Atos 24

Ayao amisy urairi wanyin (YVANT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Masyote radani jakato umba Ananias, Syeno Titi pije, de no munijo Kaisarea, muno akarijo Yahudi inta utavondi. Muno vatano payao papirabe inta apa tame mi Tertulus de tavon. Vatan tenambe umaso wuruta no Gubernur Peliksa nui indamu wo anangkakivane rantuna Paulus ai no amun.
1 Veya etei umat roun sasawar ufunamaim firis gagamin Ananias regaregah ai’in afa naatu ofafar so’obayan orot wabin Tertulus bairi hire hin Caesarea hitit. Naatu Paul ana kakafih hibow hitit gawan Felix nanamaim ubar hitin.
2 Weti Gubernur Peliks po Paulus awain siso. Umba Tertulus umaso po Paulus aura tantunawijare somaisy:
2 Imaibo Paul hibai hina hirun naatu Tertulus busuruf ubar itin eo, “Felix o i gawan orot gewas so’ob wairaf, o a aiwob i gewasin bonawiyi manin maiyow tufuwamaim tama. Naatu sawar hi’afe’af iwowab maiye ata tafaram ana gewasin isan.
3 Maisyare omai ti, reamo kove bo raura akarijo titi rave Gubernur Peliks nai, no arono naisoa ntoa rui vayave muno miridi nto.
3 Efan tata’amaim naatu ef tata’ane, o a merar ayiy asinaf gewasin iti isan, abiyasisir gagamin maiyow o isa.
4 Weramu reamayao nggwaravainy weamo mangkeo akarijo ntiti winai. Weti reamare nyo reama ana wamo raura tumaimbe so raraniv.
4 Ayu men akokok boro a veya gagamin anab, baise abifefeyani mar kafai tain inarub au tur ukwarihiwat anao inanowar.
5 Reamo Paulus wato aenamo po ana nsosobe raugavere wama munije rai tenambe, muno payao nsiso vatano Yahudi mansai nanawirati una no rui rui vayave no mine tename so indamu umarovave pemerinta ai. Wepamo be akarive vatano utavondi ananyao wanyin ntipu no Nasaret rai.
5 Iti orot i kou’obo’obowanayan, naatu wow atubob i iti orot ebimamataren, Jew sabuw hai tafaram wanawanan iti orot i ku’obo’obow kakafih temamatar, naatu kou’ay wabin Nazareth Kou’ay i’ukwarin sabuw etei ebobonawiyih.
6 Muno pare beramu po reama Yavaro Amisy ndandinit raveti nggwambe no Amisye amune rai, weti reamo aijar kobe. Reambeker reamare wamo apa mangke rapatimu mamaisyo vatano Yahudi reama ananyao rai.
6 Naatu Tafaror Bar gagamin bisnowanowah atita’ur, imih afatum ai ofafar eo na’atube boro atibatiy.
7 Weramu nait akari akoe Lisias de siso, po Paulus antaunuje soowabe reansaora.
7 Baise Baiyowayan hai orot ukwarin wabin Lisias fokarin maiyow narun e’abar giyi orot umai’imaim bosair, naatu sabuw iyab ubar hibitin iyunih baina o namaim baibatiyin isan iuwih.
8 Muno Lisias umaso po vatano reamparijo Paulus aije reansatutir wande no winamun. Weti, Gubernur, taune nyo Paulus anajo dati, wea indati winanto ana reamanaikebe ai rai umba nyare tugae rave.”
8 Imih o taiyuw iti orot inabibatiy boro inaso’ob sawar abisa isan aki ubar abitin boro inatita’ur.”
9 Umba vatano Yahudi nanawirati una no naije utavondi Tertulus apa ayao umaso rai wo raura ware, “Tugae.”
9 Jew sabuw hirun hikofan ubar hitin hio, “Abisa iti orot eo i turobe.”
10 Umba Gubernur Peliks po aneme veano Paulus angki indamu payao kai. Weti Paulus po raura nanto Gubernur ai pare, “Syo raen winyirati wimbe akarive muno nyo ayao mamaisye rapatimu wama munije so rai nugoenta to. Maisyare omai ti, rinanayanambe rave syo vatane wato awa ana wo rangkivano rinaije rasakinav no Gubernur namun.
10 Gawan orot Paul isan umanamaim iman tur tao isan, naatu Paul eo, “Ayu aso’ob kwamur moumurih maiyow o Jew sabuw hai tur ikaif. Isan imih ayu abiyasisir o namaim ayu taiyuwu ana wasfafaru’umih.
