Atos 16

Iamalele NT (YML_TBL) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Faulo ma iana Sailasa i nagoi ꞌatamana Debi wata Lisitala. Bei tamu Iesu ꞌana tovetumagana ꞌana wagava Timoti i miamia, inana tovetumagana vavine Diu, weꞌe tamana tomogo Guliki.
1 Paul remor na Derbe tit imaibo ikofan maiye na Lystra tit, nati’imaim baitumatumayan wabin Timothy ma’am biyan tit, Timothy hinah i Jew babin, baitumatumayan ta, baise tamah i Greek orot.
2 Tovetumaganavo matatabudi Lisitala wata Ikoniami ꞌwaidie Timoti i veꞌililibuyeni.
2 Lystra naatu Ikonium wanawanan baitumatumayah etei Timothy i hibifai.
3 Faulo nuanuana Timoti taiadi i na nago siwe ꞌatamananidi ꞌwaidie me Diu i ꞌasetai Timoti tamana tomogo Guliki, bununa kebu ꞌana ꞌaiboboga wata natuna baniꞌodi. Faifainanina Faulo Timoti bununa i boboi bega me Diu i na ꞌasetai yadi sauluva i veꞌililibuyedi.
3 Paul kok i Timothy tab bairi hitan, imih ana’ar kanabin e’afuw, iti na’atube sinaf anayabin Jew etei nati’imaim hima’am hiso’ob Timothy tamah i Greek orot.
4 I ꞌaꞌavana, ma fuedie i nagoi ꞌatamana fuedi ꞌwaidiamo, Iesu Valana ꞌAtumaina i veveifufuyeni tovetumaganavo ꞌwaidie wata veꞌetoboda i luꞌivoneyedi bega i na veꞌililibuyedi. Veꞌetobodanidi tomataꞌaulelevo wata toꞌedakumetavo ꞌauꞌauveadi basenadi i veifufuyedi Ielusalema ꞌwaineye.
4 Bar merar tata hirun hitit roube’aten tur abisa tur abarayah naatu regaregah ai’in Jerusalemamaim bai’ufnunin isan hio hibibasit, baitumatumayah hai tur hi’owen auman hin.
5 Bega tovetumaganavo ꞌadi ꞌailaꞌavo ꞌatamana ꞌaitamogana ꞌaitamogana ꞌwaidie yadi vetumagana i vetoketoke wata ꞌaiata ꞌaitamogana ꞌaitamogana ꞌadi ꞌailaꞌa i vevebwaika.
5 Ekaleisia sabuw fair hitih hai baitumatum ra’at naatu sabuw boubuh hirun hai kou’ay ra’at.
6 Faulo ma enavo i nagoi ꞌawalawa Filigia wata Galetia ꞌwaidiamo, wata igodi Iesu Valana i da lauꞌage ꞌawalawa Eisia nageneye, siwe ꞌAnuꞌanunu ꞌAtumaina i talabodedi.
6 Paul ana ofonah bairi Firigia naatu Galasia wanawanahimaim hiremor naatu Anun Kakafiyin Asia wanawanan hireremor men ibasit boro imaim hitabinan.
7 Tutuyanina i leꞌwa ꞌawalawa Maisia lilivaneye, nuanuadi i na luku ꞌawalawa Batinia ꞌwaineye, siwe Iesu ꞌAnuꞌanununa kebu i da tauyediga.
7 Hiremor hina Maisia ana yoyowamaim hitit, hisinaftobon hitan Bitiniya wanawanan hitarun isan baise Jesu Anunin men ibasit boro hitan.
8 Begaidi i viladi i nagoi ꞌawalawa Maisia lilivaneamo bega i obu ꞌatamana Tiloasi.
8 Imih hina Maisia hihamiy hirabon hire hina Troas hitit.
9 Bei lovane Faulo i ꞌenoneganega, tamu tomogo Masidoniayega i ꞌiseni i veveluꞌui ꞌwaineye i vo, ꞌWa da mai Masidonia ꞌwa da ꞌivaisema.”
9 Nati gugumin Paul mim, Masedonia orot bat fefeyan eo, “Kwanarabon Masedonia imaim aki kwaibaisi!”
10 Faulo ꞌana ꞌenoneganega i ꞌaꞌavana i tovoi, wata yautaiadi ꞌa ꞌidewadewa ꞌa na tauya Masidonia fai yama nuanua Yaubada i vonema Iesu Valana ꞌAtumaina ꞌa na lauꞌage me Masidonia ꞌwaidie.
