Lucas 12
Ayao amisy urairi wanyin (YVANT) vs AAI
1 Vatano wanui rave wanugan, ubeker ware wo Yesus anaun. Awa wanui nseo no ribuge manui, weti inta wo inta majoe ratakadi. Umba Yesus po raura Apa arakovo utavondi aije mai pare, “Wasyisyaube irati vatano Parisi awa angkari ntapekane rai. Vemo watavondi mai jinya, weye onawamo ube ponaibea ware awa ana udave ma mamai dave, weramu manuga mamo ngkakainoanive vintabo.
1 Nati ana veya’amaim sabuw hiruru’ay ana itinin i sibisib na’atube, naatu sabuw himour kwanekwan efan etei hibai karam hi’a’abinamo hibat. Jesu ana bai’ufununayah iuwih eo, “Pharisee hai yeast isan mata toniwa’an, nati sabuw ufuhine ana itinin i gewasin baise wanawanah i rerekabin, imih a tur ao’owen.
2 Weramu animaisye mi vatane wo rangkokaibe, indati Amisye po raroron kakavimbe. Muno animaisye mi ngkokaibe no vatane manuga rai, indati raen kakavimbe.
2 Abisa hisabuw inu’in boro sabusabuw hinabosair, naatu abisa wa’iwa’irin inu’in boro nirerereb.
3 Animaisye mi wapo raura maninimbe arono namane ntami, indati sansiman vatane wo ranaun tenambe. Muno animaisye mi wapo ransamuabe wapa arakove mai no wapa yavar, indati vatane wo raura manamoto manakoe rai no kakavin.
3 Abisa guguminamaim kuo boro natit marakawamaim hinanowar, naatu abisa akisimo bar etawan ihir taituwa taininamaim kubitarasib boro bar faifiy wan hinabat hinao rereb.
4 Weti Sya arakove weap, wabemo wapo vatano wo wasanasine raubaisye masyaniv inya. Onawamo awa vambunine ma nsopi wo wasanasine raubaisye obo raija, yara mo rakivan akaeyo, onawamo mamaisye ramu.
4 “Au ofonah a tur ao’owen sabuw iyab biya hina’a’asabun isan men kwanabir, anayabin nati ufunamaim boro men abisa ta hinasinaf.
5 Syo rarorono wasai are pirati wapo asyaniv: Syare Amisye bo pirati wapo asyaniv, weye wene nde wansanasino kopa so rai mamo Wepi po raijar, muno Opi bambunino po wasamaugusyo tanamo mbadururo nuge nuganuije rai. Tugae, Amisye wepi nyo asyaniv!
5 Orot yait kwana bibiruw i anao kwananowar. God i kwanabiruw, anayabin biya na’a’asabun ufunamaim ana fair ema’am boro baimakiy ana efanamaim nitaiy kwanare. Imih a tur ao’owen God i kwanabiruw.
6 Insanijo momoyainy mansamavuna awa mangke mamaun dave. Weramu Amisye animari maije ramu yara Po maeranande tenambe.
6 Mamu kwikwik etei five hai biyan i two toea tetotobon, baise God boro men kafa’imo nati mamu kikimin ta isan nuhin eburuburumih.
7 Vatane nanentabo wapa mangke ma ntiti jirati insani manui awa rakivan. Wasakarivuinye mamo Amisye po ratora mamai to! Weti vemo wajaniv inya, weye Amisye po wasaeranande tavon.
7 Na’atube ukwarimaim arib eretei bai’ab tebatabat God i so’ob, imih men kwanabir. Kwa a baiyan i ra’at men mamu kwikwik na’atube.
8 Syo raura wasai: Are pirati po rinaura kakavimbe no vatano mine so mansamun pare, ‘Risyamo itavondi Yesus ai,’ weamo indati Syo vatano napije aura no naito Amisye mansamun syare, ‘Sya arakovo tavondi Rinai pije.’
