Lucas 10
Ayao amisy urairi wanyin (YVANT) vs AAI
1 Naije Amisy Yesus po vatano tename mandeij eane abusyin mapatimu, Po matutir wusya ube randurumbe. Pare onawamo wuisy yara Opamo dijat, usisa munijo rui mirati kavinta pare siso raije rai tetebe.
1 Iti ufunamaim Jesu orot afa’abo rubinih, nah etei 72. Naatu efan i na bainanawanamih notanot imaim rouru’ab wan iyafarih hin. Bar awan, awan hirun hitit hibinan hiremor.
2 Umbawe Yesus po ananeneae so raura mai pare, “Vatano wanuije umaso maurata irati anaisyo matugo manui rave no no nawaisye rai, weramu vatano wo ine ranugande mamaun. Vatano be akarive nawaisye umaso raije opamo Amisye. Weti syare wapo anajo indamu Po vatane inta matutir indamu usisa Apa nawaisye rai wo ama ine ranugande.
2 Jesu iuwih eo, “Masaw i gagamin na’in iyamur, baise fourayah i matan ta’amo. Isan imih Regah fourayan matuwan isan kwanayoyoban saise bowayah moumurihika niyafarih hinan masaw hinafour.
3 Weti, wata! Syo wasatutir wapusya, wasaurata irati domba wapasya wasayai no makeo sivuiny awa yasyine rai.
3 Kwatit kwan! Sheep na’atube abiyafari haru kakafih wanawanahimaim kwananamih.
4 Vemo wapo doije muno ingkujawane inta raugav inya. Muno vemo wapo wasajo kokome raugavo randurum inya. Vemo wasopijo wapa unanui anya rai jinya, yara wapanya tutir.
4 Kwanatitit umamaim men Kaukut ta kwanab, hafoy, a baibiyow ta kwanab; naatu efamaim men kwanabat sabuw kwanibabatiyihimih.
5 Arono wasisa no yavare inta rai, syare wapo raura wapare, ‘Amisye po kovo saumane raugaje wasai.’
5 Bar menatan kwanarur wantoro’ot kwanao, “Tufuw kwa etei isa nama.’
6 Ranivara yavaruga umaso onawamo manuga nsaumano wasai, weamo Amisye po kovo saumane raugaje mai. Yara jewen, weamo Po kove umawe raugakanande taune weabo wasai.
6 Naatu nati bar wanawanan tufuw ana orot nama’am na’at, kwa tufuw kwabitin boro nab, baise en na’at, a tufuw kwabitin boro namatabir maiye kwanab.
7 Syare wana no yavaro wasea raije umaso obo rai, muno wapisyi no awa yavare rai kai. Weye wapo anakere so raijaro mansai, weti wo anaisye, ana wadamaname raunande wasai omamo mamaisy. Yara vemo wasea wapaje yavare ranteter nora.
7 Naatu bar nati kwarun kwabaib imaim kwanama, siwar abisa’awat tibit i kwanabow kwanaa kwanatom bairi kwanama, anayabin bowabow sabuw tebowabow i hai baiyan tebaib. Naatu men bar bar afe kwana yara’ara’ah kwanaremor.
8 Ranivara wasisa munije inta rai muno vatane wo wasaugave wasen, weamo anaisyo rui mirati wo raunande wasai, omamo wapo rai bayave.
8 Bar merar menatan kwanatitit a merar hinay hinabuwi, abisa hinabit kwanab kwana’aan,
9 Wapo saumane raunanto vatano ugwanene mai muno wapo raura mai wapare, ‘Masyoto Amisye de be akarive Apa kawasae mai no mine vone so nandea mararai to.’
9 nati bar meraramaim sawusawuwih kwaniyawasih, naatu hai tur kwana’owen ‘God ana aiwob i natit sawar.’
10 Weramu ranivara wasisa munije inta rai yara vatane wonae wo wasaugave sisowi, weamo wapusya ti wata no unanuije ama yasyin umba wapo raura,
10 Baise bar merar menatan kwanarur sabuw men a merar hinayiy, kwanatit ef yan kwanabat kwanao,
11 wapare, ‘Wapa munije so ama kapumo nowo reansajoe raije somamo reamo ranepataje no wasamun indamu wapo raen wapo taune wapa mangke ranawan. Wasaemen: Masyoto Amisye de be akarive Apa kawasae mai no mine vone so nandea mararai to.’