10 Paul iti mim i’itin ufunamaim aki abobuna au Masedonia arabon, anayabin aki ai not abogaigiwas God ea’afi nati’imaim God ana tur binan isan.
11 Tiloasi ꞌwainega ꞌa dodoga, tonovina ꞌa nagoi ꞌa luku Imula Samotilesi. I ꞌatai wata ꞌa dodoga ꞌa nagoi ꞌatamana Nefoli bei ꞌa obu.
11 Aki Troas imaim wa abai mutufor arabon an Samoteres atit naatu mar to aikofan maiye an Neapolis atit.
12 Wata bega ꞌa tauya ꞌagemeamo ꞌa luku Filifai, ꞌatamananina bwaikina ꞌawalawa Masidonia nageneye, basenadi me Loma bei i vila i mia. Bei ꞌa miamiani ꞌaiata ꞌifwaidi ꞌwaidie.
12 Nati’imaim wa ai’hamiy ai’iwat arun an Philipi atit, Masedonia wanawanan ana bar merar gagamin ta, naatu iti bar merar i Rome gawan wowab. Aki nati’imaim veya bai’ab na’atube ama.
13 Mulieta me Diu yadi ꞌAiata Veawai ꞌwaineye ꞌatamananina ꞌa ꞌiaweni ꞌa obu ufeye fai ꞌa nuani bei me Diu yadi ꞌeba veluꞌui. Bei ꞌa miabui mosomoso ꞌwaidie, ꞌa veifufu vevine i vaꞌautaga ꞌwaidie.
13 Baiyarir Ana Veya atit bar merar ana fur aihamiy ana harew sisibinamaim atit, nati’imaim anotanot boro yoyoban ana efan atatita’ur. Nati’imaim amare baibin iyab hinan i ai obaibiyih.
14 Vevinenidi ꞌwaidiega tamu vavine Taiatala ꞌwainega bonama i nogai. Vavinenidi ꞌadi wagava Lidia, Yaubada ꞌana toveꞌililibu weꞌe yadi folova kaleko yamoyamoina wata ꞌana tutula bwaikina i vevekimwaneyedi. ꞌAuvea i ꞌivaisedi yadi nuanua i magetai bega avaꞌai Faulo i voneyeniga i vetumagana.
14 Naatu babin ta iti tur ao nonowar i wabin Lydia ana tafaram Taiyatira, iti babin i sawar biyah namar iwa’an sabuw tetotobon naatu i God kwafirinayan babin ta, nati ana veya’amaim God dogoron botawiy. Paul tur abisa eo etei nowar.
15 Mulieta taunidi wata tomotoganidi yadi vanuga ꞌana tomia matatabudi taiadi i bafitaiso. I ꞌaꞌavana i vonema ꞌa na nagoi yadi vanuge i vo, ꞌAiꞌedi ꞌwa na nuaniga yau tovetumagana mogitana ꞌAuvea ꞌwaineye, ꞌwa na mai yama vanuge bei ꞌwa na ꞌenoꞌenovi.” Yadi lukakada ꞌwainega ꞌa nagoi.
15 Naatu nati babin taintuwan bairi nati baremaim hima’am etei bapataito hibai, imaibo ifefeyani eo, “Kwananotanot ayu Regah ana bitumitum na’at, basit kwana tan au baremaim bairit tama.” Iti na’at aki eokikini bairi an.
16 Tamu ꞌaiata ꞌa nunagoi ꞌeba veluꞌui ꞌwaineye, tamu vavine tofolova-maimaiga ꞌa veluagai. Basenadi yaiaina i agei bega ꞌana fata i na vona-vagata tutuya i mimai avaꞌai i na souyeniga faifaina. ꞌAiꞌedi aitoi mani i na veleni i na vona-vagata avaꞌai bola i na souyeni ꞌwaineye, weꞌe maninina bwaikina i ꞌuneꞌunediga ꞌana toꞌisaveꞌavinavo i eloeloi.
16 Veya ta aki yoyoban ana efan isan anan akir babitai ta bairi aitar. Iti babitai i afiy kakafin hitarasum ma sawar abisa temamatar isah i eo, naatu sawar iti na’atube sisinaf ana sabuw kabay gagamin maiyow hibaib.
