Atos 18
Ayao amisy urairi wanyin (YVANT) vs AAI
1 Umba Paulus po munijo Atena umaso rapaya, seo ti poroto no munijo Korintus.
1 Iti ufunamaim Paul Athens ihamiy naatu na Corinth tit.
2 Naije nanto vatano Yahudi inta ai, apa tame mirati Akwila. Apa anamu ama tame mirati Prisikila. Akwila umaso pamo vatano nori Pontus, weramu wepe apa anamu me inya no munijo Roma no no Italia. Arono naije Akarijo Titi Munijo Roma, apa tame mirati Klaudius, apa ayao maje indamu vatano Yahudi wuje munijo Roma raora tenambe. Weti Akwila muno apa anamu ije no munijo Korintus umaso rai kaijoe. Umba Paulusa de po yapan no aya yavar.
2 Nati’imaim Jew orot wabin Aquila hairi hitar, Aquila i Pontus imaim tufuw baise aawan Priscilla hairi Italy hihamiy hitit, anayabin Caesar Claudius Jew sabuw etei Rome hima’am ia’arih iuwih hitit. Imih Paul na Corinth titit i na Aquila Priscilla hairi inanawanih.
3 Aya anakero yo raijare mamaisyo Paulus apa anakere rai, wemamo wo maere ama kea rakasyu indamu wo ratumijo randume rai. Maisyare omai ti, Paulus de no irati yarijat indamu wo anakere umaso raijar tenambe.
3 Naatu anayabin i auman i kanawas sakirayan ta, imih ma bairi kanawas hisasakir.
4 Masyoto sambaya ranteter Paulus siso no vatano Yahudi awa yavaro sambaya rai, po vatano Yahudi muno vatano Yunani mansanyao. Beker pare indamu wanave Yesus ai.
4 Baiyarir Ana Veya mar etei Kou’ay Baremaim tur binan gewasin Jew naatu Greek sabuw yah baikitabirih isan tur yayare.
5 Silas muno Timotius inya no propinsijo Makedonia umba inande no Korintus umaso rai. Umba Paulus po apa anakero maere kea rakasyu rapaya vayave indamu po Ayao Kovo Yesus raura tutir. Po raura kakavimbe irati vatano Yahudi mansai pare, “Yesus opamo Mesias, wepirati Amisye po apatimu wansai.”
5 Silas Timothy hairi Masedonia’ane hina hititit ana veya’amaim, Paul ana veya tutufin etei binanumaim eorereb, Jew hai tur eowen, Jesu i God ana Roubinenayan orot.
6 Weramu vatano Yahudi onanawamo usakinav seyambe ai, muno wo aura tantunawi. Weti Paulus po kapumo nowo apa ansune raije ranepataje no mansamun indamu wo raen taune wo awa mangke ranawan. Umba pare, “Syo Amisye apa Ayao Kove raura wasai to. Weramu waponae rai yara wapo rawatambe vayave. Maisyare omai ti, taune weapo wapa mangkeye ranawan! Soamo syo wasapaya, yara syoroto syo Amisye apa ayao raura vatano Yahudi jewene obo mansai.”
6 Baise Jew sabuw Paul ana tur hikwahir tur kakafih isan hio ana veya, Paul ana faifuw tafan baibiyon bai fofob rutatab i’uwih eo, “Umamaim rara nama’ama na’at, ana ubar i kwa akis kwanab, ayu au bit i aikisisir. Veya boun ayu i boro Ufun Sabuw isah aninanawanih.”
7 Umba Paulus puje yara to siso no vatane inta apa yavare rai jakato. Vatano apave raije apa tame mirati Titius Yustus, opamo vatano Yahudi jewen po Amisye asyaniv. Apa yavare ntami mamai nande irati Yahudi awa yavaro sambaya rai.
7 Naatu ihamiyih in Ufun orot ta wabin Titius Justus ana baremaim ma. Iti orot ibo kwafirenayan orot ta, i ana bar i Kou’ay Bar sisibin ma’am.
8 Vatano be akarive yavaro sambaya umaso rai apa tame mirati Krispus, opamo panave irati Yesus ai muno apa yavaruga mautan tenambe. Muno vatano Korintus kaijo nanawirati wo Paulus apa ananyaowe ranaun wanui rave wanave Yesus ai, umba Paulus po maugasya kuvuni mana rai.
