Atos 9

Ayao amisy urairi wanyin (YVANT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Arono naije Saulus anuga mamune mo antutu dave indamu po mangke raugaje vatano wanave Yesus aije mansai, pare po mansaubaisy. Weti poroto po Syeno Titi tuna no Yavaro Amisye raije apan.
1 Baise Saul i Regah ana bai’ufununayah rouw morob isan menan bi’arakok. Imih na firis ukwarih biyah tit, fef tab auman tan Damaskas wanawanan Kou’ay Bar ta ta hai ukwarih hitaso’ob isan
2 Po nyovara waowe ranajo ai indamu po raugav irati vatano ube akarive Yahudi awa yavaro sambaya rai tutudi no munijo Damsyik mansai, indamu pare nanto anya, wanya utavondi Yesus apa ananyaowe raije inta mai no Damsyik, weamo po maijar po maugaveta makova no Yerusalem.
2 ifefeyan, saise sabuw iyab Regah ana efamaim hima’ama orot o babin etei tafatumih tabow tan Jerusalem dibur taya.
3 Weti Saulus po apa unanui anya rave poroto no munijo Damsyik. Arono pare pararaijo munijo umaso rai, kavuratawe vare inta no no naumo warae maje irati ai.
3 Nati isan au Damaskas yen inan, na bar merar biyubin auman naniyan meyemeye marakaw marane namanamarabe bow sisibin roun roun etei e’arasib re,
4 Naije kobe Saulus temaje no min. Umbawe daniv po anamote inta ranaun mo apa tame rawain mare, “Saulus...! Mbeanimaibe nyo arare veano rinave?!”
4 naatu me yan re rab, orot fanan nowar wabin su’ub eo “Saul, Saul aisim ayu irabu kubia’akiru?”
5 Saulus po anajo pare, “Injae, are pi Winy?”
5 Saul ibatiy, “Regah o yait?” Orot fanan tit maiye iya’afut eo, “Ayu i Jesu o irabu kubia’akiru.
6 Soamo syare winseo ramu nyanya nsiso no munije wato rai. Indati ana nyo rave akato mamo Syo rarorono nai.”
6 Baise kumisir kwen bar merar gagamin kutit, nati’imaim boro hinao inanowar abisa boro inasinaf.”
7 Arono naije vatano utavondi Saulus aije upaparo mansai weye wo anamote ranaun tavon, weramu wo Vatano po raura aeno mamije raije ramu.
7 Orot afa Saul bairi hinan hai tur sawar hinutanub hibat orot fanan hinowar, baise men yait ta ana yumat hi’itin.
8 Umba Saulus seo tet. Pare amije raveseo indamu po nuge ranyanyut, weramu amije makakave weti perananto po ana inta raene ramu. Wetiva vatano utavondi aije umawe wo aneme raijar wo augav usisa no munijo Damsyik.
8 Saul me yan inu’in misir matan nuw, baise matan isukway men abisa ta itin, basit uman hibai hi’unawiy hin Damaskas hitit.
9 Masyote mandeij amije makakave ti perananto po nuge raene ramu. Muno masyote mandeije umaso tavon po anaisye inta raisye ramu muno po mana inta ramaname ramu.
9 Veya tounu na’atube matan ifim ma. Nati ana maramaim men kafa’imo bay ta eaan naatu harew tom.
10 Vatano panave Yesus aije inta no no munijo Damsyik, apa tame mirati Ananias. Arono nikimarive, daniv pare Amisy Yesus po apa tame rawain: “Ananias!”
10 Baitumatumayan orot ta wabin Ananias Damaskas ma’am matan hibora’ah tainin tayowan Regah isan eafa’af fanan nowar, “Ananias!”
11 Umba Amisy Yesus po raura aje ai pare, “Winseo ramu nyanya nyoronto no Yudas apa yavar, namirati ntami no unanuijo ama tame mirati Unanuijo Nsarokir. Naije syare nyo vatano Tarsus, apa tame mirati Saulus, akani inda nanto ai. Soamo noe be sambayambeve.
11 Regah eo, “Inabogaigiwas inan ef gagamin wabin mutufor imaim inatit naatu Judas ana baremaim Tarsus orot wabin Saul isan inibatiyih, i ma eyoyoyoban.
12 Syo ana inta rarorono ai no apa nikimarije rai to, ama ine maisyare so: Po vatano apa tame mirati Ananias aen nande ai, po aneme raijaseo ntamijo ai indamu amije nsauman po ana raen akato.”
