Atos 22
Iamalele NT (YML_TBL) vs AAI
1 Faulo i vonedi i vo, Ekwavo wata tamakwavo matatabumi ꞌwa veꞌwada a na vonemi ꞌwaikuye ꞌwa nuasakoga faifaina.”
1 “Tamai’inah, naatu taitu tuwai’inah au wasfafaren ana tur anao kwananowar.”
2 Tutuyanina ꞌailaꞌa i nogai Faulo i veveifufu taunidi Diu bonadiega, i veꞌwada-ꞌafoꞌafo nika i veifufu i nago.
2 Hebrew turamaim eo hinonowar ana veya etei surur binon tar.
3 I vo, Yau tomotoga Diu, ꞌaku tuvada Tasisu ꞌawalawa Silisia nageneye ꞌa mai deꞌe bei Ielusalema a taulai. ꞌAku tove-ꞌatumai Gamelieli, wata veꞌetoboda tubudavo ꞌwaidiega i ve ꞌwaikuye bega matatabuna a ꞌaseta-ꞌafoꞌafoidi. ꞌOmi tutuya matatabuna taunimi ꞌwa tautauyemi Yaubada ꞌwaineye ꞌwa veveꞌililibuyeni, yau wata baniꞌodi.
3 “Ayu i Jew orot Tarsus imaim atufuw tafaram Silisia wanawanan, baise Jerusalemamaim ama ara’at. Gamaliel ana bai’obaiyen babanamaim ama, uwatanah hai ofafar etei ayu i’obaiyu, naatu ayu i baibobowenayan orot ta God ana ofafar tur isan, kwa boun iti kwama’am na’atube.
4 Basenadi Iesu yana ꞌEdaꞌeda ꞌana tovematayakayaka, vevinedi wata iavetadi, a ꞌiꞌiveꞌavinidi a yatoyatodi vanuga ꞌeba yogona ꞌwaidie, veviga a veleveledi weꞌe ꞌifwaidi i wafawafa.
4 Sabuw iyab ef iti hibi’ufun abow ai’a’akirih arouw asbunubunuwen naatu afa abow ana dibur aya.
5 Tovelomu bwaikina wata Diu yada Kaniselovo taunidi ꞌaku toꞌaseta ꞌadi fata i na veifufu ꞌwaimie. Taunidi basenadi leta i kilumidi ꞌaku awaveꞌatumai wata ꞌaku ꞌaseta faifaina ediavo me Diu i miamianiga Damasiko faifaidi. I veleku a nawedi igodi bei Iesu yana tomotoga a da ꞌiveꞌavinidi wata a da yogonidi bulava kainumu ꞌwaidiega a da miedi Ielusalema vematavuloga faifaina.”
5 Firis Gagamin naatu Kaniser tutufin etei abisa ao i hiso’ob turobe. Anayabin i fef hikirum hitu abai an Damaskas wanawanan, sabuw baitumatumayah nati’imaim hima’am fatumih bow na Jerusalem tit isan ayen an.”
6 Wata Faulo i vonedi i vo, ꞌAiatanina ꞌwaineye utukamwane a nunago Damasiko saiꞌafoga a da leꞌwa ꞌatamananina ꞌwaineye nika mageta bwaikina abamega i kianamali i mageseku.
6 “Ana Damaskas abiyubin auman i’ouyit, naniyan meyemeye marakaw namanamarabe bow marane ra’iy sisibu etei marakaw.
7 A beꞌu fwayefwayeye bona a nogai i vonavona ꞌwaikuye i vo, Saulo, Saulo, awale vita ꞌu veleveleku a veveviga?”
7 Ayu me yan ara’iy rabu naatu orot ta fanan anowar eo, ‘Saul! Saul! O aisim ayu kubi’a’akiru?’
8 Bonana a tutuli a vo, ꞌAuvea, ꞌomu aitoi?” I vo, Yau Iesu ꞌatamana Nasalediega, kumaniku vita ꞌu veleveleku.”
8 Ayu aibatiy ao ‘Regah o yait? Iyafutu eo,
9 Tomotoganidi taiadi a nunagoiga, mageta i ꞌiseni siwe tomotoganina i vonavona ꞌwaikuye kebu bonana i da ꞌasetai.
9 Sabuw bairi anan marakaw hi’itin, baise orot ayu isou eo fanan men hinowar.
10 Yau a velutoli a vo, ꞌAuvea, baniꞌodi a na munega?” ꞌAuvea i voneku i vo, ꞌU na tovoi. ꞌU na nago Damasiko, bei tamu tomogo nani matatabuna Yaubada yana nuanua faifaimu i na vonemu.”
10 Ayu aibatiy, ‘Regah ayu boro abisa anasinaf?’
11 Igodi a da ꞌisala nika mataku i sako fai mageta bwaikina, bega ꞌaku toꞌweabu nimakuye i ꞌabi i veikaniku ꞌa nagoi Damasiko.
11 Naatu au sabuw bairi anan umou hibai hinawiyu an Damaskas atit, anayabin marakaw ana bonamanamarin re ayu matou yi ifim.
