Atos 8
Ayao amisy urairi wanyin (YVANT) vs AAI
1 — ausente —
1 Stephen hi’asabun momorob isan Saul auman isaito.
2 — ausente —
2 Kwafirenayah sabuw afa Stephen hiyai naatu isan hiyababan rerey gagamin maiyow hima hirererey.
3 Saulus opamo beke dave indamu po anugano Amisye randamisy, weti po vatano wanave Yesus aije mave tatugadi. Siso puje awa yavare rai tetebe, po anya, wanya maijar po maugavuje indamu maugaveta mausiso nowo tanoano makova rai.
3 Naatu Saul ekaleisia gurusin busuruf bar awan awan run tit orot babin bow rouw fatum iteten in dibur baremaim yaririyen.
4 Vatano uma unanajibe nanao usisa wuje munije ranteter wo Ayao Kovo Yesus ravovo vatane mansai.
4 Iyab hitagey nanabin hititit i God ana tur hibinan auman hinan.
5 Muno Pilipus poroto no munije inta rai no Samaria, po Mesias aura kakavimbe vatano nanawije mansai. Pare Mesias Amisye po aurairive wansai Opirati Yesus.
5 Philip re in Samaria bar merar gagaminamaim Keriso ana tur binan in.
6 Arono vatano nanawije wo Pilipus apa ananyaowe umaso raraniv muno wo apa anapaporainyo po rarorone raen, manuga nto irati rai.
6 Philip eo sabuw hinonowar naatu ina’inanen sinaf hi’i’itan etei hina hiyubin ana tur nowar isan.
7 Weye Pilipus po saumane raunanto vatano tunaive wanui mansai. Muno po anawayo kakaije rawatano vatano wanui rave mansai, ti anawayo kakaije umaso wuje mansaora ugwaino akoeve.
7 Sabuw moumurih maiyow wanawanahimaim afiy kakafih tarsumih hima’am erefanah auman hititit, naatu ah umah kafikafirih naatu ah umah murumurubih moumurih maiyow auman iyayawasih
8 Maisyare omai ti, vatano una no munijo namije rai manayanambe rave.
8 Imih nati bar meraramaim yasisir gagamin maiyow tafair tit.
9 Vatan inta apa tame mirati Simon no no munije umaso rai. Opamo nugoenta po nyovara kakai raugav muno vatano Samaria unantaive ai. Simon opamo kangkamambe taune ai pare opamo vatano apa tame ntitije pa.
9 Baise nati bar meraramaim i orot ta wabin Simon ma farum eafusar farum Samaria orot babin bibibiruwih, naatu taiyuwin wabin bora’ara’ah orot gagamin rouw eo.
10 Vatan tenambe wanave ai, vatano akokoeya nto vatano mamaune mansai tenambe. Wo awaino “Vambunino Manakoe” weye ware Amisye apa vambunino manakoe no aija.
10 Naatu sabuw etei nati bar merar hima’am, orot kikimin yen in orot gagamin etei fanan akisin hinonowar hio, “Iti orot i God ana fair bai, wabin ‘Fair Gagamih.’”
11 Nugoenta rave Simon po nyovara kakai raugav, weti vatan tenambe unantaive ai muno utavono ai.
11 Sabuw etei hibi’ufunun anayabin manin maiyow ana farumamaim bibibiruwih.
12 Weramu arono Pilipus de siso munijo namije rai, po Ayao Kovo Yesus Kristus raura kakavimbe nanto vatano Samaria umaso mai pare Yesus Kristus opirati Mesias opije to. Muno po mansanyao indamu wanave Yesus ai muno usisa kawasaeyo Amisye be akarive maije mai. Weti vatane wanui, anya muno wanya, wanave umba po maugasya kuvunijo mana rai.
12 Baise ana maramaim Philip na tur gewasin God ana aiwob isan naatu Jesu Keriso ana fair isan binan hinonowar, orot babin etei hitumatum naatu bapataito hibai.
13 Muno Simon panave tavon, weti Pilipus po augasyo kuvuni mana rai. Umba Simon tavono Pilipus ai po arijat tutir, weye nantoive Pilipus apa anapaporainyo manakoe po rarorone rai.
13 Simon taiyuwin auman itumatum naatu bapataito bai misir Philip mi’itube inan na’atube i’ufunun hairi hin naatu ina’inan gagamih maiyow himamatar i’itah isan ifofofor morob.
14 Yesus apa arakovo po mansatutir nanawirati una no Yerusalem udaniv ware vatano Samaria wanave Amisye apa ayaowe rai to. Weti wo Petrusa pe Yohanesa pe yatutir yirija no ratuije.
14 Tur Abarayah Jerusalem hima’am Samaria sabuw God ana tur hibasit hibaib tur hinowar, Peter John hairi hiyafarih isah hin.
