Atos 13

Ayao amisy urairi wanyin (YVANT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Anawae Amisy muno kurun inta una anugano Amisye marijat no munijo Antiokia awa tame mirati: Barnabas, Simeon awain tavonamo vatano karisya, Lukius vatano Kirene, Menahem napi akumo Akarijo Titi Herodes atavono arono imamaun kava we, muno Saulus awain tavonamo Paulus.
1 Ekaleisia Antioch wanawananamaim orot afa i dinab oro’orot naatu afa i bai’obaiyenayah, naatu orot wabih i iti: Barnabas, Simeon, wabin ta i Niger, Lucius Sairini matuwan, Manaen, Herod hairi bay ta’imon hi’aan hirara’at naatu Saul.
2 Masyote inta vatane umaso wo anaisye raisye ramu, yara matawandijo marore rai indamu ube sambayambe. Arono naije Amisye apa Anawayo Vambunine mo raura mansai mare, “Wapo Barnabas muno Saulus yapatimu Rinai indamu yo anakero Syo ratayao yaije raijar.”
2 Veya ta hiyohar Regah hikwakwafir wanawanan, Anun Kakafiyin iuwih eo, “Barnabas, Saul hairi kwayasairih ayu isou, anayabin bowabow ta isan a’afih hinabowamih.”
3 Weti ube sambayambe muno matawandijo marore raija jewen, umba wo maneme raijaseo ntamijo yai, umba wo yatutir yuje indamu yo Ayao Kovo Yesus ravov.
3 Naatu hiyohar hiyoyoyoban ufunamaim, umah tafah hiyara’aten fair hitih imaibo hiyafarih hitit hin.
4 Maisyare omaisy, Anawayo Vambunine mo Saulusa pe Barnabasa pe yapatimu inda yirija yo Ayao Kovo Yesus raura. Weti yanya ije no munijo Seleukia, mararaijo mayane vone rai. Isea nyomano ngkayune rai no naije, mo yaugav nto no nupatimugo Siprus.
4 Barnabas Saul hairi Anun Kakafiyin ana bonawiyenamaim hina Seleucia hitit naatu wa hibai hirabon hin Cyprus imaim hitit |alt="map" src="PAULJR1.tif" size="col" ref="Acts 13.4"
5 Arono nyanta no nupatimugo Siprus umaso rai, yisisa no ama munije inta rai, ama tame mirati Salamis. Naije yisisa no Yahudi awa yavaro sambaya rai tutudi yo Ayao Kovo Yesus raura. Muno Yohanes, awain tavonamo Markus, tavondijo yai indamu panapatambe yai.
5 Naatu hina Salamis hititit ana maramain Jew hai Kou’ay baremaim God ana tur hibinan, John Mark i iti bowabow wanawananamaim baibaisih isan hibai bairi hin.
6 Yanya irati nupatimugo Siprus umaso rai tenambe, yava nyande no munijo Papos. Naije nyanta vatano Yahudi inta ai, apa tame mirati Baryesus, awaino ayao Yunani raijamo Elimas. Vatane umaso po nyovara kakai raugav muno opamo anawae angkarije pa, po vatane maponae.
6 Nuw ana fofonin na’atube hiremor hin au waraunane bar merar wabin Pafos hitit, nati’imaim Jew orot kwerayan ma’am koun hiyen, wabin Bar-Jesus, iti i orot taiyuwin isan dinab orot erouw eo’o.
7 Elimas umaso tavondi jirati vatano be gubernurive nupatimugo Siprus raije ai, apa tame mirati Sergius Paulus, opamo vatano akari mba dave. Gubernur Sergius Paulus umaso po Barnabas muno Saulus yawainde weye pare beker po Ayao Kovo Yesus ranauno yai.
7 Naatu iti orot i gawan orot wabin Sergius Paulus ana of ta. Sergius i orot not wairafin, nati nuw ana gawan orot. Barnabas, Saul hairi e’af hina nanamaim hitit God ana tur nowar isan ifefeyanih.
8 Weti Barnabasa pe Saulusa pe ije kobe. Weramu Elimas pare po yansopi, pare vemo akarijo Sergius Paulus panaveo Yesus ai nora.
8 Baise kwerayan wabin Elimas (wabin Greekamain) eotanih men kok gawan orot tur tanowar baitumatum tab.
9 Umba Anawayo Vambunine mo vambunine raugaje Saulus ai, wepi awain tavonamo Paulus. Weti Paulus amije ntete nanto irati Elimas ai, po raura pare,
9 Imaibo Saul wabin ta Paul, Anun Kakafiyin iwanasum ma’am mutufor nuw kwerayan orot itinkikin
10 “Elimas, winyamo Anakakai Akoe apa arikainye pi winy! Wimbe marovave ana ngkove rai! Winyamo angkarije ntapekano nai! Mbeanimaibe winyo Amisye apa ananyao tugae ranigwano winya arurijate rai tenambe?
