Lucas 20

Ayao amisy urairi wanyin (YVANT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Masyote inta Yesus pananyaube muno Po Ayao Kovo Amisye raura vatane mai no Yavaro Amisye ama uga. Syeno akokoe utantuna no Yavaro Amisye raije nawe, kuruno makari mbaro Ananyao Musa raije nawe, akarijo Yahudi nawe ude Ai.
1 Veya ta Jesu in Tafaror Bar run ma sabuw i’obaiyih Tur Gewasin binan hima hinonowar, basit firis ukwarih, ofafar bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in bairi hina
2 Umba wo anajo ware, “Nyo raura reansai: vambunino rui mirati Nyo raveare somaisy? Are pirati po vambunine so raugaje Nai?”
2 Jesu hibatiy. “Kuo anowar, a fair menane ibai iti bowabow kusisinaf? Naatu iti fair i yait it?”
3 Yesus po raura akananto mai pare, “Syare syo wasanajo tavon. Wapo raura nande Rinai rati:
3 Jesu iyafutih eo, “Bo ayu’ubo kwa abibatiyi.
4 Arono Yohanes Pembaptis po vatane maugasya kuvuni mana rai, Amisye pi po vambunine raugaje ai rako, vatane inta pi po raugaje ai rako?”
4 John fair i menane bai sabuw bapataito itih, God biyanane ai sabuw biyahine? Kwao anowar.”
5 — ausente —
5 Baise sabuw hikasiy taiyuwih hitatabir hima hibabatiyih hio, “Mi’itube tanao? God biyanane tanao, boro nao, ‘Bo aisim John bibinan men kwaitumitum.’
6 — ausente —
6 Naatu sabuw biyahine fair bain tana rouw tanao, iti sabuw rau’ay gagamin tema’am boro kabayamaim hinarabit, anayabin etei tibitumatum John i God ana dinab orot ta.”
7 Weti wo raura nakananto Yesus ai ware, “Reamamo reamantatukambe.”
7 Iti na’at hio sawar, basit hiya’afut hio, “Aki men aso’ob John ana fair menane bai.”
8 Umba Yesus po raura nanto mai pare, “Maisyare omai ti, Risyamo syonae syo ana wapo inanajo Sya vambunine raije umawe raura wasaijija.”
8 Naatu Jesu iuwih eo, “Ayu auman au fair menane abai abowabow boro men anao kwananowar.”
9 Umba Yesus po ananeneae inta raura vatano wanuije mai pare, “Vatane inta po nawaisye rayare, umba po anggurije ranyum no rai. Umba po vatane inta mawainde indamu wo apa nawaisye raeranande, pare po mane ratodijo mai--wo inta raugav, muno wepo inta raugav. Umba pusyo poroto no munijo maran, tuna no ratuije noa gwaravainy.
9 Naatu Jesu sabuw oroubonamaim iti na’atube eo, “Ana veya ta orot masaw bow, ana ai grape tanum naatu sabuw masaw bowayah afa tubunih hima hikaif, i ef yok bai nanawanamih in.
10 No ava anggurije umawe mawit kobe, umba vatano apave nawaisye umaso rai po apa vatano panapatambe aije inta atutir indamu de no vatano wo apa nawaisye raeranande mansai, indamu wo apa mane raunanto ai. Weramu vatano uma wo nawaisye raeranande wo anepati, umba wo awatambe ti nin anem bayave yara pakato.
10 Naatu grape hiw hi’inu’in hiyamur, basit bairut ana veya natit, orot ana akir wairafin ta iyafar eo, ‘Inan ai ro’oh hibirut ayu au nowau ta inab inan initu ana’aan, baise nan masaw bowayah himisir akirwairafin hibai hirab uman en hiyafar matabir.
11 Umba vatano apave nawaisye rai umawe po vatano panapatambe aije kaijinta atutir akato ti pakato. Weramu vatano wo nawaisye raeranande umawe wo anepati muno wo ave tatugadi, umba wo awatambe ti nin anem bayave yara pakato.
11 Naatu akir wairafin tabo iyafar maiye na tit, baise masaw bowayah hibai hirab hiu kwanikwaniy naatu hi’i’iyab uman en matabir maiye in.
12 Umba vatano apave nawaisye rai umawe po vatano kaijinta atutir akato, weramu wo anepati akato umba wo awatan.
12 Iban maiye ana aki wairafin baitounin iyafar na tit, baise masaw bowayah hibai hirab feher hitin hibai hitit ufun hisaroun re.