8 A tur ao’owen, orot yait ayu isou sabuw etei nahimaim eo’orereb, Orot Natun auman boro God ana tounamatar etei nahimaim nati orot isan naorereb.
9 Yara are pirati po inamamarave no vatano mine so mansamun, weamo indati Syo amamarave tavon no naito Amisye mansamun.
9 Baise orot yait sabuw etei nahimaim ayu eyayaubu. Orot Natun auman boro na’atube God ana tounamatar etei nahimaim ibo nayaub.
10 Are pirati po Risy, Arikainyo Vatane, inaura tantunawi umba sakinavo apa ayao kakaije umaso rai, weamo indati Amisye po apa ayao kakaije umawe rapaya ai. Yara are pirati po Anawayo Vambunine raura tantunawi, weamo Amisye po vatano napije apa ayao kakaije umaso rapaya aije ramu.
10 Yait Orot Natun isan tur nao kakaf na’at boro nanotawiy, baise orot yait Anun Kakafiyin isan tur kakafin nao nabi’ib boro men nanotawiy.
11 Arono vatane wo wasaugaveta no akarijo Yahudi muno akarijo marane mansamun indamu wo wasanajobe, vemo wasanuga mamauno wapa ayaowo wapare wapo rasakinavo maije rai nora.
11 Baibabatiyi isan hinabuwi kwanan Kou’ay Baremaim, o gawan sabuw nahimaim, o aiwob sabuw nahimaim, men taiyuw wasfafari isan, o tur mi’itube eo isan kwaniyababanamih.
12 Weye animaisye mirati wapare wapo raura mamo arono naije Anawayo Vambunine mo raroron kakavimbe wasai jaje.”
12 Anayabin God Anun Kakafiyin nati ana veya’amaim boro tur ni’obaiyi kwanao.”
13 Vatane inta no no vatano wanuije awa yasyin po raura nanto Yesus ai pare, “Injayo Kurune, sya injaya kakai to ti syare Nyo raura sya anuija ai indamu po irima injaya apa ananuge raosor inda syo nake inta raugav.”
13 Rou’ay wanawanahimaim orot ta Jesu iu, “Bai’obaiyenayan, ayu akokok tuwai ana tur ina’owen, tamai momorob ana kwahan nafaram airi ana bow.”
14 Umba Yesus po raura akananto ai pare, “Risyamo akarijo Syo ripa ananuge so raosoro risaije pi Risye ramu!”
14 Jesu iya’afut eo, “Aro, ayu au ef men ema’am boro anibasit tuwat airi a sawar kwahan ana faram?”
15 Umba Po raura vatano wanuije mai pare, “Wasyisyaube, vemo wasanuga ntantunaube inya, weye vatane apa ananugo manui wemi mo kovo tugae raugavo aija jewen.”
15 Naatu Jesu tatabir sabuw etei iuwih eo, “Mata toniwa’an sawar moumurih na’in bow isan men mata nananan niwa’an. Anayabin yawas wanatowan boro men orot ana sawar moumurih imaim hinafufun hinitinimih.”
16 Umba Po ananeneae inta raura pare, “Vatane inta pamo apa ananuge manui rave. Apave irati kopa inta rai, muno apa anamuke manuijo rai rave.
16 Naatu Jesu oroubon ta eo, “Ana veya ta orot sawar wairafin ana masaw bo ana ub hiyen gewas hiw ro’oh moumurih na’in hiya itah,
17 Umba vatane umaso po ratantona no anuga pare, ‘Sya yavare ntairi to, ti sya anamuke inta makaiso ntuna rai kakai. Weti soamo animaisye mi syo rave?’
17 basit mare ma not. ‘Ayu boro mi’itube ana sinaf? Anayabin iti bay hinafafour efan i boro en.’
18 Umba po ratantona akato pare, ‘Sya ana syo ratantona mi som: syare syo yavaro wusyino anaisye ntuna raije randamisy, indamu syo yavaro anakoe anaisye ntuna raije inta ranari jakato. Wea indati sya kasyambere muno sya ananuge raugav siso ntuna rai jakato.