8 Orot wabin Krisipas Kou’ay Bar ana orot ukwarin aawan natunatun ana nibur bairi Regah ana tur hinowar hitumatum, na’atube Corinth sabuw moumurih auman hitumatum naatu bapataito hibai.
9 Namane inta Paulus nikimarive. Po nikimarije umaso raen pare Amisy Yesus po raura nande ai pare, “Vemo njaniv inya muno manin inya, yara nyo inaura tutiro vatane mansai.
9 Fai ta Paul ana mimumaim Regah eo, “Paul men inabir baise inabinan, men awa nafot binan inihamiy inama’amih.
10 Weye rituna nautan, muno ana mamune ma inta nande naije ramu. Weye vatano nanawirati wanave Rinai no munije so wanui rave.”
10 Anayabin ayu airit tama’am, naatu orot babin ta boro men karam o narab ni’afiy, yabin sabuw maumurih iti bar meraramaim tema’am i ayu au sabuw.”
11 Maisyare omai ti, Paulus no no Korintus umaso tume intai embae kaujentabo, po Amisye apa ayao veano vatane manyao.
11 Basit Paul kwamur ta’imon sumar six nati’imaim ma God ana tur sabuw i’obaibiyih.
12 Arono pemerinta Roma mo Galio aijaseo be gubernurive no propinsijo Akaya, naije vatano Yahudi wayao mbe intabove ti wo Paulus aijar wo augaveta no Gubernur Galio nui indamu po mangke rapatimugo ai.
12 Baise Galio tafaram Akaiya isan bigawan ana veya, Jew etei hita’imon Paul hifatum hibai hin baibatiyenamaim hiyai hio.
13 Umba vatano Yahudi umaso wo anangkakivane rantuna Paulus ai no Galio amun ware, “Vatane so po vatano wanui manuga raugabe indamu usambayambe Amisye ai sasyeo wama ananyaowe rai. Weti ngkove ramu!”
13 “Iti orot i esisinaftobon sabuw yah nikitabir aki ai ef naatu ai ofafar hina’astu’ub i hai kokomaim God hinakwafirimih.”
14 Paulus pare beramu payao, weramu Gubernur Galio payao wusyimbe pare, “Vatano Yahudi weap! Paulus sopamo po ayao kakaijo manakoe inta rave ramu. Muno po wama ananyao Roma inta rakanyoandije ramu. Weti syo wasaranive ramu.
14 Paul tur omih biwa’an ana veya Galio Jew sabuw isah eo, “Kwa iti orot sawar kakafin tasinaf kwata’itin isan kwatagamigam na’at, ayu boro ata ma a tur atanowar.
15 Weramu syo raen wapa koano Yahudi mirati wapo rator nande so, weti wapayaowi ayao omane rai muno vatane awa tame rai muno anakotaro kai vayave wapayao dai. Wapa koano Yahudi obo nti syonae syo rapatimugi. Yara taune weapo rapatimu kai!”
15 Baise kwa a gamin ai’itin i tur, wab naatu kwa a ofafar isah kwagamigam, imih nati sawar i kwabai kwan kwa akis kwayabunai, ayu iti sawar i boro men ana butubun.”
16 Umba Galio po vatano nanawije mawatan ti wuje, yara po Paulus apaya vayave.
16 Naatu baibatiyen bar wanawanan nunih ufun hitit.
17 Umba vatano wanui wo Sustenes aijar. Opamo be akarive vatano Yahudi awa yavaro sambaya rai. Umba wo anepati no Galio apa kursijo titi ama uisy. Weramu Galio po mansaen bayave, yara po mansopije ramu.
17 Basit Sosthenes Kou’ay Bar ana ukwarin hirouh hibai hirab baibatiyen bar merar yan. Baise nati hisisinaf Galio men kafa’imo i yababanamih.
18 Paulus no no Korintus umaso rai masyote inta yai jakato, umba po raura nanto apa arakovo wanave Yesus aije una no naije mansai pare, “Syare syakato no Siria.” Umba po munijo Korintus rapaya, muno Prisikila muno ama anap Akwila ijavondi ai. Arono ude no munijo Kengkrea, Paulus po akarivuinye rakaka bintabo indamu po apa urairije ravera mamaisy, wemirati po raokokae Amisye aijoe. Umba Paulusa pe usea nyomano ngkayune rai.
18 Paul Corinthimaim veya moumurihika baitumatumayah bairi hima, imaibo eo tuturih Priscilla, Aquila hairi buwih bairi wa hibai hina Syria hitit. Namih ana veya Sensera imaim aribun mafur anayabin i omatanen ta biwa’an isan.