10 naatu eo, “O i Demon natun! Sawar gewasih etei hai rakit wairafin i o. O i baifuwen kakafih yumatah ta ta biya awan karatan, o i mar etei Regah ana turobe kubotabiren baifuwen temamatar!
11 Weti soamo Amisye po mangke raugaje nai. Indati Po namije raveti makakave, weti nyo nuge raen akatoe ramu gava masyote inta yai jaje.” Naije kobe Elimas po amije ranaun maisyare kijao inta nande rai ti mpunanakambe, inda pavabakave kobe. Weti gwain pare, “Aoo! Syare koveamo inta wasaemeno rinai wapo inaugav!”
11 Imih Regah uman boun boro tafamaim nare mata nifim naatu marakaw boro mar kafai men ina’itin.”
12 Gubernur Sergius Paulus po anapaporainye umaso raen, weti nantoive ananyao Amisy Yesus rai muno panave kobe.
12 Gawan orot abisa matar i’itin i itumatum, anayabin Regah ana bai’obaiyen tur nonowar i ifofofor men kafaita.
13 Paulus muno apa arakove wo munijo Papos rapaya, usea nyomano ngkayune rai wuruta no munijo Perga, wemi no no propinsijo Pampilia. Weramu naije Yohanes Markus opamo po mapaya ti pare pakato no Yerusalem.
13 Paul ana ofonah bairi Pafos imaim wa hibai hirabon hina Perga hitit tafaram Pamfilia wanawanan. John Mark nati’imaim ihamiyih, naatu matabir maiye in Jerusalem tit.
14 Umba Paulus muno Barnabas yo munijo Perga rapaya akato, yirija no munijo Antiokia, wemi no no Pisidia. Masyoto sambaya mamaisy, weti Paulusa pe Saulusa pe yisisa Yahudi awa yavaro sambaya inta rai, umba yaje itantuna.
14 Baise Barnabas Paul hairi hikofan maiye hin Pisidia Antioch hitit tafaram Pisidia wanawanan. Naatu Baiyarir Ana Veya Kou’ay Bar hirun himare.
15 Arono vatane wo Ananyao Musa muno Ayao Anawae ranauna jewen, umbawe vatano ube akarive yavaro sambaya umaso rai wo vatane inta atutir po Paulus muno Barnabas yanajoare somaisy: “Arakove, ipare ipo ananyao inta raura rako? Weamo ipo raura kai.”
15 Buk Atamaninamaim Moses ana ofafar kikirum naatu dinab hai buk hibiyab ufunamaim. Kou’ay Bar ana ukwarih isah tur hiyafar hio, “Taitu kwa aur koufair tur ta nama’am na’at aki akokok iti sabuw kwanao hinanowar.”
16 Weti Paulus seo tet, aneme raijaseo mai indamu umanin. Umba po raura pare, “Sya arakovo Yahudi weap! Muno vatano Yahudi jewen weapirati wapo Amisye ararimbe tavon no naiso weap! Syare wapo rinaraniv!
16 Paul misir umanamaim rutanih naatu busuruf eo, “Israel orot baibin naatu kwa Ufun Sabuw iyab iti’imaim kwama God kwakwafir, anao kwananowar!
17 Wusyinoe vatano Israel wama Amisye po wama anene mansapatimu. Arono una no munijo Mesir, Amisye tuna mansautan weti awa wanuije miridi nseo. Weramu ube arove no Mesir umaso rai, weti Amisye po apa vambunine rarorono wama anene mai indamu Po mauguje munijo aro umaso raora.
17 Israel Sabuw ata God uwatanah rubinih naatu nah toumanih na’atube Egypt hima’am ana veya iwa’an wabih ra’at, naatu ana fairamaim nawiyih hitit.
18 Umba tume tename jirum Amisye atawandi mai. Onawamo ubeta Amisye aije ramu, weti Po maugav wanya waravaimbe no nugo vabukane vono maninimbe rai.
18 Naatu arar yanamaim kwamur etei 40 na’atube ba’afuwih bairi hima.
19 Arono wama anene usisa no munijo Kanaan, Amisye po vambunine raugaje mai, weti wo vatano una no naije susye kaururum maubaisy. Umba Po awa kopa raosoro mansai indamu awa susyo wo mampame awave irati rai tutir.