15 Arono nyanta Samaria rai, umba usambayambe vatano wanave nanawije mansai indamu Amisye apa Anawayo Vambunine maje irati mansai.
15 Hin hititit ana veya isah hiyoyoban, saise Anun Kakafiyin hitab.
16 Weye onawamo Pilipus po Yesus apa tame veano maugasyo kuvuni to, weramu Anawayo Vambunine mamo maje mai jewena nene.
16 Anayabin Jesu Keriso wabinamaim bapataito hibaib ana veya, Anun Kakafiyin men yait ta tafanamaim yenamih.
17 Weti Petrusa pe Yohanesa pe yo yaneme raijaseo ntamijo mai, umba Anawayo Vambunine maje irati mai.
17 Imaibo Peter John hairi umah tafah hiyara’aten isah hiyoyoban naatu Anun Kakafiyinane hibai.
18 Arono Simon po umaso raen, po ratantona pare, “Anawayo Vambunine maje vatane mai weye Yesus apa arakove so yaneme rauseo ntamijo mai.” Weti po doije raugavere Petrusa pe Yohanesa pe yai beker po rave vambunine umaso ramavun. Weti po yanajo pare,
18 Sabuw tafah umah hiyara’aten Anun Kakafiyin re hibaib Simon i’itin ana veya, kabay baih tur abarayah itih naatu
19 “Ribeker syare ipo vambunine umaso inta raunande rinai indamu inaneme rauseo ntamijo vatane mai tavon, wea umba Anawayo Vambunine maje mai.”
19 eo, “Ayu auman akokok nati fair ayu kwanitu, saise sabuw iyabowat tafah ayayara’aten i auman Anun Kakafiyin hinab.”
20 Weramu Petrus po raura nanto ai pare, “Winyamo indati ngkakaijo nya doije wato rautan! Weye nyo ratantona nyare nyo doije veano Amisye apa vambunine ramavun!
20 Baise Peter iya’afut eo “O akabay airi mi’itube kwatamorob, anayabin o kunotanot God ana siwar i boro kabayamaim inatubun.
21 Weramu Amisye po varore raugaje nai indamu wintavondi Apa anakero po raugaje reansai so raije ramu, weye nanuga mamo mamai no Amune rai jewen.
21 O a bowabow ta men aki biyai’imaim ema’am, anayabin o dogor God nanamaim i men mutufurinamih.
22 Wakoe! Nyo ratantona nyare nyo Amisye apa vambunine inta ramavun! Syare nsakinav irati nya bekero ngkakainoanive wato rai! Muno nyo Amisye anajo indamu Po nya ayao kakaije wato rapaya nai.
22 Iti not kakafihine dogor kwikitabir naatu Regah isan kuyoyoban ta’itin a not kakafin nati dogoromaim ema’am boro nanotawiy.
23 Weye syo naenamo parije ntapekano nanuga rai muno ayao kakaije mo naijaro arove.”
23 Anayabin ayu ai’iti o dogor wanawanan i bahiy iwansumi mata ebifefek naatu bowabow kakafin ana dibur irun kuma’am.”
24 Weti Simon po raura akananto pare, “Maisyare wemaisyamo syare winsambayambe to irati Amisye aijo rinai indamu vemo ana nyo raura umaso nande irati rinai nora!”
24 Imaibo Simon iyafutih eo, “Regah isan kwayoyoban wainu, saise sawar iti na’atube men ta isou namataramih.”
25 Petrusa pe Yohanesa pe yo Ayao Kovo Yesus raura kakavimbe vatano nanawije mansaija jewen, umba inyajiv yakare no Yerusalem. Arono inyajive umaso yo Ayao Kove ravov, yisisa yuje munijo manui no Samaria rai.
25 Regah ana yawas hio’orereb naatu ana tur hibibinan ufunamaim, Peter John hairi himatabir maiye au Jerusalem hiyey ana veya, Samaria bar merar ta ta wanawanahimaim tur gewasin hibinan auman hin.
26 Umba naito Amisye inta po Pilipus atutir pare, “Nseo ra nyanya nyoronto no ranijo wanampui, ntavon irati unanuijo no no Yerusalem ti masyo no Gaza rai, wemirati nugo vabukane vono maninimbe.”
26 Imaibo God ana tounamatar Philip iu, “A ef asukwafune inab, arar yan ana ef Jerusalemane re in Gaza titit iwat inab inare inan.” Ethiopian orot Philip hairi hitar|alt="Ethiopian eunuch and Philip" src="cn01931B.tif" size="col" loc="Act 8.26" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="8.26-30"
27 Weti Pilipus seo panya kobe, umba nanto irati vatano apa tame ntiti no pemerinta Etiopia inta ai. Vatane umaso pirati po doije raeranande pemerinta Etiopia rai tenambe. Opamo panapatambe Akarijo Ntiti, ama tame mirati Kandake, ama mbe akarive raije rai. Vatane umaso poroto be sambayambe no Yerusalem rai to, umba soamo pare nin no apa munijo Etiopia.