12 Naatu Saul matan hibora’ah orot ta wabin Ananias itin narun umanamaim matan butubun nuwanuw maiyen itin.”
13 Umba Ananias po raura akaseo Ai pare, “Amisyo winy, vatano wanui wo vatane wato aura ti syo anaun to. Ware po Nya kawasae nanawirati una no Yerusalem mansave tatugadi to.
13 Ananias iya’afut eo, “Regah sabuw moumurih na’in nati orot isan hio anowar, sawar kakafih maiyow o a sabuw Jerusalem hima’am isah sinaf.
14 Soamo de no munije so rai, po ayaowe rauga no syeno akokoe mai indamu po vatano wanave naije maijar tenambe.”
14 Naatu boun i firis ukwarih biyahine fair bai na iti Damaskas tit sabuw iyab o tekwakwafiri bow fatumen isan.”
15 Weramu Amisy Yesus po raura aje ai jakato pare, “Nyoronto! Weye vatane wato pamo Risyo atayao Sya anakere rai, indamu po Sya tame ravovo vatano Yahudi jewen muno akarijo titi muno vatano Yahudi mansai tenambe.
15 Baise Regah iu, “O i boro inan anayabin ayu nati orot arubin isou nabowamih, wabu nab natit Ufun Sabuw, aiwob sabuw, naatu Israel sabuw wanawanahimaim nabosemor.
16 Indati Syo raura ai syare opamo nanto irati siurijo manakoe rai weye tavondi Rinai.”
16 Naatu ayu taiyuwu boro ani’obaiy bai’akir gagamin na’in ayu wabu isan ni’akir.”
17 Naije kobe Ananias poroto siso no yavare umawe rai. Umba po aneme raijaseo ntamijo Saulus ai, po raura pare, “Sya arakovo Saulus, Amisy Yesus wepirati arorono nai no nya unanui anya rai arono nyare nde no naiso we, muno Wepirati po inatutir indamu ide nai. Apa bekere ma pare indamu winy namijo makakave mo nuge raen akato muno Anawayo Vambunine maje nai.”
17 Basit Ananias misir in bar efan Regah eo’omaim tit naatu bar wanawanan run, uman Saul tafanamaim yara’ah eo, “Saul ayu taiu Regah Keriso efamaim o isa birerereb i ayu iyunu anan o mata nigewasin inanuw maiye, naatu Anun Kakafiyin niwani.
18 Naije kobe ana inta maisyare jiane apa wanuna we ramaisy mponan no amije rai ti ntende, umba perananto po nuge raen akato. Naije Saulus seo muno Ananias po augasyo kuvuni mana rai.
18 Naniyan meyemeye matan siy kanabinin na’atube ma’am hea’obow re, matan kubunai nuw maiye, naatu misir re bapataito bai.
19 — ausente —
19 Bay eaa ufunamaim ana fair matabir maiye bai.
20 Siso kobe no vatano Yahudi awa yavaro sambaya ama uga rai, po raura kakavimbe pare, “Tugae, Yesus opamo Arikainyo Amisy.”
20 Saul misir mutufor in Kou’ay Bar run busuruf Jesu isan binan eo, “Jesu i turobe God Natun.”
21 Vatano Yahudi nanawirati wo apa ana po raura umaso ranaun, unantaive tenambe ware, “Vatane so pirati arono no no Yerusalem po arare veano vatano wanave Yesus aije mansave, wepije dako? Wamo ranaun apa deye somamo pare po vatano wanave Yesus aije makani indamu po maijar po maugaveta no syeno akokoe Yahudi mansamun no Yerusalem.”
21 Sabuw etei hinowar hifofofor naatu hibabatiyih hio, “Orotoban iti Jerusalemamaim sabuw iyab Jesu wabinamaim hikwakwafir rouw himorob? Naatu iti’imaim nan ana’an i nati sawar ta’imon isan na, sabuw fatum bow na firis gagamin baitihimih?”
22 Weramu Saulus apa ayao mamo mbambunin dave, apa vambunine umaso miridi nseo. Po Yesus aura kakavimbe pare Opamo Mesias wepije, tugaeya Amisye po atutir de wansai. Vatano Yahudi nanawirati una no munijo Damsyik wo Saulus apa ayao umaso raraniv damu mbambunin dave, weti wo apa ayaowe rasakinave kakai.
22 Baise Saul binan inan ana fair ra’at, Jew sabuw iyab Damaskas hima’am hai not botabir naatu i’obiyih Jesu i anababatun Keriso, iti na’at eo sabuw tur omih hikasiy.