19 Tafaram seven Canaan wanawanan gurusih naatu me bai ana sabuw nowahimih itih.
20 Tume rator kobe no arono wama anene wuje Kanaan raora umba maijaro arove ta no Mesir, mansanan ava wakare wo awa munijo Kanaan raijar akato, ama tume nanto no ratusije mambisy eane abusyine nadani (450).
20 Sawar iti himamatar i kwamur etei 450 na’atube wanawananamaim himatar.
21 Umba vatano Israel ubeker ware akarijo titi inta aijaseo indamu be akarive mansai. Weti Amisye po vatane inta apatimu no susyo Benyamin rai, apa tame mirati Saul, aja pirati Kisy. Weti Saul umaso pamo akarijo titi no Israel tume tename jirum.
21 Naatu sabuw aiwob isan hifefeyan, God Saul bai itih orot Kish natun, Benjamin wawawan, Saul i’aiwob ma kwamur etei 40 na’atube.
22 Umba Amisye po augakaje apa tame umaso rai, yara Po Isai apa kavo Daud aijaseo indamu po Saul anigwan opamo vatano Israel awa akarijo titi pije. Amisye pare, ‘Inanayanambe Daud ai weye Syo aenamo indati po Sya bekere rarijat mavabe.’
22 Naatu God Saul bobosair ufunamaim David bai Saul efanin yai. God iti na’atube eo, ‘David o Jesse natun, orot o na’atube isa i ayu au yasisir gagamin na’in, ayu abisa sinafumih akokok etei boro i nasinaf.’
23 Soamo Amisye po Vatane inta apatimu akato no Daud apa susye rai indamu Po vatano Israel mapaya awa ayao kakaije rai, mamaisy irati Apa urairije rai. Yesus opamo napije.
23 Ana’omatanen eo na’atube, orot David ana rara’ane Israel Sabuw hai baiyawasinayan God bai na.
24 Muno Yohanes Pembaptis puisyeve Yesus ai, po vatano Israel mansanyao pare, ‘Wasakinavo wapa ayao kakaije rai umba risyo wasaugasya kuvuni mana rai.’
24 Jesu nanamaim John mat na bowabow kakafih baihamiyen dogor baikitabiren bapataito bain isan busuruf eorerereb Israel sabuw tutufin etei isah.
25 Masyote inta Yohanes po vatane mansanajo taiso pare, ‘Wapo rinatantona wapare are pi risy? Wapare risyirati Mesias wapo anyube pi dako? Weramu syo raura wasai, risyamo jewena. Yara Vatano wapo anyube wepirati indati po inarijade. Opamo apa tame ntiti rinakivan, weti Apa ajo kokome mamo risyo rapaya kakai, weye rimamaisye ramu.’
25 Naatu John ana bowabow bisawar auman sabuw iuwih eo, ‘Kwa anot ayu isou mi’itube kwanotanot? Kwanotanot ayu’uban i nati orot? En, baise orot ta ayu ufu’umaim enan, ayu men karam boro ana kwafure an ana sumasum anarufam.’
26 Inya! Sya arakovo Abraham apa ajavi muno vatano Yahudi jewen wapanave Amisye ai weap, syo raura wasai! Wamirati Amisye po apa Ayao Kove so raugaje wansai indamu Po wansapaya wama ayao kakaije rai.
26 Taitu, Abraham ana niburune kwana warar kwatatain, naatu kwa Ufun Sabuw iyab God kwabiruw kwakakafiy, it isat yawas ana tur i hiyafar na tit.
27 Yesus wepirati anawae wo aurairive to arono wusyinoe, weramu vatano una no Yerusalem muno awa akarije wanave Aije ramu weye wantatukambe Ai. Wo anawae Amisy awa ayao umaso ranauno masyoto sambaya ranteter, weramu wantatukambe ama ine rai. Weti wo mangke raugaje Yesus ai, wemamo mamaisyo anawae umaso awa urairijo wusyine rai.
27 Anayabin Jerusalem bar merar sabuw hai ukwarih bairi Jesu ana bowabow men hi’inan, naatu dinab oro’orot hai tur mar etei Baiyarir Ana Veya hibiyab men naniyan hibaib, imih abisa hisisinaf i tur hio inu’in na iturobe.
28 Wo ayao kakaije inta raen no Yesus aije ramu, weramu wo Akarijo Titi Pilatus anajo indamu po aubai bayave.
28 Basit morob isan ana ef men hitita’ur, Pilate asabunin morob isan hifefeyan naatu easabun morob.
29 Awa ana wo rave Yesus ai omamo mamaisyo anawae Amisy wo raurairive wusyimbe to rai. Weti arono urairije umaso raveti mamai tenambea jewen, umba wo Yesus augaje no inyo kapite rai umba vatane wo antuna no aipapo oramo ratotove rai.
