Mateus 26

Ju̱denu jto̱ nijya̱nvamyu (YADNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 — ausente —
1 Jesu bi’obaibiyih ufunamaim, ana bai’ufununayah isah eo,
2 — ausente —
2 “Kwanaso’ob veya rou’ab ufunamaim Tar Nowaten ana hiyuw enan. Nati ana veya’amaim Orot Natun boro hinab rakit sabuw umahimaim hinayai hina’onaf.”
3 Jadchiy ji̱ta riintye̱ryadeda caserdótevyeda nutyityu̱mibe ruusa̱ nijya̱nvay rimyityumibeyu. Rivyicha̱da caserdóte ja̱mu nutyityu̱ roriquisumavimu, jiryatiy ravicha̱da si̱tya Cayivásu.
3 Imaibo Firis ukwarih naatu regaregah ai’in etei firis gagamin Kaiafas ana baremaim hiru’ay.
4 Riñiquetasa̱dedayu: “¿Nu̱tyuramusiy vurya̱ju̱riy nijya̱nvay niya̱resiñi̱ Jesús, nu̱tyuramusiy? vurya̱tidye jvay variñi̱.
4 Naatu Jesu wa’iwa’iramaim fatumin bain asabunin isan hiyakitifuw.
5 Ne vana̱y nta vichtya rundamu day, riñuma siryi̱ nijya̱nvay variy sayadaju̱.”
5 Baise hio, “Men hiyuw tanabowabow wanawananamaim, anayabin rakit boro tanaku’ub was hinagiy.”
6 — ausente —
6 Jesu na Bethany orot Simon biyan kokom ani’anin ana baremaim tit,
7 — ausente —
7 mare ma bay eaa auman babin ta kibub kikimin kabay wabin alabaster imaim hikwak raiy ana baiyan gagamin hisuwai batabat bai na run Jesu aribun yan isuwai re.
8 Ridyiyadanumatiy sisa̱ datyavay riva, riñique̱yada variy ranchiy: “¿Ta̱raju̱ra jirya pa̱chitya̱da, ta̱raju̱?
8 Ana bai’ufununayah hi’itin yah so’ar hio, “Iti sawar i yabin en asir esisinaf.
9 Saryi ta̱ryu̱tya ja̱mura murichiryara, sa̱tidye sa̱yasiy variy jantyuyani̱ra ramurichirya.”
9 Igewasin iti raiy ana baiyan tatayara’ah hitatubun kabay tatab, sabuw yababan wairafih tatitih.”
10 Sadatya̱danumatiy Jesúsra rivyichadeda, su̱teda ji̱ta ruuva: “¿Ta̱ju̱ra jirya̱rupanta rivani̱ vatura, ta̱ju̱? Savichadesiy daryaju̱ samirya darye.
10 Baise Jesu so’ob abisa hio, imih iuwih eo, “Babin men yumatanamaim kwana’umih. Anayabin sawar gewasin maiyow ayu isau esisinaf.
11 Rirya̱day vichasara jantyuyadavay jiryisa̱, ray ji̱tamu̱y ne ra̱cha ju̱na̱reju̱ jiryisa̱nu̱ndye.
11 Sabuw yababan wairafih boro mar etei bairi kwanama kwanibaisih, baise ayu i boro men mar etei bairi tanama’amih.
12 Jiryatiy sarumiye̱yasirya jirya vu̱rudija̱ riva, sivaayasiy ri̱muchusa̱dajiju̱ra.
12 Iti babin ayu biyau raiy erabirab i ayu au morob isan eyayabuna.
13 Ri̱tatye si̱tenu jiryiva: Tavicha̱damu jasityi rirya̱tu̱chusarara samitu̱choda ti̱ta̱ju̱ vicha̱diva, rirya̱tu̱chu ji̱tantirya jiryatiy sivaayasiy vaturantirya; ranchiñuma rirya̱jachipityasara nijya̱nvay variy rivani̱.”
13 Anababatun a tur ao’owen, tafaram wanawananamaim iti Tur Gewasin hinabibinan ana maramaim abisa gewasin iti babin sisinaf boro kik owe’owen na’atube auman hinabinan.”