19 Unanta no munijo Epesus umba Prisikila muno Akwila yare inya no naije yara Paulus pare panya tutir. Pana panya rainy, to no vatano Yahudi awa yavaro sambaya rai. Naije Paulusa pe vatano Yahudi nawe wayao.
19 Naatu hina Ephesus hitit imaim Priscilla Aquila hairi ihamiyih. Paul na Kou’ay Bar run Jew bairi baidudur isan.
20 Umba wo anajo ware, “Wino kai no so.” Weramu Paulus ponae nowi,
20 Naatu hifefeyan hikokok i nati’imaim veya maninaka bairi hitama, baise i aurin veya en imih kwahir.
21 yara pare, “Amisye beker, wea umba syakare wasai.” Umba seo nyomano ngkayune rai puje Epesus umaso raora.
21 Naatu bihamiyih auman iuwih eo, “God nakokok na’at boro ana matabir isa anan.” Naatu wa bai Ephesus ihamiy in.
22 Nyomane umaso muiive yava nto nsiso no munijo Kaisarea. Naije Paulus paje, poroto no Yerusalem indamu po kove raura anugano Amisye mansai no naije. Umba poroto no munijo Antiokia no no Siria.
22 Na Caesarea titit ana veya na Jerusalem tit, ekaleisia sabuw nati hima’am hai merar yi, imaibo in Antioch tit.
23 Paulus no no Antiokia umaso rai masyote inta yai jakato. Umba puje Antiokia raora, panya no propinsijo Galatia muno Perigia. Po vatano wanave Yesus aije mapan akato, po manyao rijati indamu awa anave ntindimu, vemo mayondi jinya.
23 Nati’imaim veya bai’ab na’atube ma’am ufunamaim ihamiyih, i na Galasia, Firigia imaim run tit bai’ufununayah kaufair itih.
24 Arono naije vatano Yahudi inta de no munijo Epesus umawe, apa tame mirati Apolos, apa munije mirati Aleksandria. Vatane umaso pamo nanto irati Ayao Amisye ama ine rai rave muno payao awa nsiridi rave.
24 Jew orot ta wabin Apollos, ana tafaram Alexandria imaim tufuw, basit nati ana veya’amaim i na Ephesus tit. Iti orot binan isan i ana siwar bai, naatu Buk wanawanan etei i so’ob kwanekwan.
25 — ausente —
25 Regah ana ef isan i hio’baiy gewas naatu sabuw afa Jesu isan bi’obaiyih, ana itinin i orot so’obayan sawar etei so’ob eo na’atube. Naatu tur abisa eo i men ta sa’ir, baise i ana so’ob i John ana bapataito akisin so’ob.
26 — ausente —
26 Kou’ay Bar wanawanan itafofor binan. Baise Priscilla Aquila hairi nati’imaim hima’am tur hinonowar ufunamaim hibai bairi hin hai bar God ana ef anababatun hikubunabuna gewas nowar.
27 Masyote inta umba Apolos beker poroto no propinsijo Akaya. Weti arakovo wanave Yesus ai uma una no Epesus wo nyovara waowe inta ratoe wo raveta vatano wanave una no Akaya mansai indamu wo Apolos augave siso. Umba arono de siso no naije, apa ananyao mo kove raunande vatan tenambe mai, nanawirati wanave Yesus ai weye Amisye po kove raugaje mai.
27 Apollos ana not bogaigiwas Akaiya namih binotanot ana veya, tuwahinah koufair hitin naatu fef hikirum auman hitin bai na Akaiya tit, saise bai’ufununayah nati’imaim hima’am ana merar hitay. Na titit ana veya sabuw iyab God ana manaw ana kabeberamaim hina bai’ufununayah himamatar baibais gagamin maiyow itih.
28 Muno Apolosa pe vatano Yahudi nawe wayao ensembe no vatano wanuije mansamun. Apolos apa ayaowe mbambunin dave weti vatano Yahudi umamaisyo wo apa ayaowe rasakinave kakai. Po Ayao Amisye raugav, po raura pare, “Ayao Amisye so mo raroron ti mba dave wansai mare Yesus wepirati Mesias.”
28 Anayabin Jew sabuw hibifufuwen isan bebeyanamaim tur fokarin gam iuwih naatu God ana turamaim kubunabuna hai tur eowen eo, “Turobe Jesu i Roubininenayan.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 18, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.