Atos 17
Ayao amisy urairi wanyin (YVANT) vs AAI
1 Paulus muno Silas yo aya unanui anya rave tutir, isisa yo munijo Ampipolis muno munijo Apolonia rapaya, umba yui kobe ti nyanta no munijo Tesalonika. Nai Tesalonika umaso vatano Yahudi awa yavaro sambaya inta no no naije.
1 Hiremor hina Amfipolos naatu Apolonia bar merar hihamiy naatu hina Thessalonica hitit, nati’imaim i Jew hai kou’ay bar ta batabat.
2 Paulus siso rai, weye opamo arono to no munijo rui vayave ana nsiridi ai to mamo siso no Yahudi awa yavaro sambaya rai. Masyoto sambaya mandeija mamo Paulus po Ayao Amisye veano vatane manyao no yavaro sambaya Tesalonika umaso rai tutir.
2 Paul ana yawas mar etei esisinaf na’atube in kou’ay bar run, Baiyarir veya tounu wanawanahimaim buk rusasar tur hai yabih sabuw bairi hima hidudur.
3 Pare, “Ayao Amisye mo Mesias aura mare Opamo siuri muno kakai umbawe kovakato. Syo Yesus aura kakavimbe wasai Opirati Mesias umaso.”
3 Buk wanawanan dinab hikikirum kubuna hai tur eowen eo, “Keriso i biyan nababan namorob naatu morobone namisir maiye.” Naatu Jesu isan iti aorereb kwanonowar, God ana Roubinen Orot. Keriso’oban i nati.
4 Vatano Yahudi inta wanave, umba utavondi Paulusa pe Silasa pe yai. Muno vatano Yunani nanawirati usambayambe vatano Yahudi mansarijat wanui inta wanave tavon. Muno wanya nanawirati awa tame ntiti no munije umaso wanui wanave tavon.
4 Sabuw afa Paul yah ikitabir naatu Paul Silas hairi hikofanih. Na’atube Greek sabuw rou’ay gagamin God hikwakwafir auman hirun, naatu bar merar baibin ukwarih auman hirun. |alt="map" src="Pauljr2.tif" size="col" ref="Acts 17.4"
5 Weramu vatano Yahudi nanawirati wanave jewene manuga mamo mparijo Paulus muno Silas yai rave. Weti wo vatano mamun nanawirati utantuna vayave no pasari mawainde utavondi mansai. Muno wayao nsiso vatano wanui mansai weti upari rave muno warare. Umba wansansanan ti uta no Yason apa yavar, wo Paulus muno Silas yakani indamu wo yaugavuje no vatano wanui mansamun.
5 Baise Jew sabuw hibobowen sabuw ef yan rimurih hibow kou’ay gagamin himatar. Naatu nati bar merar gagamin wanawanan hibuyuw hinunuw hin Jason ana bar hiyi hirab. Hikokok Paul Silas tibunuwih hitama’am na’at tabotaitih sabuw titih.
6 Weramu unanta yaije ramu, weti wo Yason muno arakovo kaijo wanave Yesus aije makarimu uje, wo maugave uta no vatano ube akarive munijo namije rai mansamun. Uparijo Paulusa pe Silasa pe yai rave weti ugwagwaimbe ware, “Vatane wato yanya yo arare raveti ntipu no mino tename so rai. Muno soamo ije no so.
6 Baise hirun hinunuwet ana veya’amaim men hititourih. Basit Jason hibai hifatum baitumatumayah bairi hitainih hina bar merar hai orot gagamih biyah hitit hiwow hio, “Iti orot tafaram wanawanan sabuw hai ma hi’a’afiy hinan boun hina iti ata bar ata merar hitit.
7 Muno Yason so pirati po yaugav ti inya no apa yavar. Vatane so nanao tenambe wo Akarijo Titi Munijo Roma apa ananyao rakanyoandi weye ware akarijo titi kaijinta be akarive mai, wepirati Yesus.”
7 Jason hai merar yi buwih ana baremaim hima aiwob orot Caesar ana ofafar hi’astu’ub teo, Aiwob orot ta i ema’am wabin Jesu.”