17 Tutuya fuedi Faulo wata ꞌima i yoyogoꞌwailima wata i vevegolegole i vo, Deꞌe tomotoganidi Yaubada Bwaikaotogina yana tofolovavo. Avaꞌai i veveifufuyediga bonadi ꞌwa na nogai bega Yaubada i na ꞌitaꞌitaꞌiemi.”
17 Iti babitai Paul aki bairi i’ufnuni iwow eo, “Iti orot i God auyomtoro’ot ana’akir wairafih, kwa mi’itube na yawas bain isan teo’orereb.” Peter ana ofonah bairi yawas hibai hinan isan Babitai eo’orereb|alt="slave girl" src="cn01983B.tif" size="col" loc="Act 16.17" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="16.17-18"
18 ꞌAiata fuedi nagedie i vevegolegole, Faulo i logi bega i sivilai yaiaina i talabodeni i vo, Iesu Keliso ꞌana wagavayega a vonemu ꞌu ꞌawaꞌaꞌimu vavine ꞌwainega.” Faulo i vonaꞌaꞌava nika yaiaina i ꞌawaꞌaꞌia.
18 Babitei iti na’atube mar moumurih maiyow sinaf inan yomaninamaim, Paul yan so’ar naatu tatabir afiy nati babitai tar gabuw ma’am isan eo, “Jesu Keriso wabinamaim o abi’a’ari babitai kwaihamiy kutit!” Naatu mar ta’imon afiy babitai ihamiy tit.
19 Vavine ꞌana toꞌisaveꞌavinavo i ꞌiseni i nuani kebu wata i na vona-vagata wata kebu ꞌana fata i na ꞌaiꞌune yadi mani ꞌakonadi i ꞌaꞌava. Begaidi ma yadi nuasako Faulo wata Sailasa i ꞌiveꞌavinidi i yoꞌedi i nawedi ꞌatamanafouye gabemani ꞌwaidie.
19 Babitei ana matuwan sabuw hai kabay imaim hima hibaib ana ef sasawar hi’i’itin ana maramaim, Paul Silas hairi hirout hibow hitainih hitit ahar ana efanamaim hiya baibatiyenayah baibatiyih isan.
20 Tutuyanina vavine ꞌana toꞌisaveꞌavinavo Faulo wata Sailasa i leꞌwedi toveimeanidi Loma ꞌwainega matadie i vonedi i vo, Deꞌe tomotoganidi me Diu, sakona ꞌadi toꞌidewadewa yada ꞌatamane.
20 Hibuwih hina Rome tur nowarayah nahimaim hitit hio, “Iti Orot rou’ab i Jew sabuw, hairi iti ata bar meraramaim ma kakaf hibai hitit.
21 Yadi sauluva i veveda igodi nuanuadi sauluvanidi me Loma ta talabodediga ta na ꞌiꞌidewadi.”
21 It Rome sabuw ata ofafar men ebibasit i sinafumih teo, naatu aki men karam boro nati bai’obaiyen anibasit anab ani’a’it.”
22 Tomotoga fuedi i maia Faulo wata Sailasa i tovififinedi i velamu i nikenikedi weꞌe toveimeanidi gabemani Faulo ma iana ꞌadi talauma i silabuꞌidi mulieta tolugaviavo i veimeyedi i toke i fitalidi.
22 Sabuw moumurih na’in hina hirun kou’ay ra’at orot rou’ab bow rouw isan. Tur nowarayan orot iuwih Paul Silas hairi hai faifuw hiseb hibosaisiren naatu hiwabirih.
23 I toke i lumadimadiwauwadi, mulieta vanuga ꞌeba yogona ꞌwaineye i yatodi, wata toꞌisaveꞌavina i voneni i na toke i na sibodedi.
23 Hiwawabirih ufunamaim hibow hin dibur hiyariyih, naatu dibur kaifenayan orot matan tobaiwa’an ma kaifih isan hiu.
24 Fai baniꞌodi i veimeyeni, begaidi toꞌisaveꞌavinanina i bifelefeledi i luku tamu tutudaba ꞌwaineye vanuga ꞌeba yogona kamwaneye, wata ꞌagedi i vetutufwasedi ꞌai vitadi ꞌwaidiega.