12 Damasiko ꞌwaineye tamu tomogo i miamia ꞌana wagava Ananaiasi. Taunina Yaubada ꞌana toveꞌililibu, yada veꞌetoboda i vevematayakeyakedi, wata me Diu matatabudi i miamianiga Damasiko i veveꞌililibuyeni.
12 Nati bar meraramaim i orot wabin Ananias God, ana orot ta ma’am, ofafar etei i bobosiyasiyar naatu Jew sabuw nati’imaim hima’am etei i hikakakafiy.
13 Tomogonina i mai lilivakuye i tovoi i vo, Taiku Saulo, ꞌU ꞌisa-vaitugana.” Yana vona i veꞌaꞌava, nika a ꞌisala a ꞌiseni.
13 Na biyou tit sisibu’umaim bat naatu eo, ‘Taiu Saul, mata ekubunai kunuw maiye!’ Mar ta’imon matau kubunai anuw Ananaias a’itin.
14 Wata i voneku i vo, Tubudavo yadi Yaubada i venuaꞌivinemu bega yana nuanua ꞌu na ꞌasetai wata yana Tofolova ꞌAtumaiotogina Iesu ꞌu na ꞌiseni, tauniotogina i na veifufu ꞌwaimuye.
14 Imaibo iuwu eo, ‘Uwatanah hai God o rubini i ana kok o so’ob isan, saise Orot ana Yawas Mutufurin boro ina’itin naatu abisa nao’o o taiyuw tainika fanan inanowar.
15 Bega ꞌu na vetoluꞌivona faifaina avaꞌai ꞌu ꞌiseniga wata ꞌu nogaiga faifaidi tomotoga matatabudi ꞌwaidie.
15 Anayabin o boro i isan inakubuna, abisa i’itin naatu inonowar sabuw etei hai tur ina’owen.
16 Bega kebu ꞌu na lulukamata, ꞌu tovoi ꞌu bafitaiso wata ꞌu na veluꞌui ꞌana wagavayega bega yamu sakona i na lekoa-yavuledi.”
16 Imih boun abisa ao inonowar aisim boro inama inakaif? Kumisir bapataito kubai, naatu kuyoyoban a bowabow kakafih ekusouwen.’
17 Wata Faulo tomotoga i vonedi i vo, Bafitaiso i ꞌaꞌavana a vilaku a nago Ielusalema, a luku vanuga ꞌeba veluꞌui ꞌwaineye. A veveluꞌui nika ꞌAuvea i souyeni ꞌwaikuye a ꞌiseni ꞌwa da vo a da ꞌenoneganega. I voneku i vo, Tomotoganidi deꞌe bei i miamianiga yamu vona faifaiku kebu i na nogaiga, faifainanina ꞌu na tovoi-matayoꞌo Ielusalema ꞌu na ꞌiaweni.”
17 “Ayu amatabir maiye ana Jerusalem atit naatu ayoyoyoban ana maramaim matou bora’ah ina’inanen ta aitin.
18 — ausente —
18 Nati matou bobora’ah ana maramaim Regah aitin naatu isou eo, ‘Mata nakabiy Jerusalem saisewat inihamiy, anayabin iti’imaim ayu isou inaorereb sabuw boro men hinitumatum.’
19 Bonana a tutuli a vo, Kebu ꞌAuvea, nuanuaku a na miamia. Tomotoganidi deꞌe i ꞌasetaku mogitana fai basenadi a nago a luku yadi ꞌeba miavaꞌauta ꞌwaidie, ꞌamu tovetumaganavo a ꞌiveꞌavinidi a nikenikedi.
19 Ayu ai ya’afut ao, ‘Regah sabuw etei hiso’ob ayu Kou’ay Bar ta ta arun atit sabuw iyab o hibitutumi abow arow afatum dibur aya’ay.
20 Weꞌe yamu tofolova Sitiveni yana wafa yau matakuye, ꞌana toꞌainike ꞌadi kaleko a ꞌisaveꞌavinidi weꞌe yana wafa faifaina a sosoana. Fai basenadi tomotoga deꞌe bei yaku sauluvanina i ꞌiseni bega kebu i na vedumweꞌaiꞌaiekuga. Tutuyanina a na veifufu faifaimu, yaku vona i na nogai.”
20 Naatu Stephen orot wantoro’ot iti ef isan hirab ana rara re’er ana veya ayu i nati’imaim.’ Ayu auman aisaito hirab morob naatu sabuw iyab hi’a’asabun hai faifuw i ayu abotanen abat.
21 Siwe wata ꞌAuvea i voneku i vo, A na vetunemu ꞌu na nago ꞌaniꞌie mali tomotoga ꞌwaidie taunidi kebu Diu, bonamu i na nogai.”
