Lucas 22
Ju̱denu jto̱ nijya̱nvamyu (YADNT) vs NAA
1 Ratuudiyada ji̱tara vichtya runda, varityi riimyiñu̱yadara pa̱ suro̱, jiryatiy ru̱tachara Pásco vichtyara.
1 Estava próxima a Festa dos Pães sem Fermento, chamada Páscoa.
2 Rivya̱ta̱da ji̱ta caserdótevyeda nutyityu̱miy, Ju̱denu niquejada datyanuvavyedata rana̱cho̱, nu̱tyuramusiy rirya̱jvatyaniñi̱ Jesús, nu̱tyuramusiy, tapitya richuvu̱ryi nijya̱nvay.
2 Os principais sacerdotes e os escribas procuravam uma forma de matar Jesus; porque temiam o povo.
3 Sajayada ji̱ta Satanásiy variy siva Judásibe, jiryatiy ru̱tachara Iscaryótiy musi̱ni̱. Ni̱ni̱ vichanu̱yada Jesúsjsa̱ datyavay tenu, jiryatiy richiityari̱nu̱yada mityijyiñi̱ Jesús.
3 Ora, Satanás entrou em Judas, chamado Iscariotes, que era um dos doze.
4 Saya̱da ji̱ta jtaja̱dodana̱cho̱ ruusa̱ caserdótevyeda nutyityu̱miy, jiivu̱setavay nutyityu̱miy jarye ruusa̱ju̱: “¿Nu̱tyuramusiy raryiche̱ jiryejyomuju̱ni̱ Jesús, nu̱tyuramusiy?”
4 Judas foi entender-se com os principais sacerdotes e os capitães sobre como lhes entregaria Jesus.
5 Riichana̱yada ji̱ta variy ranchiy, ru̱teda ji̱ta variy siva: “Nu̱ña̱day murichenu criquitya ramurichirya ji.”
5 Eles se alegraram e combinaram em lhe dar dinheiro.
6 Su̱mutya̱jada ji̱ta Judásibe variryi: “Jo, rántyéra.” Sajachipiya̱jada variy jivyimu: “¿Nu̱tyuramusiña̱ raryi sa̱y nutyityu̱vedani̱ Jesús, nu̱tyuramusiy? nijya̱nvajyuu niya̱resiy dyetya.”
6 Judas concordou e buscava uma boa ocasião para lhes entregar Jesus, longe da multidão.
7 Rito̱jada ji̱ta Pa̱ Suro̱ vichtya runda variy. Riryi jvañi̱ carni̱rudenu variy, ratatidye riryi jachipityara Ju̱denu ramityadeda riy jimyunatyavabe.
7 Chegou o dia da Festa dos Pães sem Fermento, em que era necessário fazer o sacrifício do cordeiro pascal.
8 Su̱pa̱jada ji̱ta Jesús variñada Pyítruju̱be Juánbatya: “Sa̱na̱jdutyara Pásco rundamu jmyi̱sara vu̱jyu̱, vurya̱tidye jmyirya.”
8 Então Jesus enviou Pedro e João, dizendo:
9 Nani̱teda ji̱ta variy siva: “¿Tera jivya̱ta na̱ña̱jdutyara, te?”
9 Eles lhe perguntaram: — Onde o senhor quer que a preparemos?
10 Su̱mutya̱jada Jesús variñada: “Sa̱na̱jnu̱y, sa̱na̱numatiy jañuve ja̱mu vicha̱damu sa̱na̱jdcho̱niñi̱ vanu, javiñu nichu̱. Sa̱na̱siityari̱ jasiy rorivyimuju̱ variñi̱, jasityi sa̱jañuve sa̱nudiya.
10 Jesus lhes explicou:
11 Sa̱na̱jtesiy siva rorijya̱mi̱: Su̱tesiy Datyanu̱ jiñijyu̱: ¿Nu̱tyijiña̱ rani̱cha rorichichumarya, nu̱tyijiy? jasityi ra̱jmyicha Pásco vichtya rundamu jmyi̱sarayu, risa̱ datyavavyedata.