11 ‘Aki ai fofob iti a bar a meraramaim arutatab bebeyan abimatnuwi kwa a baimakiy isan. Baise men nuhi nabur God ana Aiwob i na iyubin sawar.’
12 Syo raura tugaive: arono masyoto mangke rapatimu nande, indati munijo Sodom muno munijo Gomora aya mangke ndaradam, yara munijo uma wonae manuga rausiso wasai jewenoe indati awa mangke raugaje mai ntiti mo we rakivan.”
12 Anababatun a tur ao’owen baibatebat ana veya nati bar merar sabuw i boro baimakiy gagamin na’in hinab, men Sodom sabuw hibaib na’atube’emih.
13 “Kakaije nde munijo Korazin nai, muno kakaije nde munijo Betsaida nai tavon! Syo anapaporainyo manuije rarorono wasai to, weramu wasakinavo wapa ayao kakaije raije ramu. Ranivara Syo anapaporainye umawe raroron no munijo Sidon muno Tirus yai ratire, indati vatano marane ratuije nao wanave muno manimaumbe awa ayao kakaije rai ti usakinavo rai.
13 Chorazin sabuw naatu Bethsaida sabuw, kwa i boro sawar kakafin maiyow isa namatar! Anayabin ina’inan iti kwa biyamaim asisinaf marasika Taiya, Sidon sabuw biyahimaim ata sinaf, mar ta’imon boro hai bowabow kakafih notawiyen isan yuhwah gao hitarab hai kakafih hitae’en!
14 Tugae, arono indati masyoto Amisye po mangkeo mine so rapatimu, munijo marano Tirus muno Sidon aya mangke mamaun, yara munijo Yahudi Korazin muno Betsaida ipa mangke manakoe rave.
14 Baise baibatebat ana veya Taiya naatu Sidon sabuw God boro kaifai nakabibirih, naatu kwa i boro baimakiy gagamin na’in kwanab.
15 Munijo Kapernaum winy, nyo ratantona nyare indati Amisye po naijaseo no munijo ntiti. Weramu Syo raura nai syare indati Amisye po namaugusyo no tanamo mbadururo nuge nuganuije rai!”
15 Kwa Capernaum sabuw! Wab kwabora’ah a fair kwabibigan, God boro nagurusi morob ana efanamaim nitaiy kwanare!”
16 Umba Yesus po raura Apa arakovo utavondi aije mai pare, “Are pirati po ananyao wapo raura we raraniv, opamo maisyare po Sya ananyaowe raranive omaisy. Yara are pirati po wasawatambe, opamo maisyare po inawatambe omaisy. Muno are pirati po inawatambe, opamo po Sya Injayo po inatutire awatambe tavon.”
16 Naatu Jesu ana bai’ufununayah iuwih eo, “Orot yait a tur enonowar, nati i ayu au tur enonowar, na’atube orot yait ekwakwahiri nati i ayu ekwakwahiru. Naatu orot yait ayu ekwakwahiru, nati i yait ayu iyafaru anan i ekwakwahir.”
17 Yesus apa arakovo tename mandeij eane abusyin wakare manayanambe rave. Wo raura nanto Yesus ai ware, “Injae, reamo Nya tame veano anawayo kakaije mawatambe!”
17 Orot nah etei 72 yasisiramaim hina Jesu biyan hitit hio, “Regah, o wabimaim demon au’uwih i mar ta’imon fanai hibai hititit.”
18 Yesus po raura nakananto mai pare, “Syo Anakakai Akoe aen no no naumo warae temaje maisyare ivakoe.
18 Jesu iyafutih eo, “Satan marane namanamar na’atube bokiyakiyat hea’obow re’er a’itin.
19 Syo vambunine raugaje wasai indamu wapo wama marova wato apa vambunine rapinde tenambe, weti anakotare inta mo wasansewabe jewen. Ranivara wapo tawae muno mingkikipije ratekar asyo, weamo mo wasatao jewen.