14 Jadchiy ji̱ta Judásiy Iscaryótibe, jiryatiy savicha̱da vu̱yaju̱y Jesúsjsa̱ datyavavyedabay tenu, danu̱ju̱y rinchaju̱, rañi jiya̱da caserdótevyeda nutyityu̱mibemyu.
14 Imaibo bai’ufununayah nah 12 wanawanahimaim orot wabin Judas Iscariot tit in firis ukwarih biyah tit,
15 Su̱teda ji̱ta variy ruuva: “¿Ta̱ra jirya̱sa̱rye, ta̱ra? ra̱tidye sa̱y Jesús jirye.” Rimyurichedoda ji̱ta mumuri̱ vu̱yaju̱dye pupaday criquitya variñi̱.
15 naatu ibatiyih, “Ayu Jesu anab kwa anabit boro abisa ayu kwanitu?” Naatu matanamaim kabay hibotait hiyab in 30 na’atube hiya’asair.
16 Jadchidye ji̱ta sajachipiya̱jada Judásibe: “¿Nu̱tyichitya rache̱yadate samiryamuni̱cu̱, nu̱tyichiy?”
16 Nati ana veya’amaim Judas ef ana gewasin nuwet Jesu batih isan.
17 Pa̱ suro̱ vichtya runda jo̱ta̱damu, rityuudiyada ji̱ta sisa̱ datyavavyedabay Jesúsyu: “¿Tera jivya̱ta nu̱ña̱jdutyara jmyichara jibyedaju̱, te? Pásco vichtya rundamu jmyi̱saraju̱.”
17 Faraw Wanawanan Yeast En ana hiyuw veya wantoro’ot bubusuruf, Jesu ana bai’ufununayah hina hio, “Menamaim kukokok Tar Nowaten ana bay anabogaigiwas?”
18 Su̱teda ji̱ta ruuva: “Jirya̱numa jiya ja̱mu vicha̱damu simu ti̱qui nijya̱mi̱, jirya̱jtay variy siva: Su̱tesiy Datyanu̱: Rito̱ma̱ raryunda; nu̱ña̱jvaarya Pásco vichtya risa̱ datyavatya jiryorimyu.”
18 Jesu iyafutih eo, “Kwanan Jerusalem bar merar kwanatit orot iti ana tur kwana’owen kwanao, ‘Bai’obaiyenayan eo, ayu au veya i natit, akokok au bai’ufununayah bairi boro o abaremaim Tar nowaten ana hiyuw anaa aniyasisir.’”
19 Ruuvaayada ji̱ta sisa̱ datyavay daryatiy sadatyadoda riy, ru̱dutya̱da ji̱tara Pásco rundamu jmyi̱sara variy jasiy.
19 Bai’ufununayah Jesu eobaimanih na’atube hisinaf, Tar Nowaten ana hiyuw hibogaigiwas.
20 Jidyenumatiy ravicha̱da, sata̱yada ji̱ta jmyijyomu yisa̱ datyavavyedabatya.
20 Naatu nati rabirab bai’ufununayah etei 12 Jesu bairi himare hibusuruf bay hiaa.
21 Riibyedamu ji̱ta, saniquejada Jesús: “Ri̱tay si̱tenu jiryiva: Ti̱qui jiryetyenu ra̱sa̱y ramyityasimyimyu ray.”
21 Bay hiaa wanawananamaim Jesu eo, “Turobe a tur ao’owen, kwa wanawanamaim orot ta boro babau inao anamorob.”
22 Riyiveda ji̱ta variy ranchiy, rijyo̱ta̱da jtaja̱doda variy nu̱ñi ti̱quimusiñi̱ Jesús: “¿Ray vidye, Nutyityu̱?”
22 Ana bai’ufununayah hai yababan ra’at, naatu ta’ita’imon hibusuruf Jesu hibabatiy hio, “Regah, nati i men ayu’umih?”
23 Ni̱ni̱ ji̱ta jmutya̱jada variryi: “Ni̱tiy parodesiy jijyomutara pa̱ tapa̱quivimu vatajuu risa̱, ni̱ni̱ ra̱sa̱y ramyityasimyimyu ray.