13 Umba akarijo nawaisye umawe po raura pare, ‘Animaisye mirati syo rave? Syare syo taune sya kavo inanuga no aije atutir poroto mai. Opamo indati wanave ai jaje.’
13 Imaibo orot masaw matuwan eo, ‘Abisa boro anasinaf? Anotanot ayu natu ta’imon isan abiyabow aniyafar nan, saise i boro hina’itin hinakakafiy.’
14 Weramu arono vatano wo nawaisye raeranande umawe wo arikainye umaso aen, naije wayao vambinibe ware, ‘Sopamo apa arikainye pi so! Wade wamo aubaisy, indamu arono apa aja kakai, umba wamaura nawaisye so rai.’
14 Baise orot natun iyafar na titit ana veya sabuw masaw bowayah hi’itin taiyuwih himare hiyabuna sawar hio, ‘Iti i masaw matuwan natun enan, gewasin i boro tanarab namorob, saise iti sawar boro it ninowat.’
15 Umba wo arikainye umawe awatan ti pusyo no nawaisye ama akiri umba wo aubaisy.”
15 Basit orot natun hibai hirab masaw ana fur ufunane hitaiy re hi’asabun morob.’” Naatu Jesu sabuw ibatiyih eo, “Iti orot masaw matuwan nanan sabuw masaw bowayah isah boro mi’itube nasinaf?
16 Indati de aje, po vatano wo nawaisye raeranande umawe mansaubaisy, umba po nawaisye raunanto vatano kaijinta mai jakato indamu wo raeranande akato.”
16 I boro sabuw nabow narouw hinamorob, naatu masaw i boro nab sabuw afa nitih hinakaif hinama.” Iti na’at eo sabuw hinonowar hio, “Iti na’at i men namatar!”
17 Yesus amije no tawan irati mai, umba Po raura nanto mai pare, “Inya! Ayao Amisye somamo ama tunato raije no tai rui?
17 Baise Jesu nuw sabuw itih sawar, basit eo, “Buk Atamaninamaim hikikirum anayabin i kwaso’ob.
18 Are pirati pantukamo orame umaso rai ti tende ama vone rai, opamo pandamisy. Muno are pirati orame so ntemaje ai ti mo akep, opamo pandamisyi ti be kapumbe.”
18 Imih sabuw iyab iti kabay afe’en hinare nararabih boro hina taweyaweyar, baise iti kabay i tafah nare nararabih boro hinimusumus.
19 Arono kuruno makari mbaro Ananyao Musa raije nawe, syeno akokoe utantuna no Yavaro Amisye raije nawe, wo ananeneae umaso ranaun, upari rave. Weti ubeker ware wo Yesus aijar no masyoto naije, weye wo raen Apa ayao po raura umawe mare onawamo maurata irati vatano mamun wo nawaisye raeranande umawe mansai. Weramu wo aijare ramu, weye wo vatano wanuije masyaniv.
19 Ofafar bai’obaiyenayah naatu firis ukwarih hikok Jesu nati ana veya’amaim hitab hitafatum, anayabin ana oroubon eo naniyan hibaib i iuwih, baise sabuw isah hibir.
20 Akarijo Yahudi wo varore rakani indamu wo Yesus aijar, weti wo vatane inta matutir ude Ai indamu wo anyanyuti maninimbe. Vatane umaso mansamune ngkov weramu manuga mamo mamun, weye ubeker ware wo Yesus atopano Apa ana daura inta rai indamu wo augaveta wo aunanto no Gubernur Pilatus ai indamu po mangke raugaje Ai.
20 Imih hin sabuw afa hitobon, hiyafarih ana itinin sabuw gewasih na’atube hina Jesu hibabatiy abitur tao na’at, saise Jew sabuw hitab Roman gawan hititin baimakiy titin isan ana ef hinuwet.
21 Weti vatane umawe wo anajo ware, “Injayo Kurune, reamo naenamo Nyo ayao tugae obo raura muno Nya ananyao mamo nsarokir. Muno Nyo vatane inta mansamamaribe ramu, yara Nyo Amisye apa bekere raura tugaive vatane mai.
21 Basit iti oro’orot hina Jesu hibatiy, “Bai’obaiyenayan aki aso’ob abisa o sabuw kubi’obaiyih i tur anababatun naatu ana efamaim kuo, naatu o i men sabuw ufuhine ku’i’itinimih, baise o i anababatun God ana efamaim sabuw kubi’obaiyih.