27 Imih Philip misir ef nati butitiy inan founamaim Ethiopia orot gagamin hairi hitar. Iti orot i Ethiopia hai queen ana kabay etei ana nutitiyenayan gagamin, aiwob babin ana aiwob wabin i Kandis. Iti orot gagamin yena Jerusalem God kwafir sawar,
28 Apa unanui anya umaso mamo seo irati kereta kuda inta rai. Muno po Ayao Amisy anawae Yesaya po ratoe ama aneme inta raembeve.
28 me yan ana wa bai ana ubar matabir maiye re’er, ef yanamaim dinab orot Isaiah ana buk rusasar ma iyab auman inan.
29 Umba Anawayo Vambunine mo ayaowe raura Pilipus ai mare, “Winyoronto nyararaijo kereta kuda wato rai.”
29 Naatu Anun Kakafiyin Philip iu, “Kwen ni’i wa sisibinamaim kwiyubin.”
30 Naije kobe Pilipus nanto pararaijo kereta umaso rai. Daniseo vatano titi Etiopia umaso po bacave Ayao Amisy anawae Yesaya po ratoe inta rai. Weti Pilipus po anajo pare, “Winanto irati ayao nyo bacave wato raija e?”
30 Philip imaibo nunuw yen na iyubin, tainin i’abar dinab orot Isaiah ana tur biyab nowar, naatu Philip orot ibatiy, “Nati buk kubiyab anayabin iso’ob?”
31 Vatano Etiopia po raura akananto ai pare, “Jewena! Risyamo indati inanto irati ayaowe so ama ine raije ramu, maisyamo vatane inta po raura kakavimbe rinai java.” Weti po Pilipus awain sen ti tuna atavon.
31 Orot iya’afut eo, “Mi’itube boro anaso’ob? Orot ta isou nakubuna boro anaso’ob?” Naatu Philip ifefeyan yen sisibin mare.
32 Ayao Amisy vatano Etiopia po raen no taiso:
32 Orot gagamin i buk firorow wanawanan ana hanef iti rusasar ma biyab.
33 Vatane wo aura tantunawi muno wo ave arikaimbe,
33 Taiyuwin yare, ma gewas ana baitafen tutur isan men hinuwet gewas,
34 Vatano Etiopia po Pilipus anajo pare, “Syo nanajo: are pirati anawayo Yesaya po aura so, taune dako vatano kaijinta pe?”
34 Naatu Ethiopia orot Philip ibatiy, “Ku’o anowar, yait isan iti dinab orot eo? I taiyuwin isan, ai orot babin ta isan?”
35 Naije Pilipusa po ayao Yesaya umaso ratayao indamu po Ayao Kovo Yesus raura kakavimbe ai.
35 Imaibo Philip Buk ana hanef menamaim busuruf biyab imaim tur gewasin Jesu isan ana tur eowen.
36 Aya unanui yanya umaso, nyanta irati mana inta rai. Wetiva vatano Etiopia po raura nanto Pilipus ai pare, “Nyerato, mana inta mi ratuije. Ribeker syare nyo inaugasyo kuvuni kai. Weti nyo ratantona mamai dako?”
36 Ef yan hire hinan auman hina harew soson ta’amaim hitit naatu orot gagamin eo, “Harew iti, tare bapataito kwitu.”
37 Umba Pilipusa pare, “Nyanave tugaive, weamo indati syo naugasyo kuvuni mana rai.”
37 Philip iya’afut eo, “O karam boro bapataito inab, dogor tutufin etei inabitumatum na’at.” Iya’afut eo, “Ayu abitumatum Jesu Keriso i God Natun.
38 Umba po kereta kuda umaso ransopi ti ntet indamu yaje. Naije wepe Pilipusa pe yasya no mana rai muno Pilipus po augasyo kuvuni kobe.
38 Orot gagamin ana wa rowenatan naatu Philip hairi hire hin harew yan hire nati’imaim Philip orot bapataito itin.
39 Yakaen no mana rai, umba kavuratawe Anawayo Amisye mo Pilipus augavo vatano Etiopia umaso aora, weti po aen akatoe ramu. Weramu anayanambe rave, po apa unanui anya rave tutir.
39 Harewane hiyeye ana maramaim, Regah Anunin Philip bora’ah. Orot gagamin men itin maiye, baise ereyasisir auman ana ef rura’ah maiye remor in.
40 Naije tavon, Pilipus opamo no akato no munijo kaijinta, ama tame mirati Asdot. Po Ayao Kovo Yesus ravovo no munijo Asdot muno munijo kaijinta raita tenambe, mansanan nanto no munijo Kaisarea.
40 Nati ana veya’amaim Philip i Azotus imaim rouwatait, naatu in Caesarea tit, efamaim inan bar awan, awan run tit tur gewasin binan auman remor in.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.