23 Jesu iyafutih eo, “Orot menatan ayu airi tew wanawanan ai rafiy anabubutu’ub, nati orot i boro ayu babau nao.
24 Sa̱jyasara ji̱ta Nijya̱mi̱denu jiyusiy, daryatiy riñu̱yada sanchiy. ¡Acuu, ta̱ju̱na̱te darya, ta̱ju̱, chi̱na̱ sa̱yasitye ni̱ Nijya̱mi̱denute day, chi̱! Saju̱ni̱ ji̱ta raryicha samirya netimyu̱ ne sarupeda day.”
24 Orot Natun i boro namorob Bukamaim hikirum hio na’atube. Baise orot yait ayu babau nao, nati orot i boro yababan gagamin na’in nab. Gewasin nati orot tafaramamaim men tatufuwamih!”
25 Judásibe ji̱ta, ni̱tiy sa̱yadani̱, su̱teda variy siva: “¿Ravyidye, Datyanu̱?” Su̱mutya̱jada ji̱tani̱: “Yitesimya̱ day.”
25 Judas yanuwayan Jesu ibatiy eo, “Regah, o kunotanot i men ayu’umih?” Jesu iya’afut eo, “O wai.”
26 Riibyedanumatiy variy, saryeda ji̱ta Jesúsra pa̱, si̱chana̱tya̱danumatiñi̱ Ju̱denu ranchiy, sapata̱da ji̱ta rata̱sa pa̱, sasa̱yada variy yisa̱ datyavavyedabarya. Su̱teda ji̱ta ruuva: “Jirya̱numa ju̱riy, jirya̱numa jmyirya; jiryatirya ravyu̱ day.”
26 Bay hia wanawanan Jesu rafiy bai, i gegewasin sawar, imasib, ana bai’ufununayah itih eo, “Iti i ayu biyau kwabai naatu kwa’aan.”
27 — ausente —
27 Imaibo wine kerowasamaim hisuwai batabat bai God ana merar yi sawar, itih eo, “Kwa etei’imak iti kwanatom.
28 — ausente —
28 Iti i ayu au rara, au Obaibasit Boubun abisuwai sabuw moumurih hai bowabow kakafih notawiyen isan.
29 Ri̱tay ji̱ta jiryiva: Ne ra̱jatu ju̱na̱ñu̱darya nuri̱ju̱u̱sijya̱nu̱day, rarundasa̱ra̱ju̱ varityi ra̱jatu darya vadija̱ jiryisa̱ rajye̱ nusu̱jyomu day.”
29 A tur ao’owen, ayu iti wine boro men anatom, anama’am nati ana veya’amaim wine boubun kwa bairit Tamai ana aiwobomaim tanatom.”
30 Rimyurra̱yadanumatiy Ju̱denu nijyu̱, richipyateda ji̱ta variy jadchiy Odivu musiqui na̱cho̱ju̱.
30 Naatu himisir ew ta hitabor hitit hin Olive Oyawamaim hitit.
31 Jadchiy ji̱ta Jesús jteda variy ruuva: “Jiryeñi ra̱sabuya̱te raynchiy diye nupora, nu̱chara Ju̱denu niquejadamu daryaju̱ra:
31 Imaibo Jesu hai tur eowen eo, “Iti boun gugumin kwa etei boro kwanabihir ayu kwanihamiyu, Buk Atamaninamaim eo na’atube,
32 Ra̱numatiy mi̱sa̱sumiy radyiijyomusiy, ra̱day jiyanta jirye Cadidéyamuju̱.”
32 Baise ayu morobone anamimisir ufunamaim boro au na ani’iyon wan anan Galilee anatit.”
33 Su̱mutya̱jada ji̱ta Pyítrubay variñi̱: “Dañuma riñi sabuy ti̱ta̱ju̱ jiinchiy, tama̱ rachaburyu̱charate radye, tama̱.”
33 Peter iya’afut eo, “Turau’unah boro hinabihir, baise ayu boro men anabihir o anihamiyimih.”
34 Su̱teda ji̱ta Jesús variy siva: “Ri̱tay si̱tenu yiva: Diye nupora, netimyu̱ ne sa̱suy tavaryi didye, ya̱ra̱yasiy mumuri̱ju̱ rayada.”