24 Iti obaiyunen tur nonowar ufunamaim, dibur kaifenayan bow hirun dibur wanawanantoro’ot imaim ah ai gagamih rou’ab areh ya kiktanen hima.
25 Lovana ꞌana utukamwana ꞌwaineye, Faulo wata Sailasa i veveluꞌui wata i lei-subisubia Yaubada ꞌwaineye, mali tomotoga yogoyogonidi i noganogai bonadi.
25 Fainaiwan Paul Silas hairi God isan hiyoyoban hima ew hitatabor dibur sabuw afa hima hinonowar,
26 Nika tutuyanina ꞌwaineye yoyoyo bwaikina i yue vanuga ꞌeba yogona matatabuna wata ꞌana ꞌogola taiadi i feto. Saiboda matatabuna i ꞌaniyavudi wata bulava kainumu i ꞌanidabadi tomotoga yogoyogonidi nimadiega.
26 naniyan meyemeye iriyoy gagamin na dibur bar iyuwiyuw re an ana wabat etei bora’ah. Naatu mar ta’imon etawan botawiy chain dibur sabuw ah umah hifatum hima’am etei hihururuw hire.
27 Toꞌisaveꞌavina i ꞌisa, saiboda matatabuna i ꞌisedi yavuyavudi yana nuanua i vo ꞌako, Tomotoga yogoyogonidi ꞌakonadi i veꞌaladegadega,” begaidi yana kefata i ꞌewai igodi taunina i da luvewafai.
27 Dibur kaifenayan matan nuw misir naatu Dibur etawan bobotawiyen itin, basit taiyuwin sikan afuwinamih ana kaiy bora’ah, anayabin not dibur sabuw etei hibihir rouw.
28 Siwe Faulo i taꞌala i vo, Taunimu kebu ꞌu na ꞌivekokovimu. ꞌIma matatabuma sideꞌe.”
28 Baise Paul fanan aumetawat na’in e’af eo, “Taiyuw bi’asabuni! Aki etei iti ama’am!”
29 Bega vanuga ꞌeba yogona ꞌana toꞌisaveꞌavina i vegole mageta i na mieni, i lilide i luku ꞌwaidie ma yana tatava wata ma yana veꞌililibu i beꞌu Faulo wata Sailasa matadie.
29 Dibur kaifayan hinow isan e’af naatu nunuw run, an uman hi’oror auman Paul Silas hairi nahimaim ra’iy.
30 Mulieta toꞌisaveꞌavinanina Faulo wata Sailasa i vonedi taiadi i souyedi vanuga ꞌeba yogona ꞌwainega i velutoliedi i vo, Yaku ꞌauveavo, avaꞌai a na vai bega ꞌitaꞌitaꞌi a na veluagai?”
30 Imaibo nawiyih bairi hitit naatu ibatiyih eo, “Regaregah abisa ana sinaf boro yawas anab?”
31 I voneni i vo, Ma yamu vetumagana taunimu ꞌu na tauyemu Toveimea Iesu ꞌwaineye i na ꞌitaꞌitaꞌiemu, ꞌomu wata yamu ꞌailaꞌa.”
31 Hiya’afut hio, “Regah Jesu initumitum boro yawas inab, o a nibur bairi.”
32 Mulieta ꞌAuvea yana Vona i veifufuyedi ꞌwaineye wata yana vanuga ꞌana tomia ꞌwaidie.
32 Imaibo Regah ana tur nati bar wanawanan hibinan dibur kaifenayan ana sabuw bairi hinowar.
33 Bola lovana siwe i veifufuꞌaꞌavana, vanuga ꞌeba yogona ꞌana toꞌisaveꞌavina i vagavaidi i nawedi ꞌadi kiniꞌona i lekoadi mulieta taunina wata yana ꞌailaꞌavo taiadi i bafitaiso.
33 Nati veya ta’imon gugumin wanawanan dibur kaifenayan buwih hai feher souwen naatu i ana nibur bairi bapataito hibai. Dibur kaifenayan Paul koun esasouw|alt="Jailer and Paul" src="CN01990B.TIF" size="col" loc="Act 16.33" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="16.33"
34 I ꞌaꞌavana Faulo wata Sailasa i nawedi yana vanuge ꞌaniꞌani i veledi i ꞌani. Fai toꞌisaveꞌavinanina ma yana ꞌailaꞌavo i vetumagana Yaubada ꞌwaineye, faifainanina i sosoana bwaikina.
