Lucas 19

Ayao amisy urairi wanyin (YVANT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Yesus siso no munijo Yeriko panya anawadito.
1 Jesu na Jericho tit naatu nati bar merar wanawanan remor inan,
2 Arono naije akarijo vatano wo pajak ranugande akarijo pemerinta aije inta apa tame mirati Zakeus. Opamo apa ananuge manui rave.
2 basit nati’imaim orot totobuyoy wairafin wabin Zakias, kabay o’onayah hai orot ukwarin ma’am tit.
3 Zakeus po ratantona pare, “Yesus opamo are pije?” Weti pare bekero po aeni. Weramu apa tete ntumainy muno vatano wanui usaiyo aora ti po Yesus aene ramu.
3 Kok kwanekwan Jesu ana yumat ta’itin, baise i orot kabumin sabuw rou’ay gagamin na’in nan hisumisum i men karam boro Jesu ta’itin.
4 Weti pansanano wusyi umba to po inyo ara raiseo indamu po Yesus aeno kavinta dei.
4 Naatu sabuw aunah i’iyon nunuw in ai sycamore afe’en yen mare ma Jesu nan ta’itinimih, anayabin Jesu ef nati’iwat inan.
5 Arono Yesus nande no inyo umaso ama ruke rai, peraseo Po aen ti po aura seo pare, “Zakeus! Nyaje avave! Weye masyoto unumeso syare Syo napan no nya yavar.”
5 Baise Jesu na nati ai anamaim titit ana veya an kutan bat, naatu ai afe’en nuw ra’at eo, “Zakias saise kura’iy, anayabin ayu akokok boun o abaremaim airit tanama.” Jesus Zachaeus ai afe’en ma’am isan eafa’af ra’at|alt="Jesus talking to Zachaeus in tree" src="CN01776B.TIF" size="col" loc="Luk 19.5" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="19.5"
6 Umba Zakeus pavave siridijo inyoe raijakaje. Anayanambe rave, ti po Yesus augave siso no apa yavar.
6 Zakias matan kabiy kayam rena haw tit, kawasa auman Jesu ana merar yi
7 Weramu vatano wanuije wo ana umaso raen, wayao ensembe ware, “Yesus po vatano ayao kakaije no aije so apan no apa yavar ti ngkove ramu.”
7 Sabuw etei’imak hi’i’itin men hiyasisir naatu higam hio, “Iti orot i bowabow kakafin wairafin ana nanawan orotomih matar hairi tenan ana bar.”
8 Umba Zakeus seo tet umba po raura nanto Yesus ai pare, “Injae, syare syo sya ananuge so raporabe rurum, syo nake inta raunanto vatano awa ananuge meweno maije mai. Muno are pirati syo aponae to ti syo apa doije inta rauga bayave, indati syo apa rasakinav akananto ai muno syo doijo kaijinta raijaro ratavon inda manui, umba syo raunanto ai.”
8 Zakias misir eo, “Regah ayu i boro au sawar founafoun ana kuru’um turin yababan wairafih anitih, naatu sabuw iyab aifufuwih hai sawar abowabow boro hai sawar tafanamaim matah kwakwafe’en auman anaya’abar anitih.”
9 Umba Yesus po raura nanto Zakeus ai pare, “Masyoto unumeso Syo winye nya yavaruga nawe wasapaya wapa ayao kakaije rai, weye winyamo nya anave mamo mamaisyo nya aneno Abraham apa anave ramai tavon.
9 Jesu misir Zakias iu, “Boun iti baremaim God ana yawas natit orot ebiyawasi, anayabin iti orot auman i Abraham uwan ta.
10 Weye Risy, Arikainyo Vatan, ride indamu Syo vatano nanawirati ugwaravainyo Amisye ai makani muno Syo mawainde indamu Syo mapaya awa ayao kakaije rai.”