34 Jesu Peter iu, “Anababatun a tur ao’owen, boun gugumin o boro ayu inayaubu mar tounu, naatu i ufunamaim kokorere boro nao’o inanowar.”
35 Su̱teda ji̱ta Pyítrubay variy siva: “Dañuma rirya̱jvay yisa̱ju̱ ray, dantyamu̱y ne ra̱ra̱yasiy variy jiyada.” Daryaday ru̱teda sisa̱ datyavavyedabay ti̱ta̱ju̱ntiy.
35 Peter raro’on rab eo, “Ayu boro men kafa’imo tur nati ana’omih, morobomih na’at airit tanamorob.” Naatu bai’ufununayah etei tur ta’imon hio.
36 Jadchiy ji̱ta riya̱da Jesúsveda vichajomu, ravicha̱da ri̱tya Jetsemaní̱. Su̱teda ji̱ta Jesús ruuva yisa̱ datyavavyedabay variy: “Jiyuni̱ jirya̱ma̱sajadyi munatya, ra̱tu̱chujadyi munatya sisa̱ Rajye̱ mu̱y.”
36 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah bairi hitit hin Gethsemane hitit naatu iuwih eo, “Iti imaim kwamare kwama, ayu anan auweyane anayoyoban.”
37 Sa̱ra̱yadanumatiy yisa̱ni̱ Pyítrubay, Sebedévubay denuju̱be jarye sisa̱ju̱, sani jo̱ta̱da Jesús yivatyadayu, saparu̱tya̱da variy risa̱ju̱yu.
37 Peter naatu Zebedee natunatun rou’ab buwih bairi hin, ana not kwaris naatu dogoron wanawanan ana yababan ra’at
38 Su̱teda ji̱ta variy ruuva: “Saparu̱tyanuma ri̱ntu rimuyu, radyiiyadajiju̱. Jiyuni̱ jirya̱ma̱cho̱ jnu̱tyavay munatya ra̱jiju̱.”
38 iuwih eo, “Dogorou wanawanan au yababan i ra’at kwanekwan dogorou emama’afut. Imih iti’imaim kwamare mata nanuw bairit tanama.”
39 Saya̱da ji̱ta Jesús nu̱jipyudeju̱ variy, su̱patyeñuvejada jimyo̱ta, satu̱choda ji̱ta sisa̱ Ju̱denu jasiy: “Ye̱ye̱, vana̱tyi ra̱ramityaniy rivara jirya paru̱tyasa̱da jatusiiy, ya̱ramityanirya. Dañumamu̱y ne ye̱chaniy darya, daryatiy ravya̱ta yivara, daryani̱ ji̱ta ye̱chanidyerye, daryatiy jivya̱ta dacyu̱.”
39 Jesu akisinamo nabinamaim in yumatan au babe ra’iy yoyoban eo, “Tamai, karam iti biyababan ana kerowas ayu biyau’umaim itabosair, baise men ayu au kok, o a kok.” Bai’ufununayah bay hibow tefafaram|alt="Jesus praying in garden" src="cn01810B.tif" size="col" loc="Mat 26.39" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="26.39"
40 Sata̱rya̱jada ji̱ta Jesús variy rumusiy, sadiñuvi̱jada ji̱ta ruuva yisa̱ datyavavyedabay ma̱vye. Su̱teda ji̱ta variy siva Pyítrubay: “¿Daryani̱ ne vana̱y yinu̱tya̱sitye taraquideju̱te ra̱jiju̱téju̱ú̱?
40 Naatu matabir maiye na ana bai’ufununayah nah tounu hi’inu’in itih, Peter isan eo, “Anayabin aisim nataunu’uka mata hifot kwa’inu’in, karam one hour na’atube mata tanuw bairit tatama?
41 Jirya̱jnu̱tya̱siy, jirya̱tu̱chu sisa̱ Ju̱denu, jirya̱tidye ramijeryi̱ su̱mu̱tya̱data jiryimu jantyasa̱damu, tapi vu̱jechiy rañi̱cha vani̱ra, vu̱vyu̱ ji̱ta ne.”
