Atos 16
Ayao amisy urairi wanyin (YVANT) vs AAI
1 Paulus muno Silas yanya ije no munijo Derbe, umba yanya akato ije no munijo Listra. Vatano panave Yesus aije inta no no naije, apa tame mirati Timotius. Apa akoya mamo vatano Yahudi wemirati manave Yesus ai to, weramu apa ajaya pamo vatano Yunani.
1 Paul remor na Derbe tit imaibo ikofan maiye na Lystra tit, nati’imaim baitumatumayan wabin Timothy ma’am biyan tit, Timothy hinah i Jew babin, baitumatumayan ta, baise tamah i Greek orot.
2 Arakovo wanave Yesus aije nanawirati una no Listra muno Ikonium wo Timotius umaso aenamo vatano anuga ngko dave pije.
2 Lystra naatu Ikonium wanawanan baitumatumayah etei Timothy i hibifai.
3 Paulus beker indamu Timotius tavondi awa unanui anya umaso rai. Weramu Paulus aemeno vatano Yahudi mansai weti po ratantona pare, “Vatan tenambe wo Timotius aen opamo be sunative jewen weye aja pamo Yunanije pa. Weti syo augav, weamo vatano Yahudi una no munijo kaijinta wonayo wo aranivi.” Maisyare omai ti, Paulus po Timotius augav be sunative rati, umba po augav awa unanui anya rai kobe.
3 Paul kok i Timothy tab bairi hitan, imih ana’ar kanabin e’afuw, iti na’atube sinaf anayabin Jew etei nati’imaim hima’am hiso’ob Timothy tamah i Greek orot.
4 Muno wo nyovara wao umawe raugav, namirati Yesus apa arakovo po matutire muno akari wo anugano Amisye maugav no Yerusalem wo awa ayao patimuge ratoe rai. Umba usisa wuje munijo we raita tetebe, wo nyovara wao ama ananyao raugaje vatane mansai indamu ubeta rai.
4 Bar merar tata hirun hitit roube’aten tur abisa tur abarayah naatu regaregah ai’in Jerusalemamaim bai’ufnunin isan hio hibibasit, baitumatumayah hai tur hi’owen auman hin.
5 Maisyare omai ti, anugano Amisye awa anave ntubai mbambunin. Muno masyote ranteter vatano wanave Yesus ai awa wanuije miridi nseo.
5 Ekaleisia sabuw fair hitih hai baitumatum ra’at naatu sabuw boubuh hirun hai kou’ay ra’at.
6 Anawayo Vambunine mamo mo Paulus muno apa arakove maorai indamu vemo usisa wo Ayao Kovo Yesus ravov no propinsi Asia rai jinya. Maisyare omai ti, Paulusa pe wanya no propinsi Galatia muno Perigia obo rai.
6 Paul ana ofonah bairi Firigia naatu Galasia wanawanahimaim hiremor naatu Anun Kakafiyin Asia wanawanan hireremor men ibasit boro imaim hitabinan.
7 Arono unanta mararai no Misia ama anone rai, ubeker ware usisa no propinsi Bitinia rai, weramu Anawayo Vambunine, wemirati Yesus po raugaje mai, Mo mamayaro usisa rai ramu.
7 Hiremor hina Maisia ana yoyowamaim hitit, hisinaftobon hitan Bitiniya wanawanan hitarun isan baise Jesu Anunin men ibasit boro hitan.
8 Maisyare omai ti, wo Misia raron bayave yara wanawadi kobe ti wuruta no munijo Troas. (Nai Troas umaso risyirati Lukas ritavondi arakovo Paulus ai apa unanui anya rai.)
8 Imih hina Maisia hihamiy hirabon hire hina Troas hitit.
9 Ama namanoe Amisye po ana inta rarorono Paulus ai no apa nikimarije rai. Paulus po vatano Makedonia inta aen nande te no amun, panatambe nande ai pare, “Wasaemeno reansai! Wade kai no reama munijo Makedonia so rai!”
9 Nati gugumin Paul mim, Masedonia orot bat fefeyan eo, “Kwanarabon Masedonia imaim aki kwaibaisi!”
10 Paulus apa nikimarive umaso raena jewen, umba seo po raura kakavimbe reansai. Weti reamo apa nikimarije ratantona reamare ama ine mamo Amisye po reansawain indamu reamo Ayao Kovo Yesus ravovo vatano Makedonia mansai. Weti reamanatatayaube indamu reanta no Makedonia.
10 Paul iti mim i’itin ufunamaim aki abobuna au Masedonia arabon, anayabin aki ai not abogaigiwas God ea’afi nati’imaim God ana tur binan isan.
11 Reamo Troas rapaya wansea nyomano ngkayune rai, umba reamanawadi wanta no nupatimugo Samotrake. Siman akato reanta no munijo Neapolis.