22 Weti reamare Nyo raura reansai: Mamaisyo wama ananyao raijamo wamo pajak ravae dako jewena e? Wamo doije raunanto Akarijo Titi Roma Kaisar ai rako jewen kaije?”
22 Imih kuo anowar, Rome Ana Aiwob isan kabay tabibaiyan i ata ofafar ta’a’astu’ub ai en?”
23 Yesus po mansaen awa angkarije ntapekano mai.
23 Baise Jesu hai baifuwen itin, naatu iuwih eo,
24 Weti Po raura mai pare, “Wapo doije vasye inta rarorono Rinai. Arepa amune mi no no doije raije so? Arepa tame mi som?”
24 “Kabay kwabai kwana kwai’obaiyu aitin.” Naatu kabay hibai hitin basit ibatiyih, “Iti kabay wanawanan i yait ana yumat naatu wabin tema’am?” Hiya’afut hio, “Caesar.”
25 Umba Yesus po raura nanto mai pare, “Akarijo Titi Roma apa ma, weti animaisye mirati po ranajo wasai, wapo raunanto ai. Muno animaisye mirati Amisye po ranajo wasai, wapo raunanto Amisye ai tavon.”
25 Jesu iuwih eo, “Caesar nowan Caesar kwanitin naatu God nowan God kwanitin.”
26 Vatane umawe ware wo Yesus atopano Apa ana daura rai no vatano wanuije mansamun, weramu unanta Apa ayao kakaije inta raije ramu. Weti umanin bayave, weye unantaive Apa ana po raura nanto maije rai.
26 Fatumin isan hai tur hibogaigiwas hina hibikubibiruw sabuw nahimaim iyafutih gewas hai kasiy ra’at, naatu men abisa hisinaf.
27 Umba naije vatano Saduki inta ude no Yesusa nui. Wenawamo wo ratantona ware arono munije ama akari, vatano ugwenen to nawamo ukovakatoe ramu. Umba ubeker wo Yesus atopano Apa ana daura rai, weti wo raura Ai ware,
27 Nati’imaim Sadducee orot afa morob ufunamaim yawas maiye isan men tibitumatum i hina Jesu hibatiy,
28 “Injayo Kurune, Musa po ananyao so ratoe wansai pare, ‘Ranivara anya inta kakai, apa arikainye meweno ai, weamo apa rijate inta noamo po apa anamugo kavinije umawe raovan akato indamu ama arikainye inta aenamo nanto teto ajayo anui uma kakaijoe apa tanoane rai jakato.’ Musa apa ananyao no tai maisy.
28 “Bai’obaiyenayan, Moses ofafar ta aki isai iti na’atube kirum, orot natabin nama’am aurin kek en namorob, kwafur i boro nati tain ni’awan, saise kek hinatufuw orot murubin efanin.
29 Weti vatano anya mano kaururum ube arakobe. Awa anuije po wanya inta raovan, umba kakai, apa arikainye meweno ai.
29 Imih, marasika orot ain uf nah etei seven hima’am, basit orot ain tabin naatu aurin kek en morob.
30 — ausente —
30 Naatu orot ufunamaim tuwah ana kwafur i’awan, i auman kek en morob.
31 — ausente —
31 Naatu orot baitounin kwafur i’awan, kek en morob naatu orot ufi’uf kwafur hibi’awan kek en etei himorob in sawar.
32 Umba wanya umawe taune ngkakai tavon.
32 Basit uftoro’ot kwafur babin morob.
33 Maisyare omaisyamo, arono vatano ugwenen to maijasea ukovakato no munije ama akari, wanya umawe mamo are pi apaura rai? Weye vatano kaururum umawe wo raovan to!”
33 Imih morobone hinayawas maiye hinamimisir ana veya, iti babin boro yait ni’awan, anayabin orot ain uf nah seven etei iti babin ta’imon hi’awan?”
34 Yesus po raura akananto mai pare, “Vatano una no mine vone so arono naiso ubaunam.
34 Jesu iyafutih eo, “Orot babin iti tafaramamaim tema’am ana veya i tetatabin.
35 Weramu arono munije ama akari, vatano Amisye po mansaen pare umamaisyo ukovakato no wene rai ti ukova una no munijo ntiti, onawamo indati ubaunam akatoe ramu.
35 Baise sabuw iyab gewasih nati efan gewasinamaim ma isan hirurubih naatu morobone misir maiye isan hirurubinih i morobone hinamimisir maiye boro men hinatabin.