41 Mata to iwa’an kwayoyoban, saise men routobon kwanabaimih. Anun i ekokok yoyoban, baise biya i himorob.”
42 Ju̱na̱ntyi, daraju̱jyu̱ saya̱dantiy, satu̱choda ji̱ta sisa̱ Ju̱denuntiy: “Ye̱ye̱, netimyu̱ ne vana̱y ra̱ramityaniy jatusiiy rivara jirya paru̱tya̱da, netimyu̱ ne raryi jatura, ye̱chaniy darya ray, daryatiy jivyichaniryu̱rye.”
42 Mar bairou’abin Jesu in maiye yoyoban eo, “Tamai, iti biyababan ana kerowas bosairin isan ana ef men nama’am na’at, basit anatom, saise a kokok anasinaf namatar.”
43 Sajatyiiyada ji̱ta ta̱rya̱da rumusintyi, sadiñuvi̱jada ji̱ta ruuva ma̱vyentyi, jaryi rasu̱jeyada riñi̱sije daryaju̱yu, ramuni̱timyu̱ ne ru̱nu̱ryu̱yada variy.
43 Matabir maiye nan matah kou bit hi’in yugaranih inan itih.
44 Ramuni̱tiy satocheda varintyiryi, satu̱chunuvejada ji̱ta sisa̱ Ju̱denu mumuri̱ju̱, daryaday satu̱chodantiy, nu̱tyu satu̱choda munatyantiy.
44 Naatu ihamiyih hi’in i mar baitonin matabir in tur ta’imon eo yoyoban maiye.
45 Jadchiy ji̱ta sata̱rya̱da yisa̱ datyavavyedabamyuju̱ntiy, su̱tañuvi̱jada variy ruuva: “Jasintyate jiryeme̱jeya̱sarate jasiy. ¿Ne jiryejiitumyu̱tye didyejyu̱ú̱? Ratuudimya̱ ji̱tara rarunda, sa̱chi̱numani̱ Nijya̱mi̱denu juuchatavamyu.
45 Imaibo matabir na ana bai’ufununayah biyah tit eo, “Kwa boro’ika kwa’in kwabiyarir? Mata tinuw, kwamisir, Orot Natun ana veya i natit, sabuw kakafih umahimaim eyey.
46 Jirya̱nubesumiy, vañunuma. Jirya̱jnu̱y, jativyenumani̱ ni̱tiy ra̱sa̱rye.”
46 Kwamisir tan! Orot yanuwayanaban iti enan kwa’i’itin.”
47 Jesús niquejadamu ji̱ta siti̱jada Judásibe, sisa̱ datyavavyedabay tenu. Sisa̱ni̱ ji̱ta ru̱deda nijya̱nvajyuubay jichityitya̱tavay, ju̱mu̱tyavay jarye. Ru̱deda ji̱ta caserdótevyeda nutyityu̱mibe jpa̱vay, nijya̱nvay rimyityumibemyusiy jarye ruusa̱ju̱.
47 Jesu eo ana tur sawara’e, bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot ta, wabin Judas, sabuw kou’ay gagamin na’in, firis ukwarih naatu regaregah ai’in hibiyafarih nawiyih kaiy, kefat, mis hiteten auman bairi hina hitit.
48 Ni̱tiy sa̱yada variñi̱ Jesús, satu̱choda ji̱tyaju̱ ruuva yisa̱ vichavabe: “Ni̱tiy ra̱mu̱chuvay siiñuva̱yadamusiy, ni̱ni̱ sa̱cha̱siy, jirya̱ju̱resiy ji̱tani̱.”
48 Orot yanuwayan sabuw eobaimanih eo, “Orot menatan anamamamay orotoban nati kwanab kwanafatum.”
49 Su̱deda ji̱ta Judásibe vase simu Jesús variy, saniquejada ji̱ta: “¿Jivyi, Datyanu̱?” Sasiiñuva̱ya̱jada ji̱ta sama̱yaniy variy jasiy.