11 Aki Troas imaim wa abai mutufor arabon an Samoteres atit naatu mar to aikofan maiye an Neapolis atit.
12 Umba reamanya wande no munijo Pilipi. Pilipi umaso mamo pemerinta Roma mo raijar, ntami no Makedonia ama distrik manasyine rai. Reana no naije masyote inta yai.
12 Nati’imaim wa ai’hamiy ai’iwat arun an Philipi atit, Masedonia wanawanan ana bar merar gagamin ta, naatu iti bar merar i Rome gawan wowab. Aki nati’imaim veya bai’ab na’atube ama.
13 Arono masyoto sambaya nande, reamusya no munije umaso ama akiri reanta no mana ama tuga rai weye reamare veravo vatano Yahudi inta wanunugambe no naije indamu ube sambayambe. Reamo wanya inta mansaen wanugan no naije, weti reamaje wantantuna reamayao nanto mansai.
13 Baiyarir Ana Veya atit bar merar ana fur aihamiy ana harew sisibinamaim atit, nati’imaim anotanot boro yoyoban ana efan atatita’ur. Nati’imaim amare baibin iyab hinan i ai obaibiyih.
14 Wanya inta no no naije ama tame mirati Lidia, ama munije mirati Tiatira. Lidia umaso mamo mo ansuno raimano nsintair ramavun no munijo Pilipi, ansune umaso ama mangke nseo rave. Muno Lidia omamo vatano mo Amisye asyaniv. Masyoto sambaya umaso Amisye po Lidia ranuga rausiso indamu mo Paulus apa ayao raugasyo ntami ranuga rai ti manave rai.
14 Naatu babin ta iti tur ao nonowar i wabin Lydia ana tafaram Taiyatira, iti babin i sawar biyah namar iwa’an sabuw tetotobon naatu i God kwafirinayan babin ta, nati ana veya’amaim God dogoron botawiy. Paul tur abisa eo etei nowar.
15 Weti reamo Lidia muno ama yavaruga maugasya kuvuni mana rai. Ukuvunija jewen, umba Lidia mo reansawain indamu reansisa ama yavare rai. Mare, “Arakove, weapo rinaen syanave Yesus ai tugaive to. Weti syare wade watantuna reansatavon no reama yavaruga rati.” Maisyare omaisy, mo reansantitidi weti reantavondi rai.
15 Naatu nati babin taintuwan bairi nati baremaim hima’am etei bapataito hibai, imaibo ifefeyani eo, “Kwananotanot ayu Regah ana bitumitum na’at, basit kwana tan au baremaim bairit tama.” Iti na’at aki eokikini bairi an.
16 Masyote inta reanta wambe sambayambe akato no mana ama tuga umawe, naije reananta wanya inta rai. Wanya umaso mamo vatane wo raijaro arove ti manapatambe mansai. Omamo anawayo kakaije nsiso no ranuga rai, weti ana indati nande no masyoto rijate mamo mo raen wusyimbeve. Weti vatane wo doije veano wanya umaso ravae indamu mo ana indati nande maije raura kakavimbe mansai. Umba mo doije umaso raunanto ama akarijo wo raijaro arove mansai jakato weti awa doije manui.
16 Veya ta aki yoyoban ana efan isan anan akir babitai ta bairi aitar. Iti babitai i afiy kakafin hitarasum ma sawar abisa temamatar isah i eo, naatu sawar iti na’atube sisinaf ana sabuw kabay gagamin maiyow hibaib.
17 Wanya umaso munanto Paulusa pe reansarijat mare, “Vatano nanawiso wanapatambe Amisyo Titi Rave ai! Ude no naiso indamu wo Amisye apa unanuije rarorono wasai indamu wade Po wasapaya kakaije rai.”
17 Iti babitai Paul aki bairi i’ufnuni iwow eo, “Iti orot i God auyomtoro’ot ana’akir wairafih, kwa mi’itube na yawas bain isan teo’orereb.” Peter ana ofonah bairi yawas hibai hinan isan Babitai eo’orereb|alt="slave girl" src="cn01983B.tif" size="col" loc="Act 16.17" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="16.17-18"
18 Masyote yanteter wanya umaso nggwain tutir. Paulus opamo po raraniv damu mamaisye ramu, anuga nseo majeve. Weti masyote inta arono wanya umaso nggwain akato, Paulus sakinav po raeravakare, umba po anawayo kakaijo no rai raura nanto pare, “Syo Yesus Kristus apa tame veano nawatan. Nyusyo wanya so raora!” Naije kobe anawayo kakaije umaso muje.
18 Babitei iti na’atube mar moumurih maiyow sinaf inan yomaninamaim, Paul yan so’ar naatu tatabir afiy nati babitai tar gabuw ma’am isan eo, “Jesu Keriso wabinamaim o abi’a’ari babitai kwaihamiy kutit!” Naatu mar ta’imon afiy babitai ihamiy tit.