18 Naatu ana notamaim eo, ‘Ayu boro iti na’atube ana sinaf, bay hai bar atamanih ana ku’uben hinare naatu gagamih ana wowab. Saise au bay ana ya naatu au sawar afa auman imaim ana ya.’
19 Weye sya ananuge manui rave to, weti syare inanayanambe tumo namiso rai muno tumo makare akatoe rai. Weti indati imainda no vayave rai, muno syisyisy muno syo anggurije ramanam muno imarinsembe so obo rai.’
19 Imaibo anao, ‘Darik orot, anababatun abow, kwamur manin na’in ana fofonin sawar etei abogaigiwas sawar, imih bounabo hamen ana mare anama gewas, anaa anatom taiyuwu aniyasisir!’
20 Weramu Amisye po raura ai pare, ‘Winyamo nyantukambe rave! Namane so wingkakai, indati are pirati apaura irati nya ananugo akoe so rai?’
20 Baise God iu, ‘Kwikwekwe’aw gewas! Boun gugumin boro inamorob naatu a sawar iti ibobogaigiwas boro yait nabow?’”
21 Maisyare omai tavon are pirati beker pare po ananugo mine vone so ranugan manui indamu tavondi taune apa ananibe obo rai, yara tavondi Amisye apa bekere raije ramu.”
21 Naatu Jesu ana tur yomaninamaim eo, “Imih itinin i ta’imon, sabuw iyab aurih sawar karam hiya tetototo God matanamaim i men sawar wairafih.”
22 Umba Yesus po raura Apa arakovo utavondi aije mai pare, “Maisyare omai ti, syare vemo wasanuga mamauno anakotaro mine vone so rai nora, maisyare wapa ana wadaisye muno wapa ansuno wapo rave rai jinya.
22 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah iuwih eo, “A yawas isan a tur ao’owen men kwaniyababan kwanao, ‘bay boro menamaim anab ana’aan,’ o biya isan kwanao, faifuw boro menamaim anab ana’us.
23 Arono wangkova no mine so, ana mbe mobe mamo anaisye muno ansune ma jewen.
23 Anayabin it etei taso’ob yawas i sawar gagamin men bay na’atube naatu biyat i sawar gagamin men ar faifuw na’atube.
24 Syare wapo insanijo wawake maen. Onawamo wo nyoamane rayanyume ramu, wo ama mane ranugane ramu, muno wo ama mane ranugande no awa yavare ramu. Weramu Amisye pi po maeranande. Amisye pare vatane weapirati wapanakoeveo insanije mansakivan, weti tugae Po wasaeranande!
24 Baise kwanuw mamu awaw kwana’itih, i men me hikwair hitar, masaw hibo, naatu hifour hitab te’aa’umih en, na’atube men bay hai bar hiwowab imaim bay teya’aya’amih en, baise God akisin ebituwih! Imih kwa i God ana sawar gagamin men mamu na’atube!
25 Wapare wabekero wapa matam akari ravera nggwaravainy, weapamo wamamaisye ramu, yara Amisye bo pi mamaisy. Weti vemo wasanuga mamauno wapa matam akarije rai nora.
25 Isan imih iti sawar isah kwana biyababan ana gewasin i boro abisa namatar? Kwanotanot nati kwana biyababanamaim boro kwamur tabo ayawas tafan hina yara’ah namanin kwanama? Men karam.
26 Muno vemo wasanuga mamauno anakotaro kaijinta rai jinya, weye Amisye pi mamaisyo rai tenambe.
26 A yababan iti sawar gidigidih isah kwabiyababan men emamatar, aisim sawar gagamih isah kwabiyababan?
27 Syare wapo kavasasije ama ugem ratantona rati. Kavasasije mo ansune rakasyuge ramu, weramu Amisye po ama uge raugaje rai indamu mbe ansumbe. Akarijo Titi Salomo apa ansune ngkov, weramu kavasasije ama ugem ngko dave raveo Salomo apa ansune rakivan.