49 Judas mutufor in Jesu biyan tit eo, “Tufuw isa nama Bai’obaiyenayan!” naatu mamay.
50 Su̱teda ji̱ta Jesús variy siva Judásibe: “Jaamyicyu, ¿rana̱cho̱ jivyicha jiyu?” Variñi̱ ji̱ta riñi ju̱riñuvi̱jada nijya̱nvañi̱ Jesús.
50 Jesu iya’afut eo, “Au begon, abisa isan inot inan saife kusinaf.” Imaibo sabuw hibatabat hitit Jesu uman hibai hibukikin.
51 Mityamusiy, ti̱qui Jesúsveda tenubay ratya̱dara jijyomutu, sasitya̱da ji̱ta varirya jichityitya̱, savatajo̱doda ji̱ta variñi̱ caserdótevyeda ja̱mu nutyityu̱bay muchechibe, jiryatiy sara̱cha̱dara satuva̱y.
51 Bai’ufununayan orot ta ana kaiy bora’ah, firis gagamin ana akir wairafin tainin roun eafuw.
52 Jadchiy ji̱ta su̱teda Jesús sivantiy: “Ya̱barya jichityitya̱ ravichajomuntiy, tapi mi̱ni̱tyi jvay jichityitya̱ta, daryaday sa̱batye riva jichityitya̱tantidye.
52 Naatu Jesu iu, “A kaiy ana efanamaim kwiwan maiye, anayabin sabuw iyab umahimaim kaiy tema’am boro kaiyomaim hinamorob.
53 ¿Jijechipiya̱ dyetya ne vana̱y rajechiñu̱y siva Rajye̱, saryi jpa̱ varidye rimuju̱ riy yipa̱vay, taraqui pacha vara̱nca jiyadaju̱ satuunu vichavay?
53 O men iso’obamih, ayu Tamai isan atabifefeyan boro mar ta’imon tounamatar sibisib na’atube tiyafarih ayu hitawasfafaru.
54 ¿Nu̱tyuramusiy variy ra̱jto̱tanichara Ju̱denu niquejada, nu̱tyuramusiy? jiryatiy su̱teda daryani̱ ra̱ni̱cha day.”
54 Baise nati na’atube anasinaf, Buk Atamaninamaim mataramih hi’o hikikirum boro men niturobe’emih.”
55 Jadchiy ji̱ta sitaja̱doda Jesús riy nijya̱nvajyuubantyi: “¿Nu̱tyichiy jiryemya̱siñu̱y rayaro̱ju̱ jichityitya̱ta, nu̱tyichiy? ju̱mu̱tya jarye jirya̱tidye ju̱rirye, nu̱tyu paranu̱ni̱ nta rañi̱cha variy jiryejyu̱. Ramya̱sajaya̱nu̱yada datyanu̱ ti̱ta̱ju̱ rundamu Ju̱denu nijyu̱ jachipiya̱jovimu, tama̱ jiryireda variy jasirye, tama̱.
55 Naatu tatabir sabuw isah eo, “Ana itinin ayu bainowan mowan na’atube, imih kaiy kefat kwaiteten ayu yuwu rabu’umih kwanan. Mar etei Tafaror Bar wanawananamaim ama sabuw abi’obaiyih aisim men imaim kwatafatumu?
56 Ravichama̱ jirya ti̱ta̱ju̱, ra̱tidye jto̱tanirya Ju̱denu niquejada jiryatiy rityu̱choda saju̱ tu̱chuvaberya.” Jadchiy ji̱ta ribeye̱yada sisa̱ datyavavyedabantyi, rityocheda ji̱ta sa̱siquitade variyu.
56 Baise abisa God ana dinab oro’orot Buk Atamaninamaim hio hikikirum emamatar saife nan niturobe.” Nati’imaim ana bai’ufununayah etei hihamiy hibihir.
57 Jadchiy ji̱ta rityi ju̱redani̱ Jesús, ruutó̱ta̱da Cayivásubamyuni̱, jiryatiy caserdótevyeda ja̱mu nutyityu̱bay dañi̱. Riñi ju̱tye̱ryadeda Ju̱denu niquejada datyanuvabe jasiyu, nijya̱nvay rimyityumibe jarye ruusa̱ju̱.