19 Kwananowar fair etei kwa ait aonowahi sawar, imih kwa boro kok naatu sana’ar tafah kwanabat kwanaremor, na’atube rakit hai ahay hai waf etei boro kwanawasatan, boro men abis ta niyababanimih.
20 Weramu vemo wasanayanambe wapo anawayo kakaije rawatambe to namije rai nora, yara syare wasanayanambe weye Amisye po wapa tame ratoeyo Apa bukugo no munijo ntiti rai to.”
20 Naatu demon kakafih kwa’uwih fana hibai hibibihir isan men kwaniyasisir. baise maramaim God wab kikirum isan i kwaniyasisir.”
21 Arono naije Anawayo Vambunine mo vambunine raunande Yesus ai ti anayanambe, umba Po raura pare, “Injayo Amisye, wimbe akarive munijo ntiti muno mine so rai. Syo kove raura seo Nai, weye ana umaso mamo Nyo rangkokaibe vatano makarije mbare mai, yara Nyo rarorono vatano wantatukambe mansai. Injae, wemirati mamaisyo Nya mbekere rai.”
21 Nati ana veya’amaim God Anunin Kakafiyin Jesu iwa’an yan wanawanan yasisir awan karatan eo, “Tamai o i mar tafaram ana aiwob! A merar ayiy anayabin sawar iti etei o sabuw so’obayah naatu sabuw notanotayah men i’obaiyih, baise ibun na’atube ma’am boro’obo natunat bereberefiy i i’obaiyih tesoso’ob isan, Tamai a merar ayiy, iti sawar etei i o a kokomaim isinaf temamatar.”
22 Umba Yesus po raura vatano wanuije umaso mai pare, “Sya Injaya po anakotaro rui vayave raunande Rinai to. Sya Injaya obo pi po apa Kavo rinaen kobe, yara vatan inta wo rinaene ramu. Muno vatan inta wo Sya Injaya aene ramu, yara Apa Kavo ribui syirati syo aen kobe; muno vatano ibeker syare Syo Injaya arorono maije obo nawirati wo aen tavon.”
22 Naatu Jesu iuwih eo, “Sawar tutufin etei Tamai ayu itu, men yait ta so’ob ayu i God Natun, baise Tamai akisinamo so’ob, na’atube men yait ta Tamai so’ob, baise ayu i Natun akisu’umo aso’ob. Naatu sabuw iyabowat i Natun rurubinihiwat boro God isah nirerereb hinaso’ob.”
23 Umba Yesus sarirae akare Po raura Apa arakovo utavondi aije mai mumuimbe pare, “Weapirati Amisye po kovo manakoe raugaje wasai to, weye wasami mo Sya ana syo rave raen kakavimbe.
23 Imaibo Jesu tatabir ana bai’ufununayah akisihimo iuwih eo, “Kwa i kwabiyasisir anayabin God ana bowabow anababatun mata yan kwa’i’itin.
24 Syo raura tugaive: arono wusyinoe anawae wanui muno akarijo titi wanui ubeker indamu taune mansami mo Mesias rinaeno Sya ana dave rai maisyare muno weapo rinaene somaisy, weramu wo rinaeno mansami rai jewen. Muno Mesias syayaowa ubeker wo rinaranivo taune mansamarikoame rai, maisyare muno soamo weapo rinaranive somaisy, weramu wo rinaranivo mamarikoame rai jewen. Yara weapirati anakotare so nde wasai to.”
24 Anababatun a tur ao’owen, dinab oro’orot naatu aiwob sabuw hikok kwanekwan kwa abisa kwa’i’itin i hita’itin naatu abisa kwanonowar, i hitanowar, baise men hi’itin naatu men hinowar.”
25 Umba naije kuruno akari mbaro Ananyao Musa rai inta de Yesus ai indamu po atopano Apa ana daura rai, weti po anajo pare, “Injayo Kurune, animaisye mirati syo rave indamu syaveo kovo nuge nuganuije rai?”