11 e digam ao dono da casa: “O Mestre pergunta: ‘Onde fica o aposento no qual comerei a Páscoa com os meus discípulos?’”
12 Ni̱ni̱ ji̱ta ra̱dityanu variy sa̱dara rorichichuma samiy jdutyasara, na̱varyoriy. Jasiñi̱day sa̱na̱jdutya̱siy nu̱ña̱jiju̱ra jmyichara.”
12 Ele lhes mostrará um espaçoso cenáculo mobiliado; ali façam os preparativos.
13 Nadaya̱da ji̱ta variy, darya ni̱day nanudiñuvejada ti̱ta̱ju̱ riva, nu̱tyu su̱teda Jesús darya nadiva. Nani̱dutya̱da ji̱tara Pásco rundamu jmyi̱sara variy jasiy.
13 E, indo, acharam tudo como Jesus lhes tinha dito e prepararam a Páscoa.
14 Jdutyasaranumatiy ravicha̱da jmyichara, sata̱ñuvejada ji̱ta Jesús variy jmyijyomu, sisa̱ datyavay jarye yisa̱ju̱.
14 Chegada a hora, Jesus se pôs à mesa, e os apóstolos estavam com ele.
15 — ausente —
15 Então Jesus lhes disse:
16 — ausente —
16 Pois eu lhes digo que nunca mais a comerei, até que ela se cumpra no Reino de Deus.
17 — ausente —
17 E, pegando um cálice, depois de ter dado graças, disse:
18 — ausente —
18 Pois eu digo a vocês que, de agora em diante, não mais beberei do fruto da videira, até que venha o Reino de Deus.
19 Saryeda ji̱ta Jesús varirya pa̱, si̱chana̱tya̱danumatiñi̱ Ju̱denu ranchiy, sapata̱da ji̱ta varirya, sasa̱yada ji̱ta variryi. Saniquejada variy: “Rani̱ jirya ravyu̱, jiryatiy rache̱y jiryeyadaju̱ra. Jirye̱ntya jmyichara daryara, jirya̱tidye jachipityasara riva ray.”
19 E, pegando um pão, tendo dado graças, o partiu e lhes deu, dizendo:
20 Daryamusidye saryeda jibyedivasirya jatuvu̱ntiy, saniquejada ji̱ta variy: “Jirya jatuvu̱ rañi̱cha vadi jnu̱tya̱, jiryatiy rayndaja̱musirya, jiryatiy rumicharanuma jiryeyadaju̱ra.
20 Do mesmo modo, depois da ceia, pegou o cálice, dizendo:
21 Jirya̱jnu̱y, ravichanuma mi̱sancha rajyomutujsa̱, sajomutu ni̱tiy sa̱y ramyityasimyimyu ray.
21 — Mas eis que a mão do traidor está comigo à mesa.
22 Sa̱jyasara ji̱ta Nijya̱mi̱denu jiyusiy, darya bacharatiy saju̱ra. Jiii, ta̱ju̱na̱te darya, ta̱ju̱, chi̱na̱ sa̱yasitye ni̱ Nijya̱mi̱denute day, chi̱.”
22 Pois o Filho do Homem vai segundo o que está determinado, mas ai daquele por quem ele está sendo traído!
23 Rijyo̱ta̱da ji̱ta jtaja̱doda nu̱ñi danu̱ju̱myusiy variyu: “¿Mi̱ra vu̱tyenu ra̱sa̱ñi̱ Jesús jimyityasimyimyu, mi̱?”
23 Então começaram a perguntar entre si qual deles seria o que estava para fazer isso.
24 Jadchiy ji̱ta riñiquetta̱dantiyu: “¿Mi̱ra vu̱tyenu ra̱cha jaryetasi̱ vu̱ntyityu̱ju̱, mi̱?”
24 Houve também entre eles uma discussão sobre qual deles parecia ser o maior.
25 Su̱teda ji̱ta Jesús variy ruuva: “Rinsu̱chara ji̱ta ja̱mu nutyityu̱veda riy nijya̱nvajyuu. Ru̱tachara ji̱ta samiy jvaavye variryi, rityi sabonichara riy nijya̱nvajyuu.