57 Sabuw Jesu hibai hifatum hibai hin firis gagamin wabin Kaiafas ana baremaim hitit, nati’imaim Ofafar Bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in hiru’ay hima’am.
58 Pyítrubay ji̱ta siityari̱jada ripyasiñi̱ Jesús, caserdótevyeda ja̱mu nutyityu̱bay roriqui vatapadasa̱ra̱ju̱. Sama̱sanuvejada ji̱ta jasiy ruusa̱ jiivu̱setavabe, sa̱tidye diy jadchiy riva, tesa̱ra̱ju̱ra ra̱baryi̱, tesa̱ra̱ju̱, jiryatiy rirya̱vichaniñi̱ Jesús.
58 Baise Peter yokaika Jesu i’ufunun bairi hina, firis gagamin ana bar sebosebomaim hitit naatu run ma’utenayan oro’orot bairi himare abisa tamamatar ta’itin isan.
59 Caserdótevyeda nutyityu̱mibe ji̱ta vicha̱da ju̱tye̱ryanivye ruusa̱ nijya̱nvay rimyityumibe, tu̱chujomu. Riñi va̱ta̱da nijya̱nvañe̱cho̱, rirya̱tidye tu̱chuta jiquivu̱yadamu sanijyu̱ Jesús, rivatiy rirya̱jvatyaniñi̱.
59 Firis gagamin naatu kaniser ana kau’ay etei hiru’ay nuhinot tur hitabow hitit hitifufuwen Jesu tamorob isan.
60 — ausente —
60 Baise nuhinot tur hinunuwet men ta hibai. Sabuw moumurih maiyow hitit Jesu morobomih hibifufuwen hai tur naniyan en.
61 — ausente —
61 hiorereb hio “Iti orot eo, ‘Ayu i karam God ana Tafaror bar anagurus nare, naatu veya tounu wanawanan boro anawowab efanin namatar.’”
62 Saradeda ji̱ta caserdótevyeda ja̱mu nutyityu̱bay variy jasiy, su̱teda ji̱ta siva Jesús: “¿Ne yimutya̱ru̱y tara dajyu̱ú̱? ¿Nu̱tyura yitay ranchiy nanutu̱chuta̱da jiñijyu̱, nu̱tyura?”
62 Imaibo Firis gagamin misir Jesu isan eo, “O boro men tur ta inao? Orot hairi o a tur isan hio’orereb inonowar boro tur ta inao ai en?”
63 Jesús ji̱ta ma̱cho̱jada mitya vajerya variy jasiy. Su̱teda ji̱ta caserdótevyeda ja̱mu nutyityu̱bay variy siva: “Ri̱tatye yiva Ju̱denu jtyamu, ya̱tu̱chu nu̱dyiva: ¿Jiñi̱ta Ju̱denu jaryeti̱, si̱tenu sadenu?”
63 Baise Jesu awanamaim men tur ta titamih.
64 Su̱teda ji̱ta Jesús variy siva: “Yitamya̱ daryadarye. Dañuma ri̱tay jiryiva: Diyemusiy ji̱ta jirya̱numa diy siva Nijya̱mi̱denu ma̱si̱ santyityudamyuju̱ ni̱tiy Jaryi Vanu̱rya. Jirya̱day jnu̱y sa̱numatiy jniy rapuryeryadinube jarichumusiy.”
64 Jesu iya’afut eo, “Tur i nati kuo, baise kwa etei a tur ao’owen. Mar boro nanan orot Natun boro God uman ana asukwafune nabat mar ana rofom wanawanan nanan kwana’itin.”
65 Jadchiy ji̱ta sarotya̱da caserdótevyeda ja̱mu nutyityu̱barya jichujay, ¡roooy! su̱teda ji̱ta variy: “¡Sa̱vityiye̱mya̱ni̱ Ju̱denu! ¿Ta̱raju̱ra vu̱ryivya̱ta ju̱na̱ñu̱nryi vijyo̱mu tu̱chuvañu̱day, ta̱raju̱? Jiryetyuva̱chuma̱ diyera sa̱vityiye̱yada Ju̱denu nijyu̱.