23 Noa nugoenta umba vatano Yahudi una no Damsyik wanyinyaube ware wo Saulus aubaisy.
23 Fur bai’ab na’atube sasawar ufunamaim Jew sabuw hiru’ay Saul morob isan hiyakitifuw.
24 Weramu Saulus nanto irati awa ana wo ratantona umaso rai. Siman namane rinit Saulus apa marova usayai wo aman tutir no munije ama unsanda akokoe uje rai tetebe indamu wo aubaisy.
24 Baise abisa sinafumih hiyayakitifuw i hio nowar, fai mar i etawan awan hima’afut hima’am tatitit hita’asabunimih.
25 Weramu naman inta apa arakove wo augav no unsanda mamaune rai umba wo augasya tuna arame inta rai, wo waije rave aoporasyo no yano oram munijo namije ama akiri.
25 Baise gugumin ta ana bai’ufununayah Saul kaifet wanawananamaim hiwan fur ana sou ta’amaim hiruru re.
26 Umba Saulus nin poroto no Yerusalem. Pare beker indamu tavondijo vatano wanave Yesus aije mansai, weramu onawamo wo Saulus asyaniv muno wanave aije ramu.
26 Saul na Jerusalem tit sinaftobon bai’ufununayah bairi baita’imonin isan. Baise bai’ufununayah i Saul isan hai bir ra’at, anayabin men hibitumatum Saul i turobe baitumatumayan ta matar ai en.
27 Barnabas obo pirati panave Saulus ai, weti po augave yirija no Yesus apa arakovo po mansatutire mai. Umba Barnabas po Saulus aura kakavimbe mai pare, “Arono Saulus so apa unanui anya poroto no Damsyik, po Amisy Yesus aen muno Apa ayao maje ai to. Umba Saulus siso no Damsyik, po Ayao Kovo Yesus ravovo vambunimbe, yara janive ramu.”
27 Imaibo Barnabas na ibais bai in Tur Abarayah biyah tit, kubuna mi’itube efamaim Regah itin naatu Regah eo nowar. Ana binan fairin Jesu wabinamaim auman eo hinowar.
28 Weti Yesus apa arakove umaso wo Saulus augave siso tavondi kai. Umba Saulus pananave munijo Yerusalem rai, po Amisy Yesus aura vambunimbe vatane mai.
28 Naatu hibai bairi hima Jerusalem ana uman men sanet etei remor Regah wabinamaim binan.
29 Nanto irati vatano Yahudi nanawirati wo ayao Yunani raura inta mansai, umba wepe wenawe wayao ensembe irati Yesus ai. Weramu vatano Yahudi umaso manuga ngkakaijo Saulus ai, weti ware wo aubaisy.
29 Jew sabuw iyab Greek tur hio bairi hi’o hibas naatu rabin morob isan hiyakitifuw.
30 Arono arakovo wanave Yesus aije unanta awa bekere umaso rai, wo augav wuruta no munijo Kaisarea. Umba wo atutir indamu pakato no apa munijo Tarsus rai.
30 Baise baitumatumayah afa tur hinowar basit, Saul hibai hire Caesarea hitit naatu au Tarsus hiyafar in.
31 Soamo kovo saumane bo mi nowo anugano Amisy una no Yudea muno Galilea muno Samaria mai tenambe. Wo Amisye asyani dave tenambe muno Anawayo Vambunine mo vambunine raugaje mansai ti ubambunin. Maisyare omai ti, vatano wanave Yesus ai awa wanuije miridi nseo ti manakoe.
31 Imaibo ekaleisia sabuw Judea, Galilee naatu Samaria wanawanahimaim etei tufuwamaim hima hiyasisir. Naatu Anun Kakafiyin ana baibaisamaim fair hibai naatu hai kou’ay busuruf wowab ra’at yen, Regah nanamaim kakaf auman hima.
32 Petrus puje no Yerusalem, pananave pare po vatano wanave Yesus aije mansapan no rui rui vayave. Muno siso no munije inta, ama tame mirati Lida, indamu po vatano wanave una no naije mansapan tavon.
32 Peter efan ta ta etei run tit ana sabuw itih remor inan, veya ta God ana sabuw iyab Lydda bar merar gagamin hima’ama bainanawanihimih in.
33 Naije Petrus nanto irati vatano tunaive inta ai, apa tame mirati Eneas. Tume kaumandei to, seo tete kakai yara nikive vayave tutir.
33 Nati’imaim orot ta wabin Aeneas, an uman murubin bai’etaw en gem yan inu’in kwamur etei eight sawar.
34 Umba Petrus po raura nanto ai pare, “Eneas! Soamo Yesus Kristus po saumane raunande nai. Weti nseo ntet! Nyo nya niki raije ratayao kai.” Naije kobe Eneas ajoe nsauman, seo tet kobe.