29 Bukamaim abisa i isan eo na’atube hikirum inu’in hisisinaf ufunamaim, onaf afe’enane hibai hire hub wanawanan hiyai.
30 Weramu Amisye po aijaseo kovakato no wene ama uga rai!
30 Baise morobone God bora’ah misir maiye.
31 Umba masyote inta yai, Yesus arorono Apa arakove mansai, nanawirati wusyinoe utavondi Ai tutir no Galilea wuruta no Yerusalem. Wenawirati soamo wo Yesus aura kakavimbe vatano Yahudi mansai.”
31 Naatu veya moumurih na’in sabuw iyab Galilee’ine hi’ufunun bairi hina Jerusalem hititit isah irerereb, naatu nati sabuw i boun hitit sabuw afa isah sif tirurubon.
32 Umba Paulus po raura iridi pare, “Sya arakovo Yahudi watantuna yavaro sambaya so rai, Barnabasa pe risye ririnde no so indamu ririmo Ayao Kove raura wasai: Amisye apa urairijo po raugaje wama anene mansai
32 Naatu iti tur gewasin i abisa God ata’a’agir eo’omatanih abai kwa isa anan.
33 soamo awa ajavi wamirati wandaen Po raveti mamaisy, weye Amisye po Yesus aijaseo kovakato. Mamaisyo Amisye po apa Kavo Yesus aura ti Mazmur ama moto jirum mo ratoe rai no taiso:
33 Iti tur i bai it isat ebiturobe, it i ata’a’agir natunatuh, Jesu morobone mimisiramaim. Psalm bairu’abin eo na’atube,
34 Amisye po Yesus aijaseo kovakato no wene rai, weti Yesus anasine maug akato no kopa raije ramu, yara kova no tawan. Ayao umaso Amisye po raurairive wusyimbe to no taiso:
34 Naatu ana’an aisim God morobone bora’ah maiye mimisir, naatu boro men nihamiy maiye na’in namasamih. Nati isan ana tur iti na’atube eo,
35 Muno ayao kovo Mazmur ama moto kaijinta mo raura tavon mare:
35 Buk efan ta’ane eo maiye,
36 Urairije umaso mamo Daud po ratoe, weramu po taune aura jewen. Daud po Amisye apa bekere rarijat bintabo arono tuna no mine vone so, umba kakai muno antuna maisyare muno apa anene mansamaisy tavon, umba anasino kopa maug kobe.
36 Anayabin David ana veya’amaim God ana kok bow bisawar ufunamaim morob uwahinah sisibihimaim hiyai mas i’akir
37 Weramu Yesus pamo Amisye po aijaseo kovakato, weti anasine mauge ramu.
37 Baise orot yait God morobone iyawas mimisir i men mas i’akir.
38 Maisyare omai ti, sya arakove, ribeker syare wapo ranaun kobe weye ayao so nde wasai: Yesus wepirati po ayao kakaije rapaya.
38 Isan imih taitu kwananowar, iti orot Jesu wabinamaim bowabow kakafih notawiyen isan ana tur i ao’orerereb,
39 Weti are pirati panave Ai, Yesus po apa ayao kakaije rapaya tenambe. Yara are pirati po Ananyao Musa obo rarijat, weamo mamaisye ramu, mo ayao kakaije rapaya tenambeye ramu.
39 iti Jesu wabinamaim sabuw iyab tibitumatum hai bowabow kakafihine i rufamih titit anayabin Moses ana ofafaramaim boro men karam narufami.
40 Syo raura sya arakovo Yahudi weasai: Wasyisyaube indamu vemo Amisye apa mangke namirati anawae wusyine wo raurairive nande wasai jinya, no taiso:
40 Imih kwanakaifi gewas, saise abisa dinab hio men isa hinamatar.
41 ‘Inya! Vatano wapanaikebe Rinai weap, wasyisyaube!
41 ‘Okwanekwaneyah Kwana’itin!
42 Paulus payaowa jewen, umba wepe Barnabasa pe yuje no Yahudi awa yavaro sambaya umaso rai. Naije vatane inta wo raura yai ware, “Reambeker wamare indati masyoto sambaya makanande akato umu mamo ripo ananyaowe so raura reansai jakato.”
42 Paul, Banabas hairi Kou’ay Bar hibihamiy auman sabuw hifefeyanih fur ta Baiyarir ana veya’amaim iban hitan maiye iti sawar isah hitidudur hitanowar.