11 Ranivara nyare nyo vatane inta manajo, indati nyo raen sya ayao syo raura somamo tugae: Masyoto abusyin eane rurum nandijawe, risyamo syoroto no Yerusalem indamu ribe sambayambe.
11 O taiyuw itita’ur kusoso’ob veya 12 na’atube i sawaraka, ayu ayen an Jerusalem atitit i God kwafirin isan.
12 Muno vatano Yahudi wato wo raen risye vatane inta nawe reamayaowi no Yavaro Amisye ama uga raije ramu. Muno syo vatano wanui manugan inda syo manuga raugabe ramu, no yavaro sambaya rai rako, no rui rui vayave no Yerusalem raije ramu.
12 Naatu men kafa’imo Tafaror Bar gagamin wanawanan Jew sabuw bairi agamigam hi’itu’imih, na’atube men kafa’imo Kou’ay Baremaim naatu nati bar merar gagamin wanawanamaim kakafin baimatarin isan aku’obo’obowamih.
13 Muno ana wanaikebe rinai no winamune so ama ine inta raene ramu.
13 Naatu abisa ayu kakafin sinaf hirouw ubar hitu teo boro men anayabin gewasin ta hinao inanowaramih.
14 Weramu syo raura kakavimbe: tugae rave ribeaje reama anene awa Amisye aije mamaisyo Yesus apa Unanuije rai, wemirati vatane so wo raura ware omamo mamaisye ramu. Muno syanave irati ayao ratoe no Ananyao Musa muno Ayao Anawae rai tenambe, maisyare vatano Yahudi no naiso mansamaisy.
14 Ayu iti bebeyan aorereb inanowar. Ayu i God uwai’inah hikwakwafir i boun akwakwafir naatu Ef nati i abi’ufunun isan ayu yawas boubun baimatarin hirouw teo. Naatu ayu i sawar tutufin etei Moses ana ofafaramaim naatu dinab hai Bukamaim hikikirum etei abitumatum.
15 Muno ri tavon inanave Amisye amen wepi indati Po vatano ugwenene maijasea ukovakato--vatano manuga ngkov muno vatano manuga ngkakai nao tenambe. Sya anave so mamaisyo vatano Yahudi so awa anave ramaisy, yara nsasye jewen.
15 Naatu iti sabuw God isan nuhih fot hima tekakaif na’atube ayu auman nati not ta’imon abai ama akakaif, sabuw kakafih naatu gewasih etei boro morobone hinamisir maiye.
16 Ribeke dave indamu ibeto ana ngkove rai tutir indamu inanuga so ngkakavimbe no Amisye amun muno ngkakavimbe no vatane mansamun tavon.
16 Imih ayu mar etei asisinaftobon God matanamaim naatu sabuw matahimaim au not etei roumutufurinamaim nama anabow.
17 Tume inta yai rino no Yerusaleme ramu, weramu nandijawe syakato no ratuije. Syakato weye syare syo doijo ranugane raugaveto syo raunanto sya arakovo awa ananuge meweno maije mansai, muno syare syo ana inta rameseo Amisye ai.
17 Kwamur moumurih maiyow ayu Jerusalem ai hamiy ufunamaim abow aremor, imih amatabir maiye anan i kabay abai sabuw yababan wairafih baibaisih isan naatu sibor auman ya’inamih ana.
18 Maisyare omaisy, risiso no Yavaro Amisye rai muno syo inanasine so rarondom mamaisyo Ananyao Musa rai, naije vatano nanawiso wo inaen no ratuije. Weramu vatano utavondi rinai no arono naije wanuije ramu, muno syo ana inta raveti mbe ayaube ramu, arare ntipu ma mewen davea.
18 Ayu iti asisinaf ana maramaim Tafaror Bar wanawanan ana sebosebomaim hitita’uru, ofafar eo na’atube kouksouwen abai yomanin a’asa’ub ufunamaim, nati’imaim sabuw rou’ay en naatu uruw auman en.
19 Weramu naije vatano Yahudi una no propinsi Asia inta nao, wo sya ana syo rave no ratuije raen to. Veanimaibe irati ude no so jewen? Ranivara ware wanaikebe rinai, weamo syare ude wo raura kakavimbe naiso kai.
19 Baise Jew sabuw afa Asia’ane hinan i nati’imaim, igewasin nati sabuw i mi’itube hitan o namaim, saise au kakafih afa hitasoso’ob na’at ubar hititu hitao.