25 Mas Jesus lhes disse:
26 Jiryequebyimu ji̱tamu̱y ne ra̱chasara daryá; daryani̱ ji̱ta raryicha̱siy, jiryatiy sa̱cha nu̱tyu tamityi̱ jiryequebyimu ni̱tiy vichasara jaryiñu̱; jiryentyityu̱ ji̱ta ra̱cha nu̱tyu jiryemyuchechiy.
26 Mas vocês não são assim; pelo contrário, o maior entre vocês seja como o menor; e aquele que dirige seja como o que serve.
27 ¿Mi̱rana̱ jaryiñu̱, mi̱? varimyata jmyijyomu ma̱si̱, varimyata samuchechiy. ¿Ne viy jaryiñu̱nu̱day ni̱tiy ma̱sa jmyijyomu? Ray ji̱ta vichasara jiryequebyimu nu̱tyu jiryemyuchechidye.
27 Pois qual é maior: aquele que está à mesa ou aquele que serve? Não é verdade que é aquele que está à mesa? Pois, no meio de vocês, eu sou como quem serve.
28 Jirye ji̱ta ma̱cho̱jaya̱sara rapyaru̱tya̱danube risa̱.
28 Vocês são os que têm permanecido comigo nas minhas tentações.
29 — ausente —
29 E eu confio a vocês um reino, assim como o meu Pai confiou a mim,
30 — ausente —
30 para que comam e bebam à minha mesa no meu Reino; e vocês se assentarão em tronos para julgar as doze tribos de Israel.
31 “Siimyó̱, Siimyó̱, ya̱jnu̱y Satanásiy jachiñu̱yasiy Ju̱denuva jirye, sa̱tidye jantya nu̱tyu jaruusiy muchutyasara jirye, si̱tenu rachiityari̱vay vidye jiryeñi̱cha.
31 — Simão, Simão, eis que Satanás pediu para peneirar vocês como trigo!
32 Ray ji̱ta tu̱chosiy sisa̱ Ju̱denu jiyadaju̱, Siimyó̱, ráñuma su̱tye jityuva̱choda rimu. Ya̱numatiy janumitye rañe̱cho̱ntiy, ya̱ma̱ vanu̱tyaniryi jityevay varintyidye.”
32 Eu, porém, orei por você, para que a sua fé não desfaleça. E você, quando voltar para mim, fortaleça os seus irmãos.
33 Su̱teda ji̱ta Siimyó̱bay variy siva Jesús: “Nutyityu̱, jdutyasi̱numa ray, ra̱tidye jiya tanuvu̱nujomuju̱ yisa̱, varimyata diiyadasa̱ra̱ju̱ ti̱ta̱ju̱.”
33 Porém Pedro respondeu: — Estou pronto para ir com o Senhor, tanto para a prisão como para a morte.
34 Su̱teda ji̱ta Jesús variy siva: “Ri̱tatye yiva Pyítru, diye, netimyu̱ ne sa̱suy tavaryi didye, ya̱ra̱yasiy mumuri̱ju̱ rayada. Ya̱jtesiy variy: Ne radyetyani̱.”
34 Mas Jesus lhe disse:
35 Jadchiy ji̱ta su̱teda Jesús ruuva yisa̱ datyavay: “Ri̱pa̱jadanumatiy raynsu̱yadata criquisa̱miy jirye, ne vinu dusuutyavay, dantyamu̱y ne saapatu, ¿rásu̱tyeda vidye tara jiryejyu̱ variy?” Ru̱mutya̱jada ji̱ta: “Ne, mitya.”
35 A seguir, Jesus perguntou aos discípulos: Eles responderam: — Não faltou nada!
36 Su̱teda Jesús variy ruuva: “Diye ji̱ta, ni̱tiy criquityi̱, sa̱ma̱ jtosirya; daryadantyi, ni̱tiy dusuutyi̱, sa̱ma̱ jtosiy varintyidyerya. Mi̱nintyimyu̱ ne jichityitya̱ ti̱, sa̱ma̱ ta̱ryu̱tyara jichujay, sa̱tidye ta̱ryu̱y ramurichiryatara muruta̱ jichityitya̱ju̱.