43 Arono usambayambea jewen, umba vatano wanui wo Paulus muno Barnabas yarijat, inta nanawamo vatano Yahudi muno inta nanawamo vatano Yahudi jewen nanawirati wo ananyao Yahudi raija to. Weti Paulusa pe yo manyao indamu manuga raneka Amisye apa kove rai.
43 Kou’ay Bar ana rou’ay hibihamiy ufunamaim, Jew sabuw maumurih na’in naatu sabuw iyab Jew hai kwafiren ana kakafemaim hima’am, Paul Barnabas hibi’ufununih koufair hitih God ana manaw ana kabeberamaim ma’amih hifefeyanih.
44 Masyoto sambaya makanande akato, kavintare vatan tenambe utantuna no munijo naije wanugan indamu wo ayao Amisy wemirati Paulus muno Barnabas yo raura ranaun.
44 Baiyarir Ana Veya bairou’abin sabuw nati bar merar tutufin etei Regah ana tur nowaramih hina.
45 Weramu arono vatano Yahudi wo vatano wanuije umaso maen, manuga mparijo Paulusa pe yai, weti wo Paulus apa ayaowe raura tantunawi.
45 Baise Jew sabuw rou’ay gagamin hi’i’itin ana veya hibobowen naatu baigigimen tur hibow hitit, Paul abisa eo isan hibas.
46 Weramu Paulus muno Barnabas ijanive ramu, yara yo raura akananto vambunimbe yare, “Ayao Amisye somamo vatano Yahudi weapirati urare indamu raura wasai manasyimbe. Weramu wapo rawatambe muno taune wapare kovo nuge nuganuije omamo wamamaisyo raije ramu. Maisyare omai ti, soamo ririmo wasapaya vayave, yara ririmare ririnta no vatano Yahudi jewene mansai.
46 Imaibo Paul, Barnabas hairi hiofok hio, “God ana tur i wantoro’ot kwa ao kwanowar, baise kwa tur i kwakwahir, taiyuw kwanunutitiy ma’ama wanatowan kwa isa men karam, isan imih abihamiy aki anan Ufun Sabuw isah.
47 Ririmare rimo Ayao Kove raura vatano Yahudi jewene mansai weye Amisye po ririnsatutir pare:
47 Anayabin Regah ana obaiyunen tur biti iti na’atube eo,
48 Arono vatano Yahudi jewen una no munijo namije wo Paulus apa ayao umaso ranaun, manayanambe muno wo Amisye ararimbe weye apa ayao ngko dave. Muno are nanawirati Amisye po matayao indamu awaura kovo nuge nuganuije rai, wenanawamo wanave Yesus ai.
48 Ufun Sabuw iti tur hinonowar ana maramaim hiyasisir Regah ana tur hibora’ara’ah. Naatu sabuw moumurih na’in ma’ama wanatowan isan hirubinih hima’am hina baitumatumayah himatar.
49 Umba Ayao Kovo Yesus maneka manakoe no munijo namije rai tenambe.
49 Naatu Regah ana tur ra’at tasasar tit nati bar merar ana fofonin etei hinowar.
50 Weramu vatano Yahudi manuga ngkakaijo Paulus muno Barnabas yai. Weti vatano Yahudi wayao maje irati wanya awa tame ntiti inta mai, nanawirati utavondi ananyao Yahudi rai. Muno wayao maje tavon irati anya inta mai, nanawirati ube akarive munijo namije rai. Weti wo vatane umaso manuga raugabe indamu wo arare rave irati Paulus muno Barnabas yai, ti wo yawatambe munijo namije rai.
50 Baise Jew hai ukwarih himisir bar merar orot gagamih naatu God ana bowayah baibin gagamih yah hi’ora’ah Paul, Barnabas hairi isah hiwosai, naatu hinunih hitit nati bar merar ufunane hire.
51 Umba Paulusa pe yo kapumo nowo yajoe raije ranepataje no vatano munije umaso mansamun indamu mbe rarorombe wo taune awa mangke ranawan. Umba Paulus muno Barnabas yirija no munijo Ikonium.
51 Basit Paul Barnabas hairi ah fofob hiru’uh re i hin Ikonium hitit.
52 Muno vatano wanave Yesus ai nanawirati una tawan no munije umawe rai manayanambe rave muno Anawayo Vambunine mo vambunine raugaje mansai.
52 Naatu bai’ufununayah Antioch hima’am yasisir yah awan karatan naatu Anun Kakafiyin iwansumih.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.