10 Orot Natun i sabuw iyab hikasiy tema’am nuwihih bow naatu baiyawasih isan na.”
11 Vatano wanuije wo Yesus apa ayaowe umawe ranaun, umba Po ananeneae inta raura mai jakato. Weye arono naije Opamo pararai no Yerusalem weti vatane wo ratantona ware masyoto Amisye de be akarive mine vone so raije mararai kobe to.
11 Jesu na Jerusalem tit biyubin auman, sabuw abisa Jesu eo hinowar hinan hinotanot i God ana aiwob iti boro’omo tatit ana naniyanabe, baise Jesu i kofan maiye oroubonamaim iuwih eo,
12 Yesus apa ananeneae no taiso pare, “Vatano apa tame ntiti pare poroto no munijo nggwaravainy indamu akarijo titi no naije po aijaseo be akarijo titive taune apa munije rai umba pare pakare.
12 “Ana veya ta orot gagamin tafaram ta’amaim roubinin aiwob baitin, imaibo matabir maiye isan in tafaram ta ef yok na’in imaim tit.
13 Pana poroto rainy, po apa vatano wanapatambe aije abusyin mawainde, umba po doijo emasi vasye abusyin ratodijo mai, ti vatane nanentabo apa doije vasye intabo. Umba po raura mai pare, ‘Syare syoroto. Wapo doije so rave wapo rambayan wadasarirae inda manui.’
13 Baise na isan bobobunabuna ana veya, ana akirwairafih etei 10 e’af hina gold taita’imon faramih naatu iuwih. ‘Kabay iti abit kwanab, imaim kwanama kwanabowabow ayu ana matabir.’
14 Umba vatano titi umaso poroto. Weramu vatano una no apa munije umaso wonayo ai, weti wo vatane inta matutir indamu wuruta wo raura akarijo titi umawe ai ware, ‘Vemo nyo vatano de wato aijaseo be akari titive reansai jinya, weye reamamo wamonayo aija.’
14 Baise i taiyuwin ana tafaram sabuw hifa’ifai naatu men hikok nati orot ti’aiwob, imih sabuw hiyafarih hin hitit hio, ‘Aki men akokok iti orot aki isai ni’aiwob.’
15 Weramu akarijo titi umaso po vatane umawe aijaseo be akarive apa munije rai. Umba naije pakare po apa vatano wanapatambe aije mawainde usai no amun indamu po manajo apa doijo po raunanto maije rai, pare ama manuije miridije nseo ma ruimaisy?
15 Baise nati orot aiwob hitin naatu matabir na ana bar tit. Imaibo ana akirwairafih iyab kabay bitih hina hitit ibatiyih, kok taso’ob, kabay itih hibowabow baibi’ab tafan hiya’abar hibow.
16 Vatano panapatambe manasyine de po raura nanto apa akarije umaso ai pare, ‘Injae, doijo emasi vasye intabo nyo raunande rinaije omamo syo rasariraeya nseo abusyine rai to.’
16 Orot ta wan run eo, “Regah ayu au kabay itu ama abowabow tafan i ten hiya’abar abai.’
17 Umba akarije umawe po raura nanto ai pare, ‘Ko dave! Winyamo sya vatano nyanapatambe rinai ngko dave. Ana mamaun inta syo raunande nai nyo raeranande kobe, weti syo munije abusyin raunande nai indamu wimbe akarive rai.’
17 Ana regah eo, ‘O i bowayan orot gewas, au bowabow kikimin abit ikaif gewas, imih bar merar etei ten abit inakaifen.’
18 Umba vatano jirumo panapatambe ai pakare akato, po raura ai pare, ‘Injae, doije vasye intabo nyo raunande rinaije omamo syo rasariraeya nseo radanije rai to.’