21 Imaibo Regah ayu iuwu eo, ‘O abiyafari inan ef yok Ufun Sabuw isah.’”
22 Faulo wanalayega i veveifufu tomotoga ꞌwaidie yana vona i noganogai, siwe tutuyanina i vonedi ꞌAuvea i vetunei mali tomotoga taunidi kebu Diu ꞌwaidie bega ꞌitaꞌitaꞌi i na veluagai, ma yadi nuasako i vegolegole i vo, ꞌWa luvewafai, kebu i da lubwaineni ma yawaina taiadi ta na miamia.”
22 Sabuw hibat Paul eo hinowar in ana tur sawar. Baise iban maiye sabuw hibusuruf hitar koukuw hio? Sa’ab kwabai kwan! Kwa’asabun! Men karam boro nama!”
23 Matatabudi i gagali, ꞌadi kalekoyega i luꞌwaiꞌwai wata fwayafwaya i sevalidi i tawedi i laka.
23 Hitar koukuw fah sib hai faifuw hibow hirudab, naatu fofob hibow asir hirouw kwanekwan.
24 Tomotoga i gagagali nika me Loma yadi toeva biola yana tolugaviavo i vonedi Faulo i na ꞌewai i na naweni vanuga faꞌalina ꞌwaineye bei i na fitali wata i na velutolitolieni avaꞌai faifaina me Diu i daba.
24 Baiyowayan hai orot ukwarin iuwih Paul hibai baiyowayah hai bar wanawanan hirun naatu wabirin isan iuwih, saise biyan tababan tao hitanowar ana’an aisim Jew sabuw iti na’atube isan fanah sibisib.
25 ꞌAkonadi i ꞌiyogoyogoni i ꞌaꞌavana, igodi i da fitali nika Faulo i vona tamu yadi toꞌedakumeta ꞌwaineye i vo, ꞌAlo ꞌomu i lubwainemu Loma yana tomotoga ꞌu na nikei ꞌaiꞌedi bola kebu i na vonayavuga.”
25 Baise wabirinamih hibai hifafatum ana veya Paul baiyowayan hai bonawiyenayan orot ukwarin ta i nati sisibinamaim batabat itin naatu ibatiy, “Orot Rome tafaram bai matuwan isan ana fef bai ema’am, baibatiyinae asir kwanarabirab boro ofafar kwana’astu’ub ai en?”
26 Tutuyanina toꞌedakumetanina Faulo bonana i nogai, i nago yana toeva biola ꞌwaineye i luꞌivona i vo, Noꞌo tomogonina tamu Loma ꞌana tomotoga. Kebu i da lubwaineda ꞌaiꞌedi ta na nikei.”
26 Baiyowayah hai bonawiyenayan orot ukwarin iti tur nonowar ana veya in baiyowayah hai orot ukwarin ibatiy, “O abisa inasinafumih? Iti orot i Rome ana fef bai ema’am.”
27 Bega toeva biola i nago Faulo i velutolieni i vo, Vona mogitana ꞌomu tamu Loma ꞌana tomotoga?” Faulo i vo, Eꞌe, mogitana.”
27 Naatu baiyowayah hai orot ukwarin na Paul ibatiy eo, “Kuo anowar, o i Rome ana fef ibai kuma’am?”
28 Toeva biola i vo, Yau wata Loma ꞌana tomotoga, siwe nagami mani bwaikina a veledi Loma gabemani mulieta i tauyeku yau ꞌana tomotoga mogitana.” Siwe Faulo i voneni i vo, Tamaku tomogo Loma, faifainanina yau a tubuga tamu Loma ꞌana tomotoga.”
28 Imaibo baiyowayah hai orot ukwarin eo, “Ayu iti tafaram bai matuwan isan kabay gagamin na’in au fef atubun.” Baise Paul iya’afut eo, “Ayu i Rome wanawanan atufuw.”
29 Tomotoganidi igodi i da velutolitolieniga bonana i nogai yawaidi i lovoga i dega, wata toeva biola i kololo fai i ꞌasetai tamu Loma ꞌana tomotoga i yogoni bulava kainumu ꞌwaidiega.
29 Sabuw iyab baibatiyinamih hinan marta’imon au’uf hibat. Baiyowayah hai orot ukwarin ana bir ra’at, anayabin Paul Rome ana fef bai ma’am so’oba’e bai fatum.
30 Toeva biola nuanuana i na ꞌaseta-ꞌatumaia avaꞌai faifaina me Diu i nuasako Faulo ꞌwaineye, faifainanina i ꞌatai ꞌawaꞌawaie Faulo nimana ꞌana yogoyogona i ꞌetoyavudi wata i veimea tovelomu ꞌadi toꞌedakumetavo Kaniselo taiadi i na miavaꞌauta. Tutuyanina i vaꞌautaꞌaꞌava, toeva biola Faulo i mieni i tovoi matadie.
30 Marto mar auman baiyowayah hai orot ukwarin kok taso’ob gewas, aisim Jew sabuw Paul hibubuw hi’u’u kwanikwaniy, Paul hifatum ma’am hirufamen, naatu firis ukwarih Kaniser tutufin etei iuwih hiru’ay. Imaibo Paul bai na nahimaim bat.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.