36 Então Jesus lhes disse:
37 Tapi ri̱tay jiryiva: Ra̱day jto̱taniy rimura jirya niquejada nu̱chara: Rivyichadeda nu̱tyu jvi̱ nta variñi̱, tapi jiryatiy nu̱chara raynchirya, ra̱day jto̱tanimyu̱y ti̱ta̱ju̱ra.”
37 Pois eu lhes digo que é preciso que se cumpra em mim o que está escrito: “Ele foi contado com os malfeitores.” Pois o que a mim se refere está sendo cumprido.
38 Ru̱teda ji̱ta sisa̱ datyavay variy yiva: “Nutyityu̱, jiryatirya dadajyu̱y muruta̱ jichityitya̱.” Su̱teda variy ruuva: “Rasa̱ra̱numa.”
38 Então lhe disseram: — Senhor, aqui estão duas espadas! Jesus lhes respondeu:
39 Sasipyateda ji̱ta variy jadchiy, saya̱da ji̱ta daryatiy saju̱tyadoda Odivu musiquimuyu. Richiityari̱jada ji̱ta sisa̱ datyavay variy rumuntiyu.
39 E, saindo, Jesus foi, como de costume, para o monte das Oliveiras; e os discípulos o acompanharam.
40 Sito̱jadanumatiy vichajomu, jasityi sito̱ru̱yada, su̱tañuvejada ji̱ta ruuva: “Jirya̱numa tu̱chu sisa̱ Ju̱denu, jirya̱tidye jto̱ su̱mu̱tya̱data jiryimu jantyasa̱damu.”
40 Chegando ao lugar escolhido, Jesus lhes disse:
41 Sanumuteda ji̱ta variy nu̱jipyudeju̱ rirya̱jisiy, sa̱dasidyoda ji̱ta variy jasiyu, satu̱choda variy sisa̱ Ju̱denu.
41 Ele, por sua vez, se afastou um pouco, e, de joelhos, orava,
42 Saniquejada variy: “Ye̱ye̱, jivya̱tatiy, ya̱ramityaniy rivara jirya paru̱tyasa̱da; dañumamu̱y ne ye̱chaniy daryá, daryatiy ravya̱ta yivara, daryani̱ ji̱ta ye̱chanidyerye, daryatiy jivya̱ta dacyu̱.”
42 dizendo:
43 Samu̱ti̱jada ji̱ta ti̱qui Ju̱denu jpa̱nu jarichumusiy simu Jesús, savanu̱tyadeda ji̱ta variy jasiñi̱.
43 Então lhe apareceu um anjo do céu que o confortava.
44 Jiryatiy saparu̱tya̱da jaryi jijechimyuyu, satu̱choda jaryivya̱ju̱ sisa̱ Ju̱denu variy. Saja̱ta̱yada ji̱ta variy, rasuteda saja̱ta̱ya̱ nu̱tyu nudaja̱ yivasiy mucadincha variy.
44 E, estando em agonia, orava mais intensamente. E aconteceu que o suor dele se tornou como gotas de sangue caindo sobre a terra.
45 Sanubesubedanumatiy joráyadivasiy, sata̱rya̱jada ji̱ta yisa̱ datyavamyuju̱ntiy, sadiñuvi̱jada ma̱vye variy ruuva, riñuvayadanube jime̱.
45 Levantando-se da oração, Jesus foi até onde os discípulos estavam, e os encontrou dormindo de tristeza.
46 Su̱teda Jesús variy ruuva: “¿Ta̱ju̱na̱ jiryeme̱, ta̱ju̱? ¡Jirya̱nubesumiy, jirya̱tu̱chu sisa̱ Ju̱denu, jirya̱tidye ramijeryi̱ su̱mu̱tya̱data jiryimu jantyasa̱damu!”
46 E disse:
47 Jesús niquejadamu ji̱ta ruuto̱jada nijya̱nvajyuu. Riyanti̱ ji̱ta savicha̱da Judásiy jtyati̱bay, Jesúsjsa̱ datyavay tenu. Satuudiyada ji̱ta Judásibe variñi̱ Jesús, sa̱tidye siiñuva̱y jasiñi̱.