20 Yara jewen, weamo syare vatano una no so obo nao wo raura kakavimbe kai. Weye wenanawirati utavondi Anugano Akari Akokoe Yahudi rai no masyoto nandijawe arono ritet no mansamunoe. Weti sya ana idaveye ti ngkakaijo rui mirati wo raen no rinai?
20 O sabuw iti tebatabat kwibatiyih ayu abisa kakafin hai kaniser (Sanhedrin) hinunuwet biyau’umaim hititita’ur boro hinao inanowar.
21 Syo ratantona sya ayaowe intabo obo mirati wonayo wo ranauni, arono ritet no mansamunoe igwain syo raura taiso: ‘Unumeso wapare wapo mangke rapatimugo rinai weye syanave syare vatano ugwenene nawamo indati ukovakato.’ ”
21 Baise sawar ta’imon nahimaim asinaf i kakafin hirouw teo i iti. Morobone misir maiye isan abibinan hibuwu ana o namaim abat kubibabatiyu.
22 Gubernur Peliks umaso pamo po ayao vatano utavondi Yesus apa Unanuije rai raen tavon to. Weti po raura nanto Paulus ai pare, “Ngko to. Yara arono nait akari akoe Lisias indati de no so, wea umba syo nya ana no naije ranaun akato ti syo ayao mamaisye rapatimugo nai.”
22 Imaibo Felix iti Ef isan nonowar gewas ufunamaim, tur rufut au’uf nawiy. Naatu Paul iu, “Baiyowayah hai orot ukwarin Lisias nan natitabo a tur anonowar boro ana fufufun anao inanowar.”
23 Umba po naite matutir indamu wo Paulus aman, muno po ananyao so raugaje naite umaso awa akarije ai pare, “Syare wapo Paulus ausiso no vayave, yara makova rave nora. Apa arakove inta ware ude wo apan wo apa ana bekedaije inta raugavere ai, weamo ude kai.”
23 Naatu Felix baiyowayan orot gagamin babanamaim iu, “Paul inakif, baise baibasit initin nama naremor naatu tain tuwan baibasit initih abis nakokok na’at hinibais nama.”
24 Masyote inta yai jakato Gubernur Peliks de, apa anamu ntavondijo ai. Ama tame mirati Drusila, omamo vatano Yahudi ma. Umba Peliks po naite inta matutir wo Paulus augave uje, umba Peliksa pe Drusila me yo Paulus anauno po anave Yesus Kristus aije raura kakavimbe nanto yai.
24 Veya bai’ab na’atube ufunamaim Felix aawan Drusila hairi hina. Drusila i Jew babin, Paul isan tur iyafar na tit naatu baitumatum Jesu Keriso wanawananamaim ema’ama isan idudur hima hinowar.
25 Paulus po raura pare, “Amisye beker pare vatane wama ana wandave omamo mamai no Amune rai. Weti kove mamo wamo taune wansaeranande wama ana wandaura rai muno wama ana wandave rai indamu vemo wamo ayao kakaije inta rave nora. Weye arono munije ama akari, Amisye indati po mangke rapatimu vatano mine so mansai.” Arono Peliks po Paulus apa ayao umaso ranaunare wemaisy, jani dave. Weti pare, “Soamo nyoronto kai. Masyoto kaijinta rako umba syo nawain akato.”
25 Naatu Paul ma gewasin, yawas kaifin ma gewas, yawas mutufurin ma naatu baibabatiyen gagamin God boro sabuw nabibatiyih isan bidudur Felix bir naatu eo, “O i boro inihamiyu, veya gewasin ta anab maiye boro isa tur aniyafar.”
26 Weti Paulus opamo ta no vayave no yavaro makovana nene. Peliks opamo beker pare Paulus po doije inta raunanto veano avae indamu po apaya vayave. Weti susye manui po naite matutir wo Paulus augavere indamu wepe Paulusa pe yayao.
26 Felix ana notamaim Paul boro kabay ta titin imaim ana tur tatubun isan mar etei eaf ena hairi tema tibidudur.
27 Arono tume rurum akato, Perkius Pestus po Peliks umaso anigwan indamu po gubernur raijar akato. Arono Peliks pujeamo po Paulus auguje makova rai ramu, yara po apaya ti makova kobe tutir indamu vatano Yahudi manayanambe.
27 Kwamur rou’ab sasawar ufunamaim Posias Festus yen Felix ana efan bai igawan. Naatu Felix Jew sabuw baiyasisir i wabin bora’ahin isan Paul diburamaim ihamiy ma.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.