18 Orot bairou’abin run eo, ‘Regah ayu kabay itu ama abowabow tafan etei five aya’abar abai.’
19 Umba akarije umawe po raura nanto ai pare, ‘Ko dave! Weti syo munije radani raunande nai indamu wimbe akarive rai.’
19 Naatu ana orot ukwarin iyasisir eo, ‘O i bar merar etei five abit inakaifen.’
20 Umba vatano panapatambe kaijinta pakare akato, po raura pare, ‘Injae, nyo raen: nya doije vasye intabo mi so. Syo ratavano ansune vasye rai.
20 Naatu orot baitounin run eo, ‘Regah a kabay ibitu i abai an koukufet wanawanan asum ai boun inu’in iti abai ana abit maiye.
21 Syo ratavan ti ntami vayave weye syo nasyaniv. Winyamo naemeno vatane maije jewen. Vatano kaijinta wo anakere raijar, weramu winyamo nyo awa doije raija tenambe.’
21 Ayu o isa abir, anayabin o a tur fokarin, turanah arih o aribe asir kubowabow kwanekwan, naatu turanah hai masaw o kubobobe asir kufafour kwanekwan.’
22 Umba akarije umaso po raura nanto ai pare, ‘Winyamo vatano mamun! Nyanapatambe rinai kobe jewen! Indati syo mangke raugaje nai mamaisyo taune nya ana ndaura umawe rai. Nyo inaura nyare vatano kaijinta wo anakere raijar, weramu risyamo syo awa doije raija tenambe.
22 Regah misir iu, ‘O i bowayan orot kakaf nokonokow! Nati a tur i’o’omaim boro natatabir nafatumi! O iso’ob ayu i au tur fokarin, sabuw hai sawar abowabow kwanekwan, naatu hai masaw ayu abobobe afafour.
23 Arono wusyinoe syo doije raunande nai, weamo syare nyo raugato ntami no yavaro doije ntuna raije rai, wirati indamu ama manuije miridije nseo. Inda arono syakare, syo doije umaso raugav muno ama seano miridije nseo ratavon. Weti mbeanimaibe nyo rave tai maisye jewen?’
23 Gewasin au kabay banikamaim itayai tabowabow amatabir anan saise tafan hitaya’abar atab.’
24 Umba akarije umaso po raura nanto vatano usai no nanawije mai pare, ‘Wapo doije vasye intabo umawe raugavo vatane wato aora, yara wapo raunanto vatano apa doije vasye abusyine umawe amarom tavon.’
24 Naatu tatabir sabuw nati’imaim hibatabat iuwih, ‘Iti orot uman kabay gold kwabosair kwabai kwan akir wairafin kabay etei ten bowabow i kwaitin.
25 Vatano usai no nanawije wo raura ware, ‘Injae, vemo nyo raunanto vatane wato ai nora, weye apave doije vasye abusyine rai to.’
25 Baise hitatabir hio, ‘Regah nati orot i ana kabay etei ten bowaka.’
26 Umba akarije umaso po raura akananto mai pare, ‘Raunanto ai kai! Weye are pirati po sya ananuge raeranande kobe, opamo syo kove raunande ai ti manui. Yara are pirati po sya ananuge raeranande kobe jewen, opamo syo apa ananuge raugavo aora.’
26 Iyafutih eo, ‘A tur ao’owen, sabuw iyab umah i’e’etaw sawar moumurih tebowabow boro tafan hinaya’abar nab, baise sabuw iyab umah nutanub tema’am aurin boro sawar en, naatu abisa kikimin nati biyahimaim tema’am boro hinabosairen.
27 Umba akarije umaso po raura apa naite mai pare, ‘Wata wapo sya marova uma wonayo ibe akarive maije maugavere no rinamune so indamu wapo maubaisy.’ ”
27 Naatu boun i akokok sabuw iyab ayu bai’aiwob isan men hikokok kwabow kwana iti nou’umaim kwarouw temorob.”
28 Yesus po ananeneae umaso raurana mewen, umba puisyeve apa arakove mai, wanya tutir to no Yerusalem.
28 Iti na’at eo ufunamaim sabuw au nah i’iyon, wan au Jerusalem yen in.
29 Arono Yesus pararai no munijo Betpage muno Betania no no pukame ama tame mi Pukamo Saitun, naije Po apa arakove rurumo javondijo aije yatutir yuisy.