47 Enquanto Jesus ainda falava, eis que chegou uma multidão. E um dos doze, que se chamava Judas, vinha à frente deles e se aproximou de Jesus para o beijar.
48 Su̱teda ji̱ta Jesús variy siva: “Judásiy, ¿siiñuva̱yadatate jiche̱ñi̱ Nijya̱mi̱denu jimyityasimyimyutecu̱?”
48 Jesus, porém, lhe disse:
49 Ridyiyadanumatiy Jesúsjsa̱ vichavay riva nu̱tyura ra̱cha, nu̱tyura, ru̱teda variy siva: “Nutyityu̱, ¿vurya̱vidye jvatye jichityitya̱ta riy, vurya̱?”
49 Os que estavam ao redor de Jesus, vendo o que estava por acontecer, perguntaram: — Senhor, devemos atacar com as espadas?
50 Savatajo̱doda ji̱ta ti̱qui rityenu variñi̱ caserdótevyeda nutyityu̱ muchechiy, jiryatiy sara̱cha̱da daryaju̱ra satuva̱y.
50 Um deles golpeou o servo do sumo sacerdote e cortou-lhe a orelha direita.
51 Jesús ji̱ta niquejada variy: “¡Ra̱cha̱miy!” Saja̱tyo̱jada ji̱ta variy muchechiy tuva̱cco̱mu, sami̱sadeda variy ratani̱.
51 Mas Jesus interveio, dizendo: E, tocando na orelha do homem, o curou.
52 Su̱teda ji̱ta variy ruuva caserdótevyeda nutyityu̱miy, jiivu̱setavay nutyityu̱miy jarye ruusa̱ju̱, rimyityumiy jaryentiy: “¿Nu̱tyichiy jiryemya̱siñu̱y rayaro̱ju̱ jichityitya̱ta, nu̱tyichiy? ju̱mu̱tya jarye, nu̱tyu paranu̱ni̱ nta ravyicha variy jiryejyu̱.
52 Então Jesus disse aos principais sacerdotes, capitães do templo e anciãos que vieram prendê-lo:
53 Rañi̱chanu̱chityi Ju̱denu nijyu̱ jachipiya̱jomu jiryisa̱, tama̱ jiryiriñu̱chiy variy jasirye, tama̱. Rito̱ma̱ ji̱ta jiryeryunda, nupocudi jtacha̱da jarye risa̱ju̱.”
53 Todos os dias, estando eu com vocês no templo, vocês não tentaram me prender. Esta, porém, é a hora de vocês e a hora do poder das trevas.
54 Ruurityadeda ji̱ta variñi̱ Jesús, ruuto̱ta̱da ji̱ta caserdótevyeda ja̱mu nutyityu̱ rorimyuni̱. Pyítrubay ji̱ta siityari̱jada nu̱jipyudeju̱ variryi.
54 Então, prendendo Jesus, levaram-no e o introduziram na casa do sumo sacerdote. Pedro seguia de longe.
55 Ru̱quinchodanumatirya jiiday vatapadajache, rimya̱sasa̱deda variy jasiy ratuunu, Pyítrubay jarye ruusa̱.
55 Quando acenderam um fogo no meio do pátio e se assentaram juntos, Pedro tomou lugar entre eles.
56 Sadiyada ji̱ta muchechityu siva Pyítrubay, sama̱sa̱da jiidadyamu, su̱nu̱yadanumatiy samiy sana̱cho̱, saniquejada variy: “Jiñu vanu jarye vichasara sisa̱ Jesús.”
56 Uma empregada, vendo-o sentado perto do fogo, fixou os olhos nele e disse: — Este também estava com ele.
57 Sara̱yada ji̱ta Pyítrubay variy sayada: “Vatura, ne radyetya dañi̱ Jesús day.”
57 Mas Pedro negou, dizendo: — Mulher, não o conheço.
58 Rivasidye ji̱ta sadiyada nu̱ sivantiy, su̱teda ji̱ta siva: “¿Jiñi̱ta vichasara rityenuntiy?” Su̱mutya̱jada ji̱ta Pyítrubay variñi̱: “¡Vanu, ne radye!”