27 “Kwanuw rarab bogay ebatabat kwa’itin, men masaw hitar tebob, o ar faifuw tesasakir en, baise a tur ao’owen aiwob orot Solomon ana bar bonamanamarinamaim ma’am ana veya ana faifuw eo’osen hai gewasih i men iti beran ana gewasin na’atube’emih en.
28 Maisyare omaisy, Amisye po ansuno ngko dave raunanto kavasasije rai, wemi ama ugem noa masyote inta yai vavai umba ngkanen kobe. Weramu Amisye pare vatane weapirati wapanakoeveo kavasasije rakivan, weti tugae Po ansuno mamaisye inta raunande wasai tavon. Arakove, wabeanimaibe wapanave Sya ananyaowe so raije jewen?
28 Imih kwana’itin, God ar faifuw kutor fotan ius ana itinin gewasin maiyow boun ina’itin baise maras boro nakimow naha’obow nare hinab hinan wairaf wan hina yara’ah na’arah ni’en. Baise kwa i God ana sawar gagamin fai mar etei boro nakaifi ar faifuw nit kwana’osen, aisim a not ebikikimin!
29 Maisyare omaisy, vemo wasanuga mamauno wapa ana wadaisye muno wapa ana wadamaname rai jinya.
29 Imih men mar etei aa tom isan kwananot kwaniyababanamih.
30 Vatano wantatukambe Amisye ai wo anakotare umaso rakani tutir. Weramu wapa Ajayo no no munijo ntiti Po wapa bekedaije raen tenambe, weti vemo wasanuga mamauno rai nora.
30 Anayabin Eteni Sabuw iti tafaram wanawanan tutufin etei iti sawar isah hinuwet tibiyababan, naatu kwa Tamat iti sawar etei isah kwakok kwabiyababan i so’ob.
31 Yara syare wabeker indamu Amisye be akarive wasai muno watavondi Apa bekere rai, wea indati Amisye po anakotare umawe raunande wasai vintabo.
31 Baise wan i God ana aiwob kwananuwih kwanab dogoromaim nama, imaibo iti sawar isah kwanot kwabiyababan boro etei nit.
32 Sya arakove, weapamo wapanuije ramu, weramu vemo wajaniv nora. Weye Amisye beker indamu wabe akarive atavon no Apa munijo be akarive raije rai.
32 Kwa i ayu au bobaituw na’atube imih men kwanabir, anayabin Tamat aiwob bait isan i ebiyasisir boro nit.
33 Syare wapo wapa ananuge ramavun indamu wapo ama doije ratodijo vatano awa doije meweno maije mansai. Wapo raveare wemaisy indamu wapo romane ratayao mo wasanyut no munijo ntiti. Wapa romano namije indati raumandi wasaije ramu, weye munijo ntiti raijamo katatindopane mo ananuge raotadije ramu muno vatane inta wanaonoambe jewen bayave.
33 Imih a sawar eretei sabuw kabay wairafih ku’uwih tetobon naatu o kabay kubai yababan wairafih kufaramih, saise a kaukut no maramaim inabaib boro men natakweb; a sawar etei maramaim inaya’ay boro men ta nakasiy, o boro men ta bainowan hinabain naatu boro men ta ganidor hina’aanimih en anababatun.
34 Are pirati po romano mine vone so bo rakani, opamo anuga ntento irati anakotaro mine vone so rai. Yara are pirati po Amisye apa kovo no no munijo ntitije bo rakani, opamo anuga nseo irati Amisye ai.”
34 Anayabin o sawar menamaim kuya’aya a not tutufin etei boro imaim na’in.
35 “Wapanatatayaube Sya masyoto syakare raije rai.