8 Arono vatano wanui muno akari munije umaso wo ayao umaso ranaun, manuga nseo majeve.
8 Tur iti na’atube hio hinonowar sabuw rou’ay gagamin na’in naatu bar merar hai orot gagamih hai not hikwaris.
9 Umba vatano ube akarive wo Yason muno apa arakove umawe mantitidi indamu wo doije raunande. Wo raura nanto Yasona pe mai ware, “Wapare reamo doije so rasakinav akanande wasai, weamo wapo raura Paulusa pe Silasa pe yai indamu vemo yo ananyao Yesus ravovo no munije so rai jakato inya.” Umba wo Yasona pe mapaya.
9 Basit bar merar orot gagamih Jason naatu orot afa bairi kabay hi’uwih hibaiyan, imaibo hibotaitih hin.
10 Arono kaumu to, umba arakovo wanave Yesus aije wavave wo Paulusa pe Silasa pe yatutir yirija no munijo Berea. Nyanta Berea umaso rai, umba ija isisa akato no vatano Yahudi awa yavaro sambaya rai.
10 Hima in mar fo, basit baitumatumayah Paul Silas hairi hiyafarih au Berea hin, naatu hina nati’imaim hititit ana veya mutufor hin Jew hai Kou’ay Bar hirun.
11 Vatano Yahudi una no Berea onanawamo umaya dave indamu Paulus po mansanyao. Weti usasyeo vatano Yahudi una no Tesalonika umawe mansai weye nanawije manuga matu rave, yara vatano Yahudi una no Berea manuga rausiso ti wo ananyao ranaun. Masyote anteter vatano Berea wo ananyao rakanijo Ayao Amisye rai, ware, “Paulus apa ananyao mamaisyo Ayao Amisye so rai tugae rako?”
11 Nati sabuw i dogoroh hibotawiy men Thessalonica sabuw na’atube’emih. Tur hinonowar i yah bai kwanekwan hima hinowar veya matan hiyi hai buk hiyab hikok hitaso’ob Paul abisa eo i turobe Buk eo’omaim eo ai en?
12 Vatane umaso wanui wanave Yesus ai. Muno wanya Yunani nanawirati awa tame ntiti wanui wanave, muno anya Yunani wanui wanave tavon.
12 Naatu sabuw moumurih maiyow hitumatum, Greek baibin gagamih afa naatu orot moumurih na’in auman hitumatum.
13 Weramu vatano Yahudi una no munijo Tesalonika wo ranaun Paulus po Amisye apa ayao veano vatane manyao no munijo Berea. Weti wuruta no Berea, wayao nsiso vatano wanui mansai no naije. Umba vatano wanui manuga ngkakaijo Paulus ai.
13 Baise Jew Thessalonica hima’am Paul Berea bibinan ana tur hinonowar ana maramaim hirabon hina yare baimatarin isan hikukeraker.
14 Weti arakovo wanave Yesus aije wavave wo Paulus atutir to no mayane von, weramu Silas muno Timotius wenayamo inya tawan no Berea.
14 Naatu baitumatumayah marta’imon Paul hibai hiyafar autor re. Baise Silas Timothy hairi Berea hima.
15 Arakovo nanawirati wo Paulus augave umaso wo auga tutir ava usisa no munijo Atena. Umba Paulus no no naije, yara apa arakove ware unajiv no Berea. Weti Paulus po apa ayao raura mansai pare, “Wapakata umba wapo inanamote so raura Silasa pe Timotiusa pe yai: Syare yavave ije no so.” Umba wakata kobe.
15 Orot afa Paul hinawiy bairi hina Athens ana fofoninamaim hihamiy, imaibo i himatabir. Paul iuwih eo, “Kwanan Silas Timothy hairi kwana’uwih saisewat hinan bairi anita’imon.”
16 Paulus ta no no munijo Atena po Silasa pe Timotiusa pe yanyube. Anuga nseo majeve weye po munijo we raen ama yare manui rave.
16 Paul Athens imaim Silas Timothy hairi ma kakaifih wanawanan, nati bar merar hai totob awan karatan hima’am i’itih isan men iyasisir.
17 Weti opamo siso no vatano Yahudi awa yavaro sambaya raive, po Ayao Kovo Yesus ranyaube irati vatano Yahudi mansai, muno vatano Yunani nanawirati wo Amisye asyanive mansai tavon. Muno masyote yanteter po raura nanto tavono vatano rui vayave mansai arono pananave no pasari.
17 Basit in Kou’ay Bar run Jew naatu Ufun Sabuw iyab God hibitumitum bairi hio, naatu mar etei ahar efanamaim sabuw iyab nati’imaim hinan iti sawar isah i hai tur eo’owen.
