mo raurairive tavon mare Amisye apa Ayao Kove mamo wadavovo Sya tame rai, manasyin dave no Yerusalem, umba wadavovo vatane kotaro ntuna no mine so mansai tenambe. Ayao Kove so mare are pirati sakinavo apa ayao kakaije rai muno panave Rinai, indati Amisye po apaya ayao kakaije rai.
47 Saise i wabinamaim ya baikitabir naatu notawiyen ana tur Jerusalemamaim an hinayai hinabinan hinatit hinan tafaram tutufin etei hinanowar.
48 Weapamo wapo Sya kakai yara kovakatoe raen to, weti wata wapo ravov.
48 Imih kwa abisa matamaim kwa’i’itin i kwanakubuna sabuw etei hai tur kwana’owen hinanowar.
49 Indati risyare Syo ana sya Injaya po raurairiveowe ratutiro wasai. Weti wana no Yerusalem wapo ranyut ava Amisye apa vambunine maje wasai.”
49 Jerusalemamaim kwanama ayu Tamai abisa baitimih eo’omatani marane aniyafar nare a fair kwanab.”
50 Umba Yesus po mansauga ti wuje Yerusalem raora umba wuruta wararaijo munijo Betania rai. Umba Yesus po aneme raijaseo ntamijo mai, Po kove raugaje mai.
50 Imaibo nawiyih bairi Jerusalem hihamiy hitit hin Bethany hitit, nati’imaim uman bora’ah isah yoyoban igegewasinih.
51 Po kove raugaje maija jewen, umba naije kobe seo maora kobe ti to no munijo ntiti.
51 Bigegewasinih auman ihamiyih earura’ah yen in mar wanawanan run.
52 Weti wo vukane ranteter ubeaje Ai muno wo ararimbe, umba manayanambe rave wakare no Yerusalem.
52 Hibora’ara’ah yasisir yah awan karatan auman himatabir maiye hin Jerusalem hitit.
53 Umba wo Amisye ararimbe tutir no Yavaro Amisye ama uga.
53 Nati’imaim mar etei hin Tafaror Baremaim God ana merar hiyiy naatu hibobora’ara’ah.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.