19 Weramu vatano wo wanya umaso raijaro arove ti manapatambe mansai uparijo Paulusa pe Silasa pe yai, weye wanya umaso mo doije raugavo mai jakatoe ramu. Maisyare omai ti, wo Paulusa pe Silasa pe yaijar wo yaugaveta no munije umaso ama yasyine rai indamu vatano ube akarive munijo we rai wo mangke raugaje yai.
19 Babitei ana matuwan sabuw hai kabay imaim hima hibaib ana ef sasawar hi’i’itin ana maramaim, Paul Silas hairi hirout hibow hitainih hitit ahar ana efanamaim hiya baibatiyenayah baibatiyih isan.
20 — ausente —
20 Hibuwih hina Rome tur nowarayah nahimaim hitit hio, “Iti Orot rou’ab i Jew sabuw, hairi iti ata bar meraramaim ma kakaf hibai hitit.
21 — ausente —
21 It Rome sabuw ata ofafar men ebibasit i sinafumih teo, naatu aki men karam boro nati bai’obaiyen anibasit anab ani’a’it.”
22 Umba vatano wanui utavondi wanaikebe Paulus muno Silas yai. Muno vatano ube akarive munijo namije rai wo naite inta matutir inda wo aya ansuno yo rave rakanunundi yanasine raora umba wo yanepato mangkebe.
22 Sabuw moumurih na’in hina hirun kou’ay ra’at orot rou’ab bow rouw isan. Tur nowarayan orot iuwih Paul Silas hairi hai faifuw hiseb hibosaisiren naatu hiwabirih.
23 Wo kaipate ko yaija jewen, umba wo yatugar siso no tanoano makova rai. Umba wo naito po tanoano makova ramane atutir ware, “Nyo yaman kobe rave yo!”
23 Hiwawabirih ufunamaim hibow hin dibur hiyariyih, naatu dibur kaifenayan orot matan tobaiwa’an ma kaifih isan hiu.
24 Naite umaso po awa ayaowe raraniv, weti po Paulus muno Silas yaugave isisa inyo no tanoano makova ama uga rai, po yajo rausiso aitamu rai.
24 Iti obaiyunen tur nonowar ufunamaim, dibur kaifenayan bow hirun dibur wanawanantoro’ot imaim ah ai gagamih rou’ab areh ya kiktanen hima.
25 Namane yasyin Paulus muno Silas ibe sambayambe muno ikinyo ransyerane rai indamu yo Amisye ararimbe. Vatano kai umakova tavono naije wo yanaun.
25 Fainaiwan Paul Silas hairi God isan hiyoyoban hima ew hitatabor dibur sabuw afa hima hinonowar,
26 Kavuratawe inda mungkijo akoe inta ravari. Weti tanoano makova ama arurije ntutar bintabo. Naije kobe unsanda mpapaya taune amave muno wai besijo ransawa vatano umakova mansai mpapaya ti ntaopon.
26 naniyan meyemeye iriyoy gagamin na dibur bar iyuwiyuw re an ana wabat etei bora’ah. Naatu mar ta’imon etawan botawiy chain dibur sabuw ah umah hifatum hima’am etei hihururuw hire.
27 Naito po tanoano makova umaso ramane pamo ami maomon ti niki. Weramu arono mungkije nande, paparo ai ti seo. Po unsanda raenamo mpapaya tenambe, weti po ratantona pare, “Aro! Somaisyamo vatano umakova unanajibe tenambe to!” Weti po apa omake rapatin pare po raveano taune aubaisy.
27 Dibur kaifenayan matan nuw misir naatu Dibur etawan bobotawiyen itin, basit taiyuwin sikan afuwinamih ana kaiy bora’ah, anayabin not dibur sabuw etei hibihir rouw.
28 Weramu Paulusa po awaino akoeve pare, “Vemo nyo naubaisy inya! Rean tenambe tawana so.”
28 Baise Paul fanan aumetawat na’in e’af eo, “Taiyuw bi’asabuni! Aki etei iti ama’am!”
29 Umba naite umaso po vatane inta awain po yawainye raugavere. Umba naite umaso pavave siso no Paulusa pe Silasa pe imakova raije rai. Beaje no yamun, jani dave ti tutar.
29 Dibur kaifayan hinow isan e’af naatu nunuw run, an uman hi’oror auman Paul Silas hairi nahimaim ra’iy.
30 Po yaugave uje umba po yanajo pare, “Injae, animaisye mirati syo rave indamu Amisye po rinapaya ayao kakaije rai?”
30 Imaibo nawiyih bairi hitit naatu ibatiyih eo, “Regaregah abisa ana sinaf boro yawas anab?”
31 Umba Paulusa pe Silasa pe yo raura akananto naite umaso ai yare, “Nyanave Yesus Kristus ai, muno nya yavaruga mautan tenambe, weamo Amisye po wasapaya ayao kakaije rai tenambe.”