34 Naatu Paul Silas buwih ana bar wanawanan hirun bay itih hi’aa. Nati orot ana nibur bairi dogoroh yasisir awan karatan, anayabin i hina God ana baitumatumayah himatar.
35 I ꞌatai, toveimeanidi Loma ꞌwainega filisimani i vonedi i vo, ꞌWa na nagoi vanuga ꞌeba yogona ꞌana toꞌisaveꞌavina ꞌwaineye ꞌwa na voneni bega Faulo wata Sailasa i na ꞌetoyavudi.”
35 Mar to tur nowarayah hai orot gagamih naatu ma’utenayah hai orot ukwarih hiyafarih hio, “Kwan dibur kaifenayan kwau! Nati orot ebotaitih ten.”
36 Filisimani i nagoi toꞌisaveꞌavina i voneni i ꞌaꞌavana toꞌisaveꞌavinanina i nago Faulo ma iana i vonedi i vo, Toveimeanidi Loma ꞌwainega i veimeaga a na ꞌetoyavumi. Bega ꞌasaꞌaiana ꞌwa na nagoi, kebu ꞌwa na kolologa.”
36 Basit dibur kaifenayan Paul ana tur eowen eo, “Tur nowarayah orot gagamih tur hiyafar hio, O Silas airi i abobotaiti, airi kwatit tufuwamaim kwan!”
37 Siwe Faulo filisimani i vonedi i vo, ꞌIma kebu tamu yama sakona lamuna i da veluagaiga wata kebu i da tauyema ꞌa da vonayavuga, weꞌe i fitalima ꞌailaꞌa matadie wata i bifelefelema ꞌa luku vanuga ꞌeba yogona ꞌwaineye. ꞌIma Loma ꞌana tomotoga yama gabemani sauluvanidi i talabodedi. Wata ꞌasiau igodi nuanuadi i na vetunema givagivayega. Kebu tamu saiꞌafo i da lubwaineni. Toveimeanidi i lubwainedi taunidi i na maia bega i na vetunema ꞌa na nagoi.”
37 Baise Paul ma’utenayah hai oro’orot isah eo, “Aki men abisa kakafin ta asinaf naatu men hibatiyi, baise bebeyanamaim hirabi hi’afiyi naatu dibur hiyariyi, kwanaso’ob aki i Rome ana fef abai ama’am! Naatu boun tekokok i wa’iwa’iramaim hiniyafari’imih. Men karam, aki akokok kwana’uwih i taiyuwih hinan hinabotaiti.”
38 Bega filisimani i viladi i nagoi Loma toveimeavo ꞌwaidie Faulo bonana i luꞌivoneyeni. Tutuyanina i nogai i nuani Faulo wata Sailasa taunidi mogitana Loma ꞌana tomotoga begaidi i kololo.
38 Ma’utenayah hai orot ukwarih himatabir baibatiyih orot gagamih hai tur hi’owen, naatu Paul Silas hairi Rome ana fef hibai hima’am isan, ana tur hinonowar ana maramaim hibir.
39 Faifainanina toveimeanidi i nagoi Faulo ma iana ꞌwaidie ma yadi bunumayaga i vonaveꞌililibu fai kebu tamu yadi sakonaga i nike-maimaigidi. Mulieta vona bikanega Faulo wata Sailasa i vonedi nuanuadi yadi ꞌatamana i na ꞌiaweni.
39 Basit hina abis kakafin isah hisisinaf isan hairi matahimaim hi’e’en naatu diburane hibotaitih, naatu bar merar baihamiyin isan hi’uwih.
40 Bega Faulo wata Sailasa i tovoi i souyedi vanuga ꞌeba yogona ꞌwainega i nagoi Lidia yadi vanuge. Bei tovetumaganavo fuedi i veluagadi i ꞌivaisedi veluꞌaseꞌaseyega, mulieta yadi ꞌatamana i ꞌiaweni.
40 Paul, Silas hairi dibur bar hihamiy hina Lydia ana bar hitit, nati’imaim baitumatumayah hi’itih kaufair ana tur hitih naatu hihamiyih.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.