65 Firis gagamin iti tur nonowar ana veya ana faifuw bai sib eo, “Iti orot i tur kakafin maiyow eo God ebi’ib! Aisim boro tanama sif rubonayah afa’abo tananuwet? Kwa taiyuw bai’ib tur eo kwanowar,
66 ¿Nu̱tyura jiryi̱tay jirye, nu̱tyura?” Ru̱mutya̱jada ji̱ta variñi̱: “Dañuma rirya̱munu yivedatani̱.”
66 kwa a not i mi’itube?” Etei hiya’afut hio, “I bowabow kakafin sinaf imih namorob!”
67 — ausente —
67 Imaibo yumatan hikwaitututur, hiborabirab naatu sabuw afa hiboborabirab,
68 — ausente —
68 hio, “Keriso, o God ana dinab orot na’at kuo anowar! Yait o rab?”
69 Pyítrubay ji̱ta ma̱sa̱da bimu, vatapadamu. Su̱deda ji̱ta muchechityubay simu, saniqueta̱da variñi̱: “Jiñi̱ta vicha̱siy sisa̱ Jesús Cadidéya ja̱mi̱.”
69 Peter ufun bar ana seboseb wanawanan mare ma’am, Firis Gagamin ana bowayan babitai tit iu, “O auman i Galilee orot Jesu ana of ta.”
70 Sara̱yada ji̱ta Pyítrubay variy sayada, ridyiyadajache ti̱ta̱ju̱: “Ne radyetya ta̱ra jiñique riva, ta̱ra.”
70 Baise Peter sabuw etei nahimaim yaub eo, “Ayu o a tur kuo yabin men aso’ob.”
71 Sasipyatedanumatiy Pyítrubay variy roriy jajyona̱cho̱ju̱, nanudiyada tanu̱y muchechityodabay variy sivantiy, nani̱teda ji̱ta variy ruuva jasiy vichavay: “¡Ni̱ni̱day vichasara sisa̱ Jesús Nasaryémusi̱!”
71 Naatu misir tit in bar ana etawan awanamaim tit, nati’imaim bowayan babitai ta itin naatu oro’orot nati’imaim hibatabat hai tur eowen eo, “Iti orot i Jesu Nazareth mowan ana of ta.”
72 Sajatyiiyada ra̱yada Pyítrubay variy sayada Ju̱denu jtyamu: “¡Ne radyetyani̱ jiñu nijya̱mi̱!”
72 Peter iban maiye yaub naatu ifaro eo, “Ayu nati orot men aso’ob.”
73 Varidyeday ru̱tañuvi̱jada jasiy vichavabe siva Pyítrubantyi: “Si̱tenu jijerye rañi̱cha rityenu, jiryatiy jiñique ji̱tara Cadidéya ja̱mi̱ niquejada day.”
73 Hima kafa’imo orot afa nati’imaim hibatabat hina Peter biyan hitit hio, “O i anababatun ni’i orot ana of ta, anayabin a tur kuo ana nowarin naatu a sawar io’osen ana itinin i ta’imon.”
74 Jadchiy ji̱ta sajo̱ta̱da jteda: “¡Tama̱ ray rañi̱cha, tama̱! Ratyi ra̱cha, Ju̱denu raryichaniy tara varirye. ¡Ne radyetya dañi̱ jiñu nijya̱mi̱ day!” Varidye day sasuyada tavaryi.
74 Imaibo Peter ifaro eo, “Ana bifufuwen na’at God ana orarafen anab, tur anababatun a tur ao’owen, ayu iti orot men aso’ob.” Mar ta’imon kokorere eo.
75 Sajachipitya̱da ji̱ta Pyítrubay varirya Jesús niquejadantiy: “Netimyu̱ ne sa̱suy tavaryi didye, ya̱ra̱yasiy variy mumuri̱ju̱ rayada.” Sasipyateda ji̱ta Pyítrubay variy, su̱na̱yada jivyara jachipiya̱jadamu variy.
75 Basit Peter nuhin taseb Jesu eo not, “O boro mar tounu ayu inayaubu, imaibo kokorere boro nao.” Naatu Peter tit in ufun rerey igagagamat.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 26, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.