35 “Mar etei inabobuna a ar uwakamukamut inarab, a ramef inito’ab namarakaw o mata nuwinuwin inama, anayabin o men iso’ob boro abisa namatar.
36 Weapamo wasaurata irati vatano wanapatambe akarije inta aije mansamaisy. Akarije umaso poroto no ono vauname rai ti vatano wanapatambe aije wo apa pakare raije ranyut. Arono pakare po unsanda rananepat, wavave wo unsanda umaso rausiso ai.
36 Ana’itin akir wairafih hai orot ukwarin tabin ana hiyuwane matabir maiye nan isan hima hikakaif, hai orot ukwarin matabir na etawan rurukikitar ana veya mar ta’imon hinowar naatu etawan hibotawiy rur na’atube.
37 Indati akarije umawe po kove raugaje apa vatano wanapatambe nanawirati wanatatayaube ti wo anyute mansai. Tugae, pare po mawainde indamu waje utantuna, umba taune panapatambe mai arono wisyisy.
37 Anababatun a tur ao’owen, akir wairafih iyab matah nuwinuwin hinama’am hai orot ukwarin namatabir nan na’i’itih ana veya, yasisir boro gagamin maiyow hinab! Anayabin i boro ana akir wairafih na’uwih hinamare naatu orot ukwarin boro bay semosemor ana faifuw na’us bay nasemor nitih hinama hinaa.
38 Vatano wanapatambe umaso indati manayanambe weye ranivara awa akarije pakare namane yasyine rako, akane mare ntipu rako, muno po mansaenamo wanatatayaube indamu wavave wo unsanda rausiso ai, weamo po kove raugaje mai.
38 Akirwairafih hina bobuna matah nuwinuwin hina ma’am hai orot ukwarin nan natit, o mar natot auman nan natit na’i’itih na’at, boro yasisir gagamin maiyow hinab!
39 Weti wadanide: Arono vatano panaonoambe pare siso yavare inta rai, vatano apave yavare umawe raije pantukambe apa masyoto de raije rai, ti syisyaube ramu. Weti vatano panaonoambe siso kobe, po apa ananuge inta raugavo aora.
39 Imih iti tur ao i naniyan kwanab naatu kwananot, orot bar matuwan bainowan mowan bainuwinamih enan ana veya nasoso’ob na’at, ana bar boro men nihamiy bainowan mowan nakwib narun nabainuwimih en.
40 Weti wabemo wapo vatano apave yavare umawe raije amaisy inya, yara syare weapamo wapanatatayaube. Weye Risy, Arikainyo Vatan, sya masyoto de raije mamo wapantukambe rai, weti wapanatatayaube indamu wapo inanyut.”
40 Imih itinin ta’imon i nati, kwa auman kwana bogewas mata nuwinuwin kwanama, anayabin Orot Natun boro men veya kwa kwanotanotamaim natitamih.”
41 Umba Petrus po Yesus anajo pare, “Injae, Nyo ananeneae umaso raura reabo reansai rako, vatan tenambe mansaije?”
41 Peter eo, “Regah, iti oroubon kuo i aki isai, o sabuw eretei isah kuo?”
42 Umba Amisy Yesus po ananeneae kaijinta raura nakato pare, “Vatano panapatambe inta opamo akarikuga mbar muno beto akarijo yavaruga apa bekere rai mavabe. Weti apa akarije umaso panave ai ti po atutir indamu be akarive apa vatano wanapatambe kaijinta mai indamu masyote anteter po awa anaisye raunanto mai. Umba akarijo yavaruga puje munijo we raora.
42 Regah iya’afut eo, “Anababatun a tur ao’owen Akir wairafin orot gewasin naatu ana not rerekabin, orot ukwarin nati akir wairafin boro nab akir wairafih afa isah ni’ukwarin naatu hai bay baitih isan boro ana veya’amaim nitih hinaa.
43 Ranivara vatano panapatambe umawe po apa anakere raija kobe yava akarijo yavaruga pakare, wea indati apa akarije anayanambe ai ti po kove raunanto ai.