34 Basit Peter isan eo, “Aeneas Jesu Keriso o ebiyawasi kumisir, a ir kunu ku’abar.” Orot mar ta’imonamo misir.
35 Vatan tenambe nanawirati una no munijo Lida muno Saron wo aenamo sauman to, weti usakinav wanave Yesus ai.
35 Sabuw etei Lydda naatu Sharon wanawanan hima’am abisa matar hi’i’itin etei hitumatum naatu Regah isan hitatabir.
36 Munijo kaijinta ntavon ama tame mirati Yope, wanya inta no no naije omamo manave Yesus ai. Ama tame mirati Tabita (wemirati tamo Yahudi, yara raura ayao Yunani raijamo Dorkas, ama ine mare rusa). Wanya umaso mbekobe irati vatane mai tenambe muno raemeno vatano awa ananuge meweno maije mansai.
36 Joppa bar meraramaim babin ta wabin Tabitha, Greek fanahimaim i Dorcas. Iti babin i baitumatumayan ta mar etei gewasin esisinaf naatu yababan wairafih ebibaisih.
37 Arono naije nggwanen dave ti ngkakai kobe. Arono wo ranasino kopa rayajama jewen, umba wo raugave sea ntami no tanoano vono warae inta rai.
37 Nati ana veya’amaim sawow bai naatu morob biyan hisouw hibai hiyen bar tafantoro’ot hi’inuw.
38 Munijo Yope umaso mararaijo munijo Lida rai. Weti vatano wanave Yesus aije nanawirati una no Yope wo Petrus anauna no no Lida. Weti wo vatane jiruma yatutir yirija no Lida indamu yo Petrus augav. Nyanta ai, umba yare, “Injae, ririmbeker soamo wintavono ririnsai, wamavave wanta no ririma munije rai!”
38 Joppa na Lydda titit i men ef yok, imih bai’ufununayah Joppa hima’am Peter na Lydda’amaim titit ana tur hinowar. Basit orot rou’ab hiyafarih hin hifefeyan hio, “Are Peter akokok saise inan biyai inatit, men inarubir.”
39 Weti Petrus tavondijo yai, wuruta no Yope. Arono unanta yavare umawe rai, wo Petrus augav usea no tanoano vono warae umawe rai, namirati Dorkas ama kopa raugaje niki raije rai. Naije Petrus po wanya kavini maen woyovo Dorkas rai. Wo raura nanta Petrus ai ware, “Reama ansune somamo Dorkasa omirati mo rakasyu reansamarom arono ta no reansarijatoe.”
39 Basit Peter bobuna misir bairi hin, hina hitit hiyen bar awan yate tafan imaim hirun. Naatu kwafukwafur baibin etei hai faifuw Dorcas yawasin ma’am ana veya sakir bitih auman hibow hina hi’obaibiy hirerey auman hirun.
40 Umba Petrus po wanya kavini umaso matutir pare, “Wapusya vintabo.” Umba apa vukane ranteter be sambayambe Amisye ai. Be sambayambea jewen, umba seo amumbe nanto Dorkas ama niki raije rai, po rawaino ama tamo Yahudi rai pare, “Tabita, nseo!” Naije kobe ramije rave seo, merananto mo Petrus aen. Umba mbeseo ntuna.
40 Peter sabuw etei iuwih ufun hitit, i sun yowen yoyoban imaibo eo, “Tabitha kumisir!” Babin matan nuw naatu nura’at Peter i’itin ana maramaim misir mare ma.
41 Petrus po raneme raijaseo indamu nseo ntet. Umba po vatano wanave Yesus ai muno wanya kavini umawe mawainde tenambe, po raura mansai pare, “Dorkasa mamo soamo ngkovakato to!”
41 Peter eof babin bai ibais misir bat, imaibo baitumatumayah naatu kwafukwafur isah eaf hina yawasin batabat i’obaiyih hi’itin.
42 Vatan tenambe una no munijo Yope wo Dorkasa ama ngkovakato umaso ranaun, weti wanui wanave irati Amisy Yesus ai.
42 Tur tasasar tit Joppa sabuw etei hinowar naatu moumurih na’in Regah hitumitum.
43 Petrus no munijo Yope umaso noa nugoenta, tuna no vatano Yope inta arijat, apa tame mirati Simon. Vatane umaso pamo po maere ama kea ratayao indamu po ramavun.
43 Peter veya moumurih na’in Joppa’amaim orot wabin Simon ana baremaim hairi hima.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.