29 Yen na tafaram Bethage naatu Bethany hairi sisibihimaim tit, Olive Oyaw an, basit ana bai’ufununayah orot rou’ab eobaimanih naatu wan iyafarih
30 Po raura yai pare, “Wurita sisa no munijo mararai no usye wato rai, umba ipo keledaijo kamuram raokae ti nte no ratuije inta raen. Keledaije ratuije omamo vatane inta useave rai rainya nene. Ti ripo waije raneka rai indamu ipo rauga da ride no Rinui.
30 eo, “Kwanan bar merar ta nati namaim kwanatit naatu kwanarur auman donkey boubun hi’utan ebatabat boro kwana’itih, nati donkey i men yait ta bai afe’en yen remoramih. Kwana rufam kwanab kwan iti kwanatit.
31 Vatane inta ware wo risanajo ware, ‘Ibeanimaibe ipo keledaije wato raneka ti ripo raugav?’ Wea umba ipo raura ipare, ‘Injayo Yesus pare bekero rai.’ ”
31 Naatu orot ta nati’imaim na’iti nibatiy nao, ‘Aisim kwarurufam?’ ana tur kwana’owen, ‘Ai Regah ekokok.’”
32 Yesus apa arakovo jirume umaso ija nyanta irati keledaijo kamurame inta rai, mamaisyo Apa ana daura umawe rai.
32 Orot hairi hiremor hin, sawar abisa Jesu eo na’atube etei isah himatar.
33 Arono yo keledaije umaso raneka, vatano awave raije wo raura nande yai ware, “Ibeanimaibe irati ipo keledaijo kamurame so rapaya?”
33 Hina hitit donkey boubun hirurufam, ana matuwan itih naatu ibatiyih, “Aisim au donkey kwarurufam?”
34 Umba yo raura akananto mai yare, “Injayo Yesus pare bekero rai.”
34 Hiya’afut hio, “Ai Regah ekokok.”
35 Weti yo keledaije umaso rauga ti ije no Yesusa nui. Umbawe Apa arakovo utavondi aije wo awa ansuno veano makepane rayanondijo keledaije ama akiri mona rai, umba wo Yesus aijaseo tuna rai.
35 Basit ihamiyih hirufam hibai hin Jesu biyan hitit, naatu hai biya baibiyon tafah hibosaisiren donkey tafan hiyabar uman hibai yen tafan mare.
36 Vatano wanuije wo awa ansuno veano makepane rayanondijo unanuije yasyine rarijat. Umba Yesus panya rai ti to kobe.
36 Sabuw hai faifuw tafah hibosaisiren ef yan hiyabar tafanamaim remor in.
37 Yesus paje irati Pukamo Saitun raora, umba pararaijo Yerusalem rai. Naije Apa arakovo wanuije uma utavondijo aijoe manayanambe tenambe ti manamote manakoe wo Amisye ararimbe weye anapaporainyo Yesus po raroron tenambe mamo wo raen to.
37 Na Jerusalem tit biyubin auman, ef ta Olive Oyaw na’at re inan i awanamaim hitit naatu ana bai’ufununayah sabuw moumurih na’in Jesu ina’inan iwa’an hi’itah isan fanah sib God ana merar hiyi hibora’ara’ah hio.
38 Wo raura ware,
38 “God ata aiwob nigegewasin, Regah wabinamaim nan, tufuw maramaim nama naatu God auyomtoro’ot isan fair nama!”
39 Vatano Parisije inta una no vatano wanuije awa yasyin wo raura nande Yesus ai ware, “Injayo Kurune, reamare Nyo nya arakove wato mansaura nanto ra umanin.”