25 Ofafar bai’obaiyenayan orot so’obayan ta, Jesu baikubibiruwinamih misir ibatiy eo, “Bai’obaiyenayan, ayu i boro abisa anasinaf ma’ama wanatowan anab?”
26 Umba Yesus po raura akananto ai pare, “Animaisye mirati ratoe no Ananyao Musa rai? Winya ana ndatantona mamo noare rui?”
26 Jesu iya’afut eo, “Buk Atamaninamaim hikirum inu’in ibiyab hai yabih abisa’awat i’itan?”
27 Umba vatane umaso po raura akananto pare, “Ananyao Musa mo rauranare so: ‘Muiny irati nya Amisye ai rave. Nanuga ntenami muiny irati Ai muno nya ana ndatantona ntenami rai muno nya vambunine rai tenambe.’ Muno ‘Muiny irati nya arakove mansai maisyare muno taune wimuinyo taune nai wemaisy.’ ”
27 Orot iya’afut eo, “Regah, a God isan, dogor tutufin etei, ayub tutufin etei, a fair tutufin etei, naatu a not tutufin etei a Regah isan iniyabow, naatu taituwa isah iniyabow, o taiyuw isa kubiyabow na’atube.”
28 Umba Yesus po raura akananto pare, “Nya ana ndaura umaso mamo tugae. Weti wintavondijo rai mavabe, indati nyave irati kovo nuge nuganuije rai.”
28 Jesu iya’afut eo, “Abisa i’o i tur anababatun i’o, isan imih kwen abisa i’o na’atube kusinaf saise ma’ama wanatowan boro inab.”
29 Weramu kurune umaso ararin, po ratantona pare apa ana po rave mamo mamai to. Weti po Yesus anajo akato pare, “Weramu syare Nyo nya ayao umaso raura kakavimbe rinai: are nawirati sya arakove waino mai?”
29 Baise ofafar bai’obaiyenayan taiyuwin bora’ah na’atube, imih Jesu ibatiy maiye, “Ayu taituwau i iyab?”
30 Umba Yesus po raura akananto ai, Po ananeneae inta raura pare, “Vatano Yahudi inta no no Yerusalem puje to no munijo Yeriko. Panyana unanuije ama yasyin umba vatano mamune inta unande ai ti wo anepati, wo apa ansune rakanunundi ai, wo raugavo aora muno apa ananuge tavon, umba wo apaya ti tami no unanuije ama tuga rai, kavinta ratire kakai.
30 Jesu iya’afut eo, “Ana veya ta Jerusalemane orot ta au Jericho re inan basit, sabuw kakafih wanawanah run, hitit ana faifuw hi’oromen hibai hirab hitaiy re imamayay in, ana sawar hibow hibihir hin. Bainowah orot binanawan hirab imamayay inu’in|alt="thieves attacking traveller" src="CN01745B.TIF" size="col" loc="Luk 10.30" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.30"
31 Masyoto naije syeno Yahudi inta panya unanuije umawe raide tavon. Arono perato po vatano wo anepati umawe aen, panya evadi ai no unanuije ama tuga rani bo rai, panawadi ti poroto kobe.
31 Nati veya ta’imon firis ibo Jerusalemane au Jericho re inan basit, orot ef awan inu’in itin, baise ef sisibin raunane yagebageb bihir in.
32 Naije akato vatano Lewi, opamo panapatambe no Yavaro Amisye rai, panya unanuije umaso raide tavon. Arono po vatano anepatije umawe aen tavon, panya evadi ai tavon ti poroto maisyare syene umawe amaisy.
32 Levi orot ibo auman nati ef ta’imon re nan orot inu’in itin, naatu ef au waraunane yagebageb in.
33 Umba naije akato vatano Samaria inta puje ti pananave po unanuije umaso raide akato, ti nanto vatano Yahudi anepatije umawe ai. Yahudi onawamo vatano Samaria awa marova nanawije, weramu arono po vatano anepatije umaso aen, aemeno ai rave.
33 Baise Samaria orot nati ef ta’imon remor re nan orot inu’in koun yen, naatu nuware i’itin ana veya’amaim ana yababan ra’at.