43 Anayabin orot ukwarin matabir nan nati akir wairafin bowabow gewasin maiyow bowabow itin, imih iyasisir ana akir wairafin bai yara’ah bowabow gagamin na’in itin!
44 Tugae, akarije umaso po vatano panapatambe umaso aijaseo titive indamu po ananugo ntuna no yavaruga umaso raeranande tenambe.
44 Ana bar wanawanan sawar tutufin etei i akisin i’ukwarin kaif.
45 Weramu ranivara vatano panapatambe umaso po ratantona no anuga pare, ‘Sya akarije pamo to noa gwaravain dave weramu pana de rainy,’ weti po vatano wanapatambe umawe manepati tenambe, muno pisyisy muno po awije ramanama maen, weamo mamaisye ramu.
45 Baise akir wairafin na’at nao, ‘Orot ukwarin bisaise enan, no’om boro ma hamen hamen erurubirabir, imih ayu boro au kokomaim anasinaf.’ Naatu namisir bowabow sabuw, oro’orot baibin nabow narouw kwanekwan ni’a’afiyih, naatu ana kokomaim naa natom kwanekwan nikoko’aw nanan ana veya.
46 Weye naije akato apa akarije umawe pakare ama masyote muno uma amije mamo pantatukambe rai. Umba akarije wato po mangke raugaje vatano mamuno uma panapatambe aijoe ai, po anepati mangkebe umba po augaveto po amaugusyo no vatano ubeta Amisye ai jewene matavon.
46 Imaibo Orot ukwarin boro nan natit, veya men nati akir wairafin so’ob ma ekakaifimaim boro nanamih, naatu na isan ana veya boro baimatnuwina’e nama’am nan natit. Naatu orot ukwarin nan natitit ana veya nati akir wairafin boro nab nabeyah natarsisib nisaroun baifanasairayah hai efanamaim bairi hinama.”
47 Vatano panapatambe wato po apa akarije apa bekere raen to, weramu po rarijate ramu, weti apa akarije po mangke manakoe raugaje ai.
47 “Akir wairafin ana orot ukwarin abisa sinafumih kokok i so’ob baise men saife taiyuwin yabuna ana orot ukwarin abisa kok eo’omaim sisinaf, nati orot boro hinawabir biyababan gagamin na’in nab.
48 Weramu are pirati pantatukambe apa akarije apa bekere rai ti po ana ngkakai inta rave yara pantukambe rai, opamo indati apa akarije po mangke mamaune bo raugaje ai.
48 Baise akir wairafin ana orot ukwarin abisa sinafumih kokok i men so’ob, naatu isisinaf kwanekwan biyababan enunuwih boro au hamenamo hinawabir biyan nababan. Sabuw iyab sawar gagamin na’in tebaib, i na’atube sawar gagamin na’in boro wan hinay maiye. Orot yait gagamin anababatun tibitin i auman boro gagamin anababatun isan hinafefeyan nitih maiye.
49 Yesus po raura pare, “Ide ramu Syo taname raugaje vatano una no mine vone so mansai. Ibeke dave syare taname umaso mamo raon to.
49 “Ayu i wairaf abai iti tafaram afuninamih ana atit, au kok gagamin na’in i mi’itube iti tafaram marasika tabusuruf ta’arah.
50 Weramu manasyimbe indati inowo siurijo manakoe rai. Muno inanuga nseo majeve yava Sya siurije umaso mewen to.
50 Ayu i bapataito fokarin maiyow nou’umaim ema’am boro wanawanan ana run anab, imih boun dogorou wanawanan i yababan awan karatan ama anotanot anan yomanin anisawar imaibo nuhunafot!
51 Wapo ratantona wapare ride indamu Syo kovo saumane raugavo mine so rai. Weramu Syo raura wasai syare jewena. Yara ride indamu Syo yavaruga maosor ti usivuinyo vambinibe.