18 Vatano Yunani varore inta awa anave rawaino Epikuros muno varoro kaijinta mawaino Estoa. Kuruno Epikuros muno kuruno Estoa nanawe, Paulusa pe wayao ensembe. Umba kurune inta wo Paulus aura ware, “Vatane wato payao umandija! Reamantatukambe ai!” Muno kuruno kaijinta wo Paulus aura ware, “Wandaniv po vatan inta no no naumo warae aura pare apa vambunine manakoe rave, weti beker pare wambeaje ai. Weramu apa vatano titi rave sasyeo wama vatano titi rave mai, weti vemo wambeaje apa ai nora!” Wo raura taije maisy weye wo Paulus araniv po ayao Yesus muno Apa kovakato raura.
18 Naatu orot afa Epikuria kirum efanane hititit naatu orot afa Sitoik kirumane hititit Paul bairi hibas, so’obayah afa hio, “Iti orot rarik kartatanenayan abisa eo’oweh?” Afa hio, “I ana itinin nanawan hai god isah eo.” Iti na’atube hio anayabin Paul i Jesu morobone mimisir maiye isan bibinan.
19 Weti vatano Yunani umaso wo Paulus auga wuruta no Anugano Areopagus awa wanunugambeve raije rai. Umba wo Paulus anajo ware, “Ananyaowe so nggwanyin ti reamare nyo raura kakavimbe reansai indamu reandanaun.
19 Basit Paul hibai hinawiy hina kaniser Areopagus kou’ay nahimaim hitit naatu hio, “Aki akokok iti bai’obaiyen boubun sabuw kubi’obaibiyih inao ana nowar gewas.”
20 Nya ananyao nyo raugave ndeye so reamo ranaun nsasye raveo reama anave rai. Weti nyo raura kai indamu mbaro reansai.”
20 Sawar afa i’o aki anonowar i tur afa boubun aki isai, imih akokok o inakubunabuna gewas inao ananowar.”
21 (Vatano Atena nawe, vatano marano ube munive no Atena nawe, umayaro ananyao nggwanyine rai. Weti masyote yanteteramo wo raraniv muno wayao dai.)
21 Athens tafaram matuwan naatu nahtoumanih iyab makwaniyih hai bowabow mar etei tur boubun menamaim tenonowar i boro hinab nati ef yanamaim hinao hinareremor aurih bowabow en.
22 Maisyare omai ti, Paulus seo tet no Anugano Areopagus umaso awa yasyine rai, pare, “Vatano Atena weap! Syo wasaen weapamo wapa bekero wasambayambe manakoe.
22 Paul kaniser hai kou’ay Areopagus nahimaim misir eo, “Athens orot! Ayu kwa ai’iti kwa etei i a yawas yayasairenamaim kwama’am.
23 Weye arono syananave wapa munije so rai to, syo raen wapa yaro wabeaje rai omamo manui. Syo tewa orame inta raen tavon, wemirati wapo ratoe rai maisyare so: ‘Amisyo wamantatukambe aije apa tewa mi so.’ Weti syare syo Amisyo wapantatukambe aije aura kakavimbe wasai.
23 Anayabin iti bar merar abat areremor akwafiren efan etei aitah, na’atube sibor ana gem ta aitin tafanamaim iti na’atube kwakirum. ‘God wa’iwa’irin takwakwafir.’ God nati wa’iwa’irin kwakwakwafir, baise men kwaso’ob nati God i yait, imih boun akokok nati isan anaorereb kwananowar.
24 Amisye wepirati po mine so ranari muno anakotaro ntuna no ama uga ranari tenambe. Webo pamo Akarijo be akarive naumo warae muno mine so rai. Amisye pamo titi rave weti tuna irati yavaro sambaya vatane wo ranari raije ramu.
24 God iti tafaram sinaf naatu tafaram wanawanan sawar etei auman sinaf himatar. I mar tafaram ana Regah baise i men orot umahimaim Tafaror Bar hiwowowab imaim ema’amamih.
25 Muno Amisye pamo apa anakotare maweso Ai, weti vatane wo anakotare inta raunanto Ai kakai. Amisye wepi po wansanawayoe raunande ti wangkove so muno Wepi po anakotaro rui vayave raunande wansai tavon.
25 Naatu orot umahimaim abisa mamatar i men ekokok nab, anayabin yawas naatu yourabad naatu sawar tutufin etei i akisin biyanane na sabuw yawas tebaib.