34 Weti pararai nanto ai, umba po apa pare umawe raomar irati mana anggurije muno manine rai, umba po ansune vasye veano raokae. Umbawe po auseo tuna taune apa keledaije ai, po auga ti to no yavaro ratayao da vatano marane inta ware udea unaki raive inta rai, umba po aeranande.
34 Basit na orot inu’inumaim tit, biyan feher matahimaim raiy isusuwa’en naatu biyan fiyow sawar, basit bai ana donkey afe’en yara’ah naatu bai hin nanawan bar ta imaim yai ma’uh ma.
35 Sansimambe akato, vatano Samaria umawe po doijo perakije jirum raunanto vatano apave yavare umawe raije ai, umba po raura nanto ai pare, ‘Nyanapatambe vatane umaso ai jao sauman. Doije umaso mamaun, indati syo nya doije inta raugakanande nai no arono syakare.’ ”
35 Hi’in marto ana kaukut eofere kabay rou’ab bai orot bar kaifenayan itin eo, ‘Iti orot inakaif airi kwanama, naatu abisa’awat isan inasisinaf ana matabir anan au tur ina’owen boro anibaiyani.’”
36 Umba Yesus po kuruno Yahudi umawe anajo pare, “Vatano mandeije umaso onawamo are pirati vatano anepatije umawe apa arakove waino ai tugaive?”
36 Iti na’at eo sawar basit, Jesu orot ibatiy, “Orot tounu wanawanahimaim orot menatan i taituwan kakafih hirab inu’in isan ana yabow i’inuw?”
37 Kuruno Yahudi umawe po raura akananto pare, “Vatano aemeno vatano anepatije umawe ai, opamo apa arakovo tugae pije.”
37 Ofafar bai’obaiyenayan Jesu iya’afut eo, “Orot taituwan itin yan baban bibais.” Imaibo Jesu orot iu, “Kwenan nati na’atube kusinaf.”
38 Naije Yesusa pe apa arakovo utavondi aije nawe wanya tutir kobe, uta unanta no munije inta rai. Naije wanya inta ama tame mirati Marta mo Yesus awain indamu de no ama yavar.
38 Jesu ana bai’ufununayah bairi efamaim hiremor hinan basit hina babin wabin Martha ana bar ana meraramaim hitit; hai merar yi buwih ana baremaim hirun.
39 Marta ama rijata mi Maria, omamo ntuna mararaijo Amisy Yesus ajoe rai indamu mo Apa ananyaowe ranaun.
39 Naatu i tain Mary na Jesu nanamaim mare ma, Jesu abisa eo i ma nonowar, Martha bay ebitab, Mary Jesus a namaim ma tur enonowar|alt="Martha cooking Mary sitting at Jesus’ feet" src="CN01750B.TIF" size="col" loc="Luk 10.39" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.39-42"
40 Yara Marta mamo ramun nsariraiveo ama anakere kotaro yavaruga bo rai. Weti nde no Yesusa nui, umba mo raura mare, “Injae, mbeanimaibe winaemeno rinai tavone ramu ge? Sya rijate so mo inapaya ti ribui syanapatambe no yavaruga so rai, yara omamo jewena. Weti syare Nyo ratutir indamu manapatambe inatavon.”
40 baise Martha bowabow etei akisin bowabow isan yan so’ar na eo, “Regah Mary sawar etei ihamiyen akisu abowabow ku’i’itin i mi’itube kunotanot? Karam boro itau tan tibaisu airi ata bow ai en?”
41 Weramu Amisy Yesus po raura nanto rai pare, “Marta, Marta, winanuga mamaun muno nyo anakere so bo rantotobe tutir.
41 Regah iya’afut eo, “Martha, Martha, o i sawar moumurih na’in isah inot a yababan ra’at ya esoso’ar,
42 Yara ana intabo mirati manakoe rave, omamo Sya ayaowe so mije. Maria nanto rai, ti syare Syo raugavo raora jewen.”
42 baise sawar ta’imon i takokok gagamin. Mary i sawar gewasih rubin, naatu boro men yait biyanamaim nabosairimih.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.