51 Kwa kwanotanot ayu i tufuw abai tafaramamaim ana? En, a tur ao’owen, ayu i men tufuw abai anamih, baise kauseb abai ana.
52 No naiso kobe yavaruga indati wayaowi vambinibe ti maosor, weye vatane inta wanave Sya ayaowe rai yara inta wanave jewen. Weti yavaruga inta ama vatane radani, yara vatane mandei wayaowi vatane rurume mai, muno vatane rurum umaso yonayo vatane mandei umawe mai.
52 Mar iti boun orot aawan natunatunawat nah etei five boro hinakusib tounu rounane hinabat rou’ab rounane hinabat taiyuwih hinakusib hinigamigam.
53 Indati aja ponayo apa arikainyo anya ai, muno arikainyo anya ponayo aja ai. Akoya monayo ama arikainyo wanya rai muno arikainyo wanya monayo akoya rai. Ajamo ngkakaije monayo ajamo ngkove rai muno ajamo ngkove monayo ajamo ngkakaije rai.”
53 Kek tamah hairi boro taiyuwih hinakusib hinagam. Babitai hinah hairi boro hinakusib hinagam na’atube babine rawan babin hairi boro hinakusib hinagam.”
54 Umba Yesus po raura vatano wanuije mai pare, “Arono wapo kamuro karisya raen no ranijo varet, wapare, ‘Kavintanamo maruge maje.’ Wea umba maruge maje kobe.
54 Jesu sabuw isah iban eo maiye, “Veya ra’iyinane sakuk nayen nabi’afar badowan kwana’i’itin ana maramaim, kwa boro mar ta’imon kwanao, ‘boun boro toun nayar’, naatu toun eyarayar.
55 Muno arono ovaro wambiraowe pare nande, wapare, ‘Kavintanamo nuge non dave.’ Wea umba non dave.
55 Naatu gurufune gagub nayen narab kwananowar kwa boro kwanao, Veya boro nararan, naatu veya erararan.
56 Weapamo wapa angkarije ntapekan! Wapo anakotare umaso raen dave. Weramu wabeanimaibe wananta anakotaro raroron arono naiso, maisyare Sya anapaporainyo syo raroronoe raije jewen?”
56 Wanawanan rerekabih! Me kamar hai sawar naatu gagub wanawanan hai sawar abisa temamatar i kwa’itah kwa’inanen kwaso’ob kwa’o. Baise aisim sawar abisa iti boun temamatar hai yabih men kwaso’ob?
57 “Wabeanimaibe wapo ayao mamaisye inta rapatimuge jewen?
57 Aisim sawar abisa gewasin sinaf isan men taiyuw kwabibabatiyi?
58 Ranivara vatane inta parijo nai rave, weti pare po nauga ra panaikebe nai no akarijo po mangke rapatimuge amun, kove mamo nyo aneme raijar wusyimbe rati, arono ipanya no unanuije yasyine raide nene, wirati indamu isanuga nsauman akato. Weye ranivara nyo aneme raijare jewen, wea indati vatano napije po naunanto akarijo po mangke rapatimuge ai, umba akarije umaso po naunanto apa naite mai jakato, umba naite wo nausiso no tanoano makova rai.
58 Sabuw baibatiyih isan hinabuwi kwanan inasinaftobon airi kwanayabuna kwanitounuw, imaibo kwananan baibatiyenamaim kwanatit. Baise o men inasisinaf na’at, i boro nabuw narab natain kwekwetar kwanan baibabatiyenayan orot nanamaim kwanatit naatu i boro nabuw furisiman nitih hinabuwi dibur hina yariyi.
59 Syo raura tugaive: indati wintuna no tanoano makova rai jao nyo nya mangke umaso ravaeya mewen bintabo.”
59 A tur ao’owen, o boro dibur bar imaim inama agim hio na’atube inibaiyan imaibo boro dibur barene hinabotaiti inatit.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.