36 Muno indati ukakai jakatoe ramu, yara maisyare naito Amisye mansamai tavon. Vatane umaso onawamo Amisye apa arikainye waino mansai weye Amisye po maijasea ukovakato.
36 I boro tounamatar na’atube hinama naatu men hinamorob. Nati sabuw i God natunatun na’atube hinama, anayabin morobone himisir maiye.
37 Muno ananyao vatano ugwenen indati ukovakato mamo Musa taune po raroron kakavimbe. Weye arono Amisye arorono ai no tanamo mbadurur no randa uga umbuga kanene rai, Musa po Amisye awainamo aneno Abraham, muno Isak, muno Yakob, awa Amisye pije.
37 Moses bebeyan ebi’obaiyit i turobe, morobone boro hinamisir maiye anayabin buk wanawanan wairaf toto’ab isan kirum. Nati’imaim Moses Regah isan eo, ‘O i Abraham ana God, Isaac ana God, naatu Jacob ana God.’
38 Ayao umaso ama tunato raije mare anene umaso ugwenen to weramu manawayoe tuna tawan. Maisyare omaisy, Amisye pamo vatano ugwenene awa Amisye pa jewena, yara vatano ujaisye awa Amisye pije. Weye Wepirati vatan tenambe ujaisyo Ai.”
38 Imih iti God i ma’ama wanatowan ana God, men murubih hai Godamih. Sabuw iyab i wanawananamaim tema’am i yawasih.”
39 Kuruno makari mbaro Ananyao Musa raije inta wo raura akanande Yesus ai ware, “Injayo Kurune, Nya ana ndaura wato mamaisy.”
39 Ofafar bai’obaiyenayah afa nati’imaim hima hinonowar himisir hio, “Anababatun turamaim iyafutih bai’obaiyenayan!”
40 Muno arono we kobe vatane inta po Yesus anajo akatoe ramu, weye vatane wo asyani tenambe.
40 Nati ufunamaim men yait ta baibat afa bow na Jesu ibatiyimih.
41 Yesus po raura nanto vatano wanuije mai pare, “Wapa kurune wo raura ware Mesias opamo Daud apa ajavi pije.
41 Imaibo Jesu ibatiyih eo, “Aisim sabuw teo Roubinenayan orot i boro aiwob orot David ana rara’ane natufuw?
42 Weramu Daud taune po Mesias aura pare Opamo apa Akarijo Titi pije! Weye Daud po Mesias aura no Mazmur no taiso:
42 Anayabin David akisin iti na’atube eorereb Buk Atamanin wabin Psalm imaim kirum,
43 Syo Nya marova maveaje utantuna no najo ate rai
43 Ina ma’am ayu boro a rakit sabuw
44 Daud po Mesias aura pare, ‘sya Akarijo Titi pije,’ yara Mesias opamo apa ajavi pije!”
44 David Roubinenayan orot isan i ana Regah rouw eo, naatu mi’itube’emih Roubinenayan i boro David ana rara’ane nan natufuw?”
45 Vatano wanuije umaso udani nanto wo Yesus apa ayao daura nanto Apa arakovo utavondi aije mai ranaun pare,
45 Jesu eo sabuw hima hinonowar auman, ana bai’ufununayah iuwih eo,
46 “Wasyisyaube irati kuruno makari mbaro Ananyao Musa raije mai! Wenawamo manayanambe wanya irati awa ansuno nggwaravainy manawadi rautan, muno manayanambe vatane ubeaje mai no pasari. Manayanambe utantuna no kursijo ngko dave rai no yavaro sambaya rai, muno manayanambe utantuna vatano awa tame ntiti matavon arono one rave.
46 “Mata to niwa’an Ofafar Bai’obaiyenayah hinanan kwanahaiwih, anayabin i hai kok faifuw manih hina’osen hinabat hinaremor, ahar hai efanamaim sabuw hina’itih hai merar hinay hinakakafiyih, naatu Kou’ay Bar wanawanan efan gewasih hinabow hinamare hinama, na’atube hiyuw ana veya efan gewasih hinabow saise sabuw hai merar hinay.
47 Wo wanya kavinije maponae indamu wo awa ananuge muno awa yavare raugavo maora. Muno awa sambaya nggwaravainy indamu vatane wo mansararimbe rai. Weramu vatane wato indati awa mangke manakoe, weye awa angkarije ntapekan.”
47 Kwafur baibin hai sawar boro asir hinabow kwanekwan, yoyoban manimanih hinayoyoban, nati sabuw hai baimakiy i boro kakafin anababatun hinab.”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 20, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.