58 Pouco depois, outro homem, ao ver Pedro, disse: — Você também é um deles. Mas Pedro disse: — Homem, eu não sou um deles.
59 Taraqui jóramusintyi, saniquejada ji̱ta nu̱ jaryivya̱ju̱: “¡Si̱tenu savichasara jiñu vanu sisa̱ Jesús, tapi ni̱ vitya Cadidéyamusi̱!”
59 E, tendo passado cerca de uma hora, outro afirmou, dizendo: — Com certeza este também estava com ele, porque também é galileu.
60 Saniquejada ji̱ta Pyítrubay variy: “¡Vanu, ne radyetya ta̱ranchiy jiñique, ta̱ranchiy!” Saniquejadasa̱ra̱ju̱ sasuyada tavaryi variy jasiy.
60 Mas Pedro insistiu: — Homem, não sei do que você está falando. E logo, enquanto Pedro ainda falava, o galo cantou.
61 Sa̱numityejada ji̱ta nutyityu̱ Jesús variy, su̱nu̱yada sana̱cho̱ Pyítrubay. Sajachipitya̱da ji̱ta Pyítrubay varirya saniquejada, jiryatiy su̱tesiy riva: “Tavaryi suyadajisiy diye, ya̱ra̱y mumuri̱ju̱ rayada.”
61 Então, o Senhor voltou-se e fixou os olhos em Pedro. E Pedro se lembrou da palavra do Senhor, como lhe tinha dito: “Hoje, antes que o galo cante, você me negará três vezes.”
62 Sasipyateda ji̱ta Pyítrubay variy, su̱na̱yada jivyara jachipiya̱jadamu variy.
62 E Pedro, saindo dali, chorou amargamente.
63 Jadchiy ji̱ta, jiryatiy vaduy rañi jnu̱chuni̱ Jesús, rirya̱rupanta̱da jvatyiyada yavatya̱damuni̱.
63 Os homens que detinham Jesus zombavam dele, davam-lhe pancadas e,
64 Ripyuryejada ji̱tantirya sani̱sintyi, ruutaja̱doda variñi̱: “¡Ya̱datyacu̱! ¿Chi̱ra ju̱vesiy jiñiy, chi̱?”
64 colocando uma venda sobre os olhos dele, diziam: — Profetize! Quem foi que bateu em você?
65 Riñiquejada ji̱tara va̱cha niquejada yavityiye̱yadamu sanijyu̱ntiy.
65 E muitas outras coisas diziam contra ele, blasfemando.
66 — ausente —
66 Logo que amanheceu, reuniu-se a assembleia dos anciãos do povo, tanto os principais sacerdotes como os escribas, e o conduziram ao Sinédrio, onde lhe disseram:
67 — ausente —
67 — Se você é o Cristo, diga-nos. Então Jesus lhes respondeu:
68 Raryityi jtaja̱nu darya jiryentyidye, jirya̱vidye jmutya̱ varintyidyerye.
68 E, se eu perguntar, vocês não me darão resposta.
69 Diyemusiy ji̱ta, sa̱ma̱sajaya̱sara Nijya̱mi̱denu santyityudamyu Ju̱denu jaryi vanu̱rya.”
69 Desde agora, o Filho do Homem estará sentado à direita do Deus Todo-Poderoso.
70 Ru̱tacha̱deda ji̱ta variy siva: “¿Jiñi̱ta si̱tenu Ju̱denu denu day?” Su̱mutya̱jada ji̱ta variryi: “Jiryetyi jtay daryadaryecyu̱.”
70 Todos perguntaram: — Então você é o Filho de Deus? Jesus respondeu:
71 Riñiquejada ji̱ta variy: “¿Ta̱ju̱ra vu̱vya̱ta riy tu̱chuvay sanijyu̱nu̱day, ta̱ju̱? ¡Vu̱ñi tuva̱chuma̱ra su̱tosiy niquejada!”
71 Eles disseram: — Que necessidade ainda temos de testemunho? Porque nós mesmos ouvimos o que ele falou.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.