26 Wepi po vatano manasyine anari, umba vatano manasyine umaso bo aijamo Po vatane kotaro ntuna no mine vone so mampam tenambe. Umba Amisye po matutir indamu utantuna no mine so rai tenambe. Vatane kotare awa utantuna raije ama anone mamo Amisye po raosor. Muno Wepi po munije ama tume noa nggwaravain dako ntumain dako, omamo Po rapatimu tenambe.
26 Orot ta’imon biyanane sabuw menan ta ta tafaram tutufin etei karatan, nowanowah hibai tema’am. Naatu marasika yakitifuw hai veya anababatun yai, sabuw iyab tafaram menatan hinab nowanowah namatar hinama’am i so’ob hai veya yai.
27 Amisye po anakotare umaso ratayao tenambe tai maisy weye beker vatane wo akani indamu unanta wanave Ai. Weramu Amisye pamo gwaravainyo wansaije ramu, yara pararaijo wansai tenambe.
27 God iti na’atube sinaf, saise sabuw hitatit hitanuwih naatu umah hitaruteteyan hitanan boro hitatita’ur. Baise i men ef yok na’in ema’am, it ta’ita’imon sisibitamaim ema’am.
28 Maisyare wapa vatane inta po ratoe ramaisy pare, ‘Wepi bewar vatane wanjaisy muno wamamebe wana no mine vone so.’ Muno wapa vatano kaijinta po ratoe tavon pare, ‘Wamamo Apa arikainye nawirati wam.’
28 Anayabin ’i ana fairamaim it yawasit tama taremor biyat ebi’e’etaw. Kirumamaim tur kabumih kwakikirum na’atube, ‘It i natunatun.’
29 Wamamo Amisye apa arikainye nawirati wam, weamo vemo wamo Amisye atantona wamare Opamo maisyare yare omai nora. Vatano mansaneme nsiridi wo emasije, perakije, orame veano yare ranari, umba ware, ‘Amisye pije.’ Weramu yaro ratotove mamo mo Amisye amaisye ramu!
29 Isan imih it i God natunatun ai’in, men tananot God ana itinin i gold o silver o kabay ta sabuw tar so’obayah i hai yumatabe hitar hirouwen ebatabatamih.
30 Wusyino wamantatukambe muno wamananepabea nene we, wambe tai mai damu Amisye po ratore ramu. Weramu soamo Po vatan tenambe ntuna no rui rui vayave mawainde indamu usakinavo awa ayao kakaije rai.
30 Marasika God it ata kasiy ata tengogor i’itah etei was tanen, baise boun sabuw tutufin etei dogorot baikitabir isan ebiyunit tanasinaf.
31 Weye Amisye po masyote inta rapatimu arono indati Po vatan tenambe una no mine so mansanajo awa ana udave ti ngkov muno ngkakai rai. Muno ayao mamaisye rapatimugo mai omamo Po raugaje Vatano po apatimu Ai indamu Po raijar. Vatane umaso kakai yarawe Amisye po aijaseo kovakato indamu vatan tenambe wo raen Wepamo Vatano Amisye po apatimu pije.”
31 Anayabin veya ta yayakitifuw i ema’ama, nati’imaim orot ta tafaram tutufin etei ef gewasinamaim baibatiyin isan i rubinika, naatu nati orot it itinin baiturobe isan i morobone bora’ah maiye.”
32 Arono Paulus po ayao umaso raura pare vatan inta kakai umba kovakato, naije vatano nanawirati wo anaun inta wugoeno ai, yara kaijinta ware, “Reamare nyo ayaowe so raura akato reansai.”
32 Morobone misir maiye isan Paul eo hinonowar ana maramaim hi’iyab himarib. Baise afa hikok veya ta na maiye baidudur nowar isan hifefeyan.
33 Umba Paulus pusyo anugane umaso raora.
33 Nati’imaim Paul kaniser hai kou’ay ihamiyih misir in.
34 Vatane umaso inta nao utavondi Paulus apa ayaowe rai muno wanave Yesus ai. Vatan inta pirati panave apa tame mirati Dionisius, opamo ato siso tavon no Anugano Areopagus umawe rai. Muno wanya inta manave ntavon, ama tame mirati Damaris. Muno vatano kaijinta wanave tavon.
34 Orot afa hitumatum Paul hi’ufunun, naatu Areopagus ana kou’ay wanawananamaim orot wabin Dionysius auman itumatum naatu babin wabin Damaris naatu baibin afa auman hitumatum.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 17, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.