31 Hiya’afut hio, “Regah Jesu initumitum boro yawas inab, o a nibur bairi.”
32 Umba yo Ayao Kovo Yesus raura kakavimbe naite umaso ai muno apa yavaruga mansai tenambe.
32 Imaibo Regah ana tur nati bar wanawanan hibinan dibur kaifenayan ana sabuw bairi hinowar.
33 Namane yasyino naije, naite umaso po yaugav po aya paro ranepate raomar. Muno naije kobe Paulus muno Silas yo naite umaso pe apa yavaruga nawe maugasya kuvuni mana rai tenambe.
33 Nati veya ta’imon gugumin wanawanan dibur kaifenayan buwih hai feher souwen naatu i ana nibur bairi bapataito hibai. Dibur kaifenayan Paul koun esasouw|alt="Jailer and Paul" src="CN01990B.TIF" size="col" loc="Act 16.33" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="16.33"
34 Umba naite umaso po yaugave usea no apa yavare rai, po anaisye raunande yo raisy. Muno wepe apa yavaruga nawe mananibe weye wanave Amisye ai to.
34 Naatu Paul Silas buwih ana bar wanawanan hirun bay itih hi’aa. Nati orot ana nibur bairi dogoroh yasisir awan karatan, anayabin i hina God ana baitumatumayah himatar.
35 Siman awatan ngkov, akarijo munije umaso wo naite inta matutir indamu wuruta wo raura naito po tanoano makova ramane umawe ai ware, “Nyo vatane jirume wato yapaya makova rai kai.”
35 Mar to tur nowarayah hai orot gagamih naatu ma’utenayah hai orot ukwarih hiyafarih hio, “Kwan dibur kaifenayan kwau! Nati orot ebotaitih ten.”
36 Weti naite umaso po raura nanto Paulus ai pare, “Soamo akarijo munije so awa ayao maje indamu risapaya. Weti ipusya ramu ita kai. Amisye tuna risautan.”
36 Basit dibur kaifenayan Paul ana tur eowen eo, “Tur nowarayah orot gagamih tur hiyafar hio, O Silas airi i abobotaiti, airi kwatit tufuwamaim kwan!”
37 Weramu Paulus po raura nanto naite mansai pare, “Vatane wato wo ririnsanepato vatano wanui mansamune rai muno wo ririnsatugaro soowabe siso no tanoano makova so rai! Weramu wo ririnsanajo kobe ratije ramu, yara wo mangkeye raugaje rinsai vayave! Mamaisye ramu, weye ririmamo vatano Roma nanai ririm. Veanimaibe ware wo ririnsauguje maninimbe vayaveare somaisy? Ririmamo rimonaya! Weti taune ude rave indamu wo ririnsaneme raijar, wea umba wo ririnsapaya!”
37 Baise Paul ma’utenayah hai oro’orot isah eo, “Aki men abisa kakafin ta asinaf naatu men hibatiyi, baise bebeyanamaim hirabi hi’afiyi naatu dibur hiyariyi, kwanaso’ob aki i Rome ana fef abai ama’am! Naatu boun tekokok i wa’iwa’iramaim hiniyafari’imih. Men karam, aki akokok kwana’uwih i taiyuwih hinan hinabotaiti.”
38 Weti naite wakata, wo Paulus apa ayao umaso raura akato no akarijo munije umawe mansai. Akarije udaniv ware Paulusa pe nanayamo vatano Roma nanaya, weti ujaniv.
38 Ma’utenayah hai orot ukwarih himatabir baibatiyih orot gagamih hai tur hi’owen, naatu Paul Silas hairi Rome ana fef hibai hima’am isan, ana tur hinonowar ana maramaim hibir.
39 Umba akarijo munije umaso ude wo Paulusa pe Silasa pe yaneme raijar muno wo yaugave uje tanoano makova raora. Ware, “Vemo iparijo reansai jinya! Yara ita kai, ipo munije so rapaya vayave.”
39 Basit hina abis kakafin isah hisisinaf isan hairi matahimaim hi’e’en naatu diburane hibotaitih, naatu bar merar baihamiyin isan hi’uwih.
40 Weti Paulus muno Silas yo tanoano makova rapaya. Umba yirija no Lidia ama yavare rai, yo arakovo wanave Yesus aije maen no naije. Yo ayao inta raura mansai indamu manuga mbambunin. Umba yusya munije umaso raora kobe.
40 Paul, Silas hairi dibur bar hihamiy hina Lydia ana bar hitit, nati’imaim baitumatumayah hi’itih kaufair ana tur hitih naatu hihamiyih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.