39 Pharisee afa nati rou’ay wanawanamaim Jesu hiu, “Bai’obaiyenayah, a bai’ufununayah kukwararih awah tefot.”
40 Yesus po raura akananto mai pare, “Sya arakove wo inararimbe kai. Yara wapare wapo vatane so mansopi, indati orame so mirati mo manigwan ti nggwain mo inararimbe!”
40 Baise Jesu iyafutih eo, “I ana’uwih awah nafot, kabay iti ti’inu’in boro fanah nasib God hinabora’ara’ah.”
41 Arono Yesus pararai ti po Yerusalem raen kobe, naije poyovo rai.
41 Jesu na Jerusalem tit iyubin nuw bar hiwowab batabat i’itin ana veya ana yababan ra’at rerey eo,
42 Po raura pare, “Vatano Yerusalem, ibeke dave syare wapo raen masyoto unumeso animaisye mi mo kovo saumane raugavo wasai! Risyirati syo kovo saumane raunande, weramu omamo ngkokaibe wasai ti wapantatukambe rai.
42 “Tufuwamaim ma isan ana ef iti boun enan akisin itaso’ob. Baise boro men ina’itin, anayabin mata hibofafar.
43 Masyoto makareye wapa marova ude wo wasawariki muno wo yane ranari wasakiani indamu vemo inta wusya inya.
43 Mar boro enan a rakit sabuw boro roun roun hina’ar bebera’uh a ef hinarufut, run tit isan boro nafokar,
44 Indati wapa marova wo weape wapa arikainye nawe wasaubaisy, umba wo oramo veano Yerusalem ranarije randamisyi vintabo ti ntuna no min. Anakotare umaso nande wasai weye wapantatukambe Vatano Amisye po atutir ti de wasaije Ai.”
44 hinabat hinayuw hinarab, hinagurus, natunatun wanawanamaim tema’am etei boro hinarouw hinamorob. kabay iti etei boro hinarab hinagurus nasawar, boro men ta hinihamiy ana efanamaim na’inumih, anayabin God ana sabuw baiyawasihimih nan o men i’inanimih!”
45 Naije Yesus siso no Yavaro Amisy, umba Po vatano wanamavumbe no naije mawatan.
45 Jesu na Tafaror Bar wanawanan run, ana was efanamaim sabuw sawar hiya hima hitotobon itih naatu nunih ufun hitit.
46 Po raura nanto mai pare, “Ayao Amisye mo ratoe mare, ‘Sya yavare omamo rawainamo yavaro sambaya.’ Weramu wapo ranigwano vatano mamun wanaonoambe awa una rai bo inta ramai dave.”
46 Iuwih eo, “Buk Atamaninamaim God iti na’atube eo hikirum, ‘Ayu au Bar i yoyoban ana bar, baise kwa kwabai kwabotabir na bainowan hai wawa’ir watu matar!’”
47 Umba Yesus pananyaube no Yavaro Amisye rai masyote anteter. Weramu syeno akokoe utantuna no Yavaro Amisye raije nawe, kuruno makari mbaro Ananyao Musa raije nawe, akarijo Yahudije nawe, ubeker ware wo aubaisy.
47 Nati’imaim Jesu mar etei Tafaror Baremaim ma sabuw i’obaibiyih. Baise firis ukwarih, Ofafar Bai’obaiyenayah, naatu sabuw hai ukwarih hikok kwanekwan i mi’itube hitarab temorob.
48 Ubeker wo unanuije rakani indamu wo aubaisy, weramu wantatukambe ware wo raveare rui, weye vatan tenambe manayanambe wo Apa ayaowe raraniv.
48 Baise ef hinunuwet men ta hitita’urimih, anayabin sabuw etei’imak i Jesu ana tur akisin hinonowar naatu men hikok boro tur ta